Civilinė byla Nr. e2A-167-460/2024

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00779-2023-1

            Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                     2.6.18.3; 2.6.2.1; 3.3.1.18.3

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 29 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Uostamiesčio rangovas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Uostamiesčio rangovas“ dėl permokos ir netesybų pagal rangos sutartis priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tedeka“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo pareiškė reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovės 39 037,52 Eur darbų kainos permoką, 2 417,12 Eur sutartinių delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei pastatų (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., statybos darbų žurnalus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2021 m. birželio 9 d. tarp šalių buvo pasirašytos dvi Statybos rangos sutartys Nr. 2021/06/09 (toliau ir „Rangos sutartis 1“) ir 2021/06/09.1 (toliau ir „Rangos sutartis 2“), pagal kurias atsakovė įsipareigojo atlikti vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., (Rangos sutartis 1) ir vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., (Rangos sutartis 2) statybos darbus iki sutartyje numatyto baigtumo. Abiejų sutarčių kainos – 82 657,39 Eur su PVM, sutarčių kainos buvo nustatytos remiantis atsakovės parengtomis lokalinėmis sąmatomis, pagal sutartis atsakovei bus atliekamas 30 procentų sutartinės darbų kainos avanso mokėjimas. Gyvenamuosius namus statė veikdama jungtinės veiklos sutarties su UAB „Tedeka“ pagrindu ir trečiasis asmuo už ieškovę pagal sutartį atliko mokėjimus. Atsakovė įsipareigojo visus statybos rangos darbus pagal abi sutartis atlikti ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 31 d. Ieškovės teigimu, atsakovė atliko darbus lėtai. Namo, (duomenys neskelbtini), (Rangos sutartis 1) statybos eigoje buvo surašyti ir pasirašyti (priimti) 36 679,55 Eur atliktų darbų aktai ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros 37 679,13 Eur sumai. (duomenys neskelbtini), (Rangos sutartis 2) statybos eigoje buvo surašyti ir pasirašyti (priimti) 37 112,93 Eur sumai atliktų darbų aktai bei PVM sąskaitos faktūros 38 112,51 Eur sumai. Bendrai atsakovė atliko darbų, kurie buvo priimti 75 791,64 Eur sumai. Atsakovės atliktų darbų, abiejų pastatų baigtumas ieškinio pateikimo metu vos viršija trečdalį darbų vertės. Ieškovė nurodo, jog per visą sutarčių vykdymo laikotarpį atsakovei sumokėjo 114 829,16 Eur sumą, t. y. už neatliktus darbus ir medžiagas pas atsakovę yra likusi 39 037,52 Eur permoka (114 829,16 - 75 791,64). Atsakovė 2022 m. lapkričio 12 d. nurodė, jog dėl stipriai padidėjusių kainų buvo priversta kelti sąmatą bent 8-9 procentais. Ieškovė su tuo nesutiko ir paprašė, jog atsakovė pateiktų naują darbų atlikimo grafiką. Atsakovė naujo darbų grafiko nepateikė, o išveždama statybinį vagonėlį parodė, jog nebeketina vykdyti sutarčių. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2022 m. gruodžio 8 d. pateikė atsakovei pareiškimą dėl abiejų sutarčių nutraukimo nuo 2022 m. gruodžio 22 d. ir pareikalavo atsakovę grąžinti sumokėtą darbų kainos permoką, taip pat sumokėti sutartinius delspinigius. Atsakovė permokos negrąžino, taip pat negrąžino ir statybos darbų žurnalų, nors jokio pagrindo jų laikyti nebeturi.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko ieškovei grąžinti 12 809,94 Eur arba atlikti už šią sumą statybos darbus. Nesutiko su ieškovės apskaičiuotomis netesybomis, o statybos darbų žurnalus grąžins teismo posėdžio metu. Atsikirsdama į jai pareikštą ieškinį nurodė, kad sąmatos buvo sudarytos 2021 m. kovo 17 d., o sutartys pasirašytos tik 2021 m. birželio 9 d. Nuo 2021 m. birželio mėnesi įvyko kainų šuolis, kurio nebuvo galima prognozuoti ir įvertinti, be to sutriko statybinių medžiagų gamyba ir tiekimas. Teigė, jog papildoma sąmatose nenumatytų bet atliktų darbų vertė yra 23 323,77 Eur, statybų kaštų padidėjimas sudarė 2 903,81 Eur. Todėl viso atliktų sąmatose nenumatytų darbų ir statybos kaštų padidėjimas sudarė papildomas 26 227,58 Eur išlaidas. Ieškovė sumokėjo 39 037,52 Eur, iš šios sumos atėmus 26 227,58 Eur, ieškovei turėtų grąžinti 12 809,94 Eur.

3.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodo, jog atsakovė, prieš pasirašydama sutartis deklaravo, jog darbų atlikimui yra pakankamas 4 mėnesių terminas, abi sutartys buvo pasirašytos, kai pandemijos pasekmės buvo stipriai palietusios verslą ir ženkliai įtakojusios medžiagų tiekimo terminus, jų kainas, todėl atsakovei negalėjo būti naujai paaiškėjusi (siurprizinė) aplinkybė, kurios ji negalėtų numatyti ir kuria galima būtų pateisinti darbų atlikimo vėlavimą visus metus. Atsakovė neturi teisės keisti sutarties kainos ir jei ikisutartiniuose santykiuose nebuvo numačiusi atlikti kokių nors darbų, juos privalo atlikti savo sąskaita, o ne reikalauti padidinti sutarties kainą. Nesutiko su atsakovės nurodomais atliktais papildomais darbais. Atsakovė savo iniciatyva buvo padariusi laikiną įvadą, kurio atlikimo neprašė ir jokio sutikimo nedavė. Be to, laikinas įvadas vėliau buvo demontuotas, o vandentiekio – nuotekų įvadą įrengė MB „Šilumos galia“. Negali būti atsakinga už gamtines sąlygas, atsakovė, prieš pasirašydama sutartis, buvo atvykusi į objektą, matė esamą privažiavimą ir turėjo prognozuoti, kad darbus atliekant šaltuoju metų laikotarpiu galimi privažiavimo sunkumai, todėl atsakovė prisiėmė tokių darbų atlikimo suvaržymų riziką ir negalėjo reikalauti padidinti sutarčių kainos. Atsakovė pati sudarinėjo sąmatas pagal jai pateiktą statybos projektą ir turėjo numatyti visus darbus, būtinus pastatyti namą iki sutartyse numatyto baigtumo. Blokelių siūlių armavimo darbai buvo būtini galutiniam tinkamam darbų užbaigimui. Jei atsakovė sugadino trečiųjų asmenų turtą – trinkelių dangą, tai ji ir atsakinga už padarytos žalos kompensavimą. Negali būti atsakinga už tai, kad atsakovė darbus vėlavo atlikti ilgiau, nei vienerius metus, ir dėl to pabrango įrangos nuoma. Negali būti atsakinga už atsakovės sąnaudas - kurą, kurios atsirado ne dėl ieškovės kaltės. Statybos projekte buvo numatyta ir detalizuota tiek stogo konstrukcija, tiek ir lietaus nuvedimo sistema ir nurodytos naudotinos medžiagos tokioms stogo konstrukcijoms įrengti, todėl jei sąmatose kokių nors naudotinų medžiagų atsakovė nenumatė, tai dėl to atsakinga pati atsakovė, todėl negali didinti sutarčių kainos. Teigė, jog sumokėjo už stogo dangos įrengimo darbus, o grindų atsakovė neįrengė nei viename name. Nesutiko su atsakove, jog darbų kaina turėtų būti padidinta. Be to, atsakovė apie tai, jog darbų kaina padidėjo, pareiškė jau po sutarties nutraukimo ir po daugiau nei metų nuo sutarties pasirašymo.

4.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog statybos sektoriuje pokyčiai vystėsi labai greitai, jų numatyti ir įvertinti nebuvo jokios galimybės. Nuo 2021 m. birželio mėn. įvyko didelis kainų šuolis, statybinių medžiagų gamybos ir tiekimo sutrikimai. Pirmo aukšto plokščių montavimas nusitęsė į rudenį, prasidėjo statybai nepalankus orai, pasireiškė ir COVID-19 liga. Šių aplinkybių įtakoti ar juos pakeisti taip pat negalėjo. Dėl šių priežasčių buvo praleisti statybos darbų atlikimo terminai. Statybos rangos sutarties įvykdymo terminai buvo praleisti ir dėl papildomų, sąmatose nenumatytų darbų atlikimo. Statybos darbai buvo atliekami pagal sudarytą lokalinę sąmatą, kuri tapo sutarties dalimi, o papildomi darbai, kuriuos atliko, nebuvo įtraukti į lokalinę sąmatą ir todėl jie netapo sutarties dalimi, jų atlikimas buvo būtinas ir šie papildomi darbai turi būti papildomai ieškovės apmokėti. Ne kartą ieškovei telefonu aiškino, kad, neįrengus vandentiekio - nuotekų įvado, negalima įrenginėti grindų konstrukcijos, bet jokios reakcijos iš jos pusės nesulaukė. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d. savo iniciatyva siuntė ieškovei elektroninį laišką dėl įvado įrengimo. Dar kartą tą patį padarė 2022 m. sausio 11 d., pateikdama visų santechnikos vamzdynų įrengimo kainos komercinį pasiūlymą, tačiau jokios reakcijos iš ieškovės pusės nesulaukė, todėl, kad nestabdytų darbų, įrengė vandens įvadą iš sertifikuotų vamzdžių ir jis nebuvo laikinas. Apžiūrint objektus prieš pateikiant sąmatas, kelias nebuvo užlietas, todėl negalėjo to įvertinti. Ieškovė sumokėjo už dalies stogo dangos įrengimo medžiagas – stogo dangos ant įrengtų grebėstų medžiagas, nesumokėjo už šlaitinių stogų vėjalenčių iš skardos lenktų profilių įrengimo medžiagas, nesumokėjo už stogo dangos įrengimo darbus. Atliko darbus, nurodytus sąmatų 14, 15, 16, 17 punktuose, t. y. punktai 14, 16 yra įvykdyti ir apmokėti, o punktai 15, 17 iš dalies įvykdyti ir neapmokėti. Dėl stogo medienos pabrangimo kaštai padidėjo ne 100 Eur, o 1076,19 Eur suma. Viso statybos kaštai padidėjo 3 880,00 Eur sumai (2290,08 +54,87 + 458,86 +1076,19 = 3880,00 Eur). Viso dėl atliktų sąmatose nenumatytų darbų ir statybos kaštų padidėjimo susidarė papildomos 26 469,59 Eur išlaidos (22589,59 + 3880,00 = 26 469,59 ). Su likusia ieškinio 12 567,93 Eur suma (39 037,52 – 27 203,77 = 12 567,93 ) sutiko ir gali už šią sumą atlikti statybos darbus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės MB „Uostamiesčio rangovas“ 39 037,52 Eur darbų kainos permoką, 2 417,12 Eur sutartinių delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 41 454,64 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 954,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. F. naudai. Teismas nutarė įpareigoti atsakovę MB „Uostamiesčio rangovas“ grąžinti ieškovei R. F. pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., statybos darbų žurnalus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės MB „Uostamiesčio rangovas“ 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės iki teismo sprendimo įvykdymo. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1.       Teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai, remdamasi sutartimi bei nustatytais atsakovės pažeidimais, vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartis ir plačiau dėl to nepasisakė.

5.2.       Teismo vertinimu, atsakovė negavusi ieškovės sutikimo, turėjo darbus stabdyti, o ne juos atlikti ir tuomet reikalauti už juos apmokėti, taip pat galėjo atsisakyti sutarties, tačiau atsakovė to nepadarė, todėl sprendė, jog atsakovė privalėjo įvykdyti statybos rangos sutartis už jose numatytas kainas.

5.3.       Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką bei įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė, jog tarp šalių susitarimo dėl atsakovės nurodomų papildomų darbų – vandentiekio nuotekų įrengimo nebuvo šalims sudarant rangos sutartis, taip pat nebuvo sudarytas šalių susitarimas ir vėliau, jog ieškovė užsako iš atsakovės darbus ir sutinka, jog jie būtų atlikti, taip pat svarbu ir tai, jog atsakovė šių darbų apmokėjimo iš ieškovės nereikalavo, darbų aktų jai neteikė, todėl sprendė, jog atsakovė, atlikdama šiuos darbus, prisiėmė riziką, jog ieškovė už atsakovės iniciatyva atliktus darbus neapmokės.

5.4.       Dėl užlieto privažiavimo dalį darbų atliko rankiniu, o ne mechanizuotu būdu atsakovė neįvardijo, kokius konkrečius darbus ji atliko rankiniu būdu, o ne mechaniniu būdu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu atsakovė nepagristai reikalauja, jog ieškovė apmokėtų darbus, kuriuos atsakovė pati nusprendė atlikti ne mechaninu būdu, bet rankiniu.

5.5.       Dėl atsakovės nurodomų atliktų papildomų darbų, t. y. blokelių mūro siūlių armavimo (2 992,68 Eur suma) teismas nurodė, kad šie darbai sąmatose nebuvo numatyti, tačiau juos prašė atlikti darbų techninis prižiūrėtojas, juos buvo privaloma atlikti pagal atsakovei pateiktą statybos projektą, todėl atsakovė juos atliko. Teismas sprendė, kad tokie darbai nelaikomi papildomais.

5.6.       Dėl atsakovės atlikto papildomo darbo - kelio remonto kaimyno statybvietėje (160,00 Eur suma) teismas nurodė, kad jei atsakovė matė, jog negali atlikti darbų ir privažiuoti prie statybvietės, ji turėjo darbus stabdyti ir reikalauti, jog ieškovė užtikrintų sąlygas patekimui prie statybvietės, o to neatlikusi prisėmė ir kilusios žalos atlyginimą tretiesiems asmenims.

5.7.       Dėl padidėjusios statybvietės įrangos nuomos kainos (666,90 Eur) teismas nurodė, kad atsakovė, prisiimdama atlikti statybos darbus bei nurodydama, per kokį laiko tarpą šiuos darbus atliks, turėjo įvertinti, jog įrenginių nuoma gali brangti.

5.8.       Dėl įrengto transporto svorį ribojančio kelio ženklo, dėl kurio padidėjo jos nuvažiuojamas kelio atstumas į statybvietę, todėl patyrė papildomų 781,69 Eur kuro išlaidų, kurių negalėjo numatyti, teismas nurodė, kad šių aplinkybių negalėjo numatyti nei ieškovė, kuri turėjo užtikrinti privažiavimą prie statybvietės, nei atsakovė, skaičiuodama būtiną nuvažiuoti atstumą. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog ji informavo ieškovę, jog nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. ji negali atvažiuoti prie statybines ir turi važiuoti kitu keliu.

5.9.       Dėl atliktų sąmatuose nenumatytų papildomų darbų (7577,26 Eur suma) už medieną įrengiant stogo santvaras ir 898,14 Eur už lietaus nuvedimo sistemą teismas nurodė, kad atsakovė sutartimi buvo įsipareigojusi ir patvirtinusi, jog visus stogo įrengimo darbus, kuriuos būtina atlikti, ji numatė, apskaičiavo jų kainą ir pateikė ieškovei, todėl atsakovė negali reikalauti, jog ieškovė už šiuos darbus turėjo sumokėti ir šiai sumai turėtų būti mažinama prašoma priteisti permoka.

5.10.       Dėl to, kad ieškovė nėra sumokėjusi už stogo dangos įrengimo darbus (3343,96 Eur suma) ir grindų konstrukcijos įrengimo darbus (1837,44 Eur suma) teismas nurodė, kad atsakovė neįrengė nei viename iš namų grindų, todėl ieškovė neturi pareigos už šiuos darbus sumokėti. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas nusprendė, jog ieškovė už atsakovės tinkamai atliktus grindų įrengimo darbus Nr. 14, 15, 16 punktuose nurodomus sąmatoje priėmė ir juos apmokėjo, atsakovės nurodyti darbai 15, 17, kuriuos ji nurodo atliko iš dalies, yra netinkamos kokybės, todėl ieškovė pagristai juos atsisakė priimti ir už juos sumokėti.

5.11.       Teismas, vadovaudamasis teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, tuo, jog šalys sutartimi nebuvo sutarusios dėl procesinių palūkanų dydžio, reikalavimą atsakovei – juridiniam asmeniui pareiškė ieškovė – fizinis asmuo, todėl palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą dydis turi būti nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tai yra ne 6 procentai, kaip prašo ieškovė, o 5 procentai metinių procesinių palūkanų, todėl iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (41 454,64 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

2.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priteistą darbų kainos permokos sumą sumažinti iki 14 179,52 Eur, sprendimo dalį dėl 2417,12 Eur delspinigių priteisimo panaikinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Žemės darbai, pamatų ir pirmo aukšto sienų statybos darbai buvo atlikti, laikantis numatytų terminų, numatytų Darbų vykdymo grafike.

6.2.       Nurodo, jog toliau reikėjo montuoti pirmojo aukšto perdangų gelžbetonines plokštes. Pirmojo aukšto perdangų plokštės (toliau - plokštės) buvo suprojektuotos nestandartinės. Tokias plokštes Lietuvoje gamina tik trys įmonės. Buvo pasirinkta UAB „Sodbeta“ (tiekėja UAB „Prestėja“) Šiauliuose, kuri plokštes gamino greičiausiai (per 6-8 savaites), nors anksčiau gamino jas per 10 dienų. Po ilgų raginimų, derybų, 2021 m. lapkričio 15 d. plokštės gamintojo transportu buvo pristatytos į statybvietę, kai statybos darbų užbaigimo terminas jau buvo pasibaigęs prieš 15 dienų.

6.3.       Plokštės buvo sumontuotos 2021 m. lapkričio 17 d., o jų galai buvo užbetonuoti 2021 m. gruodžio 4 d., nes nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. orai buvo netinkami betonavimui. Prieš pradedant mūryti antrojo aukšto sienas, reikėjo mažiausiai 23 paras palaukti (iki 2021 m. gruodžio 27 d.), kol betonas pasieks projektinį stiprį ir jį galima bus apkrauti antrojo aukšto mūru. Nuo 2021 m. gruodžio 27 d. prasidėjo netinkami mūro darbams orai: oro temperatūra pastoviai apie 0 C0, krito šlapdriba, lijo arba snigo, todėl mūro darbai vyko su pertraukomis iki 2022 m. kovo 14 d.

6.4.       Apeliantė teigia, jog vykdytoja MB „Uostamiesčio rangovas“ įsipareigojo atlikti per sutartyje nustatytą Darbų atlikimo terminą ne bet kokius darbus, o darbus pagal pridedamą lokalinę sąmatą, t. y. lokalinėje sąmatoje numatytus darbus. Iš to seka, kad lokalinėje sąmatoje nenumatytų darbų vykdytojas (atsakovė) neįsipareigojo atlikti.

6.5.       Vandentiekio ir nuotekų įvadai montuojami po grindimis buvo atlikti ieškovės interesais, nes įrengus grindų konstrukciją - grunto užpilą ir pagrindų išlyginamųjų ir paruošiamųjų sluoksnių iš žvyro ir užbetonavus, ieškovei vėliau montuojant vandentiekio ir nuotekų įvadus reikėtų iškirsti betoną, sugadinti (išmaišyti) grunto užpilą, o paskiau vėl atstatyti, kas pareikalautų labai didelių sąnaudų.

6.6.       Teismas, atmesdamas atsakovės prašymą mažinti priteisiamą sumą įvadų įrengimo kaštais (1208,96 Eur), patikėjo vien atsakovės, kuri vengia apmokėti, jos interesais atliktus vandentiekio ir nuotekų įvadų montavimo darbus, žodžiais, nereikalaudamas iš jos jokių įrodymų, kad darbai atlikti nekokybiškai. Pažymi, kad ieškovės paaiškinimai žodžiu nurungė net rašytinį įrodymą apie įvadų įrengimą – specialisto išvadą.

6.7.       Ginčijamo sprendimo 55 punkte pirmosios instancijos teismas, išdėstęs ieškovės dubliko 8.2 punkto argumentus, vertino, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja, jog ieškovė apmokėtų darbus, kuriuos atsakovė pati nusprendė atlikti ne mechanizuotų būdu, bet rankiniu. Teigiama, kad dėl užlieto privažiavimo kelio į statybvietę negalėjo įvažiuoti statybinė technika, todėl kai kuriuos (pristatymo į montavimo vietą ir pakėlimo i reikiamą aukštį) darbus tam, kad nesistabdytų darbai, teko atlikti rankiniu būdu.

6.8.       Pačiame techniniame projekte privalomas blokelių mūro siūlių armavimas nebuvo numatytas. Jeigu blokelių gamintojas rekomenduoja armuoti, reiškia, reikia armuoti; jeigu nerekomenduoja, nereikia.

6.9.       Už techninio projekto parengimą, jo išsamumą yra atsakinga statybos rangos darbų užsakovė, t. y. ieškovė. Todėl visiškai pagrįstai nei santvarų, nei lietaus nuvedimo sistemos montavimo darbai ir medžiagos nebuvo įtraukti į užsakovei pateikiamas tvirtinti sąmatas. Kadangi be santvarų sumontavimo negalima įrengti stogo, o lietloviai / latakai technologiškai turi būti sumontuoti prieš dengiant stogo dangą, todėl MB „Uostamiesčio rangovas“ atliko ir santvarų montavimo darbus. Tokiu būdu, Sutartyse ir lokalinėse sąmatuose nenumatytų papildomų statybos darbų buvo atlikta 16 530,78 Eur sumai (1208,96 Eur + 3855,74 Eur + 2992,68 Eur + 7577,26 Eur + +896,14 Eur = 16 560, 78 Eur).

6.10.       Atsakovės triplike buvo nurodyta, kad ieškovė nėra sumokėjusi už šlaitinių stogų vėjalenčių ir skardos lenktų profilių įrengimo medžiagas ir už stogo dangos įrengimo darbus, viso 2609,78 Eur sumą (tai nėra papildomi darbai). Teigia, kad nėra patikimų įrodymų, kad grindų konstrukcijos įrengimo darbai, įforminti atliktų darbų aktais Nr. S001 - A004, buvo atlikti nekokybiškai, dėl to šie darbai turėjo būti apmokėti. Kadangi to nebuvo padaryta iki ieškinio pateikimo teismui, 1837,44 Eur suma turėjo būti atimta iš priteisiamos sumos. Bendra sąmatose numatytų ir atliktų, bet neapmokėtų statybos darbų kaina yra 4447,22 Eur (2609,78 Eur + 1837,44 Eur = 4 447,22 Eur).

6.11.       Dėl kainų padidėjimo nekalta nei atsakovė, nei ieškovė. Kainos kilo visame pasaulyje, jas įtakojo pirmiausia, pandemija, vėliau – karas Ukrainoje, ekonominės sankcijos, kiti veiksniai. Esant galimybei statybines medžiagas MB „Uostamiesčio rangovas“ pirko iš anksto, bet tas negarantavo, jog jas atsiimant nereikės primokėti skirtumą dėl jų pabrangimo.

6.12.       CK 6.691 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Tuo tarpu ieškovė į atsakovės 2022 m. balandžio 4 d. prašymą padidinti darbų kainą, sumokėti 12 procentų nuo sąmatinės vertės papildomą avansą visiškai niekaip nesureagavo, nors, savaime aišku, ji labiau buvo suinteresuota įgyvendinti projektą. Šia prasme bei vadovaujantis teisingumo principu būtų teisinga, jeigu iš priteisiamos sumos būtų atimta nors nedidėlė statybos kaštų padidėjimo suma – 3880,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė nepagrįstai.

6.13.       Apeliantės nuomone, nenugalima jėga (užsitęsusi nestandartinių plokščių gamyba ir nepalankios statybos darbams oro sąlygos nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. kovo mėnesio, kainų kilimas); nukentėjusio asmens veiksmai (vengimas bendradarbiauti, vengimas atlikti statomuose namuose santechninius darbus, dėl ko buvo stabdomi kiti darbai, vėlavimas atsiskaityti už atliktus darbus, vengimas atsiskaityti už sąmatose numatytus darbus ir kt.); valstybės veiksmai (svorio ribojančio kelio ženklo įrengimas prie tilto per Eketes upę kelyje Klaipėda - Radailiai - Kretinga) patvirtina, kad 2417, 12 Eur delspinigių priteisimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.       Atsakovas dar pasirašydamas sutartis aiškiai deklaravo, jog darbų atlikimui yra pakankamas 4 mėnesių terminas net ir įvertinus visas įprastines rizikas, su kuriomis susiduria rangovai.

7.2.       Apeliantė klaidingai aiškina pasirašytų sutarčių nuostatas bei nepagrįstai susiaurina atliktinus darbus iki tiek, kiek tai numatyta sąmatose. Pagal sutartis numatyto baigtumo gyvenamuosius namus atsakovė įsipareigojo pastatyti atlikdama darbus tiek tiesiogiai numatytus sutartyse, tiek ir nenumatytus, bet būtinus darbo rezultatui pasiekti.

7.3.       Dėl atsakovės teisės reikalauti sumokėti už vandentiekio įvado įrengimo darbus ieškovė teigia, kad tokių darbų, papildomų, neužsakinėjo, šiuos darbus atsakovė atliko savo iniciatyva, tokių darbų atlikimas nebuvo derintas su ieškove.

7.4.       Dėl atsakovės teisės reikalauti sumokėti už rankiniu būdu atliktus darbus, ieškovė nurodo, jog prieš pasirašydama sutartį atsakovė buvo atvykusi į objektą, matė esamą privažiavimą ir turėjo prognozuoti, kad darbus atliekant šaltuoju metų laikotarpiu, galimi privažiavimo sunkumai.

7.5.       Dėl atsakovės teisės reikalauti sumokėti blokelių armavimo darbus, ieškovė teigia, jog techninio prižiūrėtojo reikalavimas armuoti blokelius buvo pagrįstas, siekiant užtikrinti tinkamą darbų rezultatą, laikantis gamintojo rekomendacijų.

7.6.       Dėl atsakovės teisės reikalauti sumokėti už papildomas medines santvaras, ieškovė tikina, jog lietaus nuvedimo sistemas atsakovė turėjo galimybę tokius darbus bei medžiagas numatyti, jei to, būdama profesionalia rangove, nenumatė, tai padarė savo rizika ir remiantis sutarčių 1.7 p., 2.11 p., negali didinti sutarčių kainos.

7.7.       Nors apeliantė tvirtina, kad ieškovė nesumokėjo už vėjalenčių ir skardos lenktų profilių įrengimo medžiagas ir stogo įrengimo darbus, ieškovė paaiškina, kad atsakovei sumokėta už stogo dangos įrengimą ir panaudotas medžiagas: tokie darbai priimti 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. lapkričio 4 d. atliktų darbų aktais Nr. S001-006 (ieškinio priedai 4.8 ir 4.16), o jų pagrindu išrašytos sąskaitos apmokėtos (žr. į ieškinio 5 p. ir 6 p. lentelių 6 p).

7.8.       Nors apeliantė tvirtina, kad ieškovė nepriėmė jos parengtų atliktų darbų aktų Nr. S001-A004 (už grindų išlyginamųjų ir paruošiamųjų sluoksnių įrengimo darbus bei poliesterio klojimą, šie darbai nebuvo priimti, nes aktuose minimi darbai atlikti nekokybiškai: žvyro sluoksnio sutankinimo nebuvo galima pamatuoti, kadangi atsakovė paklojo plėvelę ir polistirolą ant nesutankinto grunto.

7.9.       Ieškovės tvirtinimu, pirmąjį kartą dėl sutarčių kainos didinimo atsakovė į ją kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 12 d., o ne 2022 m. balandžio 4 d., kaip tvirtinama apeliaciniame skunde. Nors atsakovė turėjo tokią procesinę galimybę, tačiau byloje neįrodė, kokios konkrečiai medžiagos ir kiek pabrango, o byloje rėmėsi bendru faktu, kad medžiagos per t. t. laikotarpį brango, kas yra nepakankamas pagrindas siekiant sutarties kainos koregavimo.

7.10.       Ieškovės teigimu, objektyviai egzistuoja sutarčių įvykdymo termino praleidimas, už sutarčių termino pažeidimą yra atsakinga atsakovė, todėl teismas pagrįstai iš jos priteisė netesybas.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

4.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

 

6.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

 

Dėl naujų duomenų pateikimo

 

7.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – įvado vamzdžių kokybės deklaracijas, nors atskiro prašymo priimti jas nesuformulavo.

8.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovei deklaracijos yra žinomos, jos pakomentuotos, todėl atsakovės pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

 

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

 

11.       Bylos duomenimis nustatyta:

15.1.       Tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. birželio 9 d. buvo sudarytos dvi Statybos rangos sutartys Nr. 2021/06/09.1 ir Nr. 2021/06/09, jų 1.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė atliks vieno buto gyvenamojo namo, adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (Rangos sutartis 1) ir vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (Rangos sutartis 2) statybos rangos darbus iki sutartyje numatyto baigtumo, kuris buvo apibrėžtas Sutarčių priede Nr. 4. Iš priedų Nr. 4 prie Rangos sutarčių matyti, kokius darbus atsakovė turėjo atlikti bei kokiomis medžiagomis, o būtent atsakovė turėjo padaryti: pamatus, medžiagos - betonas C20/25 rostverkas, betonas polių C20/25, rostverko armatūra 12S4Ū0 ir 6S240, polių armatūra 12S400 ir 6S240, putplastis EPS 100 mm viduje ir EPS 150 mm išorėje. Hidroizoliacija (2sl); išorinės sienos, medžiagos- silikatiniai blokeliai 180 mm, polisterinis putplastis EPS 70 (neoporas) 250 mm, betonas sąramų C25/30, betonas žiedo C20/25, armatūros 12S400 mm,10S400 mm, 6S240 mm, metalinė kolona 120*120*6,L-3150 mm; vidines sienas ir pertvaras, medžiagos – metaliniai karkasai, gipso kartono plokštės 12 mm; perdangas ir lubas, medžiagos – perdangos plokštės, metalinė sija lPE200, L-2200, akmens vata Paroc SSBl-50mm, betonas C16/20; stogą, medžiagos – mūrlotai 150*150mm, tašai 50*50mm, tašai 25*50mm, akmens vata Paroc extra-200 mm, akmens vata 50 mm, akmens vata Paroc Was-35-30 mm, difuzinė plėvelė, polielilano plėvelė, gipso kartono plokštės 12 mm, skardinė stogo danga; langus ir duris, medžiagos plastikiniai: 1. Profilių sistema: L1-L7: Decco 82 langai LD8: Decco 82 durys, 2. Profilių spalva - balta, 3. Stiklinimas: L1-L7: 4Sel-18Ar-4-18Ar-4Sel (48 mm dvikamerinis st. pak. su dviem selektyviniais stiklais užpildytas argonu, Ug=0.6), LD8: 4StopsolCC -18Ar- 4 -18Ar- 4T (48 mm dvikamerinis st. pak., Ug=0.6), 4. Užraktai: L1-BD3, L5-L7: G-U reguliuojami, LD8: G-U/KFV spynos, Dr. Hahn vyriai, 5. V4: 8153: Statinė jungtis, 2170 mm x 2vnt., 6. BD3 be garantijos, LD8: Spyna Automatic, be garantijos, automatinė 3 kaiščių spyna; grindys, medžiagos - betonas C16/20, armatūros tinklas 4S500/4S500/200/200, polistireninis putplastis EPS 100 200 mm polietileno pievelė.

15.2.       Sutarties 1.5 punkte nustatyta, jog techninis projektas, lokalinės sąmatos ir kalendorinis darbų grafikas yra neatsiejama šios sutarties dalis. Iš pateiktų Lokalinių sąmatų Nr. S001 nustatyta, kad abiejų sutarčių rangos darbų kaina 82 657,39 Eur su PVM. Pagal byloje pateiktą grafiką rangovas įsipareigojo statybos rangos darbus atlikti iki sutartyje numatyto baigtumo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. spalio 29 d.

15.3.       Sutarčių 2.1. punkte šalys sutarė, jog sutarties kaina 82 657,39 Eur su PVM; sutarties 2.2. punkte numatyta, jog sutarties kaina yra galutinė ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines vykdytojo, šiuo atveju atsakovės, išlaidas. Sutarties 2.3. punkte šalys susitarė, jog išankstinis mokėjimas atsakovei atliekamas 30 procentų avansas, t. y. po 24 797,22 Eur kiekvienai sutarčiai. Taip pat šalys sutarties 1.10 punkte sutarė, jog dalį mokėjimų pagal sutartį atsakovei atliks ieškovės partneris UAB „Tedeka“, nes ieškovė abu namus stato veikdama jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Tedeka“. Avansiniai mokėjimai buvo atlikti 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. birželio 10 d. per Paysera mokėjimo platformą iš UAB „Tedeka“ sąskaitos. Tai patvirtina 2020 m. lapkričio 23 d. – 2022 m. lapkričio 23 d. Paysera banko išrašas.

15.4.       Rangos sutarties 1 pagrindu statybos eigoje buvo surašyti, pasirašyti ir priimti atliktų darbų aktai ir jų pagrindu atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras. Viso ieškovė sumokėjo atsakovei 37 679,13 Eur pagal atsakovės pateiktas sąskaitas.

15.5.       Rangos sutarties 2 pagrindu statybos eigoje atsakovė surašė atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras Viso ieškovė sumokėjo atsakovei 38 112,51 Eur pagal atsakovės pateiktas sąskaitas.

15.6.       Iš 2020 lapkričio 23 d. – 2022 m. lapkričio 23 d. Paysera išrašo matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Tedeka“ už ieškovę atsakovei pagal išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2022 m. spalio 27 d. pervedė 114 829,16 Eur sumą pagal abi rangos sutartis.

15.7.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė pareiškimą atsakovei dėl abiejų statybos darbų sutarčių nutraukimo, juo ieškovė, remdamasi sutarčių 9.2.2 ir 9.2.3 punktų nuostatomis ir atsakovės padarytais pažeidimais, nuo 2022 m. gruodžio 21 d. nutraukė tarp šalių sudarytas abi 2021 m. birželio 9 d. rangos sutartis ir pareikalavo atsakovės iki 2022 m. gruodžio 21 d. sugrąžinti avansu sumokėtą 41 036,68 Eur darbų kainos permoką, taip pat 3313,11 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal sutarčių 2.6 punktą.

 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

 

12.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl statybos darbų kainos bei atsakovės turimų piniginių lėšų ieškovei grąžinimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovė neatliko pagal Sutartis visų sutartų darbų ir pas atsakovę yra likusi 39 037,52 Eur permoka, kurios atsakovė nėra grąžinusi. Atsakovė neneigė, jog neatliko visų pagal Sutartis numatytų darbų ir ieškovė yra jai pervedusi 39 037,52 Eur sumą, tačiau teigia, jog sutinka grąžinti tik dalį šios sumos, t. y. 12 567,93 Eur, o likusios 26 469,59 Eur sumos nesutiko grąžinti argumentuodama tuo, jog statybos laikotarpiu pabrango darbai, medžiagos bei įrangos nuoma, be to ji atliko papildomus darbus, kurie nebuvo įtraukti į sąmatą ir kuriuos ieškovė turėjo jai apmokėti papildomai.

13.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys, sudarydamos statybos rangos sutartis, sutarė ir apsisprendė dėl kainos nustatymo būdo, atsakovei tiko, jog kaina būtų konkreti ir apibrėžta, be to, būtent atsakovė pati iš anksto įvertino visus būtinus darbus, medžiagas, objektų statybos vietą ir nurodė konkrečias statybos rangos kainas bei pateikė sąmatas.

14.       Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl pirmojo aukšto perdangų plokščių pagaminimo vėlavimo statybos darbai užsitęsė 87 paroms, dėl netinkamų statybos darbams oro sąlygų laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. kovo 7 d. betonavimo darbai užsitęsė 105 paroms, iš viso 192 paromis (87 + 105 = 192 paros) arba 6 mėnesiais ir 10 dienų. Šios priežastys susiklostė objektyviai. Vykdytoja MB „Uostamiesčio rangovas“ įsipareigojo atlikti per sutartyje nustatytą Darbų atlikimo terminą ne bet kokius darbus, o darbus pagal pridedamą lokalinę sąmatą, t. y. lokalinėje sąmatoje numatytus darbus. Atsakovė ir žodžiu, ir raštu informavo užsakovę apie būtinumą atlikti papildomus darbus. Kadangi užsakovė delsė, dėl to buvo stabdomi grindų įrengimo paruošiamieji darbai, atsakovė ieškovės interesais atliko vandentiekio ir nuotekų įvadų montavimą iš kitiems statybos darbams (sąmatose nurodytiems) skirtų pinigų. Apeliantės nuomone, ieškovės ieškinys turėjo būti mažinamas jos nurodoma 26 469,59 Eur išlaidų suma bei nepriteisiamos netesybos. 

 

Dėl ginčo teisinių santykių reglamentavimo

 

15.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

16.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė, ar ieškovės ir atsakovės sudarytų Statybos rangos sutarčių šalys ir jos dalykas atitiko požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje, ar ne, t. y., ar rangovė yra verslininkė, užsakovė – fizinis asmuo, statybos darbų rezultatas skirtas užsakovės asmeniniams, jos šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Šis klausimas yra itin svarbus teisiniams santykiams tarp šalių reglamentuoti, ypač dėl papildomų darbų ar paslaugų, sutarčių nutraukimo (CK 6.673 straipsnio 1 dalis). 

17.       Pirma, jau pačiame ieškinyje ieškovė, atstovaujama advokato, indikavo, kad ji yra verslininkė, nes, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Antra, šalių Sutartyse buvo nustatyta, kad ieškovė gyvenamuosius namus statė veikdama jungtinės veiklos sutarties su UAB „Tedeka“ pagrindu ir trečiasis asmuo už ieškovę pagal Sutartis turėjo atlikti (Sutarčių 1.10 punktai) ir atliko mokėjimus. Ši faktinė aplinkybė irgi leido numanyti, kad atsakovė veikia kaip verslininkė. Trečia, viešoje erdvėje galima rasti abiejų gyvenamųjų namų pardavimo skelbimą (duomenys neskelbtini). Dera pažymėti, kad nors skelbimas šiuo metu nebegalioja, tačiau jis buvo patalpintas 2021 m. birželio 27 d. (Sutartys sudarytos 2021 m. birželio 9 d.), redaguotas 2023 m. rugpjūčio 13 d., iš viso peržiūrėtas 620 kartų. Skelbime nurodoma, kad 2021 m. birželio mėn. prasidėjo dviejų identiškų namų statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Todėl yra galimybė įsigyti vieną arba abu namus. Namų projektai pritaikyti 3-4 asmenų šeimoms. Statybos darbai pradėti ir planuojami baigti 2021 m. spalio 31 d. (identiška data nustatyta Sutartyse), planuojamas baigtumas 73 procentai; parduoda statytojas. Taigi nuo pat Sutarčių sudarymo dienos atsakovė žinojo, kad ji veikia kaip verslininkė – stato namus pardavimui. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Sutarčių šalys yra verslininkai (teismas tai vertino kitaip, sprendimo 80 punktas), dėl to jų teisiniams santykiams vartojimo rangos sutarčių normos netaikomos.

 

Dėl ginčo santykių teisinio reguliavimo ir Statybos rangos sutarčių esmės 

 

18.       CK 6.653 straipsnis reglamentuoja rangos darbų kainos sutartyje nustatymą. Rangos sutartyje gali būti nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (CK 6.653 straipsnio 1-3 dalys). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Kita vertus, kainos didinimo draudimas nėra absoliutus. Tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis jis yra įmanomas. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ir rangovui tenka didinti kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai nustatyta ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Pagal CK 6.684 straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis).

19.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir joje nurodyta praktika).

20.       Nagrinėjamu atveju iš šalių sudarytų statybos rangos sutarčių nustatyta, jog šalys sutarties 2.1. punkte sutarė, jog kiekvienos sutarties kaina yra 82 657,39 Eur su PVM. Sutarties 2.2 punkte šalys taip pat sutarė, jog sutarties kaina yra galutinė ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines vykdytojo, šiuo atveju atsakovės, išlaidas. Sutarčių 1.4 p. numatė, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, darbams priskiriamos ir paslaugos, darbai bei veiksmai, kurie nors tiesiogiai ir nenumatyti sutarties dokumentuose, bet yra būtini vykdant sutartį bei vykdytojas turėjo juos numatyti ir įvertinti sudarydamas sutartį bei privalo juos suteikti ir /ar atlikti ir šiuo pagrindu negali būti didinama darbų sąmata. Sutarčių 1.7 punkte nurodyta, jog atsakovė atliko visą darbo projekto ir techninės specifikacijos medžiagos dokumentų analizę, jai yra aiški užsakovo užduotis, taip pat atsakovė patvirtina, jog turėjo galimybę numatyti ir įvertinti visus esminius darbus, kurie turi būti atlikti, ir juos yra pajėgi realizuoti už sutartyje nustatytą kainą ir nustatytais terminais. Atsakovė sutartimi patvirtina, kad numatė ir įvertino visas šios sutarties vykdymui svarbias aplinkybes, tame tarpe darbus, medžiagas, tiekėjų ir darbo jėgos kainas, savo pajėgumus bei garantuoja, kad gali tinkamai vykdyti šią sutartį, kokybiškai atlikti visus numatytus darbus. Vykdytojui neatlyginama už nenumatytus sutartyje darbus, kuriuos jis atliko nesuderinęs jų nustatyta tvarka su užsakovui (sutarties 7.1 punktas).

21.       Taigi, nors teisinis reglamentavimas nurodo, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis), Sutartyse šalys sutarė, kad darbams priskiriamos ir paslaugos, darbai bei veiksmai, kurie nors tiesiogiai ir nenumatyti sutarties dokumentuose, bet yra būtini vykdant sutartį bei vykdytojas turėjo juos numatyti ir įvertinti sudarydamas sutartį bei privalo juos suteikti ir /ar atlikti ir šiuo pagrindu negali būti didinama darbų sąmata. Toks šalių sutarimas reiškia, kad iš esmės šalys sutarė, kad Sutarčių kaina yra fiksuota ir faktiškai negali būti keičiama (didinama) dėl papildomų, nenumatytų darbų.

22.       Akcentuotina ir tai, kad Sutartyse šalys susitarė ir dėl užsakovės (ieškovės) pareigų. Sutarčių 4.1.3 punkte užsakovei nustatyta pareiga bendradarbiauti su vykdytoja (atsakove) ir per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip 5 (penkios) darbo dienos <...> pareikšti savo nuomonę dėl <...> visų klausimų, kurie kyla vykdant darbus. Taigi šalys į Sutarčių sąlygas perkėlė CK įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, už jos netinkamą vykdymą numatytos teisinės / finansinės pasekmės (CK 6.691 straipsnis). Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1, 2 dalys).

 

Dėl įrodinėjimo taisyklių

 

23.       Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.

24.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

 

Dėl vandentiekio – nuotekų įvado įrengimo darbų

 

25.       Apeliantė skunde nurodo, kad ieškovės ieškinys turėjo būti mažinamas vandentiekio – nuotekų įvadų įrengimo kaštų – 1208,96 Eur suma.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 54 punkte pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė nebuvo užsakiusi vandentiekio - nuotekų įvadų įrengimo darbų, o atsakovė nebuvo įsipareigojusi šių darbų atlikti. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovė buvo įrengusi tik laikinus ir netinkamus įvadus, kurie vėliau buvo demontuoti ir MB „Šilumos galia“ sumontavo kitus, kad ieškovė šiems darbams ieškovei sutikimo nedavė, šių darbų neužsisakė, susitarimo dėl jų atlikimo nebuvo, priteisiamos iš atsakovės ieškinio sumos nesumažino.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vandentiekio ir nuotekų įvadai įprastai montuojami po grindimis, delsimas sumontuoti vandentiekio ir nuotekų įvadus stabdo tolimesnio darbų etapo – grindų įrengimo darbus. Kaip teisingai nurodo apeliantė, nesumontavus vandentiekio ir nuotekų įvadų, nėra galimybės įrenginėti grindų konstrukcijos – grunto užpilo ir pagrindų išlyginamųjų ir paruošiamųjų sluoksnių iš žvyro.

28.       Kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad ieškovė buvo informuota apie susidariusią situaciją, tačiau ieškovė šiuo klausimu su atsakove nebendradarbiavo, veiksmų problemai išspręsti nesiėmė, dėl to konstatuotina, kad ji pažeidė bendradarbiavimo pareigą (Sutarčių 4.1.3 punktas, CK 6.691 straipsnio 1, 2 dalys). Tai patvirtina toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Pirma, nustatyta, kad vandentiekio ir nuotekų įvado darbus atliko MB „Uostamiesčio rangovas“. Pritartina, kad šie darbai buvo atlikti ieškovės interesais, nes įrengus grindų konstrukciją – grunto užpilą ir pagrindų išlyginamųjų ir paruošiamųjų sluoksnių iš žvyro ir užbetonavus, ieškovei vėliau montuojant vandentiekio ir nuotekų įvadus būtų reikėję iškirsti betoną, sugadinti (išmaišyti) grunto užpilą, o paskiau vėl atstatyti, kas pareikalautų labai didelių sąnaudų. Antra, atsakovės atliekami vandentiekio ir nuotekų įvado darbai nebuvo stabdomi, nors tokią teisę turėjo ir ieškovė, ir ieškovės samdytas techninis prižiūrėtojas (Sutarčių 4.1.1 punktas). Trečia, toliau buvo vykdomi grindų įrengimo darbai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės atliktus vandentiekio ir nuotekų įvado įrengimo darbus. Ketvirta, įvado darbai buvo / turėjo būti numatyti. Techniniame darbo projekte (projekto dalis: bendroji, 8 lapas) nurodoma, jog buitinių nuotekų šalinimas numatomas projektuojamais buitinių nuotekų tinklais į sklype projektuojamą tipinį buitinių nuotekų valymo įrenginį. Techniniame darbo projektas yra Sutarčių dalis (Sutarčių 1.5, 1.8 punktai).

29.       Teismas, atmesdamas atsakovės prašymą mažinti priteisiamą sumą įvadų įrengimo kaštais (1208,96 Eur ), pažymėjo, kad „svarbu ir tai, jog įvadas buvo netinkamai įrengtas ir ieškovė buvo priversta jį demontuoti ir įrengti tinkamos kokybės vandens įvadus, už šiuos darbus ieškovė yra atsiskaičiusi su kitu rangovu“ (sprendimo 54 punktas, paskutinis sakinys). Kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada buvo padaryta skubotai, neištyrus visų reikšmingų šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių. Pirma, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės teiginius, nereikalaudamas iš jos patikimų įrodymų, kad darbai atlikti nekokybiškai. Nors teismas paminėjo ieškovės 2022 m. sausio 5 d. elektroninį laišką atsakovei, kuriame ieškovė nurodė, kad objekte rasti įrengti pigiausi vidaus kanalizacijos vamzdžiai, išvesti per pamatą į vidų, kurie negali būti eksploatuojami ir turi būti pakeisti į pritaikytus išorei, tačiau detaliau šio klausimo nenagrinėjo. Antra, kaip minėta, nei ieškovė, nei techninis prižiūrėtojas pretenzijų dėl įrengtų įvadų neteikė (CK 6.689 straipsnis). Trečia, įvado vamzdžių kokybė ir juo patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikiami statybos darbų atlikimo metu (Sutarčių 5.1.8 punktas), taigi užsakovė galėjo ir turėjo galimybę įsitikinti medžiagų kokybe. Ketvirta, apeliantė su skundu į bylą pateikė vamzdžių gamintojos sertifikatus ir atitikties deklaracijas (CPK 314 straipsnis), jose nurodoma, kad gaminiai atitinka Statybos produktų reglamentą STR 1.01.04:2015. Pridėtina, kad jeigu ieškovė norėjo namo viduje įrengti vamzdžius, kurie naudojami lauke (oranžinė spalva; ne morkinė, kaip nurodė teismas), ji tokią teisę turėjo, tačiau tai nereiškia, kad atsakovės įrengti įvadai buvo padaryti netinkamai. Be to, įvado įrengimo darbų proceso užsakovė nestabdė, iki 2022 m. sausio 5 d. pretenzijų neturėjo. Penkta, byloje yra pateikta specialisto – statybos inžinieriaus 2021 m. liepos 12 d. išvada (pateikta su atsiliepimu į ieškinį), joje nurodoma, kad abiejuose namuose yra įvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų įvadai, atlikta darbų fotofiksacija. Specialistas kokybės pažeidimų nenustatė (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, šiuo atveju pastatų viduje buvo panaudoti pilkos spalvos vidiniams darbams skirti vamzdžiai, kurie yra sertifikuoti ir visuotinai naudojami.

30.       Kolegijos vertinimu, šiuo atveju MB „Uostamiesčio rangovas“ savo pareigą, nustatytą CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, įvykdė – informavo užsakovę apie būtinumą atlikti papildomus darbus bei koreguoti darbų kainą, ją atliko užsakovės interesais, kad nebūtų stabdomi grindų įrengimo paruošiamieji darbai. Nors Sutartys numatė, kad paslaugos, darbai bei veiksmai, kurie nors tiesiogiai ir nenumatyti sutarties dokumentuose, bet yra būtini vykdant sutartį, kad negali būti didinama darbų sąmata, kad vykdytojui neatlyginama už nenumatytus sutartyje darbus (Sutarčių 1.4, 1.7, 7.1 punktai), tačiau nustatyta, kad ieškovė pažeidė esminę bendradarbiavimo pareigą, dėl to privalo atlyginti atsakovės nuostolius – atliktų darbų kaštus (Sutarčių 4.1.3 punktas, CK 6.691 straipsnio 1, 2 dalys). Pabrėžtina ir tai, kad užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje (CK 6.689 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismo ieškovei priteista suma mažinama dviejų namų įvadų įrengimo kaštų 1208,96 Eur suma. Dėl jos dydžio ginčo nekilo, ji detalizuota 2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. liepos 30 d. Atliktų darbų akte Nr. S002-001 (atsiliepimo į ieškinį 10.2 priedas).

 

Dėl darbų, kuriuos atsakovė atliko ne mechanizuotu būdu, bet rankiniu

 

31.       Apeliantė skunde teigia, kad jai turėtų būti sumokėta už rankiniu būdu atliktus darbus, nes tokie darbai yra brangesni ir jie nebuvo numatyti.

32.       Ginčijamo sprendimo 55 punkte pirmosios instancijos teismas pagrįstais laikė ieškovės argumentus bei nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja, jog ieškovė apmokėtų darbus, kuriuos atsakovė pati nusprendė atlikti ne mechanizuotų būdu, bet rankiniu būdu.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo 2021 m. lapkričio mėnesio užsakovė buvo informuojama apie užlietą privažiavimo kelią – (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Nėra ginčo, kad dėl užlieto privažiavimo kelio į statybvietę negalėjo įvažiuoti statybinė technika, todėl kai kuriuos (pristatymo į montavimo vietą ir pakėlimo į reikiamą aukšti) darbus tam, kad nebūtų stabdomi darbai, atsakovė atliko rankiniu būdu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovei (užsakovei) 2021 m. lapkričio 3 d. e-laišku (pateikta su atsiliepimu į ieškinį, 11 priedas) nusiuntė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kaimyninių sklypų savininkų padėtą (duomenys neskelbtini) statybvietėje skelbimą apie poreikį remontuoti privažiavimo kelią ir būtinybę pervesti po 30 Eur nuo vieno sklypo į skelbime nurodytą sąskaitą. Užsakovė į laišką reagavo lakoniškai: „ačiū“. Kaip nurodo atsakovė, užsakovė 2021 m. gruodžio 23 d. telefonu dar kartą apie tai buvo informuota, ji 2022 m. sausio 5 d. buvo atvykusi į statybvietę ir matė susidariusią situaciją. Be to, 2022 m. vasario 18 d. užsakovei elektroniniu paštu buvo nusiųsti situacijos fotofiksacija su paaiškinimais (pridėta prie atsiliepimo į ieškinį). Joje išsamiai išmatuotas vandens gylis kelyje, paaiškinta, kodėl neįmanoma dėl tokio vandens kiekio sunkiajam transportui pravažiuoti. Pritartina atsakovei, kad rankiniu būdu atliekami darbai yra žymiai brangesni už tokius pat darbus, atliekamus mechanizuotai. Kainų skirtumą tarp metalinių armatūros karkasų g/b žiedui (0,8 t) iškrovimo, sunešimo apie 150 metrų atstumu, mūro blokelių (26,2 tonos) sunešimo apie 20 metrų atstumu ir sukėlimo į antrą aukštą rankiniu būdu ir tų pačių darbų atlikimo mechanizuotu būdu atsakovė įvertino 3855,74 Eur. Apskaičiavimas yra pateiktas atsiliepime į ieškinį, jo dydžio ieškovė neginčijo.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, jog šiam klausimui spręsti aktualūs statybos rangą reguliuojančios teisės normos ir Sutarčių sąlygos. Kaip minėta, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, kad užsakovas privalo laiku suteikti žemės sklypą statybai (statybvietę). Statybai suteikiamo žemės sklypo dydis ir būklė turi atitikti statybos rangos sutarties nustatytas sąlygas bei leisti rangovui laiku pradėti tinkamai vykdyti ir laiku užbaigti statybą. Sutartyje numatytais atvejais ir tvarka užsakovas taip pat privalo perduoti rangovui naudotis pastatus ar įrenginius, teikti krovinių vežimo paslaugas, įrengti laikinus energijos ar vandens tiekimo tinklus, gauti reikalingus leidimus, suteikiančius teisę atlikti rangovui tam tikrus darbus, bei teikti kitas sutartyje numatytas paslaugas. Šio straipsnio 2 dalyje numatytos paslaugos apmokamos statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka (CK 6.688 straipsni 1-3 dalys). 

35.       Aptartas teisinis reguliavimas imperatyviai nustato statybos darbų užsakovui pareigą sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas ir suteikti žemės sklypą statybai (statybvietę) laiku. Nors tikėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovė negalėjo prognozuoti, kad darbus atliekant šaltuoju metų laikotarpiu galimi privažiavimo sunkumai dėl didelio kiekio kritulių, tačiau nustatyta, kad ieškovė vėlgi, turėdama pareigą bendradarbiauti, per 5 darbo dienas spręsti klausimus, susijusius su darbais bei problemomis (Sutarčių 4.1.3 punktas, CK 6.691 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.688 straipsnio 1-3 dalys), su atsakove nebendradarbiavo, sprendimo būdų neteikė, nusišalino nuo iškilusios problemos sprendimo, nors, kaip minėta, pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas kyla būtent jai. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad toks rankinis darbas iš viso buvo atliekamas, dera paminėti, kad rašytiniai įrodymai yra pateikti su atsiliepimu į ieškinį (apskaičiavimas, fotofiksacijos, e–laiškas, kt.).

36.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad nors šalys Sutartyse sulygo, kad negali būti didinama darbų sąmata, kad vykdytojui neatlyginama už nenumatytus sutartyje darbus (Sutarčių 1.4, 1.7, 7.1 punktai), tačiau nustatyta, kad ieškovė pažeidė esminę / sutartinę bei įstatymuose įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, nesiėmė veiksmų problemai spręsti, neužtikrino būtinų statybos darbams atlikti sąlygų, dėl to privalo atlyginti atsakovės nuostolius – atliktų darbų kaštus (CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalys, 6.681 straipsnio l dalis, CK 6.688 straipsnio 1-3 dalys). Atsižvelgiant į tai, teismo ieškovei priteista suma mažinama 3855,74 Eur suma.

 

Dėl blokelių mūro armavimo

 

37.       Apeliantė skunde nurodo, jog atliko papildomus darbus, t. y. 2 992,68 Eur vertės blokelių mūro siūlių armavimą, juos prašė atlikti darbų techninis prižiūrėtojas.

38.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statomų gyvenamųjų namų techniniame projekte buvo numatyta, kad „blokelių mūrą būtina armuoti pagal blokelių gamintojo rekomendacijas“ (sprendimo 56 punktas).

39.       Bylos duomenimis nustatyta, kad techniniame projekte privalomas blokelių mūro siūlių armavimas nebuvo numatytas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tam, kad nustatyti, ar armavimas būtinas, reikėjo remtis gamintojo rekomendacijomis.

40.       Atkreiptinas dėmesys, kad teismas UAB „Gargždų plytų gamykla“, iš kurios buvo perkami blokeliai, rekomendacijas citavo ne iki galo tiksliai, panaudodama tik pagrindinio sakinio pabaigą, kad „mūras privalo būti armuojamas pagal statinio darbo projekto reikalavimus“, tačiau nepaminėjo to paties sakinio pradžios, kurioje nurodoma taip: ,,Esant ypatingoms situacijoms“. Visa gamintojo rekomendacija yra tokia: „esant ypatingoms situacijoms, kai mūras armuojamas siekiant padidinti jo stiprį, arba armatūra privalo perimti didelius tempimo įtempius, mūras privalo būti armuojamas pagal statinio darbo projekto reikalavimus“. Taigi, šiuo atveju dėl mūro armavimo turėjo būti nustatyta ypatinga situacija ir tai turėjo būti numatyta (apskaičiuota) statinio darbo projekte. Kaip minėta, darbo projekte (rengė užsakovės atstovas) to numatyta nebuvo, atitinkamai tų darbų nebuvo numatyta ir lokalinėje sąmatoje.

41.       Nors ieškovė tikina, kad tokie darbai neturėtų būti apmokestinami jos sąskaita, vadovaujantis Sutarčių 1.4 punktu dėl nenumatytų ir(ar) papildomų darbų bei kainos nedidinimo, tačiau svarbu tai, kad minėti darbai nebuvo numatyti ir privalomi. Minėtų darbų atsakovė nebūtų atlikusi, nes to nenumatė techninis projektas, jame nebuvo nustatyta ypatinga situacija dėl armavimo privalomumo, lokalinėse sąmatose tų darbų numatyta nebuvo.

42.       Kaip žinoma, ieškovės samdytas statinio techninis prižiūrėtojas paprašė blokelių mūro siūles armuoti ir MB „Uostamiesčio rangovas“ jas armavo. Todėl pritartina apeliantei, kad ieškovės pasamdytam statinio techniniam prižiūrėtojui pareikalavus armuoti blokelių mūro siūles ir MB „Uostamiesčio rangovas“ priėmus šį reikalavimą vykdymui, laikoma, kad tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas (CK 1.71 straipsnis). Kadangi šiuo susitarimu nebuvo nustatyta jo kaina, tokiais atvejais sutarties kaina nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (CK 6.653 straipsnio l dalis), tai ir buvo padaryta.

43.       Kolegija pažymi, kad dėl darbų kainos ginčo nekilo, jie detalizuoti. Atsižvelgiant į tai, teismo ieškovei priteista suma mažinama 2 992,68 Eur suma.

 

Dėl kitų atsakovės atliktų darbų sumokėjimo

 

44.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į medžiagų kiekių žiniaraščius, kurie yra sudėtinė techninio projekto dalis, nebuvo įtrauktos medinės stogo konstrukcijos – santvaros. Taip pat į medžiagų kiekių žiniaraščius nebuvo įtrauktas ir lietaus nuvedimo sistemos (lietlovių, latakų) įrengimas.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, Sutarčių 1.7 punktas numatė vykdytojo garantiją, kad jis atliko visą darbo projekto ir techninės specifikacijos medžiagos dokumentų analizę, įvertino visus esminius darbus, kurie turi būti atlikti ir juos pajėgus realizuoti už sutartyje nustatytą kainą ir sutartyje nustatytais terminais, taip pat garantiją, kad vykdytojas numatė ir įvertino visas sutarties vykdymui svarbias aplinkybes, tame tarpe darbus, medžiagas, tiekėjų ir darbo jėgos kainas, savo pajėgumus bei garantuoja, kad gali tinkamai vykdyti šią sutartį, kokybiškai atlikti visus pagal ją numatytus darbus. Pritartina ieškovei, kad techninio projekto dalyse yra numatytos tiek medinės santvaros, tiek lietaus nuvedimo sistema, atsakovė sąmatų rengimui buvo gavusi šį techninį darbo projektą, tačiau jokių pastabų, kad projektas būtų netinkamas, neišsamus ar jai nesuprantamas, nepateikė. Atsakovė turėjo galimybę tokius darbus bei medžiagas numatyti, jei to, būdama profesionalia rangove, nenumatė, ieškovės tinkamai neinformavo, darbus darė savo rizika, dėl to spręstina, kad vadovaujantis Sutarčių 1.4, 1.7, 2.11 punktais negali didinti Sutarčių kainos.

46.       Kolegija ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo ir (ar) kitų pažeidimų šiuo aspektu nenustatė. Ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

 

Dėl atsakovės atliktų darbų sumokėjimo

 

47.       Apeliantė skunde nurodo, kad ji (rangovė) atliko šlaitinių stogų vėjalenčių ir skardos lenktų profilių, stogo dangos įrengimo darbus, kurie buvo numatyti lokalinėse sąmatose ir todėl nėra laikomi papildomais darbais, tačiau ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir vėliau šių darbų neapmokėjo.

48.       Pirmosios instancijos teismas sprendimo 62 punkte nurodė: 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. lapkričio 14 d. atliktų darbu akto Nr. S001-A006, atlikti darbai – įrengta stogo danga ant įrengtų grebėstų, šlaitinių stogų vėjalenčių iš skardos lenktų profilių įrengimas, šie darbai ieškovės priimti ir apmokėti pagal 2022 m. lapkričio 10 d. S/F Nr. 2022/36, 2022/37, 2022 m. lapkričio 10 d. S/F Nr. 2022/38, 2022 m. lapkričio 10 d. S/F Nr. 2022/37.

49.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal atliktų darbų aktą Nr. S001 - 006 ieškovei pagal kiekvieną statomą namą buvo išrašytos po trys sąskaitos faktūros: 1) 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaita faktūra Nr. 2022/36 už darbus, mokėtina suma 1046,33 Eur; 2) 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaita faktūra Nr. 2022/37 už medžiagas 173,32 Eur; 3) 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaita faktūra Nr. 2022/38 už mechanizmus 85,24 Eur sumai, viso vienam namui 1 304,89 Eur suma, abiem namams 1304,89 x 2 = 2609,78 Eur suma.

50.       Pirma, pirmosios instancijos teismo paminėto 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų aktas Nr. S001-A006 nebuvo išrašytas. Antra, sąskaita faktūra Nr. 2022/37 teismo yra paminėta net du kartus, to nenusttatyta. Trečia, nurodytų 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaitų faktūrų apmokėjimą nepatvirtina nei ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas (ieškinio priedas Nr.6 ), nei ieškovės parengta suvestinė (ieškinio priedas Nr. 5). Ketvirta, teismas buvo nustatęs, kad ieškovės (UAB „Tedeka“ už ieškovę) mokėjimai atsakovei pagal išrašytas sąskaitas buvo atliekami laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2022 m. spalio 27 d., buvo pervesta 114 829,16 Eur sumą pagal abi rangos sutartis.

51.       Iš minėtų duomenų spręstina, kad 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaitos faktūros negalėjo būti apmokėtos, nes ieškovės paskutinis mokėjimas atliktas žymiai anksčiau – 2022 m. spalio 27 d.

52.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, kad 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaitos faktūros apmokėtos, yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Kadangi minėti darbai atlikti ir pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. lapkričio 4 d. atliktų darbu aktą Nr. S001-A006 yra ieškovės priimti, jie turėjo būti apmokėti. Kadangi ieškovė iki šiol to nėra padariusi, teismo ieškovei priteisiamą sumą turėjo sumažinti 2609,78 Eur suma, minėta suma detalizuota, dėl jos dydžio ginčo iš esmės nekilo.

53.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš dalies atliko grindų konstrukcijos įrengimo darbus, iš jų pagrindų išlyginamųjų ir paruošiamųjų sluoksnių iš žvyro įrengimą, 22 mm storio poliesterio klojimą ir vieno sluoksnio izoliacijos difuzinė plėvelė. Šių darbų vertė yra 918,72 Eur x 2 = 1837,44 Eur. Ieškovė šių darbų nepriėmė ir neapmokėjo motyvuodama tuo, kad jie atlikti nekokybiškai.

54.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (62 punktas) nurodė, kad iš teismui pateikto techninio prižiūrėtojo elektroninio laiško matyti, jog atsakovės nurodomi grindų atlikimo darbai nepriimami, nes jie su trūkumais ir atsakovė atsisakė juos ištaisyti. Iš to teismas padarė išvadą, kad šie darbai netinkamos kokybės, todėl ieškovė pagrįstai juos atsisakė priimti ir užjuos apmokėti.

55.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantė teigia, kad nėra iki galo įrodyta, kad darbai atlikti nekokybiškai, tačiau techninio prižiūrėtojo 2022 m. gruodžio 6 d. elektroniniame laiške (pateiktas teismui į bylą su ieškovės atstovo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymu, DOK-38038) yra nurodyta, kad jis žvyro sluoksnio sutankinimo negalėjo pamatuoti, kadangi rangovas paklojo plėvelę ir polistirolą ant nesutankinto grunto. „Polistirolas sumontuotas nekokybiškai, su tarpais ir polistirolas remiasi ne pilna plokštuma ant grunto (linguoja), daroma išvada, kad pagrindas neišlygintas horizontaliai“. Nors apeliantė bando įtikinti, kad kyla klausimas, kaip prižiūrėtojas nustatė, kad gruntas (žvyras) nesutankintas, jeigu jis sutankinimo nematavo dinaminiu štampu, kad trūkumai įforminti netinkamai (neįrašyti darbų žurnale), tačiau, kolegijos vertinimu, įrodymų visuma leidžia spręsti, kad kokybės trūkumai buvo nustatyti.

56.       Kita aspektas tas, jog tuo atveju, kai nustatyti trūkumai, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Be to, CK reglamentuoja garantinius terminus defektų pašalinimui (CK 6.698 straipsnis), šalys Sutartyse (3.3 punktas) numatė garantinius terminus, defektų šalinimo ir(ar) kompensacijos tvarką (CK 3.5 punktas).

57.       Iš minėto teisinio reglamentavimo ir Sutarčių sąlygų spręstina, kad nors buvo nustatyti defektai, tačiau ieškovė turėjo teisę prašyti atsakovės trūkumus pašalinti, sumažinti darbų kainą, o nutraukus Sutartis šalinant defektus pasitelkiant kitus asmenis prašyti sumažinti darbų kainą, tačiau galimybės visa apimtimi nesumokėti atsakovei už nupirktas bei panaudotas medžiagas, darbą nenumatė nei statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nei Sutarčių sąlygos.

58.       Kaip minėta, atsakovė, atlikdama grindų atlikimo darbus, įsigijo bei panaudojo medžiagas (žvyro sluoksnis, polistirolas), jos galėjo būti naudojamos ir vėliau, šalinant defektus.

59.       Kolegijos vertinimu, įvertinus 2022 m. birželio 25 d. – 2022 m. liepos 25 d. atliktų darbų aktą Nr. S001-007, eliminavus iš jo nekokybiškai atliktų darbų vertę (374,76 Eur už vieną namą, iš viso 749,52 Eur už abu namus), mechanizmus, kurie buvo panaudoti nekokybiškai atliekant darbus – sutankinat gruntą (žvyrą) (43,50 Eur už vieną namą, iš viso 87 Eur) apeliantei turėjo būti priteista medžiagų vertė. Byloje nėra duomenų, kad šalinant minėtus defektus reikėtų papildomai žvyro ir(ar) keisti plėvelę.

60.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismo ieškovei priteista suma mažinama 1000,92 Eur suma (1837,44 Eur – 749,52 Eur – 87 Eur).

 

Dėl statybos kaštų padidėjimo

 

61.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog statybinių medžiagų kainų pakilimo iki 2022 m. pabaigos vidurkis yra apie 70 procentai, darbų kainos per tą pati laikotarpį pakilo nuo 25 iki 45 procentų, t. y. kainos padidėjo iš esmės. Apeliantės skaičiavimu, piniginė išraiška statomų gyvenamųjų namų kaštai pagal dalinį apskaičiavimą padidėjo 3880 Eur suma. Atsakovės nuomone, ši suma turėjo būti išskaityta iš priteisiamos sumos.

62.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte pažymėjo, kad sutartys buvo pasirašytos tuomet, kai pandemijos pasekmės jau buvo palietusios statybos sektorių, kainas, medžiagų tiekimą, todėl atsakovė, nurodydama terminą, per kurį įsipareigoja atlikti darbus bei paskaičiuodama darbų kainą turėjo tai įvertinti.

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nagrinėjamu atveju deklaratyviai remiasi CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisykle, kurioje nurodytos aplinkybės, kurioms visoms esant konkrečiu atveju, pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas, todėl sutarties šalis, kuriai sutarties vykdymas tampa sudėtingesnis, turi teisę kreiptis į kitą šalį ir prašyti sutartį pakeisti.

64.       Kasacinio teismo nurodyta, kad CK 6.204 straipsnio normos, skirtos reguliuoti sutarties vykdymui ir galimam jos pakeitimui esmingai pasikeitus aplinkybėms (atsiradus naujoms), kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos (nuspėjamos) sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 93, 95 punktai).

65.       Keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Pagal šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).

66.       Byloje nustatyta, jog pirmą kartą dėl sutarčių kainos didinimo atsakovė į ieškovę kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 12 d., o ne 2022 m. balandžio 4 d., kaip tvirtinama apeliaciniame skunde. Nustatyta, jog pranešime nebuvo nei siūloma keisti sutarties kainą, nei nurodoma, kad atsakovė negali už sutartinę kainą užbaigti darbų dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, o buvo teisinamasi, kodėl darbai užtruko, taip pat buvo prašoma sumokėti papildomą 12 procentų avansą.

67.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iki Sutarčių turėjo galimybę apžiūrėti statybvietę, įvertinti rinkoje esančias kainas. Ieškovė, tvirtindama, kad plokštės buvo numatytos nestandartinės, turėjo galimybę iš anksto kreiptis į gamintojus dėl preliminaraus termino dėl jų gamybos.

68.       Atsakovė iš esmės tik deklaratyviai nurodė, jog medžiagų, įrenginių nuoma padidėjo, tačiau vien tai, jog statybų sektoriuje kilo kainos, neįrodo, jog atsakovė pirko brangesnes medžiagas ir išleido daugiau, nei ji buvo paskaičiavusi ir ieškovei pateikusi sąmatose. Vien darbų aktų surašymas bei sąskaitų išrašymas nesudaro pagrindo didinti šalių sutartų darbų kainą. Atsakovė gavo už atlikus darbus ir ieškovės priimtus darbus šalių sutartą apmokėjimą.

69.       Pridėtina, jog atsakovė, sudarydama lokalines sąmatas naudojo 2019 m. spalio mėnesio kainas, jų neatnaujino, nors Sutartis su ieškove sudarė tik 2021 m. birželio 9 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, profesionali statybų dalyvė, skaičiuodama sąmatas, sudarydama Sutartis reiškė ieškovei pretenzijas, siūlymus dėl kainų, ar orientacinio medžiagų ir darbo sąnaudų kiekio neaiškumo, trūkumų ar pan.

70.       Kaip minėta, šalių sudarytos Statybos rangos sutarčių 1.7 punkte atsakovė patvirtino, kad yra gavusi visą būtiną informaciją, kurią galėjo gauti iki sutarties pasirašymo, panaudodama visas savo žinias ir rūpestingumą, ir kuri gali turėti įtakos sutarties kainai arba darbams.

71.       Taigi, atsakovė, būdama atidi, apdairi ir rūpestinga statybos rangos profesionalė, turėjo ir galėjo suprasti, kad, pateikdama ieškovei pasiūlymą ir nurodydama galutinę darbų kainą, už kurią ji sutinka atlikti statybos rangos darbus, kartu prisiima ir atsakomybę juos atlikti būtent už tą kainą, kuri nurodyta sutartyje, apart kitų papildomų susitarimų, ar ieškovei pažeidus savo pareigas.

72.       Pažymėtina, kad atsakovei, statybos darbų rangovei, tenkanti rizikos dalis patirti daugiau išlaidų ir (ar) atlikti daugiau darbų pagal pirkimo objekto pobūdį gali būti neišvengiama, tačiau šios rizikos suvaldymas priklauso nuo pačios rangovės veiksmų, nes, prieš sudarant sutartį, rangovė turėjo galimybę apžiūrėti statybvietę, susipažinti su techniniu darbo projektu ir patikslinti preliminarų nurodytą darbų kiekį ir(ar) kainą.

73.       Svarbu ir tai, jog atsakovė poreikį keisti sutartį dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltų neigiamų padarinių grindė tik pasvarstymais dėl kainų kilimo, o ne konkrečiais duomenimis, dėl kokių statybinių medžiagų ir (ar) paslaugų, reikalingų būtent su ieškove sudarytai sutarčiai įvykdyti (CPK 12, 178 straipsniai).

74.       Kolegijos vertinimu, atsakovės duomenys, net juos vertinant šioje byloje aktualių nenumatytų aplinkybių kontekste, nėra pakankami įrodymai poreikiui pakeisti ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių kainų (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

75.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokytį lemia ne vien statybinių medžiagų kainų pokytis, tačiau ir kiti reikšmingi rodikliai, tokie, kaip darbo užmokesčio augimas, energetinių išteklių kainos, kiti rodikliai, kurie gali būti nesusiję su Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainoje neigiamais padariniais.

76.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė konkrečių ir pakankamų duomenų, todėl neįrodė, jog yra poreikis papildomai perskaičiuoti sutarties kainą, neįrodė, kad dydis, kuriuo ji prašo padidinti sutarties kainą, yra objektyviai pagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai). Ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

 

Dėl netesybų

 

77.       Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų tvirtindama, kad nėra atsakinga už darbų vėlavimą, nes vėlavo medžiagų tiekėjai, buvo nepalankios oro sąlygos, be to, ieškovė vėlavo mokėti.

78.       Dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija pritaria ieškovės pozicijai bei nurodo, kad atsakovė yra profesionali rangovė, kuris turi numatyti nepalankių oro sąlygų poveikį darbų atlikimo terminams, galimą medžiagų tiekimo sutrikimą (ypač, kai Sutartys buvo sudarytos jau veikiant pandemijos sukeltiems padariniams). Kaip minėta, atsakovė Sutarčių 1.7 p. garantavo, kad įvertino visas sutarties vykdymui svarbias aplinkybes, tame tarpe darbus, medžiagas, tiekėjų ir darbo jėgos kainas, savo pajėgumus bei garantavo, kad gali tinkamai vykdyti šią sutartį, kokybiškai atlikti visus pagal ją numatytus darbus, todėl yra atsakinga už tokios garantijos nesilaikymo pasekmes. Be to, atsakovei teko atsakomybė už jos pasitelktų tiekėjų ar subrangovų vėlavimus. 

79.       Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo, jog atsakovė neatliko šalių sutartų darbų, atsakovė neįrodinėjo, kad netesybos yra aiškiai per didelės, be to, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkė, statybos srityje dirbanti pakankami ilgą laiką, sudarydama sutartį sutiko su delspinigių dydžiu ir nelaikė, jog jis per didelis, be to įvertintina ir tai, jog atsakovė atlikto ne visus sutartus darbus, atsakovė darbus vėlavo atlikti daugiau nei vienerius metus. Matyti, jog ieškovei, nutraukus sutartis su atsakove, reikėjo ieškoti kito rangovo, kuris pabaigtų atsakovės neatliktus darbus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sutartines 0,02 procentų dydžio netesybas yra pagrįstas.

80.       Kolegija, atsižvelgdama, kad atsakovės neatliktų darbų kaina koreguojama, nuo 89 523,14 Eur sumos mažinama iki 77 858,06 Eur (89523,14 Eur - 1208,96 Eur – 3855,74 Eur – 2992,68 Eur - 2609,78 Eur – 1000,92 Eur), atitinkamai, perskaičiuojamos netesybos: 77 855,06 × 0,02 % × 135 d. = 2102,09 Eur.

 

Dėl palūkanų

 

81.       Kaip minėta, ginčo |Sutartis sudarė verslininkai, dėl to teismas turėjo tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovės šešių, o ne penkių procentų palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties (CPK 313 straipsnis), ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

 

82.       Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

83.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius, įrodymus, įrodymų vertinimą, todėl nepagrįstai faktiškai tenkino ieškovės ieškinį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant priteistą skolos dydį iki 27369,44 Eur (39 037,52 Eur – 1208,96 Eur – 3855,74 Eur – 2992,68 Eur – 2609,78 Eur – 1000,92 Eur), o netesybas iki 2102,09 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

 

84.       Atsižvelgiant į bylos baigtį, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovei priklausančiam turtui – paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tik nuo 41 454,64 Eur iki 29 471,53 Eur mažinamas turto arešto mastas (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

 

85.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

86.       Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalis, ieškovės ieškinys tenkinamas 71 procentų apimtimi, atitinkamai, atsakovės reikalavimai patenkinti 29 procentų apimtimi.

87.       Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad patyrė 954,00 Eur (žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų.

88.       Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

89.       Įvertinus patenkintų / atmestų reikalavimų apimtis, ieškovei iš atsakovės priteistina 677,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, atsakovei iš ieškovės priteistina 290 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jas įskaičius, ieškovei iš atsakovės priteistina 387,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

90.       Atsižvelgiant į patenkintų / atmestų reikalavimų apimtis, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), valstybei išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

91.       Ieškovė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

92.       Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 1241 Eur bylinėjimosi išlaidų (641 Eur žyminis mokestis + 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos).

93.       Atsižvelgiant į patenkintų / atmestų reikalavimų apimtis, atsakovei iš ieškovės priteistina 359,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti išdėstant jį nauja redakcija taip: 

„ieškinį tenkinti iš dalies;  

priteisti ieškovei R. F. iš atsakovės mažosios bendrijos „Uostamiesčio rangovas“ 27 369,44 Eur darbų kainos permoką, 2102,09 Eur sutartinių delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (29 471,53 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Įpareigoti atsakovę mažąją bendrija „Uostamiesčio rangovas“ grąžinti ieškovei R. F. pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., statybos darbų žurnalus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei mažajai bendrijai „Uostamiesčio rangovas“, juridinio asmens kodas 305210137, priklausančio turto areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tik nuo 41 454,64 Eur iki 29 471,53 Eur sumažinti turto arešto mastą.

Priteisti ieškovei R. F. iš atsakovės mažosios bendrijos „Uostamiesčio rangovas“ 387,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Uostamiesčio rangovas“ iš ieškovės R. F. 359,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                  Irma Čuchraj

 

                                                         Aušra Maškevičienė

 

                 Erika Misiūnienė