Civilinė byla Nr. 3K-3-277/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
35.5; 42.8; 42.10; 52.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Antano
Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. kasacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
vasario 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės
V. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Remada“ dėl
delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo A. R.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 396,80 Lt delspinigių ir
šešių procentų metines procesines palūkanas. Ji nurodė, kad 2005 m. sausio
31 d. šalys sudarė buto statybos sutartį Nr. 1B2, kuria atsakovas, be
kita ko, įsipareigojo: pastatyti ieškovei butą daugiabučiame name, darbus baigti
2005 m. IV ketvirtyje (sutarties 1.1, 2.1 papunkčiai); neatlikęs
statybos darbų 2.1 papunktyje nustatytais terminais, sumokėti ieškovei
0,02 proc. delspinigius nuo įmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną,
bet ne daugiau kaip 5 proc. sutarties kainos (sutarties 7.3 papunktis).
2005 m. gegužės 30 d. sutarties priedu šalys pakeitė tam tikrus jos punktus
ir, be kita ko, sulygo, kad: visa buto vertė yra 335 040 Lt (2 punktas),
paskutinio mokėjimo už butą terminas – iki 2005 m. lapkričio
30 d. (3 punktas), visiška buto apdaila bus atlikta iki 2005 m.
lapkričio 30 d. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu visiškai atsiskaitė
2006 m. spalio 31 d., o atsakovas darbus atliko ir juos perdavė
ieškovei 2006 m. spalio 18 d., t. y. pavėlavęs 322 dienas,
todėl iš jo turi būti priteisti delspinigiai.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus
miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 15 d. sprendimu
ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai
15 103 Lt delspinigių ir penkių procentų metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2005 m.
sausio 31 d. sudarė buto statybos sutartį Nr. 1B2, kuria atsakovas
įsipareigojo pastatyti ieškovei butą daugiabučiame name, darbus pradedant 2003 m.
II ketvirtį ir baigiant 2005 m. IV ketvirtį; ieškovė
įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti sutarties 4 punkte
nurodytais terminais iki 2005 m. spalio 31 d. Sutarties 2.2 papunktyje
nurodyta, kad darbų pabaiga, statybos darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo
data gali būti keičiama papildomu šalių susitarimu, o sutartimi numatyta darbų
pabaiga – dėl ieškovės papildomų reikalavimų arba ieškovės įsipareigojimų,
išvardytų sutarties 2.3 papunktyje, neįvykdymo. 2005 m. gegužės 30 d.
sutarties Nr. 1B2 priede šalys naujai nustatė buto vertę –
335 040 Lt, taip pat nurodė, kad paskutinis mokėjimas turi būti
atliktas iki 2005 m. lapkričio 30 d. Šiuo sutarties priedu atsakovas
įsipareigojo visą buto apdailą atlikti ir perduoti darbus iki 2005 m.
lapkričio 30 d. Šalys 2005 m. rugsėjo 26 d. visos apdailos
atlikimo terminą pratęsė 10 darbo dienų papildomiems darbams atlikti,
kurių suma 5742 Lt. Iš atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad
atsakovas darbus atliko ir juos perdavė ieškovei 2006 m. spalio 18 d.,
šio akto 3, 4 punktuose nurodyta, kad nebaigtus apdailos, įrengimo darbus
atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei 2006 m. spalio 27 d. Ieškovė
su atsakovu visiškai atsiskaitė 2006 m. spalio 31 d. Teismas nurodė,
kad sutarties 5.2 papunktyje numatyta tik ieškovės pareiga pageidaujamus
buto projekto pakeitimus raštiškai suderinti su atsakovu iki 2005 m.
vasario 28 d.; šios sutarties nuostatos neįvykdymo pasekmė –
nepateikus suderinimo, darbai bus atliekami pagal numatytą projektą. Sutarties
5.3 papunktyje nustatyta ieškovės pareiga pakeitimus dėl buto apdailos
pakeitimų raštiškai suderinti su atsakovu likus ne mažiau kaip šešiems
mėnesiams iki sutarto buto įrengimo termino, nustatyto 9.2 papunktyje, t. y.
iki 2005 m. spalio 31 d. (sutarties priede šis terminas pratęstas iki
2005 m. lapkričio 30 d.). Teismas pažymėjo, kad sutarties 5.2,
5.3 papunkčiuose nenustatyta atsakovo galimybė vienašališkai nesilaikyti
sutartyje įtvirtintų buto statybos pabaigos terminų, o aiškiai nurodoma, kad
tuo atveju, jei ieškovė nesilaikytų minėtuose punktuose numatytų įsipareigojimų
ir nepateiktų suderinimo, atsakovas per sutartyje nustatytus terminus privalėtų
atlikti darbus pagal numatytą projektą, taigi ir be buto apdailos pakeitimų. Teismas
darė išvadą, kad šių pakeitimų nesuderinimas su atsakovu nėra sutarties
pažeidimas; sutarties sąlygos numato atsakovą baigti darbus laiku, nepaisant to,
ar ieškovė pasinaudos sutarties 5.2, 5.3 papunkčiuose nustatytomis
teisėmis. Atsakovas, būdamas verslo subjektas statybos santykiuose, pats
prisiėmė riziką, priimdamas projektus ir raštiškai nekeisdamas sutarties sąlygų
(CK 6.659, 6.681, 6.682, 6.684, 6.685 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovo
argumentai apie ieškovės nesumokėjimą laiku taip pat nesietini su atsakovo
negalėjimu sutartyje nustatytais terminais įvykdyti sutartinės prievolės.
Atsakovas pripažino, kad neatliko buto įrengimo darbų sutartyje nustatytu laiku,
o darbai buvo visiškai atlikti 2006 m. spalio 9 d. Kadangi byloje nepateikta
šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tai teismas sprendė, kad darbai baigti 2006 m.
spalio 18 d., šalims pasirašius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą,
išskyrus akte nurodytus nebaigtus apdailos, įrengimo darbus, kuriuos atsakovas
įsipareigojo perduoti ieškovei 2006 m. spalio 27 d. Teismo vertinimu,
nurodytos aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo
įsipareigojimus baigti ir perduoti buto statybos darbus nustatytu laiku. Sutarties
7.3 papunktyje nustatyta atsakovo, pažeidusio sutartyje įtvirtintą
statybos darbų terminą, prievolė sumokėti ieškovei 0,02 proc. įmokėtos
sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 5 proc.
sutarties kainos. Teismo nuomone, delspinigiai turi būti skaičiuojami
įskaitytinai už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m.
gruodžio14 d. nuo ieškovės įmokėtos sumos atėmus dešimčiai darbo dienų
atidėtų papildomų darbų kainą – 229 758 Lt. Taip pat
delspinigiai skaičiuojami įskaitytinai už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 15 d.
iki 2006 m. spalio 17 d. nuo ieškovės įmokėtos 235 500 Lt sumos.
Teismas nurodė, kad atsakovas nepareiškė reikalavimo sumažinti netesybas dėl
to, kad jos pažeidžia proporcingumo principą, taip pat teisme nebuvo gauta
atsakovo prašymo taikyti senatį. Ieškovei iš atsakovo priteistinos penkių procentų
metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio
1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 18 d. sprendimu
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą
panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad
šalių sutarties tikslas buvo pastatyti butą pagal ieškovės pasirinktą buto
apdailos variantą, todėl su ieškove nesuderinta buto apdaila tik paaštrintų
šalių santykius. Nagrinėjamu atveju atsakovas, norėdamas atlikti darbą pagal
ieškovės sąlygas, siekė abiejų sutarties šalių interesų patenkinimo, tuo tarpu
ieškovė, laiku nederindama projekto ir apdailos varianto, nedėjo maksimalių
pastangų sutarčiai įvykdyti ir nesistengė bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis).
Kolegija sprendė, kad atsakovo veiksmai atitinka šalių sutarties 2.3 papunktį,
leidžiantį keisti darbų pabaigą, kai keičiami įrengimo projektiniai sprendimai.
Kolegijos vertinimu, taip pat taikytinas ir sutarties 9.1 papunktis,
nustatantis, kad jeigu kurios nors iš šalių įsipareigojimų vykdymas vėluoja,
kita šalis įgyja teisę pratęsti savo įsipareigojimų vykdymą tokiam pačiam
terminui. Kolegija pažymėjo, kad sutartyje nenustatyta, jog ieškovė sulygtą
sumą moka tik po darbų atlikimo, vadinasi, šalys prievolę privalėjo įvykdyti
vienu metu (CK 6.201 straipsnis), todėl atsakovo darbų neatlikimas negali
būti vertinamas kaip sutarties pažeidimas tol, kol ieškovė neįvykdo savo
prisiimto įsipareigojimo sumokėti sulygtą pinigų sumą. Kolegijos vertinimu, ieškovės
elgesys, kai ji, neįvykdžiusi prisiimto įsipareigojimo – nesumokėjusi visos
sumos, – ima reikalauti delspinigių, negali būti pripažintas sąžiningu. Nors
atsakovas sutartyje nustatytu laiku darbų neatliko, tačiau pagal sutarties 2.3,
9.1 papunkčius ši aplinkybė neužtraukia civilinės atsakomybės –
delspinigių.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. sprendimą ir palikti
galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d.
sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK
6.193 straipsnis), todėl netinkamai išaiškino šalių sudarytą sutartį;
teismas neteisingai išaiškino, kokias teises ir pareigas turi šalys pagal
sutartį.
1.1. Teismas
nepagrįstai aiškino, kad kasatorė turi prievolę keisti buto projektą ir privalo
pateikti pageidaujamus buto apdailos varianto sprendinius. Sutarties
1.3 papunktyje nurodyta, kad atsakovas pastatys butą su visa apdaila,
kurios lygis aptariamas sutarties priede Nr. 1, o sutarties
5.2 papunktyje nurodyta, kad pageidaujamus buto projekto pakeitimus kasatorė
įsipareigojo raštiškai suderinti su atsakovu iki 2005 m. vasario
28 d., o nepateikus suderinimo, darbai atliekami pagal numatytą projektą.
Atsižvelgiant į 2005 m. gegužės 30 d. susitarimą, kuriuo galutinis
buto apdailos atlikimo terminas nukeltas iki 2005 m. lapkričio 30 d.,
darytina išvada, kad kasatorė pageidavimus dėl apdailos pakeitimų turėjo
raštiškai suderinti su atsakovu iki 2005 m. gegužės 31 d. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino, kad sutarties tikslas buvo pastatyti
butą pagal kasatorės pasirinktą buto apdailos variantą, todėl darė nepagrįstą
išvadą, kad atsakovas siekė abiejų šalių intereso patenkinimo, o kasatorė nedėjo
maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, nesistengė bendradarbiauti ir taip
pažeidė CK 6.200 straipsnį.
1.2. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčių
reikšmę bei neatsižvelgė į aplinkybę, kad kasatorė yra silpnesnioji sutarties
šalis. Kadangi kasatorė sutartį sudarė iš esmės prisijungimo principu, tai jai
taikomos normos kaip vartotojai (CK 1.39 straipsnis, 6.681 straipsnio
4 dalis). Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje taikytinos vartojimo
rangos sutarties taisyklės ir kitos CK nuostatos, įtvirtinančios vartotojo
teisių apsaugą. Taigi apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškinti
sutartį atsižvelgdamas į CK 6.193 straipsnio 4 dalį, tačiau šios
normos netaikė. Sutartyje nenustatyta kasatorės pareiga parengti ir pateikti
normatyvinius statybos dokumentus. Iš sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčių bet
kuris protingas asmuo (vartotojas) suprastų, kad buto projektą ir apdailos
variantą rengia pardavėjas, o kasatorei tik suteikiama teisė pasirinkti
kitokius projektinius sprendinius ir apdailos variantą. Sutartyje nenustatyta
derinimo tvarka ir trukmė, todėl kasatorė, būdama ekonomiškai silpnesnė šalis,
turėjo tik pateikti raštu savo pageidavimus dėl buto projekto ir apdailos
pakeitimų iki nustatyto termino. Kasatorė nustatytu laiku, iki 2005 m.
gegužės 31 d., raštu pateikė atsakovui pagrindinius savo pageidaujamus
buto apdailos projekto pakeitimus ir tai lėmė atsakovo pareigą laiku įvykdyti
sutartinius įsipareigojimus.
1.3. Atkreipusi
dėmesį į CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kasatorė nurodo, kad sutarties
5.2 ir 5.3 papunkčiuose vartojama neaiški formuluotė „raštiškai suderinti“,
nes iš jos neaišku, ar kasatorė turi tik pateikti raštu savo pageidavimus, ar
atsakovas turi teisę jų nepatvirtinti ir atsisakyti vykdyti. Iki pat
2006 m. spalio 9 d. atsakovas nė karto raštu nesikreipė į kasatorę,
nepateikė jokių pastabų dėl pateikto projekto, todėl laikytina, kad kasatorė
tinkamai įvykdė sutarties 5.3 papunkčio reikalavimus, o atsakovui dėl
netinkamo sutarties sąlygų vykdymo taikytinos netesybos.
1.4. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarties nuostatas bei teisės
normas dėl pavėluoto kai kurių smulkių buto projekto ir apdailos varianto
pakeitimų suderinimo pasekmių. Iki 2005 m. gegužės 31 d. nesulaukęs
kasatorės pakeitimų, atsakovas buto apdailą turėjo atlikti pagal savo
išankstinį planą, atsižvelgdamas į priede Nr. 1 suderintą apdailos lygį.
Kasatorės manymu, jeigu atsakovas vėliau priima ir suderina buto projekto ar
vidaus apdailos pakeitimus, jis neturi teisės naudotis sutarties
9.1 papunktyje bei CK 6.207 straipsnyje suteikta teise pratęsti savo
įsipareigojimų vykdymą tokiam pačiam terminui, jeigu kitos šalies
įsipareigojimų vykdymas vėluoja. Priimdamas ir suderindamas pavėluotai
pateiktus buto projekto bei apdailos pakeitimus, atsakovas privalo pats
įvertinti, ar galės laiku įvykdyti savo sutartines prievoles, o priėmęs
pakeitimus prisiima ir savo prievolių neįvykdymo laiku riziką. Atsisakęs remtis
jo naudai nustatytu terminu, atsakovas prisiėmė su kasatorės termino praleidimu
susijusią riziką ir privalo sumokėti netesybas. Kasatorė atkreipia dėmesį į
tai, kad atsakovas yra verslininkas ir rangos darbus atlieka savo rizika (CK
6.644 straipsnis).
2. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas,
reglamentuojančias sutarčių vykdymą bei sutarčių nevykdymo teisines pasekmes.
Teismas netinkamai aiškino sutarties tikslą, todėl padarė nepagrįstą išvadą,
kad laiku nederindama projekto ir apdailos varianto kasatorė nedėjo maksimalių
pastangų sutarčiai įvykdyti, nesistengė bendradarbiauti ir taip pažeidė CK
6.200 straipsnį. Terminas buvo nustatytas atsakovo naudai, kuris turi
teisę nepriimti pavėluotai teikiamų pageidavimų, todėl pavėluotų pageidavimų
priėmimas negali sukelti kasatorei neigiamų pasekmių. Kasatorės manymu,
atsakovas pats privalo įvertinti savo riziką ir, nustatęs, kad priėmęs
pavėluotus pageidavimus negalės laiku įvykdyti sutarties, privalo atsisakyti
priimti pavėluotus pageidavimus arba šalių susitarimu nustatyti papildomą
terminą sutarčiai vykdyti. Tuo tarpu atsakovas nepateikė kasatorei –
vartotojai ir ekonomiškai silpnesnei šaliai, sudariusiai sutartį prisijungimo
būdu, – jokių pranešimų apie tai, kad jos vėliau nustatyto termino
pateikiami pakeitimai gali užkirsti kelią laiku įvykdyti sutartį, todėl,
vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi ir 6.200 straipsniu,
atsakovas pats prisiėmė sutarties neįvykdymo nustatytu terminu riziką ir
privalo mokėti delspinigius.
3. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai šalių santykiams taikė CK 6.201 straipsnį,
tačiau šią teisės normą aiškino ir taikė netinkamai. Kasatorės nuomone,
sutarties turinys teikia pagrindą išvadai, kad nors šalys aiškiai nesiejo
galutinio atsiskaitymo už darbus su darbų užbaigimu, tačiau šalių ketinimas
buvo būtent toks. Be to, vartojimo rangos sutartį reglamentuojančios teisės
normos taip pat įtvirtina bendrąjį principą, kad užsakovas privalo sumokėti
darbų kainą tik po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą (CK
6.676 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
paskirstė šalių prievolių naštą ir atsakomybę už pareigų nevykdymą. Priešingai,
byloje nustatyta, kad būtent kasatorė pasinaudojo sutarties 9.1 papunktyje
ir CK 6.201, 6.207 straipsniuose nustatytomis teisėmis sulaikyti sutarties
vykdymą iki atsakovas įvykdys savo priešpriešines prievoles pagal sutartį.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma,
kad:
1. Kasatorė
ydingai supranta apeliacinės instancijos teismo motyvus ir išvadas. Iš
sutarties esmės ir iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kasatorės mokėjimas
dalimis buvo nustatytas ne pabaigus tam tikrą statybos darbų etapą, o tiesiog
apibrėžtas terminais. Trečiąjį mokėjimą kasatorė atliko vėluodama – ne
2005 m. lapkričio 30 d., o tik 2006 m. spalio 31 d.
Kasatorė sutarties aiškinimą supranta siaurai, itin subjektyviai, atsiribodama
nuo po sutarties sudarymo tarp šalių susiklosčiusių santykių aiškinimo ir jų
vertinimo.
2. Iš
bylos medžiagos matyti, kad kasatorė pageidavo perkamo buto individualios
apdailos, užsakė bei derino projektą, ne kartą keitė savo nuomonę dėl medžiagų,
kurias norėtų panaudoti vidaus apdailai. Tai ir užvilkino buto vidaus įrengimo
darbus. Sutarties 6.5 papunktyje nurodyta, kad pardavėjas perduoda butą pirkėjui
tik po to, kai pirkėjas įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus, o
9.1 papunktyje – kad vienai sutarties šaliai vėluojant įvykdyti savo
prievolę nustatytu laiku, kita šalis turi teisę pratęsti savo įsipareigojimų
vykdymą tokiam pačiam laikui. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė
jokiuose raštuose net neužsimena apie tai, jog atsakovas būtų iš viso
nepradėjęs apdailos darbų ar kad kasatorė nepageidauja ir neketina teikti savo
buto vidaus apdailos projekto.
3. Atsakovas
nesutinka, kad sutartį kasatorė sudarė prisijungimo būdu. Šalys sutarties
terminus, apmokėjimo ir kitas sąlygas individualizavo ne tik sutartyje, bet ir
jos priede.
4. Anot
atsakovo, kai kasatorė vėlavo pateikti vidaus apdailos projektą ir sumokėti
trečiąją įmoką, tai faktiškai visi sutartimi nustatyti terminai neatitiko tarp
šalių susiklosčiusių faktinių santykių. Tokiu atveju sutartyje nurodytų terminų
taikymas sutartinių netesybų skaičiavimo momentui prarado prasmę ir
prieštarautų CK 6.64 straipsnio 3 dalies, 6.259 straipsnio
1 dalies, 6.193 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio
normoms.
5. Net
jeigu kasacinis skundas būtų tenkinamas, tai keistina pirmosios instancijos
teismo sprendimo dalis dėl delspinigių sumos, nes teismas priteisė delspinigius
už 322 dienas, nors CK 1.125 straipsnyje delspinigių išieškojimui
nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Atsakovo manymu,
delspinigių išieškojimo atveju šalis gali reikalauti sutartimi nustatytų
delspinigių už ne ilgesnį negu šešių mėnesių terminą, t. y. už
182,5 dienos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
sutarties aiškinimo taisyklių taikymo ir sutarties vykdymo
CK
6.193 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių aiškinimo taisykles,
nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį,
pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien
remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų
negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią
prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi
asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos
atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo
aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors
jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios
gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia,
atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė
(3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas
pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais
sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo
būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi
būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio
santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius
(5 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija sutarčių aiškinimo klausimais yra
išplėtota ir nuosekli (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos
Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. S. IĮ „Ridetas“,
bylos Nr. 3K-3-421/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje V. V. IĮ v. UAB „Statnuoma“, bylos
Nr. 3K-3-44/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio
Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; ir kt.). Teismų
praktikoje laikomasi nuostatos, kad, aiškinant sutartį, būtina remtis visais
sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti
aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius;
sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir
tikslą; sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių
tarpusavio teisių ir pareigų apimtį; jeigu sutarties šalių tikrųjų ketinimų
negalima nustatyti, sutartis aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai
tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Aiškinant
sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais
teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos
taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių
atžvilgiu.
CK 6.38,
6.200 straipsniuose
nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga
padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš
sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su
prievolės vykdymu, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v.
UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008; 2002 m. gegužės
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Remolita
ir Ko“ v. UAB „Autopartis“, bylos Nr. 3K-3-795/2002). Teismų praktikoje
pripažįstama, kad, aiškindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei prašomos
teisinės apsaugos pagrįstumą, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar pati teisinės
apsaugos prašanti šalis įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y.
sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę
pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis).
Teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas
konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė
pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nadoc Nr. 1 A/S v. Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdyba, bylos Nr. 3K-3-1036/2003).
Sutarties
aiškinimas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų
(CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija vertina tai, ar
žemesnės instancijos teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių. Tai
vertindama, teisėjų kolegija yra saistoma pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio
1 dalis).
Teisėjų
kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į šios bylos
duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes bei skundžiamo apeliacinės
instancijos teismo sprendimo turinį, neteikia pagrindo pripažinti, kad
apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė sutarčių
aiškinimo taisykles.
Kasatorė,
kasaciniame skunde teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
aiškino, jog kasatorė turi prievolę keisti buto projektą ir privalo pateikti
pageidaujamus buto apdailos varianto sprendinius, netinkamai interpretuoja
skundžiamą sprendimą, nes jame tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai
nėra išdėstyti. Kasatorės teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas
netinkamai aiškino šalių sutarties tikslą, yra neargumentuotas. Teisėjų
kolegija su šiuo kasatorės teiginiu sutinka tik tuo aspektu, kad, teisėjų
kolegijos vertinimu, šalių sutarties tikslas buvo pastatyti butą ne tik, kaip
nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal kasatorės pasirinktą buto
apdailos variantą, bet ir pagal kasatorės pasirinktą bei suderintą buto
projektą. Nors skundžiamame sprendime šis sutarties tikslo sudėties elementas
nėra tiesiogiai įvardytas, tačiau sprendimo motyvų visuma, kurioje
akcentuojamas projekto ir apdailos varianto nederinimas laiku bei su tuo susijusios
pasekmės, rodo, kad apeliacinės instancijos teismas jį taip pat turėjo omenyje
priimdamas skundžiamą sprendimą.
Kasacinio
skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas
šalių sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčius aiškino netinkamai, pažeisdamas CK
6.193 straipsnio 4 dalį. Tai, jog ši teisės norma nėra nurodyta
skundžiamame sprendime, nevertintina kaip šios materialinės teisės normos
pažeidimas. Minėta, sutarties (konkrečių sutarties sąlygų) aiškinimas yra fakto
klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja. Tuo tarpu aplinkybė, kad viena
iš sutarties šalių yra vartotojas, neatleidžia šios sutarties šalies nuo
pareigos būti rūpestingam ir apdairiam, sudarant bei vykdant sutartį.
Šioje byloje
nustatytos faktinės aplinkybės, kad kasatorė nesilaikė sutarties 5.2 ir
5.3 papunkčiuose nustatytų terminų dėl buto projekto ir buto apdailos
pakeitimų suderinimo, tačiau, nepaisant to, atsakovas priėmė kasatorės
pageidavimus ir darbus atliko į juos atsižvelgdamas. Kasacinis teismas yra
saistomas šių faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorė
kasaciniame skunde teigdama, kad pageidavimus dėl buto apdailos pakeitimo
(pažymėtina, kad nurodoma išimtinai apie buto apdailą, o apie buto
projektą – nenurodoma) pateikė laiku, kelia fakto klausimą, kuris nėra
kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindas
nenurodoma tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės
normas.
Bylos
duomenys rodo, kad kasatorė siekė pagal šalių sutartį statomo buto pirminio
projekto bei apdailos varianto pakeitimų. Šio siekio įgyvendinimo tvarka ir
terminai nustatyti šalių sutarties 5.2 ir 5.3 papunkčiuose. Byloje
nustatyta, kad kasatorė aptariamą siekį įgyvendino nesilaikydama šiais sutarties
papunkčiais prisiimtų įsipareigojimų dėl jo įgyvendinimo terminų, t. y.
praleidusi nustatytus terminus, o atsakovas, nepaisant to, priėmė kasatorės
pageidavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, grindžiamu sutarčių aiškinimo ir
vykdymo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, esant tokiai
faktinei situacijai apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti
išvadas, kad kasatorė nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti ir
nesistengė bendradarbiauti, taip pat apeliacinės instancijos teismas turėjo
pagrindą taikyti šalių sutarties 2.3 papunktį, leidžiantį keisti sutartimi
numatytą darbų pabaigą, kai keičiami buto įrengimo projektiniai sprendimai, taip
pat 9.1 papunktį, nustatantį, jog, jeigu kurios nors iš šalių
įsipareigojimų vykdymas vėluoja, kita šalis įgyja teisę pratęsti savo
įsipareigojimų vykdymą tokiam pačiam terminui. Vadovaudamasi tais pačiais
principais, šalių sutarties 2.3, 9.1 papunkčiais, teisėjų kolegija atmeta
kaip nepagrįstą kasatorės teiginį, kad atsakovas, atsisakęs remtis jo naudai
nustatytu terminu, prisiėmė su kasatorės termino praleidimu susijusią riziką
dėl savo prievolės neįvykdymo laiku ir privalo sumokėti netesybas.
Bylą
nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nėra nustatę faktinės
aplinkybės, kad kasatorė pasinaudojo teise sulaikyti savo piniginės prievolės
vykdymą iki atsakovas įvykdys savo priešpriešines prievoles pagal sutartį.
Kasatorė, kasaciniame skunde teigdama apie tokio fakto šioje byloje nustatymą,
netinkamai interpretuoja teismų procesinius sprendimus. Byloje nustatytos
faktinės aplinkybės bei kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo
pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė
sutarčių vykdymą bei sutarčių nevykdymo teisines pasekmes reglamentuojančias CK
normas.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą
teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais
nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasaciniame
teisme patirta iš viso 27,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, be to, atsakovas turėjo 1190 Lt išlaidų advokato pagalbai
apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Paliekant galioti
skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, šios bylinėjimosi išlaidos
priteistinos iš kasatorės atitinkamai valstybės ir atsakovo naudai. (CPK
79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai,
92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės
V. R. (duomenys neskelbtini) 1190 (tūkstantį šimtą
devyniasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Remada“
(į. k. 1238413690) naudai ir 27,50 Lt (dvidešimt septynis litus
penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas
Žeimys
Sigitas Gurevičius
Antanas Simniškis