Baudžiamoji byla Nr. e1-889-834/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49742-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.2.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 3 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini); gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 60 MGL bauda, į bausmės laiką įskaičius laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, galutinė bausmė 2 MGL (130 Lt) bauda;
2) 2010 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1 560 Lt) bauda;
3) 2010 m. lapkričio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 322 straipsio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4) 2013 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64-1 str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. balandžio 11 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę;
5) 2022 m. spalio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64-1 str. bausmę sumažinta 1/3 ir skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus: įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, išklausant visą šių programų kursą,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. L. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: jis 2024 m. gruodžio 22 d. apie 08.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę G. L., t. y. vieną kartą plaštaka tyčia trenkė sutuoktinei per veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, gyvenamojo namo svetainėje vieną kartą kumščiu trenkė G. L. į pilvą, po to, tęsiantis konfliktui vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajai į veidą, pataikydamas prie kairės ausies, o nuo šio smūgio G. L. pargriuvus ant grindų ir įsikandus į žandą, sugriebęs ją už drabužių pakėlė ir pastūmė, po to sugriebęs sutuoktinės dešinę ranką ją purtė, tempė už rankos ir atsistojęs ant G. L. dešinės pėdos, spyrė į abi šlaunis, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais, 6-iais trauminiais poveikiais, padarė nukentėjusiajai G. L. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, dešiniame rieše, abiejose šlaunyse, dešinėje pėdoje, 41 danties vainiko lūžį, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
II. Byloje surinkti įrodymai
2025 m. vasario 13 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo D. L. nurodė, kad įtarimo esmę jis suprato. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2024 m. gruodŽio 22 d. apie 04.00 val. buvo iškviesta grietoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini)., jo ir G. L. sūnui G. L., kuriam 3 metai, kuris stipriai kosėjo. Atvažiavo greitoji ir pasakė, kad veš sūnų į ligoninę. Kartu su G. L. į ligoninę nuvažiavo G. L.. Jis liko su 8 metų dukra D. L. namuose. Prieš išvažiuojant į ligoninę žmona pasakė jam, kad, kai vaikas bus išleistas iš ligoninės, ji paskambins jam į mobiliojo ryšio telefoną, kad jis atvažiuotų jų pasiimti. Kai G. L. su vaiku išvažiavo, jis nuėjo miegoti, tai buvo apie 05.30 val. Savo telefono garsą jis įprastai savaitgaliais išjungia, todėl telefono skambutis buvo be garso. Jis pamiršo jį įjungti, negalvojo, kad sūnų greitai paleis. 07.30 val. turėjo važiuoti į Gariūnus dėl darbo reikalų, jis irgi pramiegojo. Apie 08.00 val. prabudo, kadangi kažkas vaikščiojo namuose. Prabudęs pamatė, kad žmona su vaiku grįžo iš ligoninės. G. L. pareiškė jam pretenzijas, kad jis nepakėlė ragelio ir nepaėmė jų iš ligoninės. Iš ligoninės juos paėmė G. L. draugė Natalija, jų kaimynė. Tuo metu jis buvo miegamajame ir pasilenkė apsiauti kelnes, žmona atbėgo į miegamąjį, pasodino vaiką į lovytę ir pradėjo delnais, kumščiais, nagais, daužyti ir draskyti jo veidą, kaklą. Jis atbulom išeidinėjo iš miegamojo į svetainę, G. L. ėjo jam iš paskos ir toliau mušė jį rankomis, ar kumščiais, ar delnais, pasakyti negali. Tada jis kaire ranka, t. y. delnu trenkė jai į pilvo sritį, kad ji nustotų muštis. G. L. suklupo, tada jis pradėjo ją kelti nuo grindų, tuo metu į namus įėjo G. L. tėvai, t. y. jos mama su tėvu. Pamatęs G. L. tėvus, pasakė, kaip jų dukra mušasi, galvojo, kad G. L. tėvai gali sudrausminti dukrą. Tada tarp jų veidų į jį atsistojo G. L. tėvas, ir G. L. per tėvą, vėl delnais pradėjo jį daužyti per veidą. Jis per G. L. tėvą bandė ją nustumti nuo savęs ir kairia ranka, ar delnu, ar pirštais galėjo užkabinti jai ausį. Tada G. L. motina pradėjo šaukti, kad jis užmuš G. L.. G. L. motina pasakė: „kviečiam policiją“, jis pasakė, jog nereikia. Jis nežino, kas iškvietė policiją. Tada ir jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. G. L. iš pykčio, jo rūbus, kurie gulėjo miegamajame paėmė ir numetė į virtuvėje esančią šiukšliadėžę. Tai užfiksavo policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę pas juos, jie matė jo rūbus šiukšliadėžėje. 2024 m. gruodžio 23 d. dieną policijos pareigūnai liepė jam atvykti į Vilniaus rajono policijos komisariatą. Atvykus į komisariatą jį pasitiko tyrėja, kuri davė jam telefono numerį paskambinti dėl kūno sužalojimo laipsnio nustatymo. Pasiskambino nurodytu numeriu, jam pasakė, skambinti po Kalėdų. Po Kalėdų pas specialistus nenuvyko, nes buvo išnykę sužalojimai dėl G. L. veiksmų, tačiau patirtus sužalojimus jis nufotografavo savo telefonu iPhone, nuotraukas nori pateikti prie savo parodymų. Policijos pareigūnai jo sužalojimus, kuriuos padarė jam G. L. nufotografavo savo telefonu. Į klausimą dėl kokių jo veiksmų ant G. L. kūno atsirado sužalojimai, kurie užfiksuoti pranešime apie įtarimą atsakė, kad nežino kaip atsirado kūno sužalojimai, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą ant G. L. kūno. Kai jis pastūmė G. L. į pilvo sritį, kad ji liautųsi jį mušti, jį pargriuvo. Jis savo pirštais negalėjo padaryti jai poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kai pirštais užkabino jos ausį. Į klausimą kodėl nurodo kaltę pripažįstantis iš dalies, atsakė, kad pripažįsta iš dalies, kadangi jis gynėsi nuo G. L., bet muštynes pradėjo G. L. (1 el. b. t., el. b. l. 120 – 123).
2025 m. birželio 11 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos 140 straipsnio 2 dalyje padarymu apklaustas kaip įtariamasis D. L. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi jo padaryti sužalojimai yra padaryti ginantis nuo jos smūgių. Paaiškino, kad prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais, tačiau nori pasitikslinti dėl paminėtų įtarime G. L. sužalojimų. Jis jai tikrai nespyrė, ant kojos tikrai neužmynė, apie danties trūkumus, nuskilimus, yra girdėjęs iš pačios G. L., kad jos dantį reikia tvarkyti iki 2024 m. gruodžio 22 d., tai yra iki įvykusio konflikto, prieš kelis mėnesius – nuo to praėjo daug laiko ir būtent kada ji jam tai minėjo, jis tiksliai neatsimena. Jis tiksliai žino, kad jis jai ant kojos neužmynė, gal ji pati susižeidė. Jis jai nespyrė, jos sužalojimai galėjo atsirasti iki jų konflikto. Jis jai viso konflikto metu sudavė vieną kartą kairės rankos delnu į pilvo sritį, o antrą kartą užkliuvo už dešinės ausies savo kairės rankos pirštų galais. Jis jai už rankos tikrai neėmė ir nepurtė, visi jo veiksmai buvo gynybiniai, jis tų muštynių nepradėjo. Jis su G. L. jau išsiskyrė nuo 2025 gegužės 16 d. Jis su G. L. šiuo metu nebendrauja, nebent tik kai atvažiuoja pasiimti vaikų. Jokių konfliktų tarp jų dabar nekyla. Jis norėtų pridėti prokurorės V. Matuzonienės nutarimą 2025 m. birželio 9 d. dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl mažareikšmiškumo 01-1-49751-24, iš kurio 2 psl. 7-toje eilutėje nuo viršaus G. L. išsigando, kad gali būti užpulta, todėl dešine ranka viena kartą sudavė vyrui į veidą. Iš G. L. parodymų matosi, kad ji pati savo veiksmais išprovokavo konfliktą ir padarė jam sužalojimus veido ir kaklo srityje (2 el. b. t., el. b. l. 34 – 37).
2025 m. birželio 16 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. L. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Parodymus duoti sutinka, parodymus duos lietuvių kalba. Papildomai nori parodyti, kad kaltę pripažįsta pilnai dėl veikų nurodytų pranešime apie įtarimą. Prašo vadovautis jo pirminėmis apklausomis, kuriose kaltę buvo pripažinęs dėl sužalojimo ant ausies ir pilvo. Dėl kitų sužalojimų kaltės nebuvo pripažinęs, nes blogai atsiminė visa įvykių seką, tačiau praėjus nemažai laiko supranta, kad kas buvo nurodyta pranešime apie įtarimą galėjo padaryti jis. Dėl to labai gailisi. Ikiteisminį tyrimą sutinka baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (2 el. b. t., el. b. l. 42 – 45). Tą pačią dieną papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. L. nurodė papildomai norintis parodyti, kad įvykio metu galėjo G. L. užminti ant kojos ir įspirti, tačiau įvykio aplinkybių kas po ko vyko neatsimena. Viskas vyko labai greitai dėl ko jam ir neįsiminė kiekviena įvykio detalė (2 el. b. t., el. b. l. 46 – 48).
Be kaltinamojo D. L. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.
2024 m. gruodžio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja G. L., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. gruodžio 22 d., adresu (duomenys neskelbtini), apie 08 val 00 min.. ji grįžo iš ligoninės, užėjo į butą ir pasakė vyrui D. L., „ačiū, kad paėmei mus iš ligoninės" ir išėjo į lauką. Grįžus tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu vyras pavadino ją „dura" ir pasakė, kad dėl visko kalta ji. Vyras buvo šalia jos, ir ji iš nuoskaudos trenkė jam vieną kartą delnų per veidą. Vyras labai supyko ir trenkė jai delnu per veidą ir spjovė jai į veidą. Vyras išėjo iš miegamojo į svetainę. Ji nuėjau iš paskos ir dar kartą trenkė jam delnu per veidą. Po jos smūgio vyras iškart trenkė jai kumščiu į pilvo sritį. Nuo to smūgio jai buvo sunku kvėpuoti, ir ji suklupo. Vyras vaikščiojo po butą ir nuolat ją įžeidinėjo sakydamas, kad yra „kurva". Po tokiu žodžių ji dar kartą norėjo trenkti vyrui per veidą, bet galimai nepataikė ir užkabino vyro veidą nagais. Vyras atsisuko į ją, dar kartą trenkė jai per veidą arčiau ausie, ir ji nugriuvo ant grindų. Kuria tiksliai ranka ir ar trenkė kumščiu, tiksliai pasakyti negali. Dar prie jos gulinčios priėjo vyras, paėmė ją už drabužių, pakėlė, pastūmė ir norėjo trenkti jos galvą į lentyną. Nuo tokių vyro veiksmų patyrė fizini skausmą (1 el. b. t., el. b. l. 9 – 21).
2024 m. gruodžio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei pridėtoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – trijų kambarių butas, esantis daugiabučio namo pirmame aukšte. Apžiūrėjus koridorių, virtuvės patalpą, vaiko kambarį, miegamąjį bei svetainę, objektų, pėdsakų turinčiu reikšmės tyrimui nerasta, nustatyta, kad bute vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 el. b. t., el. b. l. 22 – 33).
2024 m. gruodžio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota G. L. apklausa. Apklausta kaip liudytoja ir 2024 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja G. L. parodė, kad ji su savo vyru D. L. kartu gyvena apie 8 metus, kartu veda bendrą ūkį. Augina du nepilnamečius vaikus D. L. ir G. L.. 2024 m. gruodžio 22 d. apie 04 val. 36 min. jų vaikas G. L. pradėjo dusti, dėl to iškvietė greitąją medicininę pagalbą, ir ji su vaiku išvažiavo į ligoninę. Prieš išvykdama ji su vyru susitarė, kad jis ją su vaiku atvažiuos pasiimti iš ligoninės. Po išleidimo iš ligoninės ji bandė skambinti vyrui, bet jis nekėlė ragelio. Skambino apie 8 kartus. Ji paskambino kaimynei ir grįžo namo. Grįžus namo tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu vyras pavadino ją „dura", ir pasakė, kad dėl visko kalta ji. Vyras buvo šalia jos, ir ji iš nuoskaudos trenkė jam vieną kartą delnu per veidą. Vyras labai supyko ir trenkė jai delnu per veidą ir spjovė jai į veidą. Vyras išėjo iš miegamojo į svetainę. Ji nuėjo iš paskos ir dar kartą trenkė jam delnų per veidą. Po jos smūgio vyras iškart trenkė jai kumščiu į pilvo sritį. Nuo to smūgio jai buvo sunku kvėpuoti ir ji suklupo. Vyras vaikščiojo po butą ir nuolat ją įžeidinėjo sakydama, kad yra „kurva". Po tokių žodžių ji dar kartą norėjo trenkti vyrui per veidą bet galimai nepataikė ir užkabino vyro veidą nagais. Vyras atsisuko į ją, dar kartą trenkė jai per veidą arčiau ausies, ir ji nugriuvo ant grindų. Kuria tiksliai ranka ir ar trenkė kumščiu, tiksliai pasakyti negali. Dar prie jos gulinčios priėjo vyras, paėmė ją už drabužių, pakėlė, pastūmė ir norėjo trenkti jos galvą į lentyną bet to nepadarė nes į svetainę užėjo jų dukra D. L.. Vyras prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą ir jau 2022 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuo visų jai suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą, kuri vertiną 8 iš 10 balų, burnoje yra žaizda ir nuskilo gabaliukas danties. Muštynes matė jų nepilnamečiai vaikai (1 el. b. t., el. b. l. 9 – 21).
2025 m. kovo 13 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. L.parodė, kad atsakydama į klausimus nori pasakyti, kad ji patvirtina savo parodymus, kuriuos davė apklausos metu 2024 m. gruodžio 22 d. Dėl jai padarytų kūno sužalojimų gali paaiškinti, kad specialisto nustatytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje atsirado kai D. L. kumščiu ar ranka, nematė, jėga trenkė jai per veidą prie ausies. Nuo minėto smūgio ji pargriuvo ant grindų, jai labai skaudėjo. Ji įsikando žandą ir tuo metu lūžo priekinio apatinio danties vainikas. D. L. priėjo prie jos, sugriebė ją už drabužių, jėga pakėlė ir vėl pastūmė. Nuo šio pastūmimo ji nepargriuvo. Kraujosruvos dešiniame žaste, rieše atsirado, kai D. L. ją sugriebęs už dešinės rankos purtė. Tai įvyko, kai jo tėvas V. L. atsistojo tarp jų, norėjo juos išskirti, D. L. ją tempė už rankos ir spyrė kelis kartus kojomis. Kraujosruvos šlaunyje atsirado dėl to, kad D. L. ją spardė – jis atsistojo ant jos dešinės pėdos, kad ji negalėtų pajudėti ir jai spyrė. Taip atsirado kraujosruva ant dešinės pėdos. Mano, kad jos tėvas, kuris tuo metu stovėjo tarp jų, tai matė ar turėjo jausti. Kai D. L. ją mušė, ji juto fizinį skausmą. Tėvas stovėjo veidui tai į jos pusę, tai į D. L.. Ji irgi bandė D. L. trenkti per veidą, tuo metu galėjo nagais nestipriai jo veidą apdraskyti. Nori pasakyti, kad pirma D. L. sudavė per veidą ji, jai buvo skaudu, kad jis nepasiėmė jos su vaiku iš ligoninės, o kai ji apie tai jam pasakė, jis apvadino ją necenzūriniais žodžiais. Apie tai, kad D. L. minėto konflikto metu ją spardė, buvo užlipęs ant jos pėdos ji policijos pareigūnams pamiršo pasakyti, kadangi buvo streso būsenoje. Šiuo metu D. L. jos atsiprašė, ji jam atleido. Vyksta jų skyrybų procesas. Nori, kad šis tyrimas greičiau pasibaigtų. Dėl minėto įvykio jie kalti abu. Sutinka, kad šis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio D. L. nereikš (1 el. b. t., el. b. l. 145 – 148).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis G. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateiktą išvada: 1. G. L. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, dešiniame rieše, abiejose šlaunyse, dešinėje pėdoje, 41 danties vainiko lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant smūgio ar spaudimo jėga, kontaktuojant su kietais-bukais daiktais. 41 danties lūžio laiko nustatyti nėra galimybės. Kiti sužalojimai atitinka 1-2 savaičių laikotarpį. 2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pati nukentėjusioji. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytomis įvykio aplinkybėms ir laikui. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir griūvant/atsitrenkiant - nėra galimybės patikslinti aplinkybių. 5. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties (1 el. b. t., el. b. l. 51 – 54).
2025 m. kovo 18 d. apklaustas kaip liudytojas V. L. parodė, kad atsakydamas į klausimus nori pasakyti, kad jis yra G. L. tėvas. Kiek prisimena, G. L. su D. L. kartu gyvena nuo 2016 m. Anksčiau jie gyveno Anglijoje, po to grįžo į Lietuvą. Jie augina 2 mažamečius vaikus. Ar jie draugiškai gyveno Anglijoje atsakyti negali, kai sugrįžo į Lietuvą, tarp jų buvo konfliktų. Žino, kad iki konflikto, kuris įvyko 2024 m. gruodžio 22 d. D. L. prieš G. L. jau buvo panaudojęs smurtą. Buvo iškviesta policija. 2024 m. gruodžio 21 d.jiems paskambino G. L. ir paprašė 2024 m. gruodžio 22 d. ryte atvažiuotų pas ją, nes jai ir D. L. reikėjo į darbą, paprašė, kad jie su žmona pasiimtų jų vaikus. 2024 m. gruodžio 22 d. jie su žmona ryte atvažiavo pas G. L.. Kai užėjo į buto svetainę, pamatė, G. L. suklupusią ant grindų, o D. L. stovėjo šalia jos. Kiek prisimena, jie tarpusavyje barėsi ir mosikavo. Jis atsistojo tarp jų, kad jie nesimuštų, nesibartų. Bet tai nepadėjo, jie toliau tęsė. Ką vienas kitam tuo metu padarė, kaip galėjo vienas kitą sužaloti, atsakyti negali, neatkreipė dėmesio, buvo susinervinęs. Jo žmona, G. L. motina, tuo metu buvo kitame kambaryje kartu su vaikais. Po konflikto ir G. L., ir D. L. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie konfliktą. Kai atvyko policijos darbuotojai, jis nuėjo pas vaikus, pareigūnai bendravo su D. L. ir G. L.. Kai policijos darbuotojai išvyko, jie pasiėmė vaikus ir išvažiavo. Jis nei ant G. L., nei ant D. L. sužalojimų nematė. Kas buvo kaltas šiame konflikte, nežino. Žino, kad šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas (1 el. b. t., el. b. l. 160 – 163).
2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) garso įrašo apžiūra, padarant pokalbio stenogramą. Apžiūrimas BPC skambučio įrašas, kurio ID 92334467212, skambučio pradžia – 2024-12-22, laikas – 08:23:39, trukmė – 1 min. 16 sek. Bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambino D. L. ir pranešė, kad jo sutuoktinė, esanti neblaivi ar sutrikusios būklės, elgiasi agresyviai, smurtauja prieš jį ir kviečia policiją, teigdama, kad jis prieš ją naudojo smurtą. Pranešėjas nurodė įvykio adresą – (duomenys neskelbtini) bei patvirtino, kad namuose yra du mažamečiai vaikai. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nurodė, kad gyvena pirmajame aukšte, durų kodo nėra. Pokalbio metu pateikė savo vardą ir pavardę – D. L.. Informacija perduota policijai (1 el. b. t., el. b. l. 71 – 73).?
2025 m. gegužės 13 d. – 2025 gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis („body") fiksuotų devynių vaizdo ir garso įrašų apžiūra.
1) Pirmas įrašas – policija atvyko į konfliktą dėl smurto artimoje aplinkoje. G. L. teigia, kad vyras ją mušė, D. L. tvirtina, kad smurtą pradėjo žmona. Vaikai ir tėvai buvo liudininkai. Fiksuojamas dokumentų pildymas.
2) Antras įrašas – apklausos metu D. L. aiškina, kad žmona jį draskė, jis atsakė smūgiu. Nurodo, jog konfliktas kilo grįžus iš ligoninės. Patvirtina apie 20 smūgių delnu į veidą.
3) Trečias įrašas – D. L. tvirtina, kad buvo apdraskytas iš nugaros, patyrė apie 15 smūgių. Pripažįsta smūgį žmonai į pilvą. Vertina skausmą 5 balais.
4) Ketvirtas įrašas – D. L. patikslina, kad muštynės vyko keliuose kambariuose. Sudavė žmonai į pilvą, ranką ir kaklą, nes, pasak jo, trūko kantrybė. Konfliktą matė vaikai.
5) Panktas įrašas – Fiksuojamas vaikų išvažiavimas su seneliais, pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Reikšmingos papildomos informacijos nėra.
6) Šeštas įrašas – vaizdo įraše D. L. pasirašo dokumentus ir išvyksta. Esminės naujos informacijos nėra.
7) Septintas įrašas – G. L. apklausos metu nurodo patyrusi smurtą – smūgius į ausį, pilvą, veidą, patirtą skausmą. Pripažįsta pirmoji sudavusi vyrui, bet vėliau buvo smurtauta prieš ją. Minimi įžeidimai ir pakartotinis fizinis smurtas.
8) Aštuntas įrašas – G. L. patikslina, kad vyras trenkė jai į ausį, kėlė nuo grindų ir norėjo trenkti galvą į lentyną. Patiria stiprų skausmą, dantis – suskilęs, žaizda žande. Skausmą vertina 8 balais.
9) Devintas įrašas – G. L. nurodo patyrusi fizinę ir moralinę žalą, bet atsisako reikšti ieškinį. Policija fotografuoja jos sužalojimus. Naujos reikšmingos informacijos nėra (1 el. b. t., el. b. l. 170 – 177).
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei G. L., asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą plaštaka tyčia trenkė sutuoktinei per veidą, po to vieną kartą kumščiu trenkė G. L. į pilvą, ranka smogė nukentėjusiajai į veidą, pataikydamas prie kairės ausies, o nuo šio smūgio G. L. pargriuvus ant grindų ir įsikandus į žandą, sugriebęs ją už drabužių pakėlė ir pastūmė, sugriebęs sutuoktinės dešinę ranką ją purtė, tempė už rankos ir atsistojęs ant G. L. dešinės pėdos, spyrė į abi šlaunis, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais, padarė nukentėjusiajai G. L. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, dešiniame rieše, abiejose šlaunyse, dešinėje pėdoje, 41 danties vainiko lūžį, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios G. L. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai grįžus namo su sūnumi, tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, po kurio D. L. panaudojo fizinį smurtą prieš ją ir taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. G. L. parodymus patvirtina ir liudytojo V. L. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami D. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, kaltinamasis veikė, suprasdamas savo veiksmus, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
IV. Bausmės individualizavimas
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam D. L. skirti laisvės apribojimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės aribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.
Kaltinamasis D. L. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi (2 el. b. t., el. b. l. 59 – 62).
Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, pažymėtina, kad 2022 m. spalio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 el. b. t., el. b. l. 77 – 84). Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, minėtas nusikaltimas laikytinas nesunkiu. D. L.nusikalto praėjus nedaug laiko po šio teismo sprendimo, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nedaryti išvadų dėl jo daromų veikų nusikalstamumo, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.
D. L. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. L. Lietuvos Respublikoje ankščiau teistas (1 el. b. t., el. b. l. 77 – 84), administracine tvarka baustas (1 el. b. t., el. b. l. 94 – 98), dirbantis MB „Statimeta" direktoriumi, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, bei 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
Vadovaudamasis BK 722 straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad <...> baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika buvo padaryta artimoje aplinkoje, suprantant savo veikmų neteisėtumą, smurtaujant prieš savo šeimos narį, daro išvadą, kad siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – yra proporcinga padarytai veikai bei skiriamai bausmei, todėl D. L. skirtina, įpareigojant sudalyvauti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 721 straipsnį teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 721 straipsnio 1 dalis). Paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 721 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, kad D. L. nusikalstama veika buvo padaryta G. L. atžvilgiu, konstatuoja, kad kaltinamajam šį baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, įpareigojant D. L. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. L.. Atsižvelgiant į tai, jog siekiant elgesio korekcijos D. L. skirtas įpareigojimas dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Todėl įpareigojimą gyventi skyrium tikslinga nustatyti, iki tol kol baigs smurtinį elgesį keičiančiose programos kursą.
V. Kiti klausimai
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – BPC garso įrašas bei „Body: kameros garso ir vaizdo įrašai – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
D. L. (D. L.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. (D. L.) paskirti laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti D. L. (D. L.) recidyvistu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, D. L. (D. L.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 721 straipsniu, D. L. (D. L.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens – įpareigoti D. L. (D. L.) gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. L. iki tol, kol baigs smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – BPC garso įrašą bei „Body“ kamerų garso ir vaizdo įrašus – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
D. L. (D. L.) išaiškinti, kad:
1) Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Vaida Sinkevičienė