Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovo atstovei J. N.,
atsakovo UAB „Juodeliai“ atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,
atsakovo If P&C Insurance AS atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams If P&C Insurance AS ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: M. M. ir G. P..
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS, 1 625,46 Eur ir iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 500 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Ieškovas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas G. P. laikinai nedarbingas tapo 2020-01-23 UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu. VSDFV Kauno skyrius dėl 2020-01-23 patirtų sužalojimų gavo nedarbingumo pažymėjimus už G. P. laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020-01-23 iki 2020-05-15. VSDFV Kauno skyrius 2020-03-06 sprendimu Nr. VPA_SP5-1794 G. P. 2020-01-13 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2020-02-17 sprendimu Nr. VPA_SP1E-8732, 2020-02-24 sprendimu Nr. VPA_SP1E-15491, 2020-03-12 sprendimu Nr. VPA_SP5E-559, 2020-03-12 sprendimu Nr. VPA_SP5E-560, 2020-03-17 sprendimu Nr. VPA_SP5E-660, 2020-03-17 sprendimu Nr. VPA_SP5E-661, 2020-04-09 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1024, 2020-04-21 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1199, 2020-05-08 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1414 ir 2020-05-18 sprendimu Nr. VPA_SP5E-1522 jam priskaičiavo bei išmokėjo 2 125,46 Eur ligos išmoką. G. P. išmokėjus ligos išmoką už laikotarpį nuo 2020-01-23 iki 2020-05-15, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 2 125,46 Eur žalą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas (toliau – Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK) 2020-02-23 nutarimu Nr. M-1-01-07778-20 (toliau – Nutarimas) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio, kurio metu buvo sužalotas G. P.. Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK nustatė, kad 2020-01-23 UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. P. sunkvežimiu su puspriekabe atvyko į UAB (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pasikrauti prekių. G. P. išlipus iš transporto priemonės ir tvirtinant diržais krovinį, jį partrenkė ir galiniu ratu pervažiavo per dešinės kojos pėdą autokrautuvas, vairuojamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo M. M.. Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 176 straipsnio (Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas) 1 dalį, kadangi nenustatyta, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo nukentėjusiojo darbdavio ar jo įgalioto asmens padaryti kokie nors darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai, be to, G. P. nustatyti sužalojimai (pėdos padikaulio lūžis) nėra priskiriamas prie sunkių, todėl nusikalstama veika nebuvo padaryta dėl to, kad nekilo padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas) būtini darbdavio (ar jo įgalioto asmens) veikai kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 139 straipsnio (Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) 1 dalį atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi M. M. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, kadangi iš karto po įvykio autokrautuvo vairuotojas M. M. atrodė sutrikęs, pasimetęs, pamatęs gulintį ant žemės G. P. ir pribėgęs prie jo ėmėsi veiksmų suteikti jam pagalbą, kas parodo, jog M. M. neturėjo galimybės iš anksto numatyti veikos padarinių bei tyčiniais veiksmais sužaloti G. P..
Ieškovo nuomone, pagal CK įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovams atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.246-6.249, 6.263, 6.264, 6.270 straipsniai).
Pažymi, kad M. M., atbuline eiga staigiai pradėjęs važiuoti autokrautuvu, neįsitikino savo veiksmų saugumu, tokiu būdu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatytą žalą sudaro G. P. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020-01-23 iki 2020-05-15 jo negautas darbo užmokestis, kurį kompensavo VSDFV Kauno skyrius, išmokėdamas 2 125,46 Eur ligos išmoką. G. P. laikinai nedarbingu tapo ir neteko darbo užmokesčio dėl neteisėtų M. M. veiksmų (CK 6.247 straipsnis), o duomenų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba G. P. tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnis), nėra, todėl net ir Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK nenustačius M. M. kaltės dėl jo neteisėtų veiksmų (nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių), nuostolius visiškai turi atlyginti už žalos padarymą atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad M. M. sužalojo G. P. vykdydamas savo darbines pareigas, žalą privalo atlyginti M. M. darbdavys UAB (duomenys neskelbtini).
Kadangi atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybė įvykio momentu buvo drausta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu įmonėje If P&C Insurance AS, draudimo sutartyje numatyta 500 Eur dydžio franšizė, todėl iš draudiko priteistina 1 625,46 Eur, o iš UAB (duomenys neskelbtini) - 500 Eur.
Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepime prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad 2020-01-23 nelaimingo atsitikimo darbe metu atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybė buvo drausta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu įmonėje If P&C Insurance AS.
Pažymi, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog šį nelaimingą atsitikimą sąlygojo paties nukentėjusiojo G. P. neatsargūs, staigūs veiksmai jam vykdant darbines funkcijas. Policijos nutarime taip pat nurodyta, kad G. P., atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas, elgdamasis neatsargiai eidamas kelis žingsnius atbulas, neapsidairė ir neįsitikino, kad saugu, atsuko nugarą į dirbančius bendradarbius, nepastebėjo iš už nugaros negreita atbuline eiga važiuojančio autokrautuvo, vairuojamo M. M., kuris pervažiavo jam kairės kojos pėdą. Nutarime konstatuota, jog „...negalima teigti, kad M. M. važiavimas autokrautuvu atbuline eiga kaip priežastis sukėlė atsiradusius įvykio padarinius, kadangi kaip jau prieš tai aptarta pačio nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai kaip ėjimas atbulomis neįsitikinus, kad saugu, nulėmė atsiradusius padarinius ir buvo jų atsiradimo priežastis.“ Atsakovas, vertindamas nutarime nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, mano, jog būtent G. P. veiksmai lėmė įvykio kilimą bei yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala. Pažymi, kad pats G. P. tiek pirmosios, tiek antrosios apklausos metu nurodė, jog dėl šio įvykio pareiškimo nerašys ir autokrautuvo vairuotojui pretenzijų nereiškia.
G. P. nesilaikė Lankytojų elgesio UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje tvarkos ir Vairuotojų elgesio taisyklių 4 punkto reikalavimo, kuris numato, jog „...Pakrovus produkciją, būtina išvažiuoti atgal į transporto priemonių stovėjimo vietą ir ten užtentuoti tentinę priekabą.“ Susipažinimą nurodytomis taisyklėmis ir įsipareigojimą jų laikytis G. P. patvirtino pasirašydamas nustatytos formos registracijos žurnale. G. P., žinodamas, jog draudžiama tentuoti priekabą jos pakrovimo vietoje, sąmoningai pažeidė šį reikalavimą. Kaip vairuotojas profesionalas, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, G. P. privalėjo suprasti, jog toks jo elgesys yra nesaugus bei keliantis grėsmę jo paties sveikatai. Tokie G. P. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.
Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodydamas iš esmės analogiškus atsikirtimus kaip atsakovas If P&C Insurance AS.
Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Tretieji asmenys 2021-05-11 teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, laiką, formą pranešta tinkamai, tačiau prašymų iš jų negauta, todėl byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, 2020-01-23 darbo metu UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. P. vilkiku MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe PACON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į UAB (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), krautis krovinio. G. P. išlipus iš transporto priemonės ir tvirtinant diržais krovinį, jį partrenkė ir galiniu ratu pervažiavo per dešinės kojos pėdą autokrautuvas, vairuojamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo M. M.. Už G. P. laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020-01-23 iki 2020-05-15 ieškovas išmokėjo 2 125,46 Eur ligos išmoką.
2019-09-11 atsakovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija BCA Nr. 00019767), pagal kurią nuo 2019-09-16 iki 2020-09-15 buvo apdrausta UAB (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė (veiklos civilinė atsakomybė, atsakomybė dėl žalos aplinkai, patikėtam kilnojamajam turtui (prie veiklos). Visoms civilinės atsakomybės rūšims numatyta 500 eurų dydžio franšizė (išskaita).
Byloje iš esmės nekilo ginčas dėl minėtų faktinių aplinkybių, ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos – vertinimo; ar G. P. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, šalinantis atsakovų atsakomybę.
Ligos pašalpos skiriamos apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 ir 7 dalys).
Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).
Juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pasisakyta, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Šios neatitiktys galimos dėl to, kad socialinio draudimo įstaigos mokėtinos kompensacijos dydį skaičiuoja įstatyme nustatytu būdu, t. y. pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus, kurie neatspindi visų individualių, konkrečiam nukentėjusiam apdraustajam būdingų parametrų. Tokia socialinio draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka privaloma ją mokančiai socialinio draudimo įstaigai, tačiau dėl dydžio nustatymo pobūdžio ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).
Žala iš ją padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).
Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 straipsnio 5 d. pagrindu asmuo gali būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
Teismo nuomone, byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl padarytos žalos kaltas ir nukentėjusysis G. P., ir padidinto pavojaus šaltinį valdęs M. M., todėl teisinga ir protinga mažinti žalos atlyginimą 50 proc. (mišri kaltė). Tokiu atveju tenkintinas reikalavimas priteisti 1 062,73 Eur dydžio žalą, priteisiant iš atsakovo If P&C Insurance AS 562,73 Eur, o iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) – 500 Eur (2 125,46 Eur x 50 proc. – 500 Eur franšizės apimtimi) (CPK 178, 179, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.253 straipsnio 4 dalis, 6.263, 6.264 straipsniai).
Teismo nuomone, tiek G. P., tiek M. M. nagrinėjamu atveju elgėsi neatsargiai: G. P., žinodamas, kad vyksta krovimo darbai, buvo šalia dirbančio krautuvo, kuris turėjo garsinį ir šviesos signalą, tačiau nerūpestingai priartėjo prie šio krautuvo ir atsukęs nugarą sustojo; tuo tarpu M. M., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (krautuvą), nebuvo pakankamai rūpestingas, nes galėjo ir privalėjo matyti, kad šalia stovinčio vilkiko su priekaba yra žmogus, kuris atlieka krovinio tvirtinimo ar tentavimo darbus, todėl turėjo ypač atsargiai važiuoti atbuline eiga, jeigu tiksliai nematė šio žmogaus judėjimo trajektorijos. Be to, iš medžiagoje, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-07778-20, esamos laikmenos su vaizdo įrašu matyti, jog nukentėjusysis partrenktas tuo metu, kada faktiškai stovėjo. Taigi, važiuojant jo kryptimi, M. M. privalėjo įsitikinti, ar važiuojant atgaline eiga nėra kliūties, judėti tik įsitikinus, kur yra šalia transporto priemonės buvęs žmogus. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad M. M. ar kitas asmuo būtų įspėjęs G. P. pasišalinti iš šalia esamos krovimo vietos.
Vien ta aplinkybė, kad asmuo galimai buvo informuotas apie elgesį UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, neatleidžia nuo prievolės kitus asmenis vairuoti transporto priemones taip, kad nekliudytų važiuojamojoje dalyje esamų asmenų, nors pastarieji elgiasi ir nerūpestingai (neatsargiai).
Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktų sprendimų išmokėti 2 125,46 Eur dydžio ligos išmoką teisėtumu ir pagrįstumu, todėl labiau tikėtina, kad jie buvo įvykdyti (išmokėtos išmokos, apskaičiuoti mokesčiai ir pan.) (CPK 185 straipsnis).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, konstatavus, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti žalą, o mažintinas tik jos dydis, atsakovams nepriteistina jų turėtos bylinėjimosi išlaidos; iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 18,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 23,91 Eur žyminio mokesčio (1 062,73 Eur x 3 proc. x 75 proc.), t. y. viso priteistina: iš atsakovo If P&C Insurance AS – 21,05 Eur, iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) - 21,04 Eur (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
Dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) iš atsakovo If P&C Insurance AS (registro kodas 10100168, adresas: Lõõtsa 8A, Talinas 11415, Estija; Lietuvoje vykdanti savo veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą, kodas 302279548) 562,73 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 73 ct) žalai atlyginti.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkis šimtus eurų) žalai atlyginti.
Atmesti ieškinio kitą dalį.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo If P&C Insurance AS (registro kodas 10100168, adresas: Lõõtsa 8A, Talinas 11415, Estija; Lietuvoje vykdanti savo veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą, kodas 302279548) 21,05 Eur (dvidešimt vieną eurą 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 21,04 Eur (dvidešimt vieną eurą 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas