Civilinė byla Nr. e2A-1154-863/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2.3; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) B. J. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė B. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai, prašydama pripažinti jos 2020 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties Nr. D1-166 (toliau – darbo sutartis) nutraukimą neteisėtu ir panaikinti atsakovės direktoriaus 2024 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. Į3-310 (2.1) ,,Dėl B. J. darbo sutarties Nr. D1-166 nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti ieškovę į darbą (duomenys neskelbtini) ikimokyklinės ugdymo grupės mokytojos pareigose, nukreipiant šią sprendimo dalį vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2024 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, sprendimo dalį dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio priteisimo nukreipti vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1.       Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normą, kadangi prieš nutraukdama darbo sutartį neprašė ieškovės pateikti rašytinį paaiškinimą dėl konkretaus pažeidimo ar įvykio. Taip pat atsakovė pažeidė ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos Darbuotojų pareigų pažeidimo fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo dėl įvykdytų pažeidimų, tvarkos aprašo, patvirtinto atsakovės direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu (toliau – Aprašas) IX skyriaus nuostatas. Nurodė, kad atsakovės komisija 2024 m. kovo mėnesio pradžioje buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) skyrių, kalbėjo apie 2024 m. vasario 14 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau su šiuo nutarimu susipažinti neleido, nenurodė jokio konkretaus įvykio, dėl ko apskritai buvo kažkieno kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Paminėjo tik ieškovės ugdytinį M. K. (M. K.) ir paprašė parašyti paaiškinimą. Tačiau nei vienas iš atvykusios komisijos narių aiškiai nenurodė, kokiu konkrečiai darbo pareigų pažeidimu ieškovė yra įtariama, nenurodė pažeidimo padarymo laiko, vietos, ieškovės kaltės įrodymų. 2024 m. kovo 13 d. ieškovė pateikė raštišką paaiškinimą „Dėl M. K. elgesio emocinių protrūkių metu, valdymo būdų taikymo“.

1.2.       Ieškovė akcentavo, kad atsakovė Įsakyme nepagrįstai pripažįsta, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Priimdama neteisėtą Įsakymą, atsakovė rėmėsi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas) 2024 m. vasario 14 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir 2024 m. vasario 14 d. nutarimas) nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės paaiškinimu apie ugdytinį M. K., 2024 m. kovo 8 d. atsakovės direktoriaus įsakymu „Dėl komisijos sudarymo pranešimams ištirti“ sudarytos komisijos 2024 m. kovo 15 d. išvada Nr. P4-1(1.6), su kuria ieškovė nebuvo supažindinta, bei iš nutarimo konteksto paimtomis aplinkybėmis, t. y. anonimo pateikto vaizdo įrašo, kuris buvo pateiktas policijai, aprašymo detalėmis. Pažymėjo, kad vaizdo įrašo, pateikto anonimo, atsakovė tiesiogiai nematė ir pati jo nevertino. Atsakovė privalėjo ne tik pati betarpiškai peržiūrėti vaizdo įrašą ir tinkamai jį įvertinti, bet ir pateikti jį susipažinimui ieškovei. Taip pat atsakovė turėjo imtis visų priemonių siekdama išsiaiškinti, ar minėtas vaizdo įrašas yra tikras, ar negalėjo būti suklastotas, jeigu tik įmanoma, nustatyti jo autorių bei pastarojo santykį su ieškove.

1.3.       Anot ieškovės, nežiūrint į tai, kad savo paaiškinime apie M. K., ieškovė išsamiai buvo nurodžiusi vaiko elgesį, jų tarpusavio ryšį bei situacijų vertinimą ir sprendimą, iškilus konfliktinėms situacijoms ar berniuką užvaldžius pykčiui, taip pat tai, kad geriausiai pasiteisinusi priemonė pykčiui ir agresijai valdyti yra nusiraminimo suolelis koridoriuje prie grupės durų, atsakovė nevertino ir nesigilino, ar vaikas iš tiesų buvo paliktas vienas, ar koridoriaus durys buvo uždarytos ar atviros. Taip pat atsakovės akcentuojamas tariamai ieškovės pasakymas „tau reikia duoti per nagus“ niekaip negali įeiti į šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, kadangi apskritai nebuvo aiškintasi, ar tikrai šis teiginys buvo pasakytas ieškovės, ar jis buvo skirtas vaikui, ar suaugusiam asmeniui, ar jis apskritai buvo kažkam konkrečiai skirtas, ar galbūt jis taip pat paimtas iš konteksto. Mano, kad atsakovė teisingo sprendimo priėmimui turėjo išsiaiškinti aplinkybes, buvusias iki vaizdo įrašo pradžios ir po jo pabaigos (juo labiau, kad jis padarytas ir pateiktas anonimo, greičiausiai turėjusio suinteresuotumą dėl ieškovės atleidimo iš darbo).

1.4.       Ieškovė nurodė, kad šią situaciją prisimena kaip itin sudėtingą: vaikai ugdymo proceso metu susipyko, vienas iš vaikų netikėtai fiziškai užgavo M., ieškovė turėjo greitai reaguoti į tai, sudrausminti grubiai besielgiantį vaiką, ir išvesti iš grupės M., nes pastarasis susierzinimo, pykčio metu linkęs mėtyti daiktus, agresyviai reaguoti, todėl vienintelis būdas jį nuraminti buvo skubiai išvesti iš grupės. Ieškovė būtent tai ir padarė, atkeldama vaiką už rankytės ir nuvesdama ant grupės nusiraminimo suolelio. Vaikas nusiramino, susitvardė emocijas ir kartu su mokytoja grįžo į grupę. Toliau vaikas nebebuvo sutrikęs, žaidė, bendravo. Ieškovė aiškiai prisimena, kad ši situacija, nors iš pradžių ir buvo sudėtinga, tačiau sėkmingai buvo išspręsta be jokių neigiamų padarinių. Todėl šiuo atveju, priešingai, nei mano atsakovė, vaiko teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, o apsaugoti nuo bet kokių neigiamų padarinių, besireiškiant vaikų pykčiui ir agresijai. Pažymėjo, kad darbdaviui buvo pateikta išsami šio berniuko charakteristika. Vaikas ieškovės atžvilgiu visada buvo draugiškas, ją gerbė, jų santykiai yra šilti, tačiau, kai šį tam tikrų specialių poreikių vaiką ištikdavo agresyvumo priepuolis, ieškovė privalėdavo imtis atsakomybės apsaugoti tiek patį vaiką, tiek kitus šalia esančius vaikus. Tam ugdymo įstaigoje yra išsiugdyta atitinkama nusiraminimo metodika, kuri visiškai pasiteisindavo: vaikai turi nusiraminimo suoliuką, atskirtą nuo aplinkos (tačiau ne uždaroje atskiroje patalpoje, o koridoriuje prie pat grupės durų), kuri tuo metu vaikui sukuria neigiamas emocijas. Būdavo, kad vaikai susipyksta, verkia, tuomet yra galimybė mažyliui pasėdėti koridoriuje ant nusiraminimo suoliuko, nurimti, išeiti iš grupės triukšmo. Aptariamu atveju ieškovė kategoriškai neigia, kad vaikas galėjo būti paliktas vienas atskiroje patalpoje. Taip pat yra įsitikinusi, kad dėl to, jog paėmė berėkiantį vaiką už rankos ir vedė pasėdėti ant nusiraminimo suolelio, nepadarė savo darbo pareigų pažeidimo, juo labiau šiurkštaus, kadangi tokiu būdu ir niekam nepadarydama žalos, nepažeisdama vaikų interesų (o juo labiau orumo), bet juos apsaugodama, išsprendė keblią vaikų susipykimo, su agresijos elementais, situaciją.

1.5.       Ieškovės vertinimu, Įsakymo teisinis pagrindas neatitinka faktinių aplinkybių, nes ieškovė neatliko veiksmų, suponuojančių darbo pareigų pažeidimą, juo labiau šiurkštų. Įsakyme nurodoma, kad jo priėmimo teisinis pagrindas – DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tačiau Įsakyme nėra motyvų, kaip darbdavys savarankiškai įvertino ir kvalifikavo pažeidimus, kaip priskyrė juos šiurkštiems pažeidimams. Įsakyme nėra aptarta ir darbdavio savarankiškai konstatuota ir įrodyta, kad apskritai koks nors pažeidimas buvo padarytas. Vien išvardijimas ,,visų įmanomų teisės aktų straipsnių“ nėra įrodymas, kad šie aktai buvo pažeisti. Įsakyme nėra savarankiškai aptarta ieškovės, kaip darbuotojo kaltė, kaip ji pasireiškė, ar siekė tyčia pažeisti visus Įsakyme išvardintus punktus, kodėl darbdavys neaptarė atskirai ieškovės pateikto rašto, kuriame išdėstyta ugdytinio charakteristika, ugdymo proceso raida ir kylantys iššūkiai. Įsakyme nėra jokių motyvų dėl darbdavio pasirinktos kraštutinės nuobaudos – atleidimo iš darbo bei jos proporcingumo tariamai padarytam pažeidimui.

1.6.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo neteisėtu atleidimu iš darbo padarė ieškovei 2 000 Eur neturtinę žalą. Pažymėjo, kad toks netikėtas, tuo pačiu neteisėtas ir nepagrįstas atleidimas iš darbo neabejotinai sukėlė didžiulį stresą, įtampą, psichologinius išgyvenimus. Viso savo darbo metu ieškovė dėjo didžiules pastangas kurti ugdytiniams saugią, įdomią ugdymosi aplinką, diegti bendravimo, sutarimo principus. Atkreipė dėmesį, kad ji dirba su įvairių poreikių ir gebėjimų vaikais; kiekvienas reikalauja dėmesio, todėl ieškovės pastangomis vaikai noriai eina į darželį, laukia švenčių, įvairių veiklų ir užsiėmimų. Akivaizdu, kad toks šokiruojantis, nesilaikant net elementarių atleidimo procedūrų, tokiais nepagrįstai nurodomais pagrindais atleidimas iš pareigų paneigė visą ieškovės įstaigoje įdėtą triūsą, o dar daugiau, sukėlė ypatingą nesaugumo jausmą, kad ateityje dėl to gali turėti sunkumų įsidarbinti, taip pat finansinė padėtis tapo itin nestabili. Dėl neteisėto atleidimo, ieškovę nuolat kankina nerimas, nemiga, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.

1.7.       Ieškovė mano, kad galėtų grįžti į eitas pareigas: vaikai ją pažįsta, yra sukurti geri tarpusavio ryšiai, ieškovė turi idėjų edukacijoms, vaikų visapusiškam ugdymui. Nepaisant darbdavio priimto sprendimo atleisti, ieškovė galėtų tęsti normalius kolegiškus darbo santykius. Iš profesinės pusės jos santykiai su darbdaviu nėra konfliktiški. Ieškovės vedami ugdymo procesai ne kartą buvo stebėti darbdavio ir dėl jų ji nėra gavusi jokių priekaištų. Mano, kad nėra kliūčių būti grąžintai į eitas pareigas. Taip pat nurodė, jog pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovei priteistina ir kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką.

2.       Atsakovė atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl netinkamo smurtinio elgesio su mažamečiu (gimusiu (duomenys neskelbtini) ugdytiniu M. K., kuris yra itin pažeidžiamas specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas, kurį sėdintį ant grindų ir verkiantį, nekeliantį jokios grėsmės sau ar aplinkiniams, ieškovė už rankos ištempė iš grupės patalpos ir paliko vieną kitoje patalpoje, grasino, kad: „tau reikia duoti per nagus“, kas yra nesuderinama nei su bendražmogiškąja, nei su pedagogo etika ir vertintina kaip psichologiškai nesaugios aplinkos sudarymas vaikui ir vaiko orumo pažeidimas, todėl laikyta, kad ieškovė tokiu elgesiu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

2.2.       Atsakovės vertinimu, teiginiai, jog buvo pažeista darbo sutarties nutraukimo procedūra, yra nepagrįsti. Ieškovė nepagrįstai nurodė, esą iš jos nebuvo pareikalauta rašytinio paaiškinimo, kadangi komisija bei atsakovės direktorė nuvyko į atsakovės (duomenys neskelbtini) skyrių ir paprašė ieškovės pateikti rašytinį paaiškinimą dėl 2024 m. vasario 14 d. nutarime nurodytų aplinkybių. Kad toks prašymas pateikti pasiaiškinimą buvo, raštu patvirtino pati ieškovė savo 2024 m. kovo 13 d. rašytinio paaiškinimo pirmoje pastraipoje. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su darbo sutarties nutraukimo procedūra, net ir tuo hipotetiniu atveju, jeigu būtų nustatyti tam tikri procedūriniai pažeidimai, savaime nereikštų ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumo.

2.3.       Atsakovė be kita ko nurodė, kad aprašant faktines šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, Įsakyme buvo remtasi 2024 m. vasario 14 d. nutarimu ir jame aprašytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovės teiginiai, esą nebuvo galima remtis vaizdo įraše fiksuotomis aplinkybėmis, neturi pagrindo. Reikšmingas yra vaizdo įrašo turinys ir jame užfiksuotas ieškovės darbo pareigų pažeidimas, o ne vaizdo operatoriaus asmenybė, jo santykis su ieškove ar pan. Iš 2024 m. vasario 14 d. nutarimo akivaizdu, kad vaizdo įrašą padarė susipratęs, neabejingas vaiko teisių pažeidimams pilietis. Atsakovės komisija iš tikrųjų nedisponavo vaizdo įrašu, nes toks vaizdo įrašas atsakovei nebuvo perduotas (vaizdo įrašas buvo perduotas Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, o po to buvo perduotas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK), tačiau atsakovė pagrįstai rėmėsi 2024 m. vasario 14 d. nutarimu ir šiame nutarime pateiktu vaizdo įrašo aprašymu, kuriame išsamiai aprašyti garsai ir vaizdai, kurie girdisi ir matosi vaizdo įraše. Anot atsakovės, nekyla abejonių, kad prieš minėtą vaiką buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Vaikui buvo griebta už rankos, jis buvo pakeltas už rankos ir prieš savo valią ištemptas iš grupės patalpos į kitą patalpą, kur buvo paliktas vienas. Taip pat akivaizdu, kad prieš minėtą vaiką buvo naudojamas psichologinis smurtas, kadangi M. K. pradėjus verkti, jam buvo liepta gultis ant grindų, po to jam buvo grasinama nedelsiant panaudoti fizinį smurtą („tau reikia duoti per nagus“ ir kt.) Po to vaikui nenustojus verkti, jam buvo liepta eiti į koridorių, o nesutikus eiti į koridorių (M. K. verkė ir šaukė „ne, ne, ne“), vaikas buvo sugriebtas už rankos ir ištemptas iš grupės patalpos į koridorių, kur buvo paliktas vienas. Kad vaikas kitoje patalpoje buvo paliktas vienas, matyti iš 2024 m. vasario 14 d. nutarime esančio vaizdo įrašo aprašymo. Atkreipė dėmesį, kad minėtas vaikas yra ne tik mažametis, bet ir turintis specialių ugdymosi poreikių. Apie tai, kad jis turi specialių poreikių, ieškovei buvo žinoma. Šokiruoja, kad ieškovė neigia sukėlusi fizinį skausmą M. K., nes esą pakėlimas už rankos ir ištempimas į kitą patalpą nėra fizinis poveikis ar fizinio skausmo sukėlimas. Dar labiau šokiruoja, kad tokį savo elgesį prieš M. K. ieškovė laiko ne tik priimtinu, bet netgi pagirtinu.

2.4.       Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovės pareiškimas apie jos „žaibišką reagavimą“ neatitinka 2024 m. vasario 14 d. nutarime pateikto vaizdo įrašo aprašymo, kadangi M. K. „išvesdinimas“ (ištempimas) iš grupės į koridorių vyko kitomis aplinkybėmis ir truko ilgesnį laiką. Tačiau svarbiausia, kad jeigu ieškovės aprašytas įvykis iš tikrųjų vyko tokiomis ar panašiomis aplinkybėmis, kaip nurodoma ieškinyje, tai čia svarbios tokios aplinkybės: kitas ugdytinis naudojo fizinę smurtą prieš M. K., t. y. ieškovė neužtikrino M. K. fizinio saugumo, kas savaime yra darbo pareigų pažeidimas; ieškovė iš patalpos, kurioje buvo vaikai, pašalino ne prieš M. K. galimai smurtavusį ugdytinį, bet pašalino (ištempė) iš grupės patalpos į koridorių nukentėjusįjį M. K.. Kaip aprašyta 2024 m. vasario 14 d. nutarime, M. K. nekėlė jokio pavojaus sau ir aplinkiniams, dėl kurio jam galėtų būti pateisinamas tokių fizinio ir psichologinio poveikio priemonių, kokias taikė ieškovė, taikymas. Todėl ieškovės aiškinimas, kad ji smurtą prieš (duomenys neskelbtini) metų vaiką naudojo veikdama būtinojo reikalingumo sąlygomis, neturi jokio pagrindo ir yra tik jos gynybinė versija. Pastebėtina, kad M. K. išvesdinimas iš grupės patalpos į koridorių nebuvo vienkartinis, spontaniškas veiksmas. Priešingai, tai buvo ieškovės permanentiškai taikomas M. K. „ugdymo“ būdas, kadangi 2024 m. kovo 13 d. paaiškinime ji nurodė, jog: „mano išbandyta keletas M. nuraminimo, jo emocinės savijautos normalizavimo būdų: <...> eliminuoti M. atsitraukimo pertraukėlei ant nusiraminimo suolelio, esančio koridoriuje prie grupės durų. Pastarasis būdas pasiteisino geriausiai“.

2.5.       Atsakovės vertinimu, ieškovės darbo pareigų pažeidimas, dėl kurio ieškovė buvo atleista iš darbo, buvo neabejotinai šiurkštus, kadangi buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas prieš itin pažeidžiamą specialiųjų ugdymo poreikių turintį (duomenys neskelbtini) metų vaiką. Vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra darbuotojo elgesys iki pažeidimo padarymo. Pažymėjo, kad ieškovės elgesys su M. K., kurio pagrindu ieškovė buvo atleista iš darbo, nebuvo vienintelis oficialiai įvertintas darbo pareigų pažeidimas per paskutinius dvylika mėnesių. 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė surašė „Įspėjimą dėl darbuotojos B. J. darbo tvarkos taisyklų pažeidimo“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimas), kuriame konstatuota, kad ieškovė netinkamai elgėsi auklėtinio atžvilgiu (sudavė per rankas) ir tuo pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir Taisyklių 76.1 punktą. Ieškovė buvo įspėta dėl Taisyklių pažeidimo ir buvo informuota, kad jeigu per ateinančius 12 mėn. vėl padarys tokį patį darbo tvarkos pažeidimą, atsakovė nutrauks su ieškove darbo sutartį be išankstinio įspėjimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ieškovė su 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimu buvo supažindinta, ką patvirtina jos rankraštinis įrašas. Aplinkybės, susijusios su ieškovės veiksmais, kurie buvo įvertinti 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimu, buvo tiriamos (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK tyrimo medžiagoje Nr. M-l-01-18484-23, kurioje buvo priimtas 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimas). Nors 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tai nereiškia, kad ieškovė nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį jai buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimas. Kaip nurodyta 2023 m. lapkričio 16 d. nutarime, atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi, tyrėjos nuomone, tokie veiksmai, kaip mažamečių vaikų pastūmimas, kepštelėjimas, patempimas už plaukų, sudavimas per ranką ar užpakalį nebūtinai yra nusikaltimas, be to, dėl tų pačių aplinkybių ieškovei skirtas 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimas, todėl už tuos pačius faktus nebegalima ir naujo spręsti atsakomybės klausimo, nes asmuo negali būti baudžiamas už tą patį du kartus.

2.6.       Atsakovė akcentavo, kad ieškovė buvo atleista iš darbo ne pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą (per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas), bet pagal 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, kadangi ieškovės elgesys su M. K. neabejotinai peržengė paprasto, „nekvalifikuoto“ darbo pareigų pažeidimo ribas. Atsakovė turi pareigą užtikrinti ugdytiniams saugią aplinką, be fizinio ir psichologinio smurto iš auklėtojų pusės. Nurodė, kad nusiskundimų dėl ieškovės darbo buvo gauta ir vėliau. 2023 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras persiuntė pranešimą „Dėl (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokytojos B. J. ugdytinių išvedimo iš įstaigos ribų“. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad ieškovė ugdytinius už mokyklos-darželio teritorijos ribų išvedė be šviesą atspindinčių liemenių. Ieškovei buvo pareikštas pastebėjimas, kad išeinant su vaikais už mokyklos-darželio teritorijos ribų reikalinga dėvėti šviesą atspindinčias liemenes. Ir šito tyrimo metu ieškovė kategoriškai neigė bet kokią savo kaltę, klaidino tyrėjus, esą ugdytiniai liemenių nedėvi, kadangi nenutolsta nuo galimos mokyklos-darželio teritorijos ribos, nors X pateiktoje fotografijoje buvo matyti, kad vaikai pasivaikščiojimo metu yra už mokyklos-darželio teritorijos ribos, tačiau nedėvi šviesą atspindinčių liemenių.

2.7.       Atsakovės vertinimu, ieškovės grąžinimas į darbą sukeltų didelių organizacinių ir kitokių problemų atsakovės (duomenys neskelbtini) skyriuje tiek dėl to, kad 2024 m. balandžio 2 d. į ikimokyklinio ugdymo mokytojos pareigas buvo priimta kita darbuotoja, kuri taiko kitokius ikimokyklinio amžiaus auklėtinių ugdymo metodus, nei taikydavo ieškovė, tiek dėl to, kad po ieškovės atleidimo iš darbo atsakovės (duomenys neskelbtini) skyriuje pagerėjo mikroklimatas, kuris, ieškovę faktiškai grąžinus į darbą, vėl pablogėtų. Kaip matyti iš 2023 m. liepos 25 d. įsakymu sudarytos komisijos 2023 m. liepos 27 d. protokolo Nr. 3, jame užfiksuota, kad komisija pastebėjo tarp darbuotojų tvyrančią emocinę įtampą; bandant išsiaiškinti ieškovės netinkamą elgesį su kitais darželio darbuotojais pastebėta tarp mokytojų padėjėjų ir ieškovės esant tiek asmeninių, tiek darbinių nuoskaudų ir kt.

3.       Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji yra neteisėtai ir neteisingai atleista, nebuvo įsigilinta į situaciją, nebuvo paprašyta paaiškinti įvykį. Jos atleidimas truko 15 min., ji buvo iškviesta iš namų, nes jos darbo valandos jau buvo pasibaigusios. Prieš tai buvo atvažiavusi direktorė ir dvi pavaduotojos: A. M. ir D. Š.. Jos pasikvietė ieškovę ir A. S. į kabinetą pasikalbėti. Prieš tai ieškovė buvo parašiusi tarnybinį pranešimą dėl A. S., kadangi ji paliko ieškovę vieną su vaikais grupėje. Direktorė tuomet pasakė neberašinėti raštų, nes lėks abi iš darbo; pasiūlė susitaikyti. Pokalbis tuo ir baigėsi. Vėliau A. S. išėjo, tada direktorė pasakė, kad ji turi raštus iš vaikų teisių dėl netinkamo ieškovės elgesio su M. K.. Ieškovė prašė įvardinti įvykį ar aplinkybes, tačiau direktorė nurodė tik tiek, kad ten daug prirašyta, kad yra anoniminis skundas ir filmuota medžiaga. Ieškovė nurodė, kad nežinanti, apie ką kalbama. Paprašius pasakyti bent jau įvykio datą, direktorė nurodė nežinanti datos; medžiagos susipažinti nedavė, neperskaitė; perskaitė tik antraštę. Todėl ieškovei nebuvo aišku, apie kokį įvykį kalbama. Tuomet direktorė nurodė parašyti paaiškinimą. Paklausus apie ką rašyti, direktorė nurodė rašyti viską, ką ji žino apie vaiką. Todėl ieškovė parašė vaiko charakteristiką. Tik pamačiusi vaizdo įrašą, ji suprato, koks įvykis turimas omenyje. Ieškovės nuomone, vaizdo įrašas gali būti sumontuotas ir jis neatspindi tikrosios situacijos. Nurodė, kad vaikui yra buvę tokių emocijų priepuolių anksčiau ne kartą. Tai buvo eilinė darbo diena – vaikai dirbo prie stalo, ji buvo prie savo stalo. Vaikai darė darbelius, M., padaręs darbą, jį pakėlė ir paklausė auklėtojos, ar gražus jo darbelis. Auklėtoja nespėjo atsakyti, kai šalia buvęs berniukas trenkė per M. lapą ir pasakė, kad negražus darbelis. M. supyko. Ji paprašė, kad berniukas būtų prie jos, kad neskriaustų to kito berniuko. Bet M. pradėjo verkti, niurzgėti. Pyko, kad negalėjo atsikeršyti berniukui dėl to lapo, pradėjo kojomis spardyti šalia buvusį namelį. Ieškovė jam sakė, kad taip elgtis negalima, bet jis nesiklausė. Tada M. mėtė dideles Lego kaladėles. Ji baiminosi, kad M. neužgautų kitų mažų vaikų. Ji vis prieidavo prie M., bet jis vis spyrė su kojomis, nenurimo. Tada berniukas, trenkęs per M. darbelį, pasišaipė iš M., ir jis dar labiau susierzino. Ji sudrausmino tą kitą berniuką, liepė jam sėsti ant kėdutės (yra grupėje tvarka, kad nesilaikant grupės taisyklių, reikia pasėdėti 5 minutes ant kėdutės). M. toliau rėkė, nėjo jo nuraminti. Vaikas šaukė, kad nori babytės. Tuomet ji priėjo prie jo ir pakėlė už rankos, nes kitaip neišėjo pakelti gulinčio ir bespardančio į namelį vaiko. Ji negriebė vaiko ir jo netempė, gražiai išvedė. Į kitą patalpą jo neišvedė, ten yra koridorius, kuriame yra vaikų persirengimo spintelės, kur vaikai laiko savo daiktus. Koridoriuje jis buvo gal minutę. Vaikas į grupę parėjo kartu su ieškove. Vaikas į grupę grįžo nurimęs ir likusi diena praėjo įprastai. Netinkamų vaikų drausminimo metodų ji nėra niekada taikiusi, su jai skirtu įspėjimu nesutinka. Mano, jog visi konfliktai, skundai yra susiję su auklėtojos padėjėjomis, kurios supyko dėl to, kad joms nebuvo skirti pavadavimai ieškovės atostogų metu, ir viena mama G. B., kurios vaikas į darželį pateko per pažintis. Tėvų susirinkimo metu jokių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio nebuvo. Tikrinimų metu taip pat nebuvo nustatyta jokių pažeidimų dėl ieškovės darbo ar elgesio. Taip pat vyko tyrimas dėl mobingo, bet niekas nepasitvirtino – tai buvo tiesiog apkalbos. Jokios pagalbos iš administracijos dėl neigiamos atmosferos įstaigoje nebuvo suteikta. Taip pat nurodė, kad jai buvo siūloma išeiti iš darbo savo noru, išmokant išeitinę išmoką. Ieškovės teigimu, jos atleidimui iš darbo turėjo įtakos ir savivaldybės spaudimas priimti tokį sprendimą. Tokią nuomonę ji susidarė dėl to, kad jai buvo sakoma, jog yra toks nurodymas iš viršaus, o taip pat šias abejones sustiprino tai, kad ji buvo atleista kovo 15 d. apie 16 val., o 19 val. bendruomenės susirinkime meras jau pranešė besiteiraujantiems dėl sprendimų (duomenys neskelbtini) skyriuje, kad klausimas išspręstas. Pažymėjo, kad grupėje yra du vaikai, turintys specialiuosius poreikius, – M. ir mergaitė, turinti fizinę negalią. Jokios tvarkos kaip ugdyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus ugdymo įstaigoje nėra. Nebuvo ir mokymų ar seminarų ta tema. Tik vieną kartą 2023 m. rugsėjo mėn. buvo atvykusi specialioji pedagogė iš Pedagoginės psichologinės tarnybos pažiūrėti vaikus, kuriems reikalinga pagalba. Pažymėjo, jog ji netoleruoja smurto – net ir kylant įvairiausioms konfliktinėms situacijom, ji geba susivaldyti. Ieškovės teigimu, vaizdo įraše girdimas jos balsas nėra natūralus, nors ji yra garsiakalbė, taip garsiai ji nekalba. Mano, jog vaizdo įraše gali būti panaudoti specialūs filtrai ar jis sumontuotas. Nurodė, kad garsus balso tonas dirbant tokį darbą yra neišvengiamas, kadangi priešingu atveju triukšmaujantys vaikai jos tiesiog neišgirstų. Nurodė, kad turi tris aukštuosius išsilavinimus – veterinarės, specialiosios pedagogės ir ikimokyklinio ugdymo pedagogės. Pažymėjo, jog studijuojant specialiąją pedagogiką mokėsi apie vaikų sutrikimus, todėl turi žinių, kaip su jais elgtis. Studijas baigė 2023 m., tad papildomo kvalifikacijos tobulinimo kol kas nereikėjo.

4.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovė, nutraukdama su ieškove darbo sutartį, nesilaikė nei DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nei savo vadovaujamos ugdymo įstaigos tvarkos aprašo 22 punkto, kuriame aiškiai nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, direktorius (ar jo įgaliotas asmuo) raštu pareikalauja, kad darbuotojas raštu 3 dienų laikotarpyje pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Direktorės pavaduotojos D. Š. ir A. M. negalėjo tvirtai pasakyti, kieno ir kokiomis aplinkybėmis buvo pareikalauta mokytojos pateikti pasiaiškinimą raštu. Atsakovė neatliko nei vieno įstatymo numatyto veiksmo: nevertino situacijos sunkumo ir padarinių, visiškai nesigilino į aplinkybes, ieškovės tariamą kaltę, o svarbiausia – net neketino nustatyti ieškovės veiksmų priežasties. Neapklausė kartu su ieškove dirbusios mokytojo padėjėjos A. S., kuri faktiškai turėjo matyti, kas vyksta grupėje, o ir ne tik matyti, bet ir pati pagelbėti mokytojai tokioje neeilinėje situacijoje. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nors buvo nuolat akcentuojami netinkami ieškovės darbo metodai su vaikais, tačiau ieškovė nėra už tai bausta administracine tvarka, ikiteisminiai tyrimai nepradėti, o su 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimu, dėl to, kad ieškovė tariamai trenkė vienam vaikui per ranką, ieškovė nesutinka. Be kita ko, jei atsakovė būtų buvusi visiškai įsitikinusi dėl nurodyto tariamo pažeidimo tikrumo, tai dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio būtų priėmusi sprendimą atleisti iš darbo ieškovę, kaip padariusią antrą tos pačios rūšies pažeidimą per vienerius metus laiko. Akcentavo, jog ieškovės ir jos ugdytinio M. santykiai visuomet buvo labai šilti, tai patvirtino ir jo globėja. Vaiko močiutės nuomonė apie auklėtoją pakito tik pamačius vaizdo įrašą, tačiau, tikėtina, jei ji būtų mačiusi visą vaizdo įrašą, nuomonė būtų kitokia. Vaizdo įraše matyti, kad vaiką ištiko isterijos priepuolis. Bet koks isterinis verkimas, juo labiau trunkantis ilgesnį laiką, kenkia vaiko psichologinei būsenai, vaiko sveikatai. Ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių nuraminti vaiką, tačiau to vaizdo įraše nematyti. Taip pat, vertinant vaizdo įrašą, priešingai, nei teigia atsakovė, mokytojos elgesyje nesimatė pykčio, o juo labiau, agresijos. Šioje situacijoje vaikas nebuvo sugriebtas, nebuvo naudojami jokie veiksmai, turint tikslą vaiką įskaudinti, pažeminti ar sukelti fizinį skausmą. Jeigu pakeliant vaiką už rankos, kojos šiek tiek pakilo nuo grindų, tai tikrai nebuvo toks pažeidimas, kuris galėtų būti vertinamas, kaip fizinis smurtas, juo labiau ikiteisminio tyrimo pareigūnų jau buvo nustatyta, kad prieš šį vaiką nebuvo panaudotas fizinis smurtas, kuriuo būtų sukeltas fizinis skausmas. Šiuo atveju vaikas mokytojos buvo nuvestas už rankytės, ne išmestas, kaip teigė atsakovė, ir nuėjus iki grupės patalpos durų, neužilgo grįžo atgal (praktiškai kartu su mokytoja, nors vaizdo įraše šio nesimato, tačiau sekant vaizdo įrašo laiką, galima nesunkiai tai įvertinti). Nuo durų vaikas grįžo ramus ir neverkiantis, taigi nebuvo neigiamų padarinių. Taip pat svarbios aplinkybės, kurių, pažeisdama taisykles ir įstatymo normas, nevertino atsakovė, tai yra ieškovės veiklos rezultatai, jos veiklos tikrinimas ir jo rezultatai 2023 metų rudenį. Iš į bylą pateiktų veiklos tikrinimą pagrindžiančių dokumentų matyti, kad ieškovės veiklos rezultatai yra puikūs, mokytoja visada ateina į savo darbo dieną pasiruošusi, pateikia ugdytiniams daugybę priemonių, turi didžiulį įdirbį, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų atvejų. Direktoriaus pavaduotoja D. Š. į tikrinimus atvykdavo neperspėjusi, todėl kažkaip išskirtinai tinkamai pasiruošti ieškovei prieš atvykstant pavaduotojai, faktiškai būtų buvę neįmanoma. Atsakovė nevertino šių aplinkybių, nors turėjo tai padaryti, spręsdama klausimą dėl galimai padaryto ieškovės pareigų pažeidimo. Dėl grąžinimo į darbą galimybių nurodė, kad ieškovė šio savo reikalavimo laikosi, ji įsivertino savo galimybes dirbti tame pačiame kolektyve. Atsakovės teiginiai, kad ieškovei išėjus iš darbo 2024 m. kovo 15 d., pagerėjo ugdymo įstaigos mikroklimatas, neatitinka tiesos, šiuos teiginius paneigia pateiktas į bylą laikraščio (duomenys neskelbtini) straipsnis pavadinimu (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat prašė priteisti jai patirtą neturtinę žalą, dėl neteisėto atleidimo labai sunkiai išgyveno ir patyrė neigiamas emocijas.

5.       Atsakovės direktorė teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijai vadovauja tik nuo (duomenys neskelbtini). Pradėjusi dirbti, aplankė visus progimnazijos skyrius – norėjo žinoti, kokia reali situacija visoje progimnazijoje. Atvykus į (duomenys neskelbtini) skyrių, ji buvo informuota apie šiame skyriuje tvyrančią įtampą ir ginčus. Vėliau ji buvo supažindinta su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt padarytos ieškovės nusikalstamos veikos. Taip pat į ją buvo kreipusis viena ugdymo įstaigą lankančio vaiko mama, kuri nurodė, jog mokykloje galbūt yra vartojamas smurtas. Siekdama išsiaiškinti situaciją, ji ne kartą vyko į (duomenys neskelbtini) skyrių. Pažymėjo, kad ji nėra kilusi iš (duomenys neskelbtini), čia dirba neseniai, tad neturėjo ir neturi jokių išankstinių nuostatų. Su komisija vyko į (duomenys neskelbtini) skyrių aiškintis situaciją dėl dviejų įvykių – dėl nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių ir dėl pranešimo dėl A. S.. Vaizdo įrašo, kuris detaliai aprašomas nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jį nematė, tačiau neturėjo pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo institucijos procesiniame dokumente nurodytų aplinkybių teisingumu. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, kai jis buvo pateiktas teismui, įsitikino, jog ikiteisminio tyrimo institucija aprašė vaizdo įraše esančią situaciją visiškai tiksliai. Vaizdo įraše užfiksuota situacija ją šokiravo. Kuomet su komisija atvažiavo į (duomenys neskelbtini) skyrių kalbėtis su ieškove, jai nutarimo nedavė perskaityti ir pati jo neskaitė, tačiau papasakojo, kas jame yra parašyta, buvo paprašyta papasakoti, kas įvyko su berniuku. Ieškovė neigė netinkamai elgusis su vaiku. Nurodė paprašiusi ieškovės pateikti paaiškinimą dėl nurodytos situacijos, aprašyti krizines situacijas, kokiais metodais vadovaudamasi ji sprendžia tas situacijas. Paaiškinimą prašė parašyti per savaitgalį, tačiau nesulaukusi paaiškinimo, antradienį pakartotinai paprašė pateikti paaiškinimą. Direktorės teigimu, vaizdo įraše užfiksuotas ieškovės elgesys netoleruotinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Nurodė, kad siekdama, jog šioje situacijoje ieškovė patirtų kiek įmanoma mažiau problemų, siūlė jai išeiti iš darbo savo noru. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje vyko nuolatiniai konfliktai ir tarp darbuotojų tvyrojo įtampa. Visi darbuotojai teigė, jog įtampą kelia būtent ieškovė. Jai išėjus iš darbo, atmosfera kolektyve labai pagerėjo, tačiau pastaruoju metu vėl jaučiama įtampa – darbuotojai nurodė, kad ieškovė ateina į ugdymo įstaigą, reikalauja savo daiktų. Nurodė, kad sprendimą atleisti ieškovę iš darbo ji priėmė savarankiškai, niekas jai nedarė spaudimo, tačiau, ar atleisti dėl per metus antrą kartą padaryto tokio pat pažeidimo, ar už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, konsultavosi su savivaldybėje dirbančiais teisininkais, kadangi ugdymo įstaigoje nėra teisininko. Nurodė, kad tiriant nutarime nurodytas aplinkybes prašė paaiškinimo iš ieškovės ir apklausė M. K. globėją – jo močiutę. Močiutė buvo mačiusi vaizdo įrašą. Direktorė nurodė, kad neturi žinių, jog grupėje, kurioje dirbo ieškovė, būtų nusiraminimo suoliukas. Neigiamai vertina tokią elgesio koregavimo priemonę, kadangi vaikas paliekamas vienas koridoriuje, tokiu būdu nėra užtikrinamas vaiko saugumas. Mano, jog ieškovė privalėjo tobulinti savo kvalifikaciją, jeigu jai trūko žinių apie bendravimą su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Nurodė, kad nesiaiškino, kas vyko grupėje iki to momento, kuris užfiksuotas vaizdo įraše – svarbu tik tai, kas yra užfiksuota. Tai, kad vaizdo įraše matoma, jog vaikas nurimo, neturi jokios reikšmės vertinant auklėtojos elgesį su vaiku. Nežino, ar ieškovė buvo supažindinta su pareigybėmis, tačiau pažymėjo, jog pareigybių aprašymai yra ugdymo įstaigos interneto svetainėje.

6.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovė, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista atleidimo iš darbo procedūra: pažeidimui ištirti buvo sudaryta komisija, ieškovės žodžiu buvo paprašyta pateikti rašytinį paaiškinimą dėl 2024 m. vasario 14 d. nutarime nurodytų aplinkybių, taip pat buvo apklausta nukentėjusio mažamečio ugdytinio M. K. globėja. Taip pat nurodė, jog ieškovė 2024 m. kovo 15 d. iš darbo išėjo anksčiau nei nustatyta darbo grafike, todėl būtent dėl ieškovės veiksmų Įsakymas jai buvo įteiktas jau pasibaigus darbo valandoms. Šioje byloje įrodymų visetas neabejotinai patvirtina šiurkštaus ieškovės darbo pareigų pažeidimo faktą: 2024 m. vasario 14 d. nutarimas, kuriame aprašyti ieškovės veiksmai, taip pat (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti ieškovės veiksmai specialių ugdymo poreikių turinčio ugdytinio M. K. atžvilgiu, liudytojų A. S. ir N. K. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Ieškovės veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti būtent kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Ieškovė elgėsi neteisėtai, prieš M. K. ieškovė naudojo kompleksinį fizinį ir psichologinį smurtą bei psichologinio poveikio priemones. M. K. verkiant bei nevykdant ieškovės komandų, ieškovė griebė jį už rankos, pakėlė ir nesiekiantį kojomis žemės, prieš jo valią ištempė iš grupės patalpos į kitą patalpą, kur paliko vieną. Taip pat akivaizdu, kad prieš minėtą vaiką buvo naudojamas psichologinis smurtas bei psichologinio poveikio priemonės, kadangi vaikui pradėjus verkti, jam buvo duotos komandos „sėsk <...>“, „<...> gulkis“, po to jam buvo grasinama nedelsiant panaudoti fizinį smurtą „tau reikia duoti per nagus“ ir kt. M. K. komandą „sėsk“ įvykdė, tačiau komandos „gulkis“ nevykdė ir toliau verkė. Vaikui nenustojus verkti, jam buvo liepta eiti į koridorių, o nesutikus eiti (vaikas verkė ir šaukė „ne, ne, ne“), jis buvo sugriebtas už rankos, pakeltas ir ištemptas iš grupės patalpos į koridorių. Kad matė, kaip M. K. buvo pakeltas už rankos ir kojomis nesiekiantis grindų buvo ištemptas į koridorių, 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja A. S.. Koridorius yra durimis atskirta patalpa nuo patalpos, kurioje būna vaikai. Ieškovės pusės motyvai, kad vaikas koridoriuje buvo neilgai ir iš ten grįžo nusiraminęs, todėl jokia žala jam nebuvo padaryta, nepagrįsti. M. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, kai pakeltas už rankos nesiekdamas kojomis žemės buvo tempiamas į koridorių, bet ir psichologinį smurtą, kadangi jam buvo duotos komandos „sėsk“; „gulkis“, grasinama „duoti per nagus“, o po to prieš jo valią buvo ištemptas į koridorių. M. K. koridoriuje buvo paliktas vienas, todėl visiškai nesvarbu, kiek laiko jis koridoriuje buvo vienas, kadangi vaikus iš viso draudžiama palikti vienus, juo labiau, kad jis buvo paliktas vienas ieškovei pasakius „gali šaukti kiek nori“, taip tik dar labiau pabrėžiant ieškovės galios poziciją. Aplinkybė, kad 2024 m. vasario 14 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nereiškia, kad nebuvo pagrindo atleisti ieškovę iš darbo. Atleidžiant ieškovę iš darbo, darbo pareigų pažeidimo bei atleidimo iš darbo proporcingumo principas, įtvirtintas DK 58 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo, nebuvo pažeistas. Įrodymai, tame tarpe prima facie įrodymai, ne tik patvirtina neleistiną ir neteisėtą ieškovės elgesį M. K. atžvilgiu, bet ir patvirtina, kad toks ieškovės elgesys, kaip su M. K., nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis. Tai buvo sisteminis elgesys, o nuo ieškovės prieš tai jau buvo nukentėję daugybė mažamečių. DK 58 straipsnio 5 dalies taikymo kontekste, vertinant darbuotojo padaryto pažeidimo ir atleidimo iš darbo proporcingumą, reikšmingas ir darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, ar yra pagrindas manyti, kad darbuotojas padarė išvadas ir ateityje taip nesielgs ir pan. Tačiau ieškovė teigia, kad jokio (t. y. ne tik šiurkštaus, bet jokio) darbo pareigų pažeidimo nepadarė ir kad yra ne pažeidėja, bet nepagrįstai kažkieno nurodymu „iš viršaus“ persekiojama nukentėjusioji. Duomenų, kad ieškovė už savo elgesį būtų atsiprašiusi M. K. ar jo globėjos, nėra. Advokato teigimu, ieškovė permanentiškai pažeisdavo darbo pareigas, visiškai nesiskaitė su ugdytinių ir jų tėvų bei darbdavio interesais, ne tik nesigaili, bet ir nepripažįsta darbo pareigų pažeidimų, prarado bet kokį pasitikėjimą, todėl atsakovės pasirinkimas nutraukti darbo santykius buvo proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus. Kadangi atsakovė teisėtai nutraukė darbo santykius su ieškove, nėra pagrindo ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai, prašė ieškovės negrąžinti į darbą, o pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir priteisti įstatymo numatytą kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.1.       Pasisakydamas dėl ieškovės atleidimo iš darbo procedūros (ne)pažeidimo, teismas be kita pažymėjo, kad įstatymų leidėjas DK 58 straipsnio 4 dalyje numato tik rašytinę darbuotojo paaiškinimo formą, tačiau nenustato privalomos darbdavio reikalavimo pasiaiškinti rašytinės formos, tačiau atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vidiniuose teisės aktuose (Apraše) numatyta darbdavio pareiga iš darbuotojo raštu pareikalauti pasiaiškinimo dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Šiuo atveju nebuvo laikomasi lokaliame teisės akte nustatyto įpareigojimo, tačiau ši aplinkybė savaime nelemia išvados dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Teismas vertino, jog kadangi ieškovės buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą ne raštu, o žodžiu, esant aplinkybėms, jog komisijos narės negalėjo nurodyti kaip tiksliai ieškovė buvo informuota apie 2024 m. vasario 14 d. nutarimą, t. y. ar jis buvo perskaitytas ieškovei, ar buvo papasakota visa ar dalis minėto nutarimo turinio, atsižvelgus į teismo posėdžio metu atsakovės direktorės paaiškinimą, jog ji prašė ieškovės pateikti paaiškinimą dėl nutarime nurodytos situacijos, aprašyti krizines situacijas, kokiais metodais vadovaudamasi ji sprendžia tas situacijas, įvertinus ieškovės paaiškinimo turinį, teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad pateiktas prašymas pateikti pasiaiškinimą nebuvo ieškovei visiškai aiškus ir suprantamas. Teismas byloje sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės padarytas darbo pareigų pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus, todėl aplinkybė, jog ieškovei nebuvo visiškai aišku, dėl kokio konkretaus įvykio ji turi pateikti pasiaiškinimą, nelaikytina esmine aplinkybe, sudarančią pagrindą ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, jog atliktų veiksmų (2024 m. vasario 14 d. nutarimo, pareikalavimo ieškovės pateikti paaiškinimą, vaiko globėjos apklausos) visiškai pakako įvertinti 2024 m. vasario 14 d. nutarime užfiksuotą įvykį. Teismo vertinimu, sutiktina su ieškove, jog vaizdo įrašo peržiūra prieš priimant sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, būtų buvusi tikslinga, kadangi tokiu būdu komisija būtų turėjusi galimybę įsitikinti 2024 m. vasario 14 d. nutarime aprašytų aplinkybių teisingumu, tačiau taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo institucijos dokumento autentiškumu ar jame nurodytų aplinkybių teisingu nurodymu. Mokytojo padėjėjos A. S. apklausa šiuo atveju reikšmingos įtakos nebūtų turėjusi, kadangi, kaip akcentavo direktorė, jokios aplinkybės, jokie iki vaizdo įraše užfiksuotų įvykių mokytojos veiksmai negali pateisinti ieškovės elgesio su mažamečiu vaiku. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog sprendimas atleisti ieškovę iš darbo buvo priimtas tinkamai neištyrus įvykio – ištirtų aplinkybių ir įrodymų pakako konstatuoti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas sprendė, kad nustatyti ieškovės atleidimo iš darbo procedūros pažeidimai savaime nesudaro pagrindo ieškovės atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu.

7.2.       Spręsdamas dėl šiurkštaus darbo pareigų (ne)pažeidimo, teismas įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, 2024 m. vasario 14 d. nutarimą, vaizdo įrašą. Teismas be kita ko pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu ieškovė abejojo vaizdo įrašo autentiškumu, teigė, jog galbūt vaizdo įrašas yra sumontuotas, jame naudoti filtrai, kadangi ieškovė neatpažįsta savo balso, akcentavo, jog nėra žinomas šio vaizdo įrašo autorius, bet byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šio vaizdo įrašo autentiškumu. Teismo vertinimu, šiuo atveju vaizdo įrašo autoriaus asmenybės atskleidimas nėra reikšmingas. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovės argumentais, jog vaizdo įrašu yra fiksuotas netinkamas elgesys prieš mažametį, šie veiksmai vykdyti viešoje vietoje, t. y. vaizdo įrašo darymas atitiko viešąjį interesą, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, vaizdo įrašas kvalifikuotinas kaip padarytas nepažeidžiant įstatymų, t. y. kaip leistinas įrodymas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, jog ieškovė pažeidė atsakovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 26, 67.1, 67.12, 67.14 punktus, Ikimokyklinio ugdymo mokytojos pareigybės aprašymo 10.3 ir 14 punktus, taip pat Pedagogų etikos kodekso 2.1, 2.3 ir 2.6 punktus. Teismo vertinimu, nepaisant to, kas vyko iki vaizdo įraše užfiksuoto momento ir net pasitvirtinus aplinkybėms, jog ieškovė iki tol taikė tam tikras priemones, siekdama suvaldyti situaciją, nepateisina ir negali pateisinti ieškovės veiksmų ir elgesio prieš M. K..

7.3.       Teismas nurodė, jog įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir vaizdo įrašą, neturi abejonių dėl to, kad prieš M. K. buvo naudojamas psichologinis smurtas bei psichologinio poveikio priemonės. Teismas pažymėjo, jog vaizdo įraše aiškiai girdimas pakeltas ieškovės balso tonas. Teismo vertinimu, toks pedagogės bendravimo su mažamečiais vaikais, net ir ieškovei teigiant, jog ji yra garsiakalbė ir kartais balso toną pakelia norėdama sudrausminti šūkaujančius vaikus, negali būti vertinamas kaip pagarbus bendravimas su vaikais. Pakeltas ieškovės balso tonas vertintinas kaip grėsmingas ir galintis kelti baimę ne tik grupėje buvusiems vaikams, tačiau ir pašaliniam stebėtojui – suaugusiam žmogui. Teismas vertino, kad pakeltas balso tonas, šaukimas nėra priimtina bendravimo forma apskritai – nei su suaugusiais, nei juo labiau su vaikais, kurių atsparumas kitų žmonių emocijoms, jų reiškimosi būdams nėra susiformavęs. Pakeltas balso tonas žeidžia žmogaus orumą ir sukuria nesaugumo jausmą. Be to, tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas ieškovės elgesys netinkamas, patvirtino ir vaizdo įrašą mačiusi vaiko močiutė, ir atsakovės direktorė, ir ikiteisminio tyrimo nepradėti nusprendę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ir ikiteisminio tyrimo teisėja, ir Klaipėdos apygardos teismas. Taip pat vaizdo įraše aiškiai girdimas ieškovės sakymas, jog „tau reikia duoti per nagus“. Nors iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kam konkrečiai buvo skirtas šis ieškovės grasinamojo pobūdžio sakinys, tačiau toks ieškovės elgesys (net jeigu tai buvo skirta ne vaikui, o suaugusiam žmogui) jau savaime laikytinas neatitinkančiu jokių ugdymo, bendravimo ir etikos normų. Taip pat iš vaizdo įrašo aiškiai matoma, kad vaikui nenustojant verkti, jį ieškovė pakėlė už vienos rankos į viršų atkeldama visą kūną nuo žemės paviršiaus ir išvedė iš grupės. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, tą akimirką, kai ieškovė berniuką už vienos rankos atkelia nuo žemės, vaiko klykimas suintensyvėja. Teismo vertinimu, toks staigus vaiko klyksmo sustiprėjimas gali būti susijęs ir su fiziniais pojūčiais, ir su išgąsčiu dėl tokio ieškovės veiksmo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog M. K. koridoriuje buvo paliktas vienas, nors Taisyklių 67.12 punkte nustatyta, kad privaloma saugoti ir nepalikti mokinių be priežiūros.

7.4.       Teismas kritiškai vertino ir ieškovės argumentus, jog buvo imtasi teisingų vaiko drausminimo priemonių – per itin trumpą laiką buvo pasiektas teigiamas rezultatas, kadangi vaikas į grupę grįžo nurimęs. Teismas be kita ko pažymėjo, kad vaikui įvykio metu tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl menkai tikėtina, jog toks stiprus emocijų protrūkis ir nerimstantis klykimas būtų nuslopę dėl to, kad būdamas vienas vaikas per 22 s apmąstė savo elgesį ir padaręs išvadą, jog elgėsi netinkamai, nurimo ir grįžo į grupę. Teismas nesutiko ir su ieškovės argumentais, jog dėl vaizdo įraše užfiksuoto epizodo vaikui nebuvo padaryta jokia žala. Vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, kad dėl to, jog buvo sugriebtas už rankos ir visu kūnu pakeltas nuo žemės, vaikas pajuto bent jau didelį išgąstį – tai patvirtina tuo momentu itin sustiprėjęs vaiko klyksmas. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad būdamas vienas koridoriuje vaikas juto baimę ir nerimą. Taip pat apie liekamuosius šio įvykio reiškinius nurodė ir vaiko močiutė, teismo posėdžio metu pasakojusi, kad su vaiku kiekvieną savaitę lankosi pas psichologę, kuri pastebėjo vaiko elgesio pokyčius – berniukas tapo jautresnis, nerimastingesnis; vaikas nenorėjo eiti į darželį. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė teismo posėdyje teigė, esą jos niekas nemokė kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, darbdavys neteikė jokios metodinės informacijos ta tema, tačiau teismas pažymi, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) ji įgijo specialiosios pedagogės kvalifikaciją, o į teisėjos klausimą atsakė, kad ten mokė elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.

7.5.       Teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotas ieškovės elgesys su mažamečiu M. K. pagrįstai atsakovės vertintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas; darytina neabejotina išvada, jog buvo pažeisti Įsakyme nurodyti Vidaus darbo tvarkos taisyklių, ikimokyklinio ugdymo mokytojos pareigybės aprašymo, Pedagogų etikos kodekso punktai (kuriuose detaliai išvardintos bendrosios pareigos, specialūs reikalavimai, etikos principai ir kt.). Atkreipė dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje padarytas išvadas dėl minėto ieškovės netinkamo elgesio. Teismas sprendė, kad ieškovės darbo pareigų pažeidimas, dėl kurio ieškovė buvo atleista iš darbo, buvo šiurkštus, kadangi buvo naudojamas psichologinis smurtas prieš itin pažeidžiamą specialiųjų ugdymo poreikių turintį mažametį vaiką.

7.6.       Teismas taip pat vertino, kad nagrinėjamu atveju už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą priemonė – atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog vaikui nebuvo padaryta žala. Priešingai, anksčiau sprendime konstatuota, jog dėl netinkamo ieškovės elgesio, užfiksuoto vaizdo įraše, mažamečiam vaikui buvo padaryta neturtinė žala, kadangi neabejotina, jog vaikas patyrė išgąstį ir baimę. Be to, kaip nurodo atsakovės direktorė, sprendimas atleisti ieškovę iš darbo, buvo priimtas įvertinus ieškovės požiūrį į padarytą pažeidimą ir ankstesnį ieškovės elgesį. Teismas įvertino byloje esančius duomenis apie ieškovei pateikta 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimą, į ką atsakovė atsižvelgė kaip į ieškovę charakterizuojančią aplinkybę, vertinant, ar ieškovės atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Teismas nustatė, kad 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi, tyrėjos nuomone, tokie veiksmai, kaip mažamečių vaikų pastūmimas, kepštelėjimas, patempimas už plaukų, sudavimas per ranką ar užpakalį nebūtinai yra nusikaltimas, be to, dėl tų pačių aplinkybių ieškovei skirtas 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimas, todėl už tuos pačius faktus nebegalima ir naujo spręsti atsakomybės klausimo, nes asmuo negali būti baudžiamas už tą patį du kartus. Teismas laikė paminėtą nutarimą oficialiu rašytiniu įrodymu. Teismas vertino, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakove, jog vaizdo įraše užfiksuotas įvykis ir kiti įvykiai patvirtina, jog ieškovė ne vieną kartą pažeidė darbo pareigas, taikė netinkamas vaikų drausminimo priemones, todėl prarado atsakovės ir vaikų tėvų pasitikėjimą, todėl teismas pritarė atsakovei, jog pasirinkimas nutraukti darbo santykius buvo proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo ir vaikų bei jų tėvų interesus.

7.7.       Teismas nurodė, jog atmetus pagrindinius reikalavimus (pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu) netenkinami ir fakultatyvūs reikalavimai grąžinti ieškovę į darbą, priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimą. Atmetęs ieškinį, teismas nustatė pagrindą iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė B. J. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti jai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

8.1.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir subjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą. Nurodo, kad nors teismas, spręsdamas dėl atleidimo iš darbo procedūros teisėtumo, teisingai nustatė, kad atsakovė nesilaikė vidiniuose teisės aktuose nustatyto pareigos raštu pareikalauti iš darbuotojo, kad šis 3 dienų laikotarpyje pateiktų raštišką pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau visiškai nepagrįstai sutiko su atsakovės pozicija, jog atliktų veiksmų (2024 m. vasario 14 d. nutarimo, pareikalavimo ieškovės pateikti paaiškinimą, vaiko globėjos apklausos) visiškai pakako įvertinti 2024 m. vasario 14 d. nutarime užfiksuotą įvykį. Ieškovės vertinimu, tiek atsakovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuostatą dėl tariamai šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nesiekiant išsiaiškinti, kokios priežastys faktiškai lėmė ieškovės veiksmą, pakeliant ugdytinį M. K. už rankos nuo grindų. Pažymi, kad DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Akivaizdu, kad atsakovė šią įstatymo normą pažeidė, nesilaikė atleidimo iš darbo procedūros reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tokį atsakovės neveikimą pateisino.

8.2.       Atkreipdama dėmesį į vaizdo įrašo turinį, akcentuoja, kad yra visiškai aišku, jog vaizdo įraše užfiksuota situacija, buvo išspręsta be jokių neigiamų padarinių, berniukas nurimo. Mano, kad vertindamas vaizdo įrašo turinį, teismas daugelį aplinkybių nurodo ir vertina neteisingai, t. y. teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, jog vaikas buvo paliktas vienas, kad ieškovei pakeliant jį nuo grindų, jis jautė fizinį skausmą ir išgąstį, kad vaikui buvo padaryta žala. Taip pat teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ieškovės nuosekliai nurodytomis iki vaizdo įraše užfiksuoto epizodo buvusiomis aplinkybėmis bei taikytomis visomis įmanomomis priemonėmis berniukui nuraminti. Teisingai vertinant vaizdo įraše užfiksuotą epizodą, akivaizdu, kad ieškovė, pakėlusi klykiantį vaiką nuo grindų ir išvedusi ant nusiraminimo suoliuko, nepažeidė jo interesų, o priešingai, nuramino vaiką, o be to, jos veiksmuose ir elgesyje, priešingai nei teigė atsakovė bei teismas, nebuvo nei pykčio, nei agresijos, nei tyčios vaikui panaudoti prieš vaiką fizinį ar psichologinį smurtą.

8.3.       Pažymi, kad atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Šiuo atveju darbdavys neatliko nei vieno įstatymo numatyto veiksmo: nevertino situacijos sunkumo ir padarinių, visiškai nesigilino į aplinkybes, ieškovės tariamą kaltę, o svarbiausia – net neketino nustatyti ieškovės veiksmų priežasties, nevertino jokių padarinių nebuvimo, taip pat nevertino ieškovės darbo pasiekimų ir rezultatų nuo pat darbo sutarties sudarymo momento. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vaiko pakėlimo už rankos ji nelaiko ne tik kad šiurkščiu, tačiau ir jokiu pažeidimu. Ieškovė tiek savo ieškinyje, tiek ir nagrinėjant bylą nurodė, jog jeigu ir būtų galima laikyti, jog jos pritaikytas vaiko nuraminimo būdas yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, tačiau, įvertinus ieškovės darbo rezultatus, kitas reikšmingas aplinkybes, negalima būtų spręsti, jog atleidimas yra proporcinga pažeidimui priemonė.

8.4.       Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atleidimo iš darbo proporcingumo, nepagrįstai rėmėsi ir atsakovės pateiktu į bylą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu ir jame nurodytų liudytojų parodymais, kaip tariamai neginčijamai apibūdinančiais ieškovės elgesį su mažamečiais. Mano, kad toks vertinimas nėra teisingas, todėl, kad policijos komisariato tyrėjo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pateikti liudytojų parodymai nėra ir negali būti laikomi neginčytinais ar galutiniais; šie parodymai yra surinkti pirminės informacijos patikrinimo metu ir nėra patvirtinti jokiais kitais duomenimis.

9.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) progimnazija atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.

9.1.       Laiko nepagrįstais apeliantės teiginius dėl tariamo teismo nešališkumo. Mano, kad teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė ir įvertino visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Kritiškai vertina apeliantės argumentus dėl atleidimo iš darbo procedūros pažeidimo. Pažymi, kad nors teismas ir padarė labiau tikėtiną išvadą, kad pateiktas prašymas pateikti pasiaiškinimą nebuvo apeliantei visiškai aiškus ir suprantamas, tačiau pagrįstai pripažino, jog ši aplinkybė nelaikytina esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą apeliantės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, ir pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo išvadai, jog sprendimas atleisti apeliantę iš darbo buvo priimtas tinkamai neištyrus įvykio, kadangi ištirtų aplinkybių ir įrodymų pakako konstatuoti, jog apeliantė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiurkštaus apeliantės darbo pareigų pažeidimo faktas įrodytas, o Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje didele dalimi abstraktūs, stokoja konkretumo, apsiribojama deklaratyviais pareiškimais.

9.2.       Mano, kad byloje esančių įrodymų visetas neabejotinai patvirtina šiurkštaus apeliantės darbo pareigų pažeidimo faktą, tai (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) RPK pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti ieškovės veiksmai specialių ugdymo poreikių turinčio ugdytinio M. K. atžvilgiu, kuris buvo peržiūrėtas 2024 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje, 2024 m. vasario 14 d. nutarimas, liudytojų D. Š., A. M., A. S. ir N. K. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė pažeidė atsakovės Taisyklių 26, 67.1, 67.12, 67.14 punktus, Aprašymo 10.3 ir 14 punktus, taip pat Pedagogų etikos kodekso 2.1, 2.3 ir 2.6 punktus. 

9.3.       Anot atsakovės, įrodymai ne tik patvirtina neleistiną ir neteisėtą apeliantės elgesį su M. K., bet ir patvirtina, kad toks apeliantės elgesys nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis, o buvo sisteminis elgesys, nes nuo apeliantės prieš tai jau buvo nukentėję ir kiti mažamečiai ugdytiniai. Atkreipia dėmesį į 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimo ieškovei aplinkybes. Laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimas negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu. Mano, jog 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. vasario 14 d. nutarimai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriuose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Šie nutarimai – tai galutiniai procesiniai dokumentai ikiteisminių tyrimų (ne)pradėjimo klausimais.

9.4.       Be kita ko pažymi, kad apeliantės požiūrio į padarytą darbo pareigų pažeidimą kontekste informatyvūs bei apeliantės elgesio modelį patvirtinantys yra liudytojos N. K. paaiškinimai 2024 m. gruodžio 11 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai ji parodė, kad pamačiusi vaizdo įrašą ji paklausė apeliantės, kodėl apeliantė taip pasielgė su M. K., apeliantė, tuo metu nežinodama, kad liudytoja jau matė vaizdo įrašą, viską neigė, sakė, kad nieko nebuvo, kad ją nepagrįstai apkalba kitos darbuotojos. Duomenų, kad apeliantė už savo elgesį būtų atsiprašiusi M. K. ar jo globėjos ar kitaip gailėjosi dėl savo elgesio, nėra. Mano, jog teismas pagrįstai vertino, kad įrodymai apie tai, jog apeliantės darbas su ugdytiniais buvo metodiškas ir pan., priimant sprendimą dėl apeliantės atleidimo iš darbo nelaikytini turinčiais svarbesnę vertinamąją reikšmę, nei apeliantės netinkamas elgesys su vaikais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pasirinkimas nutraukti darbo santykius su apeliante buvo proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Apeliacijos objektą sudaro (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

13.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (anksčiau ir toliau – darbo sutartis), pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta ikimokyklinės ugdymo grupės mokytojos pareigose. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyrius, ištyręs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pranešimą dėl galimo (duomenys neskelbtini) mokytojos B. J. (šioje byloje – ieškovė) smurto prieš ugdytinį M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 31 d. gavus informaciją, kad ieškovė šaukė ant vaikų, M. K. verkė, nenurimo, už tai mokytoja jį paėmė už rankos, pakėlė nuo grindų ir ištempė prievarta į koridorių, ten paliko, ir pan., 2024 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (anksčiau ir toliau – 2024 m. vasario 14 d. nutarimas), nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių ir sudėties, be kita ko minėtame nutarime nurodžius, jog ieškovės veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 3 dalyje (vaiko teisių pažeidimas) požymių, dėl ko surinkta informacija dėl administracinės atsakomybės ieškovei taikymo buvo perduota Vaiko teisių apsaugos skyriui, be to, informacija taip pat perduota ugdymo įstaigai. Atsakovės direktoriaus 2024 m. kovo 8 d. įsakymu „Dėl komisijos sudarymo pranešimams ištirti“ ištirti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. vasario 15 d. gautą pranešimą ir pateikti išvadą buvo sudaryta komisija, kuri 2024 m. kovo 15 d. pateiktoje išvadoje pasiūlė pripažinti, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė atsakovei 2024 m. kovo 13 d. pateikė paaiškinimą „Dėl M. K. elgesio, emocinių protrūkių metu, valdymo būdų taikymo“. Atsakovės direktorius 2024 m. kovo 15 d. priėmė įsakymą „Dėl B. J. darbo sutarties Nr. D1-166 nutraukimo“ (anksčiau ir toliau – Įsakymas), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į 2024 m. vasario 14 d. nutarime nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą paaiškinimą, minėtos komisijos išvadą ir į tai, kad M. K., sėdintis ant grindų ir verkiantis, itin pažeidžiamas specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas nekėlė jokios grėsmės sau ar aplinkiniams, pripažintina, kad jo tempimas už rankos ir palikimas vieno kitoje patalpoje, taip pat tokie teiginiai kaip „tau reikia duoti per nagus“ yra nesuderinami nei su bendražmogiškąja, nei su pedagogo etika ir vertintini kaip psichologiškai nesaugios aplinkos sudarymas vaikui ir vaiko orumo pažeidimas, todėl laikytina, kad ieškovė tokiu elgesiu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Įsakyme konstatuota, kad ieškovė pažeidė atsakovės direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintų (duomenys neskelbtini) progimnazijos Vidaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 26 punktą, kuriame nustatyta, kad progimnazijos darbuotojai yra atsakingi už jiems patikėtų mokinių (vaikų) gyvybę, sveikatą ir saugumą, todėl negali palikti vaikų be priežiūros progimnazijoje, 67.1 punktą, kuriame nustatyta, kad visi progimnazijos darbuotojai privalo laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, o pedagogai – Pedagogų etikos kodekso reikalavimų, 67.12 punktą, kuriame nustatyta, kad privalo saugoti ir nepalikti mokinių be priežiūros, 67.14 punktą, kuriame nustatyta, kad draudžiama bausti vaikus fizinėmis bausmėmis, naudoti psichologinį smurtą ir psichologinio poveikio priemones; Ikimokyklinio ugdymo mokytojos pareigybės aprašymo, patvirtinto atsakovės direktoriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu (toliau – ir pareigybės aprašymas), 10.3 punktą, kuriame nustatyta, kad: mokytojas privalo saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt., 14 punktą, kuriame nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojas privalo nepriekaištingai atlikti savo pareigas, būti tvarkingas, mandagus ir taktiškas su kolegomis, vaikais, darbuotojais, tėvais ir interesantais; Pedagogų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561, 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad pedagogai savo veikloje vadovaujasi pagarbos principu, 2.3 punktą kuriame numatyta, kad pedagogai savo veikloje vadovaujasi žmogaus teisių pripažinimo principu, 2.6 punktą, kuriame numatyta, kad pedagogai savo veikloje vadovaujasi atidos ir solidarumo principu. Minėtu Įsakymu ieškovė buvo atleista iš pareigų 2024 m. kovo 15 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

14.       Ginčui tarp šalių kilus dėl atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumo, ieškovė pirmiausia kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisija) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginio, tačiau darbo ginčo komisija 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu darbuotojos prašymą atsisakė nagrinėti, kadangi buvo praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Ieškovei kreipusis su ieškiniu į teismą dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nustatęs, kad aptariamu atveju ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, dėl ko darbo sutartis su ja buvo nutraukta pagrįstai. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, kritiškai vertindama teismo atliktą įrodymų vertinimą, laikydamasi pozicijos, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nepagrįstai konstatavus padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Įvertinusi bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija su jais nesutinka.

15.       Apeliantei kritiškai vertinant byloje atliktą įrodymų vertinimą, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį būtent į įrodinėjimo proceso reikšmę tokio pobūdžio bylose. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Kartu pažymėtina, kad darbo bylose įrodinėjimo procesui būdingi tam tikri ypatumai. DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nurodytos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis, pagal kurią, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Taigi, vadovaujantis šia DK 214 straipsnio 3 dalies nuostata, kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, tai aplinkybių, atitinkančių joje nurodytus požymius, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tai, vadovaujantis nurodyta DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, be kita ko, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar šis darbo užmokestis jam buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024).

16.       DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

17.       DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020).

18.       Aptariamu atveju, ieškovei savo reikalavimų pagrįstumą be kita įrodinėjus ir atleidimo iš darbo procedūros pažeidimu, tinkamai nepareikalavus pasiaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes įvertino, atkreipęs dėmesį, kad nors įstatymas ir nenumato privalomos darbdavio reikalavimo pasiaiškinti rašytinės formos, tačiau šiuo atveju atsakovės vidiniame teisės akte (Aprašo 20, 22 punktai) buvo numatyta darbdavio pareiga iš darbuotojo raštu pareikalauti pasiaiškinimo dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, dėl ko teismas ir konstatavo, kad nebuvo laikomasi lokaliame teisės akte nustatyto įpareigojimo, tuo pačiu įžvelgus, kad ir pateiktas prašymas pateikti pasiaiškinimą nebuvo ieškovei visiškai aiškus ir suprantamas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacine tvarka paminėti teismo argumentai iš esmės nebuvo kvestionuojami, taigi šiuo aspektu teisėjų kolegija išsamiau ir nepasisako. Tačiau aptartame kontekste, atsižvelgiant į ankščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką (šios nutarties 17 punktas), pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad net ir nustatytos paminėtos aplinkybės dėl procedūrinių ieškovės veiksmų tyrimo aspektų savaime nelemia išvados dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kadangi nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo teismas tokiu atveju turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes, kaip minėta, įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, kaip pavyzdžiui, darbdaviui pažeidus reikalavimą pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Tuo labiau, kai aptariamu atveju teisėjų kolegija iš esmės ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo bendru vertinimu, jog ieškovė padarė byloje aptariamą darbo pareigų pažeidimą, kuris pagrįstai buvo pripažintas šiurkščiu.

19.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad esminė darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnį sąlyga – darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Toks pažeidimas gali pasireikšti tiek veikimu, t. y. veiksmų, kuriuos darbuotojui draudžia atlikti darbo teisės normos ar darbo sutartis, atlikimu, tiek neveikimu, t. y. pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, ne(į)vykdymu. Kita būtina sąlyga taikyti šiame straipsnyje nustatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pareigų pažeidimo. Kaltė gali būti kaltas veikimas ar neveikimas, o kaltės forma (tyčia ar didelis nerūpestingumas) paprastai nėra svarbi, išskyrus kai tam tikra kaltės forma yra tiesiogiai nurodyta įstatyme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024). Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

20.       Būtina pažymėti ir tai, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, jog vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). Kasacinio teismo praktikoje be kita ko nurodoma, kad, atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys; darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943-2021, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022).

21.       Apeliantei kritiškai vertinant pirmosios instancijos teismo poziciją dėl atsakovės atlikto tyrimo pakankamumo (išsamumo), kai sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo (ne)padarymo iš esmės buvo remiamasi tik minėtu 2024 m. vasario 14 d. nutarimu, vaiko globėjos apklausa, pareikalauta ieškovės pateikti paaiškinimą, neneigtina, ką pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog prieš priimant sprendimą būtų buvę tikslinga peržiūrėti vaizdo įrašą, be to, galėjo būti apklausta įvykio metu dirbusi mokytojos padėjėja A. S., tačiau nepaisant to, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamo sprendimo išvada, kad ištirtų aplinkybių ir įrodymų visgi pakako konstatuoti ieškovės padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylos medžiagą, visapusiškai išnagrinėjo pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdo įrašą, šalių paaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų (tarp jų ir paminėtos mokytojos padėjėjos) parodymus, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir skundo teiginiai iš esmės tiesiog grindžiami kitokia ieškovės nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo ir nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, tokiu būdu atmetant ir nepagrįstus apeliantės argumentus dėl teismo neva turėto išankstinio nusistatymo ieškovės atžvilgiu.

22.       Nors apeliantė kvestionavo teismo atliktą byloje pateikto vaizdo įrašo turinio vertinimo teisingumą, tačiau su tokia apeliantės pozicija nesutiktina. Skundžiamame sprendime pagrįstai remtasi paminėtu įrodymu (vaizdo įrašu), kaip leistinu įrodymu CPK nustatyta tvarka (CPK 177, 185 straipsniai), kuris patvirtina netinkamą ieškovės elgesį minėto mažamečio M. K. atžvilgiu. Iš vaizdo įrašo matyti bei girdėti, kaip ugdymo įstaigos patalpoje mažamečiai vaikai užsiima įvairia veikla, šurmulyje girdisi moters liepimas atsisėsti, pasėdėti, tuomet vaiko verkimas ir sakymas „ne“, po ko moteris liepia gultis; vaikui vis tiek verkiant ir kartojant „ne“, pasigirsta moters liepimas eiti į koridorių pasėdėti, po ko vaikas toliau verkia, vis kartoja, kad nori babytės. Įraše dar pasigirsta moters pasakymas „tau reikia duoti per nagus“. Įraše matyti, kad vaikui verkiant, ieškovė pagriebia vaiką už rankos ir taip visą kūną pakelia nuo žemės, vaiko verkimas dar suintensyvėja, jis šaukia „ne“, išvedamas iš grupės; balsui nutolus, verkimas girdisi; moteris nurodo „gali šaukti, kiek nori“, po to sako „pasėdėk, nusiramink“, ieškovė viena grįžta į patalpą, girdisi vaiko verkimas; neužilgo vaikas grįžta į grupę (įrašas trunka 3.35 min.). Teismo posėdyje apklausta auklėtojos padėjėja A. S. liudijo mačiusi aptariamą įvykį; teigė, kad vienas vaikas įspyrė M. K. (atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė nurodė kitokias vaikų konflikto aplinkybes, kad kitas vaikas trenkė per M. K. padarytą darbelį, tas supyko, pradėjo verkti, kojomis spardyti namelį ir pan.). Mokytojos padėjėja nurodė, kad M. K. pradėjus verkti, ieškovė ant jo supyko, liepė jam nelįsti prie to vaiko; vaikui šaukiant, kad jis nori babytės, ieškovė gėrė kavą; vaikui nenurimus, toliau verkiant, ji supyko, čiupo vaiką už rankos, jį pakėlė, išvedė į koridorių. Įvertinus paminėtą vaizdo įrašą, be kita ko ir kitų bylos duomenų kontekste, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prieš aptariamą vaiką buvo naudojamos psichologinio poveikio priemonės, psichologinis smurtas. Privalėdama būti mandagi ir taktiška, be kita ko, su ugdytiniais, tinkamai rūpintis vaikais, juos saugoti, užtikrinti jų psichologinį saugumą grupėje, ieškovė pakeltu, įsakmiu, nepagarbiu ir vaiką žeminančiu tonu liepusi vaikui sėstis, po to gultis, jam tiesiog bejėgiškai sėdint ant grindų ir verkiant, pagriebė vaiką už vienos rankos jį taip net pakeldama nuo žemės ir išvedė iš vaikų grupės patalpos. Toks ieškovės ne tik kaip suaugusio žmogaus, bet pirmiausia kaip pedagogės, elgesys su mažamečiu vaiku, nepaisant to, kas įvyko tarp vaikų iki vaizdo įraše užfiksuoto momento (kaip minėta, ieškovė ir mokytojos padėjėja nurodė šiek tiek skirtingas prieš įvykį susiklosčiusias aplinkybes, tuo pačiu pažymint, kad abi visgi parodė, jog su pačiu M. K. pirmiausia kitas vaikas pasielgė netinkamai) negali būti objektyviai pateisinamas. Tokiu elgesiu ieškovė neabejotinai ne garantavo, bet pati sukūrė vaikui nesaugumo jausmą, baimę, be to, galimai ir skausmą, nes iš vaizdo įrašo matyti ir girdėti, kaip sugriebiant vaiką ir jo visą kūną atkeliant nuo žemės paėmus už vienos rankos, vaiko verkimas dar labiau pagarsėja, suintensyvėja, kas, kaip teisingai vertino teismas skundžiamame sprendime, gali būti susiję tiek su fiziniais pojūčiais, tiek su išgąsčiu būtent dėl ieškovės veiksmų. Ir tokios išvados niekaip neprieštarauja 2024 m. vasario 14 d. nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovei, nenustačius baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Be kita ko pažymėtina, kad būdama atsakinga už vaikų gyvybę, sveikatą ir saugumą, neturėdama teisės palikti vaikų be priežiūros, garantuoti ne tik psichologinį, bet ir fizinį saugumą ugdymo įstaigos erdvėse, ieškovė bejėgį verkiantį mažametį vaiką tiesiog išvedė iš grupės patalpos į koridorių (taikydama jos nurodytą, kaip galima suprasti iš ieškovės pozicijos bylos nagrinėjimo metu itin teigiamai vertinamą „nusiraminimo suoliuko“ metodą), į kurį durys nors ir nebuvo užvertos, tačiau ieškovei grįžus į grupę, nėra pagrindo teigti, kad ji prižiūrėjo ten paliktą vaiką, užtikrino jo saugumą ir pan. (nors toks epizodas ir truko gana trumpai). Tokiu būdu nėra pagrindo nesutikti su teismo vertinimu, kad ieškovė pažeidė anksčiau minėtas Taisyklių, pareigybės aprašymo, Pedagogų etikos kodekso nuostatas (šios nutarties 13 punktas), kartu atmetant ir apeliantės argumentus, kad ji nepažeidė vaiko interesų ir taikė tinkamus jo nuraminimo būdus, juolab dar atkreipiant dėmesį, kad aptariamas vaikas ne tik kad mažametis, tačiau dar ir turintis specialiųjų poreikių, o, kaip galima suprasti iš vaiko močiutės liudijimo, įvykis galimai turėjo vaikui ir liekamųjų pasekmių, psichologė pastebėjo vaiko elgesio pokyčius, jis tapo irzlesnis; po įvykio vaikas kurį laiką nenorėjo eiti į darželį ir pan. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes byloje esančių duomenų visumos kontekste ieškovės elgesys, atsižvelgiant ir į tai, kad jis buvo nukreiptas prieš itin pažeidžiamą visuomenės dalį – mažametį vaiką, pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 3 dalies 4, 7 punktai).

23.       Kaip jau minėta, dėl ieškovės veiksmų, mažametis neabejotinai patyrė išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą. Negana to svarbu pažymėti, kad iš visos bylos duomenų visumos nėra pagrindo teigti, kad ieškovė suprato savo netinkamą elgesį, dėl jo gailėjosi. Teismas skundžiamame sprendime taip pat vertino, kad sprendimas dėl ieškovės atleidimo buvo priimtas įvertinus jos požiūrį į padarytą pažeidimą, be to, ir ankstesnį ieškovės elgesį, būtent aplinkybes, susijusias su 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei skirtu įspėjimu, konstatavus, kad ieškovė irgi netinkamai elgėsi auklėtinio atžvilgiu (sudavė per rankas), (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui 2023 m. lapkričio 16 d. taip pat priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame taip pat fiksuoti asmenų liudijimai apie netinkamą ieškovės elgesį su vaikais. Be to, ir šios bylos nagrinėjimo metu mokytojos padėjėja paliudijo, kad ne kartą matė nederamą ieškovės elgesį su vaikais (vienam vaikui trenkė per nagus, kitam – per užpakalį, tempė vaikus į valgyklą). Ir nors apeliantė šioje byloje kritiškai vertino teismo poziciją remtis 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu ir su juo susijusiais duomenimis, tačiau, pažymėtina, kad ginčo atveju ieškovė buvo atleista už šiurkštų jau aptartą darbo pareigų pažeidimą, o paminėtos aplinkybės apie anksčiau buvusius įvykius, tyrimus ir pan. be kita ko charakterizuoja ieškovę, leidžia susidaryti bendrą vaizdą visų įrodymų visumoje. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantė dar akcentavo ir savo darbo rezultatų įvertinimo svarbą sprendimo priėmimui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir šiuo aspektu pasisakė, pagrįstai spręsdamas, jog tokios aplinkybės, įrodymai apie metodišką ieškovės darbą ar pan. nelaikytinos kaip turinčios svarbesnę vertinamąją reikšmę priimamo sprendimo dėl atleidimo iš darbo kontekste, juo labiau, atsižvelgiant į darbo pareigų pažeidimo pobūdį, objektą, į kurį toks elgesys buvo nukreiptas. Dėl visų išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovės priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškove dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcinga priemone, tokiu būdu ginant ne tik savo, bet ypač itin pažeidžiamos visuomenės dalies – mažamečių vaikų interesus.

24.       Įvertinus skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes spręstina, kad skundžiamo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo naikinti ar kitaip keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

28.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 1 028,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kartu pateikta minėtai sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą įrodantis patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovei iš apeliacinį skundą pateikusios ieškovės priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ieškovės B. J. apeliacinio skundo netenkinti.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Renata Volodko