Baudžiamoji byla Nr. 1-28-1009/2017

  Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00380-2016-8

   Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

       1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.10.1.; 1.1.7.2.2.; 2.1.8.; 2.1.16.1.9.;

2.12.1.3.; 2.12.1.4.; 2.12.1.5.

RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Raseiniai

              Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

         O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

      A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas LR BK 222 str. 1 d. ir LR BK 223 str. 1 d.  numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

                   Teismas

                   nustatė:

              O. G. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 11 str. 1 d., 14 str. 2 d. atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nuo 2012-04-19 iki 2012-08-20 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes, žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir kasininkės R. M., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį, į bendrovės apskaitą įtraukė:

            2012-04-19 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) apie pinigų 47.000,00 Lt (13.612,14 Eur) priėmimą iš V. A., nors pajamų gauta 25.000,00 Lt (7.240,50 Eur),

           kasos išlaidų orderius apie pinigų išmokėjimą V. A. 2012-05-18 Nr. (duomenys neskelbtini) 12.000,00 Lt (3.475,44 Eur), 2012-06-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 12.000,00 Lt (3.475,44 Eur ), 2012-07-18 Nr. (duomenys neskelbtini) 12.000,00 Lt (3.475,44 Eur), 2012-08-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 11.000,00 Lt (3.185,82 Eur) bei 2012 m. birželio-rugpjūčio mėn. kasos knygose įrašytus bendroje sumoje 47.000,00 Lt (13.612,14 Eur), nors išlaidų patirta 25.000,00Lt (7.240,50 Eur).

            Be to, ji nenurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei ir kasininkei R. M., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įrašyti į 2012 m. birželio mėn. kasos knygą 2012-06-05 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) įformintos pinigų 15.750,00 Lt (4.561,52 Eur) priėmimo į kasą operacijos iš V. A., taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 3 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.

             A. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11- 06Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą nuo 2013-10-01 iki 2015-04-20 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes neregistravo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų apskaitos registruose „Didžioji knyga“, nesudarė finansinių ataskaitų už 2013-2015 metus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 16 str. 1 d., 17 str. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013-2015 metus.

               Be to, jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip po 2014-06-18 iki 2015-04-20 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes nenustatė apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarkos, nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų „Didžioji knyga“ už 2007-2009 metus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir dėl šių pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, ir struktūros už 2007-2009 metus.

            Kaltinamoji O. G. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore ir kasininke buvo R. M., vyriausiąja buhaltere dirbo nuo 2007-02-06 iki 2013-03-14, su V. A., kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų ir išlaidų orderius pateikdavo A. B., su V. A. nebendravo.  Ji duomenis į apskaitą įtraukdavo iš kasos knygų. Į apskaitą galėjo būti įtrauktos kitos sumos nei nurodytos orderiuose, nes pasitikėjo R. M., grynųjų pinigų neskaičiavo. Apie tai, kad į apskaitą neįtrauktas kasos pajamų orderis 15750 Lt sumai, paaiškinti negali (189 b. l., 2 t.).         

            Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neregistravo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Didžioji knyga“, nesudarė finansinių ataskaitų už 2013-2015 metus, nes nebuvo buhalterės, veiklos praktiškai nebevykdė, neturi buhalterinio išsilavinimo, tokių dokumentų tvarkyti nemoka, neišsaugojo buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų „Didžioji knyga“ už 2007 - 2009 metus, kurie per klaidą pateko tarp kitos įmonės naikinamų dokumentų ir buvo sunaikinti. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi (211 b. l., 2 t.)

              Be kaltinamųjų O. G. ir A. B. parodymų jų kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

         Liudytojo V. A. parodymais, kad A. B. pažįsta senai, kuris 2001 m. vadovavo AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), prekiavo įvairiomis pramoninėmis prekėmis. Jis dirbo pagal patentą, prekiavo turguose. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo špagatą, šaldytuvų kompresorius, kitokias pramonines prekes. Pradžioje mokėdavo tik už nupirktų prekių kiekį. Po to A. B. paprašė, kad už šaldytuvų kompresorius jis sumokėtų iš anksto, o prekes gautų vėliau. Grynais pinigais A. B. padavė apie 62000 Lt, parašė paskolos raštelį tai sumai. Skolininkas buvo ne AB „(duomenys neskelbtini)“, o A. B.. Užsakytų prekių negavo, A. B. skolos negrąžino. Tauragės apylinkės teismas civilinio ieškinio tvarka minėtą sumą priteisė, bet pinigų neatgavo. 2012 m. balandžio mėn., tikslesnės datos nepamena, A. B. atvyko pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pasakė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja jo sugyventinė R. M., yra geroje finansinėje padėtyje ir jis gali pradėti atsiskaityti su juo dėl priteistos skolos. Paaiškino, kad jis, V. A., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įneš pinigus pagal jų saugojimo sutartį, po kiek laiko jam, V. A., bus grąžinta saugojimui duota pinigų suma ir papildomai bus duota dalis senos skolos pinigų. Jis sutiko. 2012-04-19 pas jį į namus atvažiavo A. B. kartu su komercijos direktoriumi R. P.. Jie turėjo surašytą pinigų saugojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyta 47000 Lt. Jis pasirašė sutartį, padavė 25000 Lt R. P., kuris padavė išrašytą 2012-04-19 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 47000 Lt. A. B. žadėjo atiduoti 47000 Lt, nors jis davė 25000 Lt, skirtumas, kurį sudarė 22000 Lt, būtų kaip atsiskaitymas už seną skolą. 2012-05-21 į jo namus atvyko R. P., kurio atvykimas telefonu buvo derintas su A. B., atvežė 25000 Lt, 4 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių 2012-05-18, 2012-06-20, 2012-07-20, kuriuose nurodyta, kad jis, V. A., gavo po 12000 Lt, o 2012-08-20 gavo 11000 Lt, šiuose dokumentuose pasirašė (72-74 b. l., 1 t.).

            Liudytojo R. P. parodymais, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi 2012 m. du kartus su A. B., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir negalėjo bendrovės vardu pasirašyti ant pinigų saugojimo sutarties, buvo pas V. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Kas surašė 2012-04-19 pinigų saugojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nežino, ar V. A. duodama pinigų suma atitiko sumą nurodytą sutartyje nepamena (123-124 b. l., 1 t.).

            2014-06-18 lydraščio Nr. 25/13-1-10-12609 kopija, kurioje užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už 2007 - 2009 metus grąžinimas A. B. (117- 121 b. l. 1 t.).

            2016-04-12 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 3 d., 16 str. l d., 17 str., 19 str. reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 - 2015 metus, negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, ir struktūros už 2007 - 2009 metus (7-135 b. l., 2 t.).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1.

             Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

           Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

            Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą:        

           1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas;

            2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

           3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis;

           4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

           Byloje nustatyta, kad kaltinamoji O. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, vyriausiąja buhaltere nuo 2007-02-06 iki 2013-03-14 ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 11 str. 1 d., 14 str. 2 d. atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nuo 2012-04-19 iki 2012-08-20 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes, žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir kasininkės R. M., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį, į bendrovės apskaitą įtraukė: 2012-04-19 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) apie pinigų 47.000,00 Lt (13.612,14 Eur) priėmimą iš V. A., nors pajamų gauta 25.000,00 Lt (7.240,50 Eur); kasos išlaidų orderius apie pinigų išmokėjimą V. A. 2012-05-18 Nr. (duomenys neskelbtini) 12.000,00 Lt (3.475,44 Eur), 2012-06-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 12.000,00 Lt (3.475,44 Eur ), 2012-07-18 Nr. (duomenys neskelbtini) 12.000,00 Lt (3.475,44 Eur), 2012-08-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 11.000,00 Lt (3.185,82 Eur) bei 2012 m. birželio-rugpjūčio mėn. kasos knygose įrašytus bendroje sumoje 47.000,00 Lt (13.612,14 Eur), nors išlaidų patirta 25.000,00Lt (7.240,50 Eur).

             Be to, kaltinamoji O. G. nenurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei ir kasininkei R. M., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įrašyti į 2012 m. birželio mėn. kasos knygą 2012-06-05 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) įformintos pinigų 15.750,00 Lt (4.561,52 Eur) priėmimo į kasą operacijos iš V. A., taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 3 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, O. G. yra laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu, nes, kaip prieš tai buvo minėta, įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai jis tvarko buhalterinę apskaitą įmonėje, o nagrinėjama atveju, nustatyta, kad kaltinamoji O. G. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“  ėjo vyriausiosios buhalterės pareigas nuo 2007-02-06 iki 2013-03-14 ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2012-08-20. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamosios O. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

            Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, byloje nustatyta, kad A. B. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., laikotarpiu įmonėje buhalterio nebuvo, buhalteriniai dokumentai nebuvo tvarkomi.

            Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2013-10-01 iki 2015-05-20, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11- 06 Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą nuo 2013-10-01 iki 2015-04-20 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes neregistravo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų apskaitos registruose „Didžioji knyga“, nesudarė finansinių ataskaitų už 2013-2015 metus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 16 str. 1 d., 17 str. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013-2015 metus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. yra laikomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu, nes, kaip prieš tai buvo minėta, įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą, o nagrinėjama atveju, nustatyta, kad kaltinamasis A. B. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-04-20. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo A. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

              Kaltinamieji minėtą nusikalstamą veiką padarė netiesioginę tyčia.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 223 str. 1.

              BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK str. numatytus padarinius, t. y. kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

              Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).

              Teismas pažymi, kad BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, ieškant kitų įmonių dokumentų ir juos vertinant ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

              Nagrinėjamu atveju, A. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), direktoriumi nuo 2013-10-01 iki 2015-05-20, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip po 2014-06-18 iki 2015-04-20 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes nenustatė apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarkos, nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų „Didžioji knyga“ už 2007-2009 metus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir dėl šių pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, ir struktūros už 2007-2009 metus. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.

              Taip pat konstatuotina, jog A. B. nagrinėjamu atveju veikė neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis turėjo žinoti aukščiau nurodytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, dėl ko ir atsirado specialisto nustatytos minėtos pasekmės, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, t. y. tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų nesurašymo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau dėl užimamų pareigų bendrovėje ir atitinkamai pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

              Taigi, darytina išvada, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. B. pripažinti kaltu padarius BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

              Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

              Kaltinamoji O. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė paskirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti (191 b. l., 2 t.).

        Kaltinamasis A. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė paskirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti per kuo ilgesnį laiką (213 b. l., 2 t.).

         Kaltinamosios O. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

              Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

              Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

          Kaltinamoji O. G. padarė tyčinį nusikaltimą (nusikalstama veika, numatyta BK 222 str. 1 d.). Ji administracine tvarka nebausta (168 b. l., 2 t.), VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų neregistruota (170 b. l., 2 t.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (172 b. l., 2 t.).

          Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį nusikaltimą (nusikalstama veika, numatyta BK 222 str. 1 d.) ir neatsargų nusikaltimą (nusikalstama veika, numatyta BK 223 str. 1 d.). Jis neteistas (173-174 b. l., 2 t.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (175-177 b. l., 2 t.), VšĮ Tauragės ligoninės psichiatrijos skyriuje nesigydė (179 b. l., 2 t.).

           Skirdamas bausmę kaltinamajai O. G. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė apysunkį nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O. G. neteista, nedirba. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus O. G. įstatyme numatytą bausmę – baudą. O. G. kaltę visiškai pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir bausmė O. G. sumažintina vienu trečdaliu.

         Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. apysunkį nusikaltimą (nusikalstama veika, numatyta BK 222 str. 1 d.) ir neatsargų nusikaltimą (nusikalstama veika, numatyta BK 223 str. 1 d.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. neteistas, dirba. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. įstatyme numatytą bausmę – baudą. A. B. kaltę visiškai pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir bausmė A. B. sumažintina vienu trečdaliu.

              Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur. 

         Kaltinamieji  O. G. ir A. B. prašė išdėstyti paskirtos bausmės – baudos mokėjimą dalimis.  BPK 352 str. yra suteikta teisė teismui nustatyti terminą, per kurį nuteistasis savanoriškai turi sumokėti baudą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis nustato, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl nustatytinas trijų mėnesių laikotarpis baudai sumokėti.     

         Kaltinamajam A. B. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

        Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos NVTS (2-5 b. l., 2 t.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotini bankroto administratoriui (BPK 94 str.).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

              n u s p r e n d ž i a:

              O. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir skirti jai 30 MGL, tai yra 1 129,80 eurų dydžio baudą.

              Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL, tai yra 753,20 eurų  dydžio baudą.

          A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir skirti jam 30 MGL, tai yra 1 129,80 eurų dydžio baudą.

              A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., ir skirti jam 28 MGL, tai yra 1 054,48 eurų dydžio baudą.

        Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 123 str. 1 d. A. B. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir jam paskirti 30 MGL, tai yra 1 129,80 eurų dydžio baudą.

        Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL, tai yra 753,20 eurų  dydžio baudą.

                         Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos NVTS, perduoti bankroto administratoriui.

                         A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamiesiems O. G. ir A. B., jog nesutikdami su baudos bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. 

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nustatyti kaltinamiesiems O. G. ir A. B. trijų mėnesių terminą savanoriškam 20 MGL, tai yra 753,20 eurų baudos sumokėjimui. Šis terminas skaičiuojamas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801 ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Teisėja                                                                                                                    Sigita Kazlauskienė