Civilinė byla Nr. e2A-832-863/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.3.1.20 

                                  (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) P. A. (P. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kramas statyba“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., M. G., A. G., M. G..

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. A. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kramas statyba“, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 569,48 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su sutuoktine A. A. 2018 m. sausio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą dvibučiame name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir butas). Butas buvo statomas 2017 m. birželio 23 d. jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos tarp UAB „Kramas statyba“ ir S. G., pagrindu. Pagal šią jungtinės veiklos sutartį, S. G. suteikė žemės sklypą, o atsakovė savo jėgomis atliko statybos darbus. Mirus S. G., jo teises ir pareigas perėmė M. G., A. G. ir M. G. (Sutartyje šie asmenys buvo pardavėjai). Sutarties 9.7 punkte nustatyta, kad buto vystytoja ir generalinė rangovė yra atsakovė, į kurią dėl garantijų teikimo turi kreiptis pirkėjas. Pradėjus eksploatuoti butą, buvo pastebėti reikšmingi jo defektai, kurių nebuvo galima nustatyti pirminės buto apžiūros metu iki Sutarties sudarymo. Kreipusis į statybos techninės priežiūros ekspertus UAB „Minties kelias“, pastato apžiūra buvo atlikta 3 kartus, nes nuolat pasireiškė nauji defektų požymiai, t. y. 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. kovo 25 d. Statybos techninės priežiūros vadovas A. K., papildomai susipažinęs su buto projektine dokumentacija, surašė 2019 m. balandžio 29 d., 2020 m. kovo 3 d. buto apžiūros pastabas, o 2020 m. liepos 10 d. namo apžiūros akte Nr. 7 surašė galutines išvadas dėl nustatytų defektų ir būtinų jų šalinimo darbų. Apžiūrų metu buvo nustatyti šie defektai ir neatitikimai: 1) kaminai neapšiltinti, nei vertikalios sienutės, nei viršus; 2) tarp sienos šiltinimo ir mūrločio yra tarpas; 3) neapšiltinas mūro viršus; 4) garo izoliacinė plėvelė nepriklijuota prie sienų; 5) stogo apatinio pakalimo plastikinės dailylentės išsikraipiusios, ne visur pritvirtintos; 6) šoninių kaminų sienos su ventiliacinėmis angomis neapšiltintos per visą pastato aukštį (projektinė klaida); 7) dekoratyvinis tinkas užtrintas plėmais, nėra vientiso paviršiaus; 8) namo pamatų sėdimas iš kiemo pusės – matomas skilimas fasade, ties cokoliu, nutrūkęs armavimo tinklas; 9) palangių apačia blogai apšiltinta (vieną palangę šiltinosi pats ieškovas); 10) neužsandarintas tarpas tarp sienos ir cokolio šiltinimo termoputomis, matomas plyšys; 11) neapšiltinta balkono perdanga; 12) vitrinų apačioje ties kampais juntamas oro judėjimas, būtina demontuoti vitrinų skardines palanges ir tinkamai užsandarinti termoputomis; 13) projekte nenumatytas sienos šiltinimas ties ventiliacijos angomis ašyse A ir A‘, todėl susidaro tiesioginis šalčio tiltas iš lauko per sieną; 14) projekto aiškinamojo rašto 47 lape skyriuje „Grindų šilumos izoliacija“ grindų šiltinimą nurodyta atlikti iki 10 cm storio Paroc akmens vata, tuo tarpu praktikoje grindyse ant grunto naudojamas ne mažesnis kaip 20 cm storio šiltinimo sluoksnis; 15) nėra aiški pastato energetinio naudingumo klasė pagal projektą ir ji turi būti palyginta su esamomis pastato šildymo sąnaudomis; 16) lietaus vanduo tinkamai nenuvestas nuo pastato, todėl vietomis susėdusi nuogrinda, defekto ištaisymui būtina lietaus vandenį nuvesti į drenažinius šulinius, toliau nuo namo arba į lietaus surinkimo požeminius tinklus, nuogrindą perkloti. Daug kartų telefonu, taip pat 2019 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 13 d. raštu buvo kreiptasi į atsakovę su pretenzija, prašant pašalinti nustatytus defektus, tačiau defektai nebuvo pašalinti. Statybos techninės priežiūros vadovas A. K. sudarė sąmatas, iš kurių matyti, kad nurodytų defektų darbų ištaisymo kaina yra 10 569,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytų defektų atsakovė nepašalino, pretenzijas ignoruoja, ieškovui šiuos defektus teks šalinti savo lėšomis, dėl ko jis patirs žalą, kurios dydis lygus minėtai privalomų darbų kainai.

3.       Atsakovė UAB „Kramas statyba“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, įsigydamas nebaigtos statybos butą, Sutarties 9.9 punkte patvirtino ir garantavo, jog jis perka daiktą tokios būklės, kokios jis yra Sutarties sudarymo dieną; pirkėjas iki Sutarties sudarymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą jo buvimo vietoje, susipažino su galiojančiu žemės sklypo planu, visais daiktą charakterizuojančiais duomenimis bei specialiomis žemės naudojimo sąlygomis, ir kt. Be to, atsižvelgus į tai, kad butas nebaigtas statyti ir toliau jį ieškovas statys savo jėgomis, butas buvo parduotas už 95 000 Eur, t. y. daugiau kaip 11 000 Eur pigiau negu prieš mėnesį buvo nustatyta jo vidutinė rinkos vertė. Atsakovė gera valia, savo sąskaita ir rizika papildomai įsipareigojo suteikti galimybę bute naudotis Vilniaus miesto vandentiekio teikiamomis paslaugomis, t. y. užtikrinti vandens tiekimą; pajungti bute dujinį šildymą, įrengiant ir šildymo katilą; iškloti trinkeles kieme viso namo perimetru bei aptverti namą tvora; atlikti visus baigiamuosius darbus su namo fasadu, t. y. dekoratyviniu tinku baigti įrengto lango apdailą, ir šiuos darbus atliko. Atkreipė dėmesį, kad atsakydama į visas teikiamas pretenzijas, 2020 m. gegužės 29 d. registruotu laišku informavo ieškovą, kad nori kartu dalyvaujat specialistams vietoje išsiaiškinti dėl ieškovo pretenzijų, tačiau ieškovas net neatsiėmė iš pašto laiško. Mano, kad ieškovo reikalavimai atsakovės atžvilgiu nepagrįsti, nes jis, pirkdamas butą, buvo susipažinęs su perkamo nebaigto statyti buto kokybe, jį tenkino kainos bei kokybės santykis, ir atsakovei atliekant papildomus darbus pagal rangos sutartį nebuvo pareikšta pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės iki Sutarties sudarymo.

4.       Atsakovės prašymu, pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi byloje paskyrė nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos techninę ekspertizę. Ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus: 1. Ar ieškovo išvardyti statybos darbai turi tokiems darbams keliamus kokybės trūkumus (pagal ieškinyje nurodytus buto defektus ir neatitikimus (16 pozicijų)? Jei taip, tai kurie iš jų neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų? 2. Ar ieškovo nurodyti statybos defektai ir / ar priežastys defektams atsirasti ateityje atsirado iki nebaigto statyti namo 2018 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo? 3. Jeigu ieškovo nurodyti statybos defektai atsirado iki namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ar defektus ir / ar priežastis defektams atsirasti buvo galima nustatyti nebaigto statyti namo 2018 m. sausio 2 d. perdavimo-priėmimo metu? 4. Kada ir dėl kokių priežasčių atsirado ieškinyje nurodyti defektai, kokia jų ištaisymo kaina? 5. Ar ekspertizės atlikimo metu yra apšiltinti ir apskardinti kaminai? Ar sutvarkytas namo išorės dekoratyvinis tinkas, sutvarkytas cokolio tinkas ir užsandarintas tarpas tarp sienos ir cokolio? Kokia šių darbų kaina? 6. Ar turi būti apšiltinta palangių apačia? 7. Ar 1 klausime nurodyti darbai yra atlikti pagal dvibučio gyvenamojo namo projektinius dokumentus? Kurie iš jų atlikti nesilaikant projekto? Teismo ekspertizės aktas byloje pateiktas 2022 m. gegužės 6 d.

5.       2022 m. lapkričio 29 d. ieškovas pateikė byloje prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo. Nurodė, kad atsakovė trūkumus pašalino tik dalyje dėl trinkelių klojimo darbų, kurių vertė 94,59 Eur (114,45 Eur su PVM), todėl šioje dalyje reikalavimo atsisako, o likusioje dalyje, dėl 10 455,03 Eur priteisimo, reikalavimą palaiko.

6.       Atsakovė 2022 m. lapkričio 30 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovui ir iš dalies sumažinus ieškinio reikalavimą, atsakovė su ieškiniu nesutinka atsiliepime į pradinį ieškinį nurodytais motyvais bei dėl naujų aplinkybių. Pažymėjo, kad šalių 2022 m. spalio 11 d. pasirašytoje dalinėje taikos sutartyje visi nurodyti darbai atlikti. Ieškovas pats arba jo įgaliotas asmuo turėjo galimybę kontroliuoti darbų eigą, įskaitant kokybę, bet tuo nepasinaudojo. 2022 m. lapkričio 22 d. namo defektų šalinimo apžiūros akto duomenys susiję su nebaigto statyti namo vidaus apdailos darbais, kurių atlikimą organizavo pats ieškovas. Po namo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo atsakovei už šiuos darbus nebuvo mokama.

7.       Ieškovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti.

8.       Ieškovo atstovė advokatė Irena Maksimova teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Akcentavo, kad byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Nurodė, kad ieškinyje nurodoma suma – kiek kainuoja atliktų darbų taisymas. Tikslas – išvengti šilumos nuostolių. Atsakovė atliko dalį darbų, tačiau šalčio tiltai yra išlikę, atsakovė atliktais darbais nepašalino trūkumų.

9.       Atsakovės atstovas V. N. teismo posėdyje nurodė, kad buvo išskirti 10 punktų, kuriuos turėjo įvykdyti atsakovė. Prieš juos vykdant buvo susiskambinta su ieškovu. Dėl termovizinės analizės paaiškino, kad neatliekama kieme, jeigu neeliminuojamas dangaus atspindys, nes tai iškreipia vaizdą, o darant iš vidaus, privaloma nustatyti kambario temperatūrą, uždengti šildymo prietaisus. Nurodė, kad namas buvo statomas pagal projektą, projekte numatyti reikalavimai B klasei yra įgyvendinti. Darbai padaryti tie, kurie numatyti projekte, pralaidumai yra susiję ir su ieškovo, ir su atsakovės darbais.

10.       Atsakovės atstovas advokatas Juozas Čivilis prašė ieškinio netenkinti, nes teismo ekspertizės aktas, kiti įrodymai patvirtina, kad ieškovas žinojo, ką perka. Trūkumai buvo nustatyti, tačiau buvo pašalinti, ieškovui buvo sudarytos sąlygos atvykti apžiūrėti trūkumų šalinimus, todėl nėra pagrindo priteisti kompensaciją.

11.       Liudytojas A. K. teismo posėdyje nurodė, kad turi aukštąjį inžinierinį išsilavinimą, dirba UAB „Minties kelias“. Paaiškino, kad padarė ataskaitą dėl namo defektų. Dėl ataskaitos 1 punkto – kaminai neapšiltinti, paaiškino, kad užlipus ant stogo nebuvo apšiltinti kaminai, ar šiuo metu apšiltinti, negali atsakyti. Dėl garo izoliacinės plėvelės nurodė, kad patalpose yra vandens garų, kurie kyla į viršų, plėvelė apsaugo nuo vandens garų patekimo; kai plėvelė blogai priklijuota, susidaro ledo plutelė, kuri vis didėja, viduje atsiranda šalčio tiltai, šilumos nuostoliai, pelėsis. Dėl ataskaitos 7 punkto – dekoratyvinio tinko, kur matosi plėmas, nurodė, kad dekoratyvinio tinko pataisyti neįmanoma, šiuo atveju buvo ištaisytas mažas gabalėlis, estetinis vaizdas nekokybiškas, nors kaip trūkumas yra pašalintas. Dėl palangių apačios apšiltinimo, nurodė, kad atsakovė permontavo palanges, bet pagal termovizines nuotraukas trūkumų nepašalino. Dėl ataskaitos 10 punkto – neužsandarintas tarpas tarp sienos ir cokolio termoputomis – trūkumas nepašalintas, jei matosi iš nuotraukų šalčio tiltas. Neapšiltinta balkono perdanga – šilumos nuostoliai per betoną patenka į pastatą, šiuo atveju nepašalinta, neapšiltinta. Nurodė, kad termovizijos atlikimui reikalavimų nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 9 d. sprendimu priėmė ieškovo P. A. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „Kramas statyba“ dėl 114,45 Eur defektų, susijusių su betono trinkelių grindiniu, šalinimo išlaidų priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, bei ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 3 466,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; taip pat priteisė atsakovei iš ieškovo 2 285,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o kitus reikalavimus atmetė. Be to, minėtu sprendimu teismas nusprendė grąžinti ieškovui 3,43 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš ieškovo valstybei 64,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisti iš atsakovės valstybei 31,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

12.1.                      Teismas, konstatavęs, kad ginčas byloje kilo dėl rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę garantiniu terminu pažeidimo, aptardamas byloje esančius įrodymus, be kita ko akcentavo teismo eksperto išvadų reikšmę sprendžiamam ginčui, pažymėdamas, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone.

12.2.                      Vertindamas byloje esantį teismo ekspertizės aktą, teismas pažymėjo, kad atsakant į teismo užduotą 1-ą klausimą, konstatuota, jog ieškovo nurodytose: 2 pozicijoje (tarpas tarp šiltinimo ir mūrločio) nurodyto kokybės trūkumo nėra, nes ieškovo nurodyta vieta yra apšiltinta vata taip kaip numatyta reikalavimuose; 6 pozicijoje (šoninių kaminų sienos su ventiliacinėmis angomis neapšiltintos per visą pastato aukštį) nurodyto trūkumo nėra, nes sienos ties kaminais ir ventiliacijos šachtomis iš išorės yra apšiltintos per visą sieną; 11 pozicijoje (neapšiltinta balkono perdanga) nurodyto trūkumo nėra, nes balkono perdanga yra apšiltinta iš apačios, o tai atitinka statybos techninio reglamento numatytus reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu šalys dėl eksperto padarytų išvadų pirmuoju klausimu neprieštaravo, jų nekvestionavo, neteikė šias išvadas paneigiančių įrodymų. Teismo eksperto padarytos išvados šiuo klausimu atitinka faktines bylos aplinkybes, iš esmės neprieštarauja šalių duotiems paaiškinimams. Teismas darė išvadą, kad ieškovas įrodė buto defektus, nurodytus pozicijose 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, ir neįrodė, kad butas turi defektus, nurodytus pozicijose 2, 6, 11, 14.

12.3.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizės metu energinio naudingumo klasė nenustatyta (15 pozicija), nes reikalinga kita eksperto kvalifikacija, tačiau projekto techninėje darbų projektavimo užduotyje nurodyta, kad energetinio efektyvumo klasė ne žemesnė nei C. Įvertinęs nustatytus ieškovo įrodytus statinio kokybės trūkumus, teismas pripažino pagrįstu ieškovo argumentą, kad dėl jų pastato energetinio efektyvumo klasė galimai neatitinka projekto reikalavimų, todėl nustatyti defektai turi būti pašalinami, kad butas tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas. 

12.4.                      Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą ir poziciją, kad ieškovas, pirkdamas nebaigtos statybos butą, susipažino ne tik su atliktais darbais jų baigtumo (nebaigtumo) stadijoje, jų kokybe, bet besąlygiškai sutiko su atliktų darbų defektais, buvusiais tuo metu ar paaiškėsiančiais vėliau. Teismo vertinimu, Sutarties, be kita ko, sudarytos tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų, 9.9 punktas negali būti aiškinamas taip, kad būtų paneigta statinio savininko teisė reikšti reikalavimus rangovei (atsakovei) dėl statinio kokybės per įstatyme įtvirtintą garantinį terminą arba atleistų atsakovę nuo specifinės rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė, kaip rangovė, su ieškovu prieš Sutarties sudarymą, įskaitant ir šalių rangos sutartį, būtų aptarę konkrečius atsakovės pastatyto ir ieškovo perkamo statinio defektus ir ieškovas su tuo sutiko.

12.5.                      Teismas taip pat vertino, kad teismo eksperto pateiktos išvados 2-uoju klausimu paremtos bylos faktine bylos medžiaga, teismo eksperto objekto apžiūra vietoje, dalyvaujant šalims, yra nuoseklios ir neprieštaringos. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių aplinkybių dėl statinio defektų, nurodytų pozicijose 1, 3, 5, 7, 8, 10, 13, 16, šie defektai yra atsiradę dar iki Sutarties sudarymo arba pagal šalių 2018 m. sausio 2 d. rangos sutartį kaip atsakovės netinkamai, nesilaikant normatyvinių reikalavimų ir kt. atliktų darbų pasekmė.

12.6.                      Vertindamas teismo eksperto atsakymą į teismo užduotą 3-ą klausimą, be kita ko dėl 13 pozicijoje nurodyto defekto, teismas sprendė, kad jo paaiškėjimo sąlygų ir nustatymo specifiškumo bei apimties ieškovas negalėjo normaliomis ir įprastomis priemonėmis buto pirkimo-pardavimo metu įvertinti šių darbų kokybės, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad egzistuoja jos atsakomybę dėl šio statinio kokybės trūkumo šalinančios aplinkybės. Dėl ieškovo 7 pozicijoje nurodyto defekto (dekoratyvinio tinko), teismas pažymėjo, kad posėdyje ieškovas patvirtino, jog atsakovė dekoratyvinio tinko trūkumus bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutvarkė. Ieškovas nepateikė kitų duomenų, kad su dekoratyviniu tinku susiję defektai, kuriais buvo remiamasi ieškinyje, nėra ištaisyti, t. y. neįrodė šio pobūdžio defektų buvimo pasikeitus situacijai. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą. Be to, ieškovui pripažinus, jog atsakovė pašalino 16 pozicijoje nurodytą trūkumą, ir pareiškus atsisakymą nuo šios dalies ieškinio reikalavimo, teismas tokį ieškovo prašymą tenkino ir šią civilinė bylos dalį nutraukė.

12.7.                      Dėl ieškinio 5 pozicijoje nurodyto defekto – stogo apatinio pakalimo išsikraipiusių plastikinių dailylenčių, teismas pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog šis trūkumas yra pašalintas, pakalimas yra sutvarkytas; o ieškovo nurodytas deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kad šie darbai, kuriais, kaip sutiko ieškovas, pašalintas defektas, padaryti ne taip kaip norėjo ieškovas, negali būti laikomas kaip patvirtinantis defekto buvimą (išlikimą) pasikeitus faktinei situacijai. Spręsdamas dėl ieškinio 9 ir 12 pozicijose nurodytų defektų, teismas akcentavo, kad ne palangių, vitrinų apačioje teismo eksperto nustatytas putų kiekis, skylės, ertmės, kurios galėjo būti matomos priėmimo-perdavimo metu, bet langų peršalimas neatitinka statinio kokybės reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad dėl ieškinio 12 pozicijoje nurodyto defekto – vitrinų apačios apšiltinimo, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šį defektą atsakovė bylos nagrinėjimo metu ištaisė savo lėšomis pagal šalių 2022 m. spalio 11 d. susitarimą.

12.8.                      Pasisakydamas dėl garo izoliacinės plėvelės (nepriklijuota prie sienų) (4 pozicija) ir palangių apačios apšiltinimo (9 pozicija) defektų, teismas be kita ko atkreipė dėmesį, kad šalys nurodė prieštaringas aplinkybes, susijusias su gipso kartono lubų įrengimu. Vienareikšmiškai nustatyti šių defektų atsiradimo laiko negalima, nes buto perdavimo ieškovui metu buvo fiksuotas 89 procentų namo baigtumas, todėl teismo ekspertas nurodė, kad šie defektai gali būti laikomi ir kaip nebaigtų darbų, kuriuos vėliau galimai atliko ieškovas (jo samdyti asmenys), pasekmė. Kaip nurodyta teismo ekspertizės akte, dėl garo izoliacinės plėvelės defektai galėjo atsirasti atsakovės darbų atlikimo metu, t. y. iki 2018 m. sausio 2 d., atsakovei nepriklijavus garo plėvelės, arba po šios datos, nes buvo įrenginėjamos gipso kartono lubos, prieš kurių montavimą turėjo būti tinkamai izoliuoti garo plėvelės kraštai. Ieškovas pats pripažino, kad dalį lubų gipso kartonu uždengė jis pats, atlikdamas apdailos darbus; šalių rangos sutartyje šalys nebuvo susitarę, kad atsakovė atliks tokius darbus. Teismas sprendė, kad ieškovas taip pat yra atsakingas dėl šio defekto. Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas butą įsigijo asmeniniams poreikiams, o atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, be to, atsakovė yra rangovė, kuriai taikoma ir specifinė įstatyme numatyta pareiga garantuoti statinio kokybę ne tik pastatymo metu, bet ir garantiniu laikotarpiu, į tai, kad atsakovė turėjo faktinę galimybę informuoti ieškovą apie tai, kaip turi būti užbaigti jo neatlikti darbai dėl garo plėvelės įrengimo užbaigimo (tuo labiau, kad projekte nebuvo konkretumo, kokiu būdu ji turi būti įrengta), taip pat į tai, kad byloje nėra paneigta, jog šalys tarėsi, kad atsakovė apdailą atliks iki gipso kartono plokščių ant lubų įrengimo, o į šį procesą įeina garo plėvelės įrengimo tinkamas užbaigimas, teismas darė išvadą, kad dėl šių defektų ieškovui tenka 30 proc., o atsakovei – 70 proc. defektų šalinimo išlaidų. Tokią pačią defektų šalinimo išlaidų proporcija teismas šalims pritaikė ir dėl palangių apačios apšiltinimo.

12.9.                      Teismas, nustatęs, kad pagal šalių 2022 m. spalio 11 d. pasirašytą tarpusavio susitarimą, atsakovė pašalino šiuos trūkumus: stogo pakalimą dailylentėmis (5 pozicija), virtuvės lango angokraščio dekoratyvinį tinką (7 pozicija), vitrinų apačią ties susijungimo kampu (12 pozicija), nuogrindą ir trinkelių dangos kampą (16 pozicija), sprendė, kad šių darbų trūkumų šalinimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Tuo tarpu kitų trūkumų pagal šalių tarpusavio susitarimą atsakovė nepašalino, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti tokią išvadą.

12.10.                      Teismo vertinimu, teismo eksperto padarytos išvados yra nuoseklios, atitinka faktines bylos aplinkybes, iš esmės neprieštarauja šalių duotiems paaiškinimams, jų nepaneigia liudytojo A. K. parodymai. Šalys neginčijo teismo eksperto pateiktų lokalinėse sąmatose Nr. 1, 2, 3 nurodytų defektų ir jų šalinimo išlaidų skaičiavimų, nenurodė argumentų, galinčių kelti abejonių atliktų skaičiavimų tikslumu. Teismo ekspertizės duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių įprastai pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Todėl, vadovaujantis teismo ekspertizės aktu bei kartu su teismo ekspertize pateiktomis defektų šalinimo lokalinėmis sąmatomis Nr. 1, 2, 3, teismas nusprendė ieškovui iš atsakovės priteisti už garantiniu metu paaiškėjusių defektų, nurodytų pozicijose 1, 3, 8, 10, 13 ir 4, 9 (70 procentų), 3 466,17 Eur (187 (kamino apšiltinimas šiaurinėje pusėje) + 242 (mūro viršaus šiltinimas) + 256 (dekoratyvinio ir įtrūkio remontas cokolio tinko remontas) + 225 (tarpas tarp sienos ir cokolio) + 311 (kamino šiltinimas ir vidaus pasekmių šalinimas) + 70 proc. (145 (palangių šiltinimas) + 2 203 (garo izoliacijos remontas) +21 procentas PVM) pašalinimo išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.664 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis).

12.11.                      Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (vietoje prašomų 6 procentų metinių palūkanų priteisė 5 procentus metinių palūkanų). Dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (32,79 procentų), teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 250,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovės naudai – 2 285,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovui buvo grąžinta 3,43 Eur žyminio mokesčio; iš ieškovo valstybei priteista 64,91 Eur, o iš atsakovės valstybei – 31,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovas P. A. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą dalyje dėl priteistos trūkumų šalinimo sumos bei bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 694,47 Eur statybos trūkumų šalinimo išlaidų bei 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.

13.1.                      Pažymi, kad išnagrinėtoje byloje ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau teismas, konstatavęs ne tik faktą, kad ieškovo reikalavimai dalyje yra neįrodyti, bet ir kitą faktą, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pašalino dalį trūkumų, dėl kurių ieškovas teikė reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo vertę ir jų buvimas ieškinio pateikimo dienai buvo patvirtintas byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis. Atkreipia dėmesį, kad atlikus byloje teismo ekspertizę, ekspertas patvirtino 12 pozicijų, kurias nurodė ieškovas ir paneigė 4 pozicijas; taigi, ekspertas patvirtino 75 procentus aplinkybių, kurios buvo nurodytos ieškovo ir patvirtintos pateiktais rašytiniais įrodymais. Todėl vertinant šį faktą ir ekspertizės atlikimo kaštus (atsakovė sumokėjo 2 000 Eur), atsakovės naudai iš ieškovo turėjo būti priteista 25 procentai atsakovės turėtų išlaidų, atitinkamai 500 Eur. Ieškovas mano, kad dalies trūkumų šalinimas bylos nagrinėjimo eigoje neturi įtakoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir tokioje situacijoje teismas privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalies taisyklę, nes dalyje dėl bylos nagrinėjimo eigoje pašalintų trūkumų teismas ieškovo reikalavimų netenkino ne dėl to, kad jie buvo nepagrįsti. Mano, kad iš ieškovo atsakovės naudai turėjo būti priteista ne 32,79 procentai, o tik 25 procentai atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (850 Eur). Būtent 25 procentai teismui teiktų reikalavimų teismo sprendimu pripažinti neįrodytais.

13.2.                      Nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog eksperto pateiktos trūkumų šalinimo išlaidos, nurodytos sąmatose Nr. 1, 2, 3, sudaro pagrindą apskaičiuoti bei priteisti ieškovo naudai trūkumų šalinimui būtinas išlaidas, kurių bendra suma 6 675,57 Eur, tačiau nesutinka su teismo išvadomis dėl konkrečiai priteistinų sumų, nurodytų sprendimo 53 punkte. Mano, kad iš bendros trūkumų šalinimo sumos turi būti atimtos išlaidos pašalintiems trūkumams, t. y. lokalinės sąmatos Nr. 1: 3, 4 dalys, t. y. 411 Eur (155 + 256); lokalinė sąmata Nr. 2: 689,70 Eur; lokalinė sąmata Nr. 3: 3 dalis – 176 Eur, 1 dalies 30 procentų – 660,90 Eur, 2 dalies 30 procentų – 43,50 Eur; viso 1 981,10 Eur. Tai reiškia, kad iš bendros eksperto nurodytos trūkumų šalinimo sąmatos turi būti atimta pašalintų trūkumų vertė ir priteistas trūkumų šalinimo likutis, kuris sudaro 4 694,47 Eur (6 675,57 Eur – 1 981,10 Eur).

14.       Atsakovė UAB „Kramas statyba“ atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad visą bylos nagrinėjimo laiką ginčas vyko dėl 10 455,03 Eur nuostolių priteisimo, nors didžioji dalis ieškinyje nurodytų defektų buvo jau pašalinta. Po defektų šalinimo darbų atsakovė turėjo gintis ne tik dėl pareigos atlyginti garo izoliacijos plėvelės klijavimo išlaidas, bet ir nuo nepagrįsto reikalavimo priteisti jau atlygintus nuostolius. Todėl teismas, apskaičiuodamas realiai priteistinus nuostolius, remdamasis bylos medžiaga, įskaitant ekspertizės išvadas, ieškovo parodymais, pagrįstai netaikė CPK 94 straipsnio 1 dalies taisyklės, nes dalyje dėl bylos nagrinėjimo eigoje pašalintų trūkumų teismas ieškovo reikalavimų netenkino ne dėl to, kad jie buvo nepagrįsti, o dėl dvigubo atlyginimo reikalavimo. Ieškovui iš atsakovės teismas pagrįstai priteisė 3 466,17 Eur skolos, įstatymo nustatytas palūkanas bei proporcingą dalį bylinėjimosi išlaidų bei atitinkamai pagrįsta bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovo priteista atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimo dalis dėl priteisto nuostolių dydžio bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

18.       Byloje nustatyta, kad ieškovas kartu su A. A. (šioje byloje – trečiasis asmuo), bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 2018 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (anksčiau ir toliau – Sutartis) iš trečiųjų asmenų M. G., A. G., M. G. nusipirko 89 procentų baigtumo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir butas) (butas buvo pastatytas 2017 m. birželio 23 d. tarp atsakovės ir S. G. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu; mirus S. G. jo teises ir pareigas perėmė M. G., A. G. ir M. G.), kartu su 1/2 dalimi žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutarties 9.7 punkte be kita ko buvo numatyta, kad daikto vystytoja (užsakovė) ir generalinė rangovė yra UAB „Kramas statyba“, į kurią pirkėjai turi kreiptis dėl garantijų teikimo. Be to, 2018 m. sausio 2 d. tarp ieškovo su A. A. ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – ir rangos sutartis), kuria atsakovė be kita ko įsipareigojo savo lėšomis iškloti trinkeles viso namo perimetru ir aptverti namą tvora, atlikti visus baigiamuosius darbus su namo fasadu, t. y. dekoratyviniu tinku baigti įrengto lango apdailą.

19.       Ieškovo pateiktais duomenimis, pradėjus eksploatuoti butą, buvo pastebėti reikšmingi jo defektai, kurių nebuvo galima nustatyti pirminės buto apžiūros metu iki Sutarties sudarymo, po ko, pasireiškusių defektų nustatymui (įvertinimui) ieškovas kreipėsi į statybos techninės priežiūros ekspertus ir statybos techninės priežiūros vadovas A. K. 2019 m. balandžio 29 d., 2020 m. kovo 30 d. surašė buto apžiūros pastabas, 2020 m. liepos 10 d. namo apžiūros aktą. Minėto statybos techninės priežiūros specialisto apžiūrų pagrindu buvo sudarytas buto defektų sąrašas, 16 pozicijų, kurių (defektų) pašalinimui, pagal A. K. sudarytas lokalines sąmatas, buvo numatyta 10 569,58 Eur suma, kuri kartu su minėtu sąrašu, po to, kai ieškovui kreipusis į atsakovę su pretenzijomis (2019 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 13 d.), buto defektai nebuvo pašalinti, tapo ieškovo atsakovei pareikšto ieškinio reikalavimų pagrindu. Taigi, pareikšdamas ieškinį, ieškovas nurodė tokius buto defektus ir neatitikimus: 1) kaminai neapšiltinti, nei vertikalios sienutės, nei viršus; 2) tarp sienos šiltinimo ir mūrločio yra tarpas; 3) neapšiltinas mūro viršus; 4) garo izoliacinė plėvelė nepriklijuota prie sienų; 5) stogo apatinio pakalimo plastikinės dailylentės išsikraipiusios, ne visur pritvirtintos; 6) šoninių kaminų sienos su ventiliacinėmis angomis neapšiltintos per visą pastato aukštį; 7) dekoratyvinis tinkas užtrintas plėmais, nėra vientiso paviršiaus; 8) namo pamatų sėdimas iš kiemo pusės – matomas skilimas fasade, ties cokoliu, nutrūkęs armavimo tinklas; 9) palangių apačia blogai apšiltinta (vieną palangę šiltinosi pats ieškovas); 10) neužsandarintas tarpas tarp sienos ir cokolio šiltinimo termoputomis, matomas plyšys; 11) neapšiltinta balkono perdanga; 12) vitrinų apačioje ties kampais juntamas oro judėjimas, būtina demontuoti vitrinų skardines palanges ir tinkamai užsandarinti termoputomis; 13) projekte nenumatytas sienos šiltinimas ties ventiliacijos angomis ašyse A ir A‘, todėl susidaro tiesioginis šalčio tiltas iš lauko per sieną; 14) projekto aiškinamojo rašto 47 lape skyriuje „Grindų šilumos izoliacija“ grindų šiltinimą nurodyta atlikti iki 10 cm storio Paroc akmens vata, tuo tarpu praktikoje grindyse ant grunto naudojamas ne mažesnis kaip 20 cm storio šiltinimo sluoksnis; 15) nėra aiški pastato energetinio naudingumo klasė pagal projektą ir ji turi būti palyginta su esamomis pastato šildymo sąnaudomis; 16) lietaus vanduo tinkamai nenuvestas nuo pastato, todėl vietomis susėdusi nuogrinda.

20.       Aptariamu atveju, tarp bylos šalių kilus ginčui iš esmės tiek dėl aukščiau nurodytų defektų fakto, jų apimties, tiek dėl tų defektų atsiradimą sąlygojusių veiksnių, atsakovei be kita ko įrodinėjant, kad tam tikri atlikti (neatlikti) buto darbai ieškovui buvo žinomi iki Sutarties sudarymo, o kai kurie defektai atsirado dėl paties ieškovo kaltės, siekiant tinkamai įvertinti šalių argumentus bei pašalinti neaiškumus, byloje buvo paskirta atlikti buto statybos techninę ekspertizę (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis), kurią atliko ekspertas T. M., surašydamas 2022 m. gegužės 4 d. teismo ekspertizės aktą (toliau – ir Teismo ekspertizės aktas).

21.       Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad jau nagrinėjant šalių ginčą teisme, 2022 m. spalio 11 d. šalys pasirašė dalinę taikos sutartį, pagal kurią susitarė, kad ieškovas atsisako reikalauti atlyginti šioje sutartyje išvardintų defektų šalinimo išlaidas, o atsakovė įsipareigoja juos neatlygintinai pašalinti iki 2022 m. lapkričio 25 d., atliekant šiuos darbus: 1) sutvarkyti kaminų šiltinimą; 2) patikrinti ir, nustačius neatitikimus, sutvarkyti mūro viršaus šiltinimą; 3) sutvarkyti stogo apatinį pakalimą dailylentėmis; 4) sutvarkyti virtuvės lango angokraščių dekoratyvinį tinką; 5) sutvarkyti cokolio skilimą ties profilio jungimosi vieta; 6) patikrinti ir, nustačius neatitikimus, sutvarkyti dviejų langų lauko palanges; 7) užsandarinti tarpą sienos ir cokolio; 8 ) patikrinti ir, nustačius neatitikimus, sutvarkyti vitrinų apačią ties susijungimo kampu; 9) patikrinti ir, nustačius neatitikimus, sutvarkyti ventiliacijos kanalo ir dūmtraukio šiltinimą iš fasado pusės; 10) sutvarkyti nuogrindą ir trinkelių dangos kampą ties įvažiavimu. Nors atsakovė iš esmės laikė, kad nustatyti trūkumai buvo pašalinti, tačiau, ieškovo vertinimu, trūkumai buvo pašalinti tik dalyje dėl trinkelių klojimo darbų, todėl šioje dalyje 2022 m. lapkričio 29 d. ieškovas ieškinio reikalavimo (dėl 114,45 Eur sumos) atsisakė.

22.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, be kita ko remdamasis šalių parodymais, minėtu Teismo ekspertizės aktu bei kartu su juo pateiktomis lokalinėmis sąmatomis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, nustatęs, kad dalis ieškovo nurodytų buto statybos defektų yra pašalinta ir / arba neįrodyta, ieškovo pagrindinį reikalavimą (dėl nuostolių atlyginimo) tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės už buto garantiniu metu paaiškėjusius defektus, nurodytus ieškovo ieškinyje, pozicijose Nr. 1, 3, 8, 10, 13 ir 4, 9 (70 procentų) priteisė 3 466,17 Eur defektų pašalinimo išlaidų, taip pat priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dėl 114,45 Eur defektų, susijusių su betono trinkelių grindiniu, šalinimo išlaidų priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

23.       Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo eksperto pateiktos statybos trūkumų šalinimo išlaidos, nurodytos sąmatose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, sudaro pagrindą apskaičiuoti bei priteisti ieškovo naudai trūkumų šalinimui būtinas išlaidas, tačiau nesutinka su teismo išvadomis dėl galutinės priteistos buto statybos trūkumų sumos, t. y. konkrečiai priteistinų sumų, nurodytų teismo sprendimo 53 punkte.

24.       Įvertinus apelianto pateikto skundo argumentus, matyti, kad apeliantas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šalių ginčo vertinimu, sprendžiant dėl ieškovo nurodytų buto statybos defektų pagrįstumo ir neginčija teismo išvadų, konstatuojančių, kurie ieškovo nurodyti buto statybos defektai yra įrodyti, kurie buvo pašalinti ir / arba neįrodyti. Taigi, dėl atsakovės atliktų darbų kokybės garantijos ieškovo nurodytų statybos defektų vertinimo kontekste apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir šiuo aspektu skundžiamo sprendimo nevertina, kadangi apeliacine tvarka ši teismo sprendimo dalis nėra ginčijama. Teismas išsamiai pasisakė dėl visų ieškovo nurodytų statybos defektų pagrįstumo (teismo sprendimo 32 – 53 punktai) ir šių aplinkybių apeliantas nekvestionuoja. Tačiau apeliantui nesutinkant su teismo priteista galutine paskaičiuota statybos defektų pašalinimo išlaidų suma, susidarančia iš konkrečiai priteistinų sumų, akcentuojant, kad iš bendros trūkumų šalinimo sumos turi būti atimtos išlaidos pašalintiems trūkumams, kas anot apelianto, sudaro 4 694,47 Eur sumą, apeliacinės instancijos teismas patikrino apeliantui priteistos sumos pagrįstumą ir sprendžia, kad su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai apskaičiuotos statybos trūkumų šalinimo vertės nėra pagrindo sutikti.

25.       Kaip matyti iš kartu su Teismo ekspertizės aktu pateiktų eksperto T. M. sudarytų lokalinių sąmatų Nr. 1, Nr.2 ir Nr. 3, kurių pagrindu teismas ir skaičiavo ieškovui priteistinų buto statybos trūkumų šalinimui reikalingų išlaidų dydį, bendra visose trijose sąmatose nurodytų darbų suma sudaro 6 675,57 Eur. Pirmosios instancijos teismas apelianto kvestionuojamame sprendimo 53 punkte nurodė (detalizavo), kad ieškovui iš atsakovės priteistiną 3 466,17 Eur defektų pašalinimo išlaidų sumą (pozicijos Nr. 1, 3, 8, 10, 13 ir 4, 9 (70 procentų), sudaro 187 Eur (kamino apšiltinimas šiaurinėje pusėje), 242 Eur (mūro viršaus šiltinimas), 256 Eur (dekoratyvinio tinko įtrūkio ir cokolio tinko remontas), 225 Eur (tarpas tarp sienos ir cokolio), 311 Eur (kamino šiltinimas ir vidaus pasekmių šalinimas), 70 procentų (145 Eur (palangių šiltinimas) ir 2 203 Eur (garo izoliacijos remontas), plius 21 procentas PVM.

26.        Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko minėtą 2022 m. spalio 11 d. šalių susitarimą (dalinė taikos sutartis) dėl defektų atsakovės lėšomis pašalinimo, sprendimo 48 punkte nurodė, kad atsakovė pagal šią sutartį pašalino šiuos trūkumus: stogo pakalimą dailylentėmis (ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 5), virtuvės lango angokraščio dekoratyvinį tinką (ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 7), vitrinų apačią ties susijungimo kampu (ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 12), nuogrindą ir trinkelių dangos kampą (ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 16). Taigi, kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, priteisiant ieškovui galutinę trūkumų šalinimo sumą, iš bendros minėtose lokalinėse sąmatose nurodytos trūkumų šalinimo sumos turi būti atimtos lokalinėse sąmatose apskaičiuotos pašalintus trūkumus atitinkančios sumos, t. y. turi būti atimta 1 047 Eur be PVM suma (1 266,87 Eur su PVM) (lokalinėje sąmatoje Nr. 1) – ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 5, 155 Eur be PVM suma (187,55 Eur su PVM (lokalinėje sąmatoje Nr. 1) – ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 7, 570 Eur be PVM suma (689,70 Eur su PVM) (visa lokalinė sąmata Nr. 2) – ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 16, 176 Eur be PVM suma (212,96 Eur su PVM) (lokalinėje sąmatoje Nr. 3) – ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 12. Atitinkamai, teismui nusprendus, kad statybos trūkumams dėl garo izoliacijos remonto bei palangių apačios apšiltinimo ieškovui tenka 30 procentų, o atsakovei – 70 procentų defektų šalinimo išlaidų (teismo sprendimo 45-47 punktai), ko apeliantas taip pat neginčijo, iš bendros lokalinėse sąmatose nurodytos trūkumų šalinimo sumos taip pat turėjo būti atimta ir paminėtų išlaidų dalis (30 procentų nuo 2 203 Eur be PVM sumos, t. y. 660,90 Eur (799,69 Eur su PVM) (lokalinė sąmata Nr. 3, ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 4); 30 procentų nuo 145 Eur be PVM sumos, t. y. 43,50 Eur (52,64 Eur su PVM) (lokalinė sąmata Nr. 3, ieškinyje nurodytų defektų pozicija Nr. 9). Tokiu būdu, lieka neaišku, kokiu pagrindu apelianto teigimu, iš bendros minėtose lokalinėse sąmatose nurodytos trūkumų šalinimo sumos turėjo būti dar atimta 256 Eur suma, nurodyta lokalinėje sąmatoje Nr. 1, atitinkanti ieškinyje nurodytų defektų poziciją Nr. 8, teismui nusprendus, kad toks trūkumas nebuvo pašalintas (teismo sprendimo 48 punktas), kaip nepagrįstai iš bendros lokalinėse sąmatose nurodytos trūkumų šalinimo sumos apeliantas neatėmė ir stogo pakalimo darbų sumos, nors teismas ir konstatavo, o ieškovas neginčijo, kad minėtas trūkumas buvo pašalintas. Taigi, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, iš bendros minėtose lokalinėse sąmatose nurodytos trūkumų šalinimo sumos atėmus pašalintų trūkumų išlaidas, ieškovo naudai iš atsakovės buvo pagrįstai priteista 3 466,17 Eur suma (6 675,57 – 1 266,87 – 187,55 – 689,70 – 212,96 – 799,69 – 52,64), laikant, kad 1 ct paklaida pirmosios instancijos teismui susidarė dėl skaičiuojant galutinę sumą su PVM gautos sumos apvalinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl statybos trūkumų šalinimo vertės apskaičiavimo atmestinas kaip nepagrįstas.

27.       Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo sprendime pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atkreipęs dėmesį, kad teismo ekspertas patvirtino 12 pozicijų, kurias nurodė ieškovas ir paneigė 4 pozicijas, tokiu būdu patvirtindamas 75 procentus ieškovo nurodytų aplinkybių, apeliantas mano, kad iš jo atsakovės naudai turėjo būti priteista 25 procentai atsakovės turėtų išlaidų, o dalies trūkumų šalinimas bylos nagrinėjimo eigoje neturi įtakoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir tokioje situacijoje teismas privalėjo taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalies taisyklę, nes dalyje dėl bylos nagrinėjimo eigoje pašalintų trūkumų teismas ieškovo reikalavimų netenkino ne dėl to, kad jie buvo nepagrįsti. Visgi, su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.

28.       Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

29.       Aptariamoje byloje, ieškovas už ieškinį sumokėjo 238 Eur žyminį mokestį, patyrė 544 Eur teisinės pagalbos išlaidų; atsakovė patyrė 1 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 2 000 Eur už teismo ekspertizės atlikimą. Pirmosios instancijos teismas, ieškovui atsisakius dalies ieškinio, nusprendė jam grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, be to, įvertinęs atsakovės patirtas advokato atstovavimo išlaidas bei atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės nusprendė priteisti 71,67 Eur žyminio mokesčio ir 178,38 Eur kitų būtinų pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, viso 250,05 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 940,94 Eur advokato atstovavimo ir 1 344,20 Eur ekspertizės išlaidų, viso 2 285,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30.       Įvertinus pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, manytina, kad teismas pagrįstai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį proporcingai apskaičiavo atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, kaip tai ir numato aukščiau paminėtos CPK nuostatos, ir jokio teisinio pagrindo taikyti apelianto nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelį, atsižvelgiant į teismo eksperto patvirtintų ar paneigtų ieškovo nurodytų statybos trūkumų pozicijų skaičių nėra pagrindo, šiuo aspektu pažymint, kad būtent ieškovo pagrindinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pinginė išraiška šiuo atveju sudaro ieškinio sumą, nuo kurios yra skaičiuojamas žyminis mokestis, o vėliau, išnagrinėjus bylą, sprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

31.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti ir nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau būtina įvertinti tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu dalies reikalavimų atsisakė ir šioje dalyje byla nutraukta.

32.       Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

33.       Kadangi ieškovas dalies – 114,45 Eur defektų, susijusių su trinkelių grindiniu, šalinimo išlaidų priteisimo atsisakė dėl tokio reikalavimo patenkinimo po bylos iškėlimo, šiuo atveju paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas vertintina, jog iš viso buvo patenkinta ieškovo reikalavimų 3 580,62 Eur sumai (3 466,17 + 114,45). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ir daugiau ieškovo nurodytų statybos trūkumų buvo pašalinta, tačiau ieškovas proceso eigoje kitų reikalavimų (dalyje dėl pašalintų statybos trūkumų) neatsisakė, nors jų palaikymas pilna apimtimi ir buvo nepagrįstas, iki bylos nagrinėjimo pabaigos (paskutinio teismo posėdžio) pripažino tik vieno trūkumo pašalinimą, dėl kurio atsisakė ir dalies ieškinio reikalavimo, o dėl kitų buto defektų ir atsakovės pareigos atlyginti ieškovui garantiniu terminu paaiškėjusių defektų šalinimo išlaidas buvo sprendžiamas ginčas, teismui priimant galutinį procesinį sprendimą, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą.

34.       Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, matyti, kad teismas iš viso patenkino ne 32,79 procentus, o 33,88 procentus ieškinio reikalavimų (3 580,62*100/10 569,48). Todėl šioje dalyje yra pagrindas perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, ieškovo ieškinį patenkinus 33,88 procentais, atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistina 33,88 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 264,94 Eur (782 x 33,88 / 100), atsakovei iš ieškovo – 66,12 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 2 248,08 Eur (3 400 x 66,12 / 100). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, perskaičiuotina ir valstybei iš kiekvienos šalies priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma, iš atsakovės priteisiant 32,72 Eur, o iš ieškovo – 63,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad skundžiamame sprendime buvo neteisingai apskaičiuota už dalies ieškinio atsisakymą ieškovui gražintina žyminio mokesčio dalis. Aptariamu atveju, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui atsisakius dalies ieškinio, jam grąžintina 2,25 Eur žyminio mokesčio ((238 Eur (žyminis mokestis už pradinį ieškinį) – 235 Eur (žyminis mokestis už ieškinį po dalies reikalavimo atsisakymo)) x 75 procentai). Tokiu būdu, nors ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal byloje atliktos teismo ekspertizės išvadas yra nepagrįsti, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, perskaičiavus šalims priteistinų (grąžintinų) bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dydį, atsižvelgiant į ieškiniu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai atmestini kaip nepagrįsti, byloje priimtas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tik patikslinama dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

37.       Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 28 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos ieškovui neatlygintinos.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

ieškovo P. A. (P. A.) apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovo P. A. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kramas statyba“ dėl 114,45 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų ir 45 euro centų) defektų, susijusių su betono trinkelių grindiniu, šalinimo išlaidų priteisimo, ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kramas statyba“, juridinio asmens kodas 302841250, 3 466,17 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 17 euro centų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264,94 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 94 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kramas statyba“, juridinio asmens kodas 302841250, iš ieškovo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 248,08 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitus reikalavimus atmesti.

Grąžinti ieškovui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,25 Eur (du eurus ir 25 euro centus) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš ieškovo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 63,86 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 86 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kramas statyba“, juridinio asmens kodas 302841250, valstybei 32,72 Eur (trisdešimt du eurus ir 72 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.“

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

                                Ramunė Mikonienė