Baudžiamosios bylos Nr. 1-271-1240/2025

                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17876-2024-0
                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;                        

 (S)

                                                             1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1;

                                                             1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1;      

                                                             2.3.6.4.5.2.

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Lietuvos Respublikos vardu

2025 m. kovo 26 d.

Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,

sekretoriaujant Laimai Gučaitei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, 

kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Manvydui Šivickui,

nukentėjusiajam R. K.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam M. S., civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K.

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi nuo paskirtos laisvės apribojimo bausmės atleistas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;  

2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį  – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

5) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

6) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su  Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – laisvės atėmimu 2 metams;

7) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams 10 dienų;

8) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymus pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 40 MGL (2000 Eur) bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bauda sumokėta 2022 m. rugpjūčio 17 d, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       V. K.

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. gegužės 11 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kadangi draugas pakvietė į jubiliejų. Apie 19 val. paskambino M. S. Jis kaime su R. K. gėrė, kalbėjo apie kažkokius „ožinimus“. Su M. S. susitarė, kad M.S. atvažiuos pas juos švęsti gimtadienį. Jis (V. K.) atvažiavo prie kelio pasiimti M.S. Kartu su juo automobiliu važiavo A. A. M.S. atėjo kartu su R. K..  Jie sustojo priešais mašiną.  Kodėl atėjo R.K., jis nežino. Jam (V. K.) išlipus iš mašinos, R.K. jam trenkė į nosį.  Jis (V. K.) jam trenkė atgal, abu su R.K. susikibo. Gali būti, kad pats R.K. sudavė daugiau smūgių, nes yra tvirtesnis už jį.  Įvykį matė A. A., kuris sėdėjo mašinoje. Daugiau ant kelio nieko nebuvo. M.S. pradėjo juos skirti. Pagalvojo, kad M.S. taip pat jį puola. Visi tarpusavyje mušėsi. Buvo suduoti smūgiai. Konflikto metu buvo atėjęs sūnus O.K. Sūnus sakė, kad nesimuštų. Po to jis mašina grįžo atgal į sodybą, kur šventė. Buvo kruvinas, jam buvo suplėšyti marškinėliai. Pasigedo grandinėlės, todėl važiavo atgal jos ieškoti. Tuo metu kieme buvo N. L., sūnaus nebebuvo. Nuvažiavęs ieškojo grandinėlės jos nerado. Kieme pamatė nukentėjusiuosius, todėl nuėjo į kiemą ir paprašė atiduoti grandinėlę. Daugiau pašalinių asmenų nematė. Jam grandinėlės neatidavė. Tada vėl susimušė. Pripažįsta, kad jiems trenkė. Jie trenkė ir jam. Po to draugės vairuojamu automobiliu išvažiavo į namus. Grįžęs išsikvietė greitąją pagalbą ir buvo išvežtas į Panevėžio į ligoninę. Jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas. Sutinka, kad buvo suduota tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Smūgiai suduoti rankomis ir kojomis. Jo pamesta grandinėlė neatsirado. Po dienos toje vietoje surado grandinėlės gabalą. Mano, kad konfliktas iš viso neturėjo įvykti.  Jis (V. K.)  važiavo tik pasiimti M. S. į gimtadienį, nes jis taip pat buvo pakviestas. Tuo metu neblaivus nebuvo.  Pripažįsta, kad pirmas trenkė. Antrą kartą nuvažiavo paprašyti grąžinti grandinėlę. Anksčiau yra turėjęs konfliktų su R. K., kuris yra jo vaikų dėdė. Dirba, yra išsituokęs, moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kas mėnesį perveda 300 Eur išlaikymą dviem vaikams. Savo veiksmus vertina blogai, tų visų problemų galėjo ir nebūti. Dėl savo netinkamo elgesio gailisi. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka, su nukentėjusiojo R. K. pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad jis per didelis. Supranta, kad reikia atlyginti žalą nukentėjusiajam ir ligonių kasai. Dėl savo netinkamo elgesio gailisi. Atsiprašo nukentėjusiojo.

3.       Kaltinamajam V. K. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, advokatui bei kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

4.       Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais. 

5.       2024 m. gegužės 12 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo J. R. tarnybiniu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) , būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. K., gim. (duomenys neskelbtini), (VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nustatytas 2,79 prom. neblaivumas), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 1,84 prom. neblaivumas), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 2,79 prom. neblaivumas), daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, mušėsi, tokiais savo vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje R. K. nustatyta viršutinės lūpos žaizda, nosies lūžis, išleistas gydytis ambulatoriškai. V. K. nustatytas smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos sumušimas, kaklo sumušimas, išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (1 t., b. l. 1-10).

6.       2025 m. sausio 7 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. tarnybiniu pranešimu „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad įtariamasis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 11 d., apie 19 val., 20 min. įvykio metu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė kumščiu ne mažiau dvejų smūgių R. K. į veidą, pastarajam parkritus ant žemės, įspyrė ne mažiau dvejų kartų pastarajam į šonus, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nosikaulių lūžį-nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įtariamojo V. K. nusikalstamuose veiksmuose yra požymiai dar vieno nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (1 t., b. l. 11-16).

7.       2024 m. gegužės 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje daugiabučio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini)  vidiniame kieme ir gatvėje. Prie įvažiavimo į kiemą, apžiūrint Liepų gatvę bei įvažiavimą į daugiabutį, matomos grumtynių žymės. Daugiabučio namo kieme yra ūkinis mūrinis pastatas su mediniu priestatu, prie kurio rytinės sienos yra suoliukas. Ant jo padėti rūbai. Prie medinio priestato šiaurinės sienos yra metalinė šiukšliadėžė, prie kurios yra matomos dvi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Taip pat prie medinio priestato rytinės sienos matomos dar dvi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos pažiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 23-25, 26-31).

8.       2024 m. gegužės 12 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir jam alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 12 d. 15.31 val. nustatytas 2.43 promilių neblaivumas. M. S. apklausti galimybės nebuvo, kadangi asmuo buvo neblaivus. Taip pat jis nurodė, kad darbo dienomis dirba, o iš darbo grįžta po 18.00 val., tuomet galima jį ir apklausti. Buvo bendrauta ir su R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad jam yra susiūta iš vidaus lūpa ir ištinęs kairės pusės žandas bei lūpos, matėsi, kad jam yra sunku kalbėti ir neaišku ką jis sako bei pasakoja, todėl apklaustas ir nebuvo. R. K. nurodė, kad nori pasitarti su advokatu, kuriam skambins 2024 m. gegužės 13 d (1 t., b. l. 167, 168).  

9.       Nukentėjusiojo M. S. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad 2024 m. gegužės 11 d. pavakary, laiko tiksliai nepamena, jis su draugu R. K. nuėjo pas pažįstamą N. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nusinešė alaus, visi trys gėrė alų. Tą dieną alkoholį vartojo nuo pat ryto, pas Nelę atėjo jau stipriai apsvaigęs, pas ją kartu dar išgėrė 2-3 litrinius butelius 6 laipsnių stiprumo alaus. Jis sugalvojo paskambinti pažįstamam V. K.. Pamena, kad V. K. pasiūlė jį ir R.K. pasiimti į gimtadienį. Kalbėjo įjungęs garsiakalbį. Iš pradžių V. K. kvietė juos ateiti, o pasakius, kad neis, jis pasiūlė juos atsivežti. Susitarė, kad jis išeis į lauką ties parduotuve. Abu su R.K. išėjo į lauką, V.K. laukė prie konteinerių. V.K. atvažiavo „Audi“ markės automobiliu, sustojo prie jų. Išlipęs iš automobilio, jis iš karto kumščiu sudavė R.K. į veidą. Kiek smūgių sudavė, nepamena. R.K. parkrito. Tada V.K.tyčia sudavė kumščiu jam į kaktą. Skaudėjo. Kiek smūgių sudavė, nepamena. Nuo V.K. suduotų smūgių jis parkrito. V.K. jį spardė. V.K. jam ne kartą spyrė į kairį šoną. Kiek smūgių buvo, nepamena. Ar R.K. taip pat buvo spardomas, dėl girtumo nepamena. Nepamena, kad V. K. būtų sakęs už ką muša. V. K. automobiliu atvyko ne vienas, jis galimai vairavo neblaivus, keleivio vietoje sėdėjo A. A.. A. A. V. K. prikalbino, kad jų nebemuštų. A.A. su V.K. išvažiavo. Jis su R.K. sugrįžo į daugiabučio namo, kur gyvena N. L., kiemą. R.K. veidas buvo kruvinas. Dėl kruvino veido nesimatė, kokie tiksliai sužalojimai R.K. padaryti. Jam (M. S.) skaudėjo kaktą. R.K. smarkiai bėgo kraujas. Sugrįžę į N.L. kiemą, paprašė, atnešti vandens nusiprausti. Jiems nespėjus nusiprausti, dar stovint prie kieme esančių sandėliukų, nuo parduotuvės pusės vėl atėjo V.K. Nematė, ar iki parduotuvės atvyko automobiliu, ar atėjo pėsčiomis. V.K. atėjo su asmeniu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Tas asmuo nieko nedarė, o V.K. atėjo išsirengęs ir šaukdamas. Pamena tik žodžius „tie ereliai“. V.K. pirma sudavė R.K. į veido sritį, nematė, kur tiksliai. Nepamena, kiek smūgių sudavė, tačiau jų buvo daug. Nuo smūgių R.K. parkrito. Tuomet V.K. pradėjo jį (M. S.) mušti. Nepamena, kiek smūgių kumščiu į veidą jam sudavė, buvo praradęs sąmonę. Iš kitų žmonių pasakojimų žino, kad buvo spardomas. Atsipeikėjęs atsisėdo ant žolės. Burnoje buvo kraujo, spjaudėsi. R.K. vaidas buvo dar labiau kruvinas, kreiva nosis, kruvina lūpa. Nuo V. K. tyčia suduotų smūgių jam (M. S.) skaudėjo galvą ir kairysis šonas. Maždaug už pusvalandžio atvyko greitoji pagalba. Nežino, kas iškvietė. Medikai jam siūlė vykti apžiūrai į ligoninę. Nesijautė, kad kas būtų lūžę, todėl vykti atsisakė. Po šio įvykio nedarbingumo nebuvo pasiėmęs. Iki šios dienos pas medikus dėl šio įvykio nesikreipė. Nežino, ar vyks pas medicinos ekspertus, dar nėra apsisprendęs. Šiuo metu skundo nepateikė, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 34-37).

10.       Nukentėjusiojo M. S. papildomos apklausos protokolu, kuriame parodė, kad praėjus kuriam laikui po įvykio, jis kalbėjosi su N. L., kuri pasakė, kad įvykio dienos vakare, dar prieš įvykstant konfliktui su V. K., jis paskambino per programėlę „Messenger“ ir su V. K. kalbėjosi apie tai, kad neva jis (M. S.) jam skundžia, kitaip sakant „ožina“ R. K.. Žodis „ožina“ reiškia skundimą, atsakymą ką kitas žmogus galvoja, sako apie kitą žmogų. Prisiminė, kad begeriant N. L. namuose, R.K. pradėjo sakyti, kad jam keista, kad apie jį viską žino V. K. R.K. pradėjo jį kaltinti tuo, kad apie jų pokalbius viską pasako V. K.. R. K. jau kelinti metai pykstasi su V. K., kuris yra buvęs R.K. sesers sutuoktinis. Norėdamas įrodyti, kad nieko neskundžia V. K. apie R.K., prie visų įsijungė savo telefoną ir per programėlę „Messenger“ vaizdo pokalbio metu susiskambino su V. K.  V.K. klausė, ar jis viską atsako apie R.K., ar skundžia jam R.K., ar jam dirba šiuo klausimu. V.K. tai paneigė. Pasakė, kad nieko jam neskundžia, kas susiję su R.K., kad jie yra draugai, kad susitikus nepuola skųsti kitų. Po to pradėjo kalbėti apie A. T. gimtadienį. V.K.  jam pasiūlė ateiti, bet jis atsikalbinėjo, nenorėjo eiti į tą gimtadienį, nes jau buvo labai prigėręs alkoholio. V.K.  nuo jo neatstojo, pasisiūlė atvažiuoti automobiliu ir atsivežti. Jis netrukus išėjo iš N. L. namų link pagrindinės kaimo gatvės. Iš paskos jam išėjo ir R. K., nors jo į gimtadienį niekas nekvietė. Netrukus pamatė atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį. V.K. atvažiavo ne vienas. Matė, kad automobilio viduje buvo A. A.. Kuris iš jų vairavo automobilį, nepamena. Viskas įvyko toje vietoje, kur yra parduotuvės pastatas, koks 100 m nuo parduotuvės. Prasidėjo ant gatvės krašto, paskui viskas persikėlė ant pievos. Kadangi praėjo nemažai laiko nuo šio įvykio, tai detaliai atpasakoti kaip įvyko muštynės nebegali. Jis prisimena, kad V. K. kumščiu sudavė smūgius R.K. į veidą, o jam sudavė kumščiu vieną ar du smūgius į kaktą ir kai jis parkrito ant pievos, V.K. dar jam įspyrė vieną ar du kartus į šoną. Kad V.K. būtų rankomis suėmęs R.K. už kaklo, to nematė, nes pats kažkuriuo momentu buvo parkritęs ant pievos. Konfliktą pradėjo V.K., suduodamas smūgius R.K. į veidą. Pamena, kad ant pievos buvo parkritęs ir V. K.. Dėl ko jis parkrito, nežino. Matė, kad V. K. marškinėliai buvo įplėšti ir veidas kruvinas. Nežino, dėl ko jo veidas buvo kruvinas. V. K. marškinėlius galėjo perplėšti R.K., nes jis (M. S.) už marškinėlių nebuvo įsikibęs. Kai V.K. išvažiavo automobiliu, jis su R.K. nuėjo į daugiabučio namo, kur gyvena N. L., kiemą. Kieme buvo N. L.. Kas dar buvo kieme, dėl girtumo ir praėjus ilgam laikui, jau nebepamena. Jis paprašė atnešti vandens. Nepamena, spėjo nusiprausti veidą, kai į kiemą atėjo V. K. su savo patėviu. V.K. šaukė, kad jis pasigedo savo daiktų, kalbėjo apie kažkokią grandinėlę, pinigus. Jis (M. S.) nei grandinėlės, nei pinigų nematė, kad būtų iškritę toje vietoje, kur įvyko muštynės. Sakė V.K., kad jokių jo daiktų neturi. Konflikto metu V. K. buvo neblaivus, jis šventė A. T. gimtadienį. Po konflikto nuo V. K. suduotų smūgių jis keletą dienų juto skausmą, tačiau buvo darbingas ir ėjo dirbti. Šiuo metu jokių pasekmių dėl sumušimo nejaučia. V. K. jo atsiprašė ir jie susitaikė. Dėl sumušimo V. K. jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 38-46).

11.       2024 m. gegužės 12 d. asmens apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiojo M. S. kūnas. Apžiūros metu užfiksuota, kad M. S. veide virš kairiojo antakio matomas patinimas. Padaryta fotonuotrauka (1 t., b. l. 174-176).

12.       Nukentėjusiojo R. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad 2024 m. gegužės 11 d. jis buvo (duomenys neskelbtini). Dienos metu susitiko su M. S. ir kartu nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Tada nusprendė nueiti į svečius pas N. L. Jis, M.S. ir N.L. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė kelis butelius alaus, nebuvo pasigėręs, todėl visas įvykio aplinkybes gerai atsimena. Jiems būnant pas N.L. bute, M.S. į mobilaus ryšio telefoną per „Messenger“ programą paskambino V. K., kuris iš pradžių kvietė atvykti į A. T. gimtadienį. M. S. V.K. atsakė, kad į gimtadienį neatvyks, nes šiuo metu yra su juo (R. K.). Tai išgirdęs V.K. paklausė, kur jie yra, sakė, kad nori pakalbėti, atvažiuos prie parduotuvės. M.S. nieko neatsakęs išjungė savo telefoną. Po to jis kartu su ir M. S. išėjo į lauką parūkyti. Tikslaus laiko neatsimena, buvo šviesus paros metas. Jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė, kad link jų ateina V. K.. Nieko nesakęs, V. K. ranka trenkė M. S. į galvą. Jis nukrito ant žemės. Jis (R. K.) iš karto priėjo prie M. S., bandė jį pakelti. Tuomet V. K. nieko nesakęs, netikėtai trenkė vieną kartą ranka jam (R. K.)  į veidą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Nuo V.K.  suduoto smūgio jis parkrito ant žemės. Bandant atsistoti nuo žemės, V. K. vėl bandė jam trenkti ranka, bet nepataikė, nes jis pasilenkė. Gindamasis trenkė V. K. vieną kartą į veidą, šis nuo suduoto smūgio parvirto ant žemės. Atsistojęs V. K. vėl jį puolė, užgulęs smaugė, tokiu būdu jam buvo vėl sukeltas fizinis skausmas. Konfliktą pamatė V. K. nepilnametis sūnus O. K., kuris pribėgęs patraukė savo tėvą nuo jo. V. K. atsitraukė, atsisėdo į automobilį „Audi“ ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo pabaigos, kur šventė gimtadienį. Kartu su V. K. buvo atvykęs A. A., kuris į konfliktą nesikišo. Kai V.K. išvažiavo, jis kartu su M.S. nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur atsisėdo ant suoliuko. M.S. minėjo, kad jam skauda galvą, tačiau ant jo vizualiai nesimatė jokių sužeidimų. Jam pačiam tuo metu skaudėjo veidą. Maždaug po 10 minučių į kiemą atbėgo V. K., kuris vėl juos užpuolė. Konflikto metu kieme buvo daugiau žmonių, kurie viską matė, tai S. G. ir L. P.. V. K., pribėgęs prie sėdinčio M.S., kojos keliu trenkė jam į galvą, šis vėl parkrito ant žemės. V. K. taip pat užpuolė ir jį (R. K.). Ranka trenkė jam mažiausiai du kartus į veido sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Dėl V. K. suduotų smūgių jam lūžo nosis ir buvo praskelta viršutinė lūpa, kuri kraujavo. Dėl ko V. K. juos sumušė, nežino.  Pirmas smūgius sudavė V. K.. Norėdamas apsiginti, jis taip pat trenkė V. K.. Tą pačią dieną jis (R. K.) buvo pristatytas į Panevėžio ligoninę (1 t., b. l. 59-62).

13.       Nukentėjusiojo R. K. papildomos apklausos protokolu, kuriame parodė, kad  2024 m. gegužės 11 d. jis jau dienos metu gėrė alų, ne tik vakare pas N. L. Kiek tiksliai dienos metu išgėrė alaus, jau nebegali pasakyti, nebepamena, bet kai jau ėjo pas N.L., jautėsi girtas. Dėl girtumo jis ne visas aplinkybes gerai atsimena. 2024 m. gegužės 11 d. vakare, dar prieš užsidarant kaimo parduotuvei, galėjo būti prieš 19 val., jis kartu su M. S. nusipirko kelis butelius alaus. Svečiuose pas N. L. alų gėrė tiek jis, tiek M.S. ir pati N.L. N.L. sugyventinis Č. Š. jau daugiau nei metai nevartoja alkoholio. Išgertuvių metu M. S. per „Messenger“ programėlę paskambino V. K. M.S. atmėtė pirmą skambutį. Tuomet jis M.S. pasakė, kad gali nebijoti ir kalbėti su V. K.. Jis pats asmeniškai su V. K. nuo senų laikų nesutaria. V. K. anksčiau gyveno santuokoje su jo seserimi R., sutuoktiniai nuolat pykosi, jis (R. K.) seserį užstodavo. Sesuo išsituokusi jau apie 4 metus. Anksčiau Pakruojo rajone jis buvo V. K. sumuštas, tačiau byla buvo nutraukta, nes nebuvo surinkta įrodymų. Nuo to laiko jų santykiai konfliktiški, nebendrauja. Kai M. S. perskambino V. K., jis buvo įsijungęs garsiakalbį, todėl liudytojas girdėjo, kad jie kalbėjo apie A. T. gimtadienį. V.K. kvietė M.S. ateiti pas A. T. į gimtadienį. M.S. nenorėjo eiti, sakė, kad jis yra pas N.L. V.K. M.S. pasakė, kad atvažiuos, nes nori su juo pakalbėti. Pokalbio apie Mažvydo „ožinimą“ nepamena, galbūt dėl girtumo. Jam su M.S. einant link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, iš kito kaimo galo gatve atvažiavo tamsios spalvos automobilis AUDI A4, kurį vairavo V. K.. Šalia jo sėdėjo A. A.. V. K. sustoja netoli jų. V.K. išlipęs pradėjo rėkti ant M.S., kažką sakė, kad su juo (R. K.) nebendrautų. M.S. tiesė ranką su V.K. pasisveikinti, tačiau V.K. nepadavė rankos, o kumščiu vieną kartą sudavė M. S. į veidą. Nežino, kur tiksliai jam pataikė. M.S. po šio smūgio iš karto susmuko ant gatvės. Norėjo M.S. pakelti, tačiau V. K. kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą, pataikė į kairę veido pusę, prakirto viršutinę lūpą. Jam iš karto pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. Po šio smūgio jis gatvėje parkrito. Ar tuo momentu V. K. dar sudavė smūgius M.S., nematė. Jis (R. K.) greitai atsistojo ir pastūmė abiem delnais V.K. į krūtinę. V.K. nugara atsitrenkė į šalia stovėjusį atliekų rūšiavimo konteinerį. Tada V.K. vėl jam smūgiavo kumščiu, tačiau nepataikė, nes jis pasilenkė. Gindamasis sudavė vieną kartą kumščiu V. K. į veidą, galėjo pataikyti į dešinę veido pusę, kažkur ties lūpomis. Yra kairiarankis ir smūgį sudavė kaire ranka. G. V. lūpą prakirsti, nes kažkiek matėsi kraujo. Nuo jo suduoto smūgio V. K. parkrito ant žemės. Po to V.K. jam sugriebė rankomis už rūbų ties krūtine ir pervertė ant gatvės. Tada V.K. užsėdo ir jo rankas prispaudė savo kojomis. V. K. jį smaugė, abiem rankomis spausdamas jo kaklą.  Liudytojas muistėsi, bandydamas ištrūkti, bet jam nepavyko. Tuo momentu prie jų pribėgo V. K. nepilnametis sūnus O. K. Jis šaukė: „tete, nelįsk, baik“. O.K. traukė savo tėtį. Tuo momentu liudytojas ištrūko iš po V. K. ir atsistojo. Pamatė, kad iš automobilio yra išlipęs A. A.. Tada V.K. įsėdo į automobilį ir kartu su A.A. išvažiavo. V. K., suduodamas jam smūgius bei smaugdamas, jam sukėlė fizinį skausmą. Ar V.K. jam dar ir įspyrė, nurodyti negali, jis spyrių nepamena. Liudytojas kartu  su M. S. grįžo į daugiabučio namo kiemą, nuėjo prie sandėliukų, kur atsisėdo ant suoliuko. M.S. skundėsi, kad skauda galvą, o jam pačiam skaudėjo sumuštą veidą, kažkiek maudė kaklą, iš lūpos bėgo kraujas. Maždaug po 10 min. pamatė gatve nuvažiuojantį tą patį juodos spalvos automobilį „Audi A4“, kuriuo pirma buvo atvažiavęs V. K.. Netrukus į kiemą atbėgo V. K., kuris pribėgęs jam iš karto sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį. Nuo šio suduoto smūgio, nuo sukelto fizinio skausmo jis net pritūpė. Jam stipriai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tuo momentu jam ir buvo sulaužyta nosis, buvo išlinkusi į vieną pusę. Kiek spėjo pamatyti, pribėgęs prie sėdinčio M.S., V. K. keliu trenkė jam į galvą. M. S. parkrito ant žemės.  Liudytojas tupėjo susiėmęs už nosies ir nebematė, ar V. K. sudavė daugiau smūgių M.S. Pamatė, kad į kiemą atėjęs V. K. patėvis S. M., šaukė ant V.K., kad nedarytų nesąmonių. Matė į kiemą atėjusią V.K. draugę, vardu D. Ar ji ką nors sakė V.K., neprisimena. Matė, kad jie visi trys iš kiemo išėjo. Liudytojas skambino į 112, išsikvietė pagalbą. Atvykę medikai jį išsivežė į Panevėžio ligoninę, kurioje jam susiuvo lūpą, atliko nosies rentgeną. Po to pasakė, kad atvyktų maždaug po savaitės, kai atslūgs patinimas, nes reikės operuoti nosį. Ligoninėje jis susitiko V. K., su juo nebendravo. Girdėjo kaip V. K. dejavo, kad jam negera, jį pykina. V.K. taip garsiai dejavo, kad net kažkuri gydytoja jį sudrausmino. 2024 m. gegužės 17 d. Panevėžio ligoninėje jam buvo atlikta lūžusios nosies operacija. Anksčiau jokių nosies lūžių nėra turėjęs. Pamena, kad prieš įvykstant konfliktui, jis ant V.K. kaklo matė grandinėlę. V.K. nuolat nešiodavo grandinėlę, kurią kažkada padovanojo jo (R. K.) sesuo. Nepastebėjo, ar atvažiavus antrą kartą, ant V.K. kaklo buvo grandinėlė. Po įvykio girdėjo kalbant, kad V.K. pasigedo tos grandinėlės. Įvykio metu liudytojas nebuvo suėmęs V.K. už kaklo, ar marškinėlių, todėl negalėjo nutraukti grandinėlės. Žino, kad vėliau rastą grandinėlės dalį V.K. atidavė jo sūnus O.K. Apie tai, kad V.K. po konflikto dar buvo pasigedęs pinigų, sužinojo tik žymiai vėliau. Jokių išmėtytų pinigų konflikto vietoje nematė. V. K. nuolat, kai su kuo sukonfliktuoja, visuomet pasigenda pinigų (1 t., b. l. 63-67).

14.       2024 m. gegužės 12 d. asmens apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiojo R. K. kūnas. Apžiūros metu užfiksuota, kad R. K. veide ant viršutinės lūpos matomas patinimas ir žaizda, sužalota nosis, veidas kruvinas, nėra dviejų viršutinių priekinių dantų. Padaryta fotonuotrauka (1 t., b. l. 171-173).

15.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. nustatyta nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), kraujavimu į nosies landas, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, padaryta kietu buku daiktu, 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 190).

16.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodyta, kad remiantis papildomais pateiktais medicinos dokumentais, R. K. nustatyta nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), kraujavimu į nosies landas, nosikaulių lūžiu, muštine žaizda viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, padaryta kietu buku daiktu, 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytas nosikaulių lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 194-195).

17.       2024 m. spalio 31 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad R. K. su diagnoze –  nosies kaulų lūžis iki 2024 m. gegužės 11 d. nebuvo gydomas (2 t., b. l. 5-6).

18.       Liudytojos N. L. apklausos protokolu, iš kurio matyti, jog apklausos metu liudytoja parodė, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 18 val. pas ją į svečius atėjo R. K. ir M. S.. Atsinešė du vieno litro talpos alaus butelius. Alų gėrė virtuvėje. Išgertuvių metu R. K. liepė M.S. paskambinti V. K., nes norėjo įsitikinti, kad jis V. K. „neožina“. M.S. paskambino V.K., nors buvo matyti, kad tikrai nenorėjo. M.S. su V. K. šnekėjo per garsiakalbį. M.S. paklausė, ar jam viską pasakoja, atsako apie R.K. V.K. pasakė, kad nieko panašaus nėra ir pasiūlė susitikti. R.K. ir M.S. išėjo į kiemą. Būdama svetainės kambaryje, liudytoja per langą matė, kaip juodos spalvos automobiliu atvažiavo V. K., iššoko iš automobilio vairuotojo vietos ir pribėgo prie R. K.. Nieko nesakęs V.K. jam dešiniu kumščiu sudavė gal tris kartus į veidą ir R.K. apsipylė krauju. R.K. nukritus ant žemės, V.K. jį spardė kojomis, gal kokius keturis - penkis kartus per šonus. Spardydamas V. K. kažkaip nukrito ant žemės. Tuo metu M.S. ir R.K. stovėdami V.K. kojomis spyrė į galvą. Galėjo įspirti po vieną kartą, nes V. K. greitai atsistojo. Prie jų pribėgo V. K. vyresnysis sūnus, kuris puolė skirti V.K. ir R.K. Vaikas šaukė ir savo tėtį traukė nuo R.K., prašė tėvui baigti muštis. V. K. į tai nereagavo. Būdamas šalia, M.S. taip pat norėjo irgi išskirti R.K. ir V.K., stodamas į vidurį, bet V.K. užsimojo ir jam rankos kumščiu sudavė du kartus į veidą. Po smūgių M.S. nukrito ant žemės. M.S. gulint ant žemės, V. K. jam spyrė į nugarą kokius du kartus. Po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Liudytoja išėjo į kiemą, kur buvo R.K. ir M.S.  Jiems bešnekant, tuo pačiu juodos spalvos automobiliu į kiemą atvažiavo V. K.. Jis išlipo iš automobilio ir puolė prie R. K.. V. K. kumščiu sudavė kokius keturis kartus R.K. į veidą bei galvą. G. R. veidą ir galvą dengėsi rankomis, jis nukrito ant žemės, V. K. jį spardė kojomis. Nežino, kiek kartų spyrė, nes viskas įvyko labai greitai. Tuo metu liudytoja kartu su M.S. sėdėjo ant suoliuko. M.S. norėjo keltis ir eiti ginti R.K., bet liudytoja jį sulaikė. Po to M.S. vis tiek atsistojo, o V. K. jam į galvą kumščiu sudavė vieną smūgį. Po smūgio M. S. nukrito ant žemės. Tuomet V.K. M.S. spardė kojomis. Kiek kartų spyrė, pasakyti negali. V.K. sėdo į automobilį ir išvažiavo. R.K. matėsi kruvinas veidas bei rankos, stipriai bėgo kraujas iš burnos. Buvo matyti, kad yra lūžusi nosis. V.K. išvažiavus, R.K. paskambino bendruoju pagalvos numeriu 112 ir išsikvietė medikus bei policiją (1 t., b. l. 104-107).

19.       Liudytojos N. L. papildomos apklausos protokolu, kuriame parodė, kad 2024 m. gegužės 11 d. vakare, apie 18 val. pas ją į namus atėjo neblaivūs R. K. ir M. S. Jie su savimi atsinešė alaus butelius. Namuose tuo metu buvo jos sugyventinis Č. Š., tačiau jis alaus negėrė. Liudytoja kartu su R.K. ir M.S. gėrė virtuvėje, kur buvo ir Č.Š. Įvykio metu liudytoja nebuvo girta, todėl įvykius gerai pamena. Išgertuvių metu R.K. pradėjo kabinėtis prie M.S., kad jis neva tai „ožina“, t. y viską skundžia V. K.. R. K. su V. K. nuo senų laikų nesutaria. Nesutarimai susiję su R.K. seserimi R., su kuria V.K. anksčiau buvo susituokęs, po to išsiskyrė. R.K. M.S. liepė skambinti V.K. tačiau šis to daryti nenorėjo. R.K. pagrasino, kad M.S. bus blogai,  jei neskambins. Tuomet M. S. telefonu paskambino V. K.. Buvo įjungtas garsiakalbis, todėl  liudytoja viską gerai girdėjo. Buvo kalbama apie tai, ar M. S. skundžia V. K. viską apie R. K.. Liudytoja girdėjo, kaip V.K. atsakė, kad nieko panašaus nėra. Pasiūlė M. S. susitikti. V.K. kvietė M.S. važiuoti į draugo gimtadienį. M.S.  nenorėjo važiuoti, nes jau buvo labai girtas. Tuomet į pokalbį įsikišo R.K., kuris pavadino V.K. „gaidžiu, piderastu“. Tada V. K. atsakė: „gerai, atvažiuosiu“. Supratusi, kad gali įvykti konfliktas, liudytoja R.K. ir M.S. pasakė, kad eitų į lauką. Nenorėjo, kad vyktų koks konfliktas jos namuose. Iš V. K. balso tono suprato, kad geruoju nesibaigs. M.S. su R.K. išėjus, liudytoja liko namuose. Stovėjo prie virtuvės lango, per kurį gerai matosi (duomenys neskelbtini) gatvė, parduotuvės pastatas. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini)gatve atvažiuoja tamsios spalvos automobilis kurį vairavo V. K.. Automobilis sustojo šalia šiukšlių rūšiavimo konteinerių. Automobiliui sustojus, iš jo greitai išlipo V. K., kuris be jokių žodžių, nieko nesakydamas priėjo prie R.K. ir kumščiu trenkė ne mažiau trijų kartų jam į veidą. Nematė, ar R.K. pradėjo bėgti kraujas, nes jis stovėjo į ją nugara. Kai V.K. smūgiavo kumščiu, R.K. bandė atsiginti, matė, kad jis buvo užsimojęs. Ar jis V.K. pataikė, nematė. Matė, kad nuo V.K. suduotų smūgių R.K. parkrito ant gatvės. R.K. parkritus, V.K. jam įspyrė ne mažiau keturių smūgių. Kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, bet galėjo pataikyti į viršutinę kūno dalį, gal labiau į šonus. Kai V.K. spardė gulintį R.K., prie jų priėjo M.S., kuris bandė atitraukti V.K. nuo R.K.  Jam to padaryti nepavyko, nes V.K. jam trenkė kumščiu į kaktą. Po šio smūgio M.S. taip pat krito ant gatvės. Tuomet V.K. ir jam įspyrė ne mažiau dvejų kartų į viršutinę kūno dalį. Kur tiksliai,  į šoną, nugarą, ar į krūtinę  pataikė, nurodyti negali. Įspyręs M.S., V.K. vėl priėjo prie gulinčio R.K., ant jo atsisėdo, jį apžergęs, abiem rankomis įsikibo R.K. į kaklą. Ką jis ten darė, smaugė jį, ar taip laikė,  liudytojai aiškiai nesimatė. Tuo momentu prie R.K. ir V.K. pribėgo vyriausiasis V. K. sūnus. Girdėjo, kaip vaikas sakė, kad „tete, tete, baik“. V. K. į sūnaus prašymą nereagavo.  Matė šalia jų stovintį A. A., kuris traukė V.K. nuo R.K. Tuomet V.K. nulipo nuo R.K. Negirdėjo, kad V.K. ką nors būtų sakęs R.K. V.K. įsėdo į mašiną ir išvažiavo. M.S. su R.K. atsikėlė nuo žemės ir nuėjo į daugiabučio namo, kuriame ji gyvena, kiemą. Jie nuėjo prie sandėliukų, kur yra įrengtas suoliukas. Liudytoja išėjo į lauką. Matė, kad M.S. kruvinas nebuvo. M.S. skundėsi, kad jam skauda krūtinę, skauda ir svaigsta galva. R.K. buvo visas kruvinas, jam iš nosies ir burnos bėgo kraujas. R.K. buvo stipriai sumuštas. Liudytojai bekalbant su M.S., pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve vėl atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kurį vairavo moteris. Automobiliui įvažiavus į kiemą, iš jo iššokęs V.K.  ir pribėgo prie R.K. Nieko nesakęs V. K. kumščiu sudavė kokius keturis smūgius R.K. į veidą, į galvą. R.K. nuo šių smūgių iš karto parkrito ant žemės, galvą užsidengė rankomis. V. K. jam įspyrė ne mažiau dviejų kartų. Galėjo pataikyti į šonus. Liudytoja ir M.S. tuo metu sėdėjo ant suoliuko. M.S. norėjo keltis ir eiti ginti R.K., jį trumpam sulaikė. Nenorėjo, kad dar labiau nukentėtų, tačiau M. S. vis tiek atsistojo. Tuo metu V. K. kumščiu sudavė vieną smūgį jam į galvą. Nuo smūgio M.S. nukrito ant žemės. Prie jo priėjo V.K. ir įspyrė ne mažiau kaip vieną smūgį į viršutinę kūno dalį, galėjo pataikyti į krūtinę. Prie V.K. priėjo jo patėvis S. M., kuris pasakė: „užteks problemų, ar dar tau neužtenka problemų?“ Tada jie visi išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Liudytoja matė, kad R.K. buvo kruvinas veidas ir rankos, stipriai bėgo kraujas iš burnos, nosies. Buvo matyti, kad jam lūžo nosis. Apie šias muštynes buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui. R. K. buvo išvežtas į ligoninę. M. S. į ligoninę nevažiavo Kitą dieną sužinojo, kad per muštynes V. K. pasigedo grandinėlės. Apie tai, kad V. K. dar pasigedo pinigų, nieko negirdėjo. Patikslina pirmos apklausos metu nurodytą aplinkybę, kad spardydamas M.S., V. K. kažkaip nukrito ant žemės, tuo metu M.S. ir R.K. stovėdami V.K. kojomis spyrė į galvą. Tokios aplinkybės nebuvo, liudytoja netinkamai išsireiškė. Tai V.K. tiek M.S., tiek R.K. spardė. V.K. nuo M.S. ir R.K. tikrai negavo nė vieno smūgio, nes M.S. po suduoto smūgio į galvą, kaip nukrito ant gatvės, taip ir liko gulėti. Jis atsikėlė tik tuomet, kai V.K. jau išvažiavo. Prašo tyrimo metu remtis šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie yra tikslesni (1 t., b. l. 108-111).

20.       Liudytojo S. M. apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad V. K. yra jo posūnis, su juo bendrauja, palaiko ryšius, sutaria gerai. 2024 m. gegužės 11 d. A. T. pakvietė atvykti į jo gimtadienį (duomenys neskelbtini). Vakare pas jį į sodybą tamsios spalvos automobiliu „Audi“ atvažiavo posūnis V. K. Kartu su juo atvyko kažkokia mergina, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Visi trys automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini)kaime vykstantį gimtadienį. Jiems būnant prie stalo, tikslaus laiko nežino, V.K. jam prasitarė, kad nori atsivežti kažkokį draugą, vardo neminėjo. Nematė su kuo jis išvyko ir ar vairavo automobilį. Maždaug už penkiolikos minučių V. K. sugrįžo atgal į sodybą, kur vyko gimtadienis. Kai V. K. atėjo į kambarį, liudytojas pamatė, kad jo veidas kruvinas bei patinęs, kraujas galimai bėgo iš nosies. Kažkuris iš svečių dalyvių paklausė V. K., kas atsitiko ir šis pasipasakojo, kad jį užpuolė (duomenys neskelbtini)kaimo gyventojai R. K. ir M. S. Dėl ko įvyko konfliktas, V.K. nepasakė. V. K. nuėjo nusiprausti kraujo. Jis nieko nepapasakojo apie įvykio aplinkybes, tuo metu nieko nesakė apie pinigus ir grandinėlę, tik pradėjo dejuoti, kad jam skauda galvą ir jis norėjo vykti namo. Nusprendė važiuoti namo. Automobilį vairavo V. K. pažįstama mergina. V.K. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, liudytojas atsisėdo automobilio gale. Nuvažiavę į kaimo vidurį, kaip suprato, sustojo prie konflikto vietos. V. K. prasitarė, kad neberanda pinigų ir grandinėlės, todėl išlipo iš automobilio ir pradėjo ieškoti savo daiktų. Neradęs daiktų V.K. nuėjo į daugiabučio kiemą, kuriame tuo metu buvo R.K. su M.S. Liudytojas tuo metu ėjo V. K. iš paskos.  V. K. draugė pasiliko sėdėti automobilyje. Kieme V.K. pradėjo R.K. ir M.S. prašyti grąžinti pinigus, tai yra 200 eurų ir grandinėlę. R.K. garsiai šaukdamas atsakė, kad jokių daiktų neturi. Tuo metu vėl įvyko konfliktas. Kiek atsimena, konfliktą pradėjo R.K. su M.S., visi trys apsistumdė, tačiau nesusimušė. Liudytojas V.K. pasakė, kad nebekonfliktuotų. V.K. jo paklausė. Visi trys automobiliu nuvyko į  liudytojo sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 114-117).

21.       Liudytojos D. K. apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad su V. K. sutaria gerai, bendrauja, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda. 2024 m. gegužės 11 d. V. K. pasiūlė kartu su juo vykti į gimtadienį (duomenys neskelbtini). bei paprašė, kad jį nuvežtų savo automobiliu. Liudytoja iš pradžių kartu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas V. K. patėvį S.M., po to visi trys automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini). Šventė A.T. gimtadienį. Jiems bebūnant sodyboje, V.K. paskambino pažįstamas M.S. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. V.K. jos paprašė automobilio raktelių ir paaiškino, kad važiuoja atsivežti M.S.  Kadangi V. K. alkoholio nevartojo, liudytoja jam padavė raktelius. Netrukus V. K. sugrįžo atgal į sodybą, kur vyko gimtadienis. Jo veidas buvo kruvinas, kraujas galimai bėgo iš nosies. V. K. papasakojo, kad jį užpuolė (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai R. K. ir M. S. Dėl ko įvyko konfliktas, nepasakė. V. K. nuėjo nusiprausti kraujo ir grįžęs prisėdo prie stalo. V. K. nieko nepasakojo apie įvykio aplinkybes, tik prasitarė, kad neberanda pinigų ir grandinėlės. Vėliau pradėjo dejuoti, kad jam skauda galvą, jis norėjo vykti namo. Tada nusprendė važiuoti namo. Visi trys atsisėdo į automobilį, kurį vairavo liudytoja, V.K. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o automobilio gale sėdėjo S.M.  Nuvažiavus iki kaimo vidurio, sustojo, kaip suprato, prie konflikto vietos. V. K. išlipo iš automobilio ir pradėjo ieškoti savo daiktų. Neradęs savo daiktų V. K. nuėjo į daugiabučio kiemą, kur tuo metu buvo iš matymo žinomi asmenys R.K. ir M.S. Liudytoja  pasiliko automobilyje. Girdėjo, kad kieme įvyko konfliktas, tačiau nieko nematė. Netrukus pati nuėjo iki kiemo pasižiūrėti kas vyksta, tačiau jokių grumtynių nematė, atkreipė dėmesį, kad Rūtenio veidas buvo kruvinas, kas jam atsitiko nežino. Liudytoja paprašė V.K., kad šis nebekonfliktuotų ir važiuotų namo. Kieme tuo metu buvo ir viską matė V. K. patėvis S.M., ar buvo kieme daugiau asmenų, neatkreipė dėmesio. Parvežusi S.M. iki jo namų, sulaukė greitosios medicinos pagalbos, kurią išsikvietė V.K. (1 t., b. l. 120-123).

22.       Liudytojos D. K. papildomos apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad praėjus maždaug 20 minučių nuo atvykimo į gimtadienį, liudytoja girdėjo V. K. ir jo draugo M.S. pokalbį. Sėdėdama atokiau nuo V.K., liudytoja pamatė, kad jis per „messengerio“ programėlę vaizdo skambučiu kalbasi su M.S., kurį pravardžiuoja „Batia“. Nežino, kuris pirmas paskambino. Girdėjo, kaip V.K. kvietė M.S. ateiti į gimtadienį. Iš vykstančio pokalbio suprato, kad M.S. yra gana girtas, nes gana įžūliai  atsakinėjo V.K.  M.S. sakė, kad kaip jis ateis, jei neturi su kuo atvažiuoti, vis kartojo: „kaip jis ateis“. Liudytojai susidarė įspūdis, kad nelabai tas M.S. nori į tą gimtadienį. Jie kalbėjo tik apie M.S. atvykimą į gimtadienį. Jokių pokalbių apie R.K., apie kažkokį skundimą, pridavimą ką R.K. veikia, nieko panašaus nebuvo. Jie kalbėjo gana trumpai. Liudytoja išgirdo, kaip V.K. pasakė, kad yra mašina, kad tuoj atvažiuos jį pasiimti. Kas toliau įvyko liudytoja jau pasakojo ankstesnės apklausos metu (1 t., b. l. 124-127).

23.       Liudytojo S. G. apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad gerai pažįsta R. K. ir M. S., su šiais jaunuoliais bendrauja, sutaria gerai, nesipyksta. Į (duomenys neskelbtini) kaimą kartais atvyksta V. K.. Mano, kad jis atvyksta aplankyti (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančių savo vaikų. V.K. žino iš matymo, su juo nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, nekonfliktuoja. 2024 m. gegužės mėnesį, dienos tiksliai nebeatsimena, jis buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai laiko neatsimena, buvo šviesus paros metas, išėjęs išėjo į kiemą, liudytojas matė, kad ant suoliukų sėdėjo R. K. ir M. S. Ar buvo daugiau žmonių, neatsimena. Išgirdo triukšmą, kažkas pradėjo konfliktuoti. Tik prasidėjus konfliktui, iš karto grįžo į savo butą. Po pusės valandos vėl išėjo į lauką ir pamatė, kad į kiemą jau buvo atvykusi policija. Iš aplinkinių žmonių kalbų sužinojo, kad(duomenys neskelbtini)  esančiame kieme įvyko muštynės, kuriose dalyvavo R.K., M.S. ir V. K.. Kas pradėjo muštines ir kas ką sumušė, negali nurodyti. Vengia problemų, todėl nesikiša į aplinkinių žmonių reikalus (1 t., b. l. 130-133).

24.       Liudytojo L. P. apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad 2024 m. gegužės 11 d., tikslaus laiko nežino, buvo jau vakaras, jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir eidamas link savo namų, pamatė (duomenys neskelbtini) kieme stovinčius R. K. ir M. S. Ar dar kažkas daugiau buvo kieme, tiksliai negali nurodyti, tik žino, kad V. K. kieme tuo metu nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad R.K. veidas buvo kruvinas, kraujas bėgo iš nosies, buvo prakirsta lūpa, ant M.S. sužalojimų nesimatė. Jis paklausė kas atsitiko. R.K. atsakė, kad jį sumušė V. K., dėl ko įvyko konfliktas nenurodė. M.S. taip pat užsiminė, kad juos užpuolė ir sumušė V. K.. Jis pats jokio konflikto nematė. Tik po kelių dienų iš aplinkinių žmonių kalbų išgirdo, kad konfliktą pradėjo ir pirmas sudavė smūgius R.K. ir M.S. būtent V. K. (1 t., b. l. 136-139).

25.       Liudytojos R. K. apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad tiksliai negali nurodyti, kada įvyko konfliktas tarp jos buvusio vyro V. K. ir brolio R. K. bei M. S.. Tai įvyko šių 2024 m. gegužės mėnesį, dar prieš gegužės 15 d., nes tą dieną yra brolio gimtadienis. Liudytoja įvykusio konflikto nematė. Apie tai papasakojo vyresnysis sūnus O. K. Galėjo būti jau po 19 val., kai iš lauko į butą atbėgo labai susijaudinęs sūnus O.K.  Pamatė, kad jo džemperio rankovė buvo kruvina. Liudytoja išsigando, pamanė, kad sūnus susižalojo. O.K.  ją nuramino ir papasakojo, kas nutiko. O.K. buvo lauke, pavėsinėje, kuri yra prie kaimo parduotuvės. Būdamas pavėsinėje pamatė, kaip automobiliu „Audi“ atvažiavo jo tėvas V. K. Jis matė gatve einančius M. S. ir savo dėdę R. K. R.K. nešėsi maišelį, kuriame buvo alaus buteliai. Tėvas, išlipęs iš automobilio, be žodžių priėjo prie M. S. ir kumščiu trenkė vieną kartą į kaklą. M.S. nuo suduoto smūgio parkrito ant gatvės. Kai M.S. parkrito, tuomet V. K. trenkė kumščiu R.K. į veidą, o R.K. jam sudavė atgal. V.K. spyrė R.K. į kojas ir R.K. parkrito ant gatvės. Po to, kiek pasakojo sūnus, V. K. pradėjo smaugti R.K., gulintį ant gatvės. Tuomet jau sūnus pribėgo prie tėvo ir jį nutempė nuo R.K. Kiek vaikas sakė, tai R.K. jau nebereagavo į aplinką. Sūnus pasakė, kad jis rėkė ant tėvo, kad baigtų muštis. V. K. liovėsi. Sūnus sakė, kad tiek jo tėvas, tiek R.K. buvo kruvini. Spėja, kad R.K. gindamasis taip pat pataikė V.K. į veidą. O.K. pasakė, kad tai jis atitraukė tėvą nuo R.K., kad paskui stovėjo prie tėvo ištiesęs į jį rankas, kad daugiau šis nebelįstu prie R.K. Po to tėvas išvažiavo tuo pačiu automobiliu. Kai sūnus palydėjo R.K. iki daugiabučio namo, kuriame gyvena N. L., kiemo ir ten jį paliko, pats sugrįžo atgal į pavėsinę. Po 10-15 minučių į daugiabučio namo kiemą automobiliu vėl grįžo V. K. kartu su savo patėviu S. M., ir nuėjo prie R.K. ir M.S.  O.K. taip pat ten buvo nubėgęs, matė ten vykusias muštynės. Sūnus liudytojai pasakojo, kad jis matė, kaip V. K. kumščiais mušė R.K., jį parkritusį spardė. Sūnus matė, kaip V. K. trenkė kumščiu M. S. į kairį smilkinį. O.K. atbėgus į kiemą, jį sulaikė S. M. O.K. beliko šaukti: „tete, baik mušti!“. V. K. baigė muštis, nes jo draugė pradėjo kažką šūkauti. Išgirdusi sūnaus pasakojimą, liudytoja išėjo į daugiabučių namų kiemus ieškoti R.K. Daugiabučio namo, kuriame gyvena N. L., kieme pamatė svirduliuojantį savo brolį R.K. Jo veidas buvo labai sumuštas, nosis kreiva, visas kruvinas. M. S. sėdėjo ant suoliuko. Kiek matė, jam ties kairiu smilkiniu ir kaktoje buvo iškilę guzai. Jis nebuvo kruvinas. Kieme buvę kaimo gyventojai pasakė, kad jau iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. R.K. ir M.S. apžiūrėjo medikai. M.S. kalbino vykti į ligoninę, bet jis atsisakė. R.K. išvežė į Panevėžio ligoninę. Ką jam ten nustatė, yra surašyta medicininiuose dokumentuose. Ji pati vizualiai matė, kad R.K. nosis buvo C formos, kad prakirsta lūpa. R.K. Panevėžio ligoninėje buvo atlikta nosies operacija, nes po sumušimo negalėjo kvėpuoti per nosį. Kitą dieną po muštynių apie 10 val. ryto, O.K. paskambino jo tėvas V. K. ir paprašė sūnaus, kad nueitų paieškoti grandinėlės prie tų konteinerių, kur vyko muštynės. O.K. jos nerado. Tą pačią dieną sūnus susitiko savo draugę, kuri pasakė, jog po muštynių ji surado grandinėlės dalį. Šią rastą grandinėlės dalį atidavė O.K. Liudytoja atpažino, kad tai V. K. grandinėlės dalis, nes šią sidabrinę grandinėlę pati liudytoja jam dovanojo gimtadienio proga. Po kurio laiko po kaimą pradėjo sklisti kalbos, kad muštynių metu V. K. pasigedo pinigų 200 eurų. Liudytoja mano, kad šią aplinkybę V.K. bus išsigalvojęs, kad tik apkaltinti brolį pinigų vagyste. Tai ne pirmos V. K. muštynės, po kurių jis nurodo, kad jam dingo ta pati pinigų suma (1 t., b. l. 142-146).

26.       Liudytojo Č. Š. apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2024 m. gegužės mėnesį, dar prieš jo gimtadienį (gimęs gegužės 24 d.), jo ir sugyventinės N. L. namuose svečiavosi (duomenys neskelbtini)  kaimo gyventojai M. S. ir R. K.. Jie abu atėjo neblaivūs. Liudytojo namuose jie gėrė atsineštą savo alų. Iš viso jie turėjo vieną pakuotę alaus ir dar atskirai tris butelius alaus. Liudytojas negėrė. Išgertuvių metu tarp M. S. ir R. K. kilo konfliktas. R.K. pradėjo kaltinti M.S., kas šis „dirba“ V. K.. Neva tai M.S. viską pasako V. K. ką veikia, ką sako R. K.. M.S. gynėsi nuo tokio kaltinimo, neigė, kad viską pasako V. K. apie R.K. Kiek žino, jau kelinti metai R. K. su V. K. pykstasi. R.K. niekaip neatstojo nuo M.S.  R.K. privertė M.S. paskambinti V. K. ir klausti ar jis, M.S. neskundžia R.K. V. K.  M. S. iš savo telefono paskambino V. K.. Jis įjungė garsiakalbį, kad būtų girdimas vykstantis pokalbis. M.S. pasiskambinęs V.K. paklausė, ar jis skundžia, kitaip sakant „ožina“ jam viską apie R. K. V.K. pasakė, kad jis nieko nesako apie R.K., kad M.S. nieko neskundžia jam apie R.K.  Po to V. K. pasakė, kad jis M.S. kviečia į gimtadienį pas A.T. Į šį pokalbį įsikišo girtas R. K.. Girdėjo kaip jis paklausė V. K., ar M.S. jam nedirba, t. y. neskundžia apie jį. V.K. viską paneigė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. R.K. su V.K. tarpusavyje išsiplūdo. Tuomet R.K. pasakė V.K., kad jis gali atvažiuoti ir viską jie išsiaiškins. V.K. atsakė, kad atvažiuos. Pokalbis baigėsi. Supratęs, kad čia gali kilti konfliktas, liudytojas M. S. ir R. K. pasakė, kad eitų lauk iš namų, kad aiškintųsi lauke.  Sudėjo jų alų į kuprinę ir abu išvarė iš savo buto. Liudytojas pasižiūrėjo pro langą. Matė, kaip M. S. su R. K. nuėjo ant pagrindinio kelio ir prie jų privažiavo tamsios spalvos automobiliu V. K.. Matė, kad iš vairuotojo pusės iššoko V. K. Kas toliau įvyko, nematė. Grįžo į kambarį. Po kurio laiko jis išėjo į daugiabučio namo kiemą. Jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, stovėjo policijos pareigūnai. Tuomet pamatė, kad R.K. stovi kruvinu veidu, jam nosis buvo kreiva, prakirsta lūpa. Pasižiūrėjo į M.S., jo veidas buvo patinęs, buvo matyti, kad gavęs smūgių į veidą. Suprato, kad bus gavę mušti nuo V. K.. Pats R.K. viską užvedė. Jei nebūtų užvedęs šį pokalbį, nebūtų sakęs, kad atvažiuotų pasiaiškinti, nieko ir nebūtų įvykę. Medikai R.K. išsivežė į ligoninę. M. S. nevažiavo į ligoninę. Iš kieme susirinkusių žmonių kalbų suprato, kad V. K. sumušė R. K. ir M. S. (1 t., b. l. 149-152).

27.       Liudytojo A. A. apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet galėjo būti šių metų gegužės mėnesį, buvo savaitgalis, šeštadienis, A. T. jį pakvietė į savo gimtadienį. Pas A. T. liudytojas atėjo jau po pietų, buvo po 15 val., liudytojas jau buvo išgėręs alkoholio, kurio gėrė savo namuose. Pas A. T. buvo atvažiavęs V. K. su savo drauge. Ją matė pirmą kartą. Per gimtadienį gėrė stiprųjį gėrimą - brendį ar viskį. Alkoholį gėrė visi dalyvavę gimtadienyje, išskyrus V.K. draugę, nes ji vairavo automobilį. Alkoholį gėrė ir V. K.. Maždaug po 15-20 minučių, liudytojas išėjo į lauką parūkyti. Jam berūkant į kiemą išėjo V. K., kuris pasakė: „važiuojam atsivežti M.S. į gimtadienį“. V. K. sėdo už tamsios spalvos automobilio vairo, liudytojas atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Jam atrodė, kad V.K. buvo geros nuotaikos, jis nebuvo susinervinęs. Netoli parduotuvės kelyje pamatė einančius M. S. ir R. K.. V.K. gatvėje apsisuko ir sustojo prie jų. R.K. su M.S. stovėjo prie sustojusio automobilio priekio. Jis žiūrėjo į savo telefoną ir gal nepraėjus nė minutei, kai pakėlė akis nuo telefono pamatė, kad vyksta muštynės tarp V. K. ir R. K.. Jie abu voliojosi ant kelio gal kokis penkis metrus nuo mašinos. Jie abu buvo tarpusavyje susikibę. Suduodamų smūgių nematė. Tiek V.K., tiek R.K. buvo kruvinais veidais, tiek vienam, tiek kitam bėgo kraujas. Tuo tarpu M. S. stovėjo šalia jų, nieko nedarė. Jam išlipus iš automobilio, pamatė šalia besimušančiųjų stovintį V. K. nepilnametį sūnų O.K.  Jis šaukė: „tete, baik muštis!“. O.K. buvo labai išsigandęs. Tuomet jis priėjo prie besimušančiųjų. R.K. buvo užgulęs V. K., kuris gulėjo ant gatvės. Jis priėjęs prie R.K. jį apglėbė per liemenį ir atitraukė. Niekas daugiau su niekuo nesimušė. R.K. veidas buvo visas kruvinas. V. K. irgi buvo kruvina veidu. Jam bėgo kraujas iš nosies ir iš lūpos ar burnos, nes jo dantys buvo kruvini. V.K. parvairavo automobilį. V.K. vilkėta maikė buvo kruvina, ar ji buvo suplėšyta, negali tiksliai pasakyti. Parvažiavus pas A. T., jis nebėjo į vidų, išėjo tiesiai namo. Nežino, ką V.K. papasakojo šventusiems A. T. gimtadienį (1 t., b. l. 155-158).

28.       Liudytojos G. P. apklausos protokolu, kuriame nurodo, kad ji gerai pažįsta R. K. ir M.S., su šiais jaunuoliais bendrauja, sutaria gerai, nesipyksta. V. K. žino iš matymo, su juo nebendrauja. 2024 m., gegužės mėnesį, dienos tiksliai neatsimena, ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo išėjusi į lauką. Matė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame kieme sėdėjo ant suoliukų M. S. ir R. K.. Neatkreipė dėmesio, ką jie ten veikė. Žino, kad buvo įvykęs kažkoks konfliktas tarp V. K., M. S. ir R. K.. Tačiau negali nurodyti dėl ko įvyko konfliktas ir kas jį pradėjo. Iš aplinkinių žmonių kalbų nugirdo, kad susimušė V. K. su R.K. ir M.S., tačiau nežino kas dėl šio konflikto yra kaltas (1 t., b. l. 161-164).

29.       2024 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gauti 2024 m. gegužės 11 d. 19.23 val. ir 2024 m. gegužės 11 d. 19.30 val. pranešimų apie įvykį garso įrašai. Užfiksuota, kad apie įvykį pranešė moteris, kuri pasakė: „mes norime išsikviesti policiją, nes čia (duomenys neskelbtini) kaime vyksta muštynės. (...) Čia vienam žmogui nosį sulaužė“. Operatorei paklausus: „tai šiuo metu vyksta muštynės?“ Pranešėja atsako: „taip, vyksta“. Operatorei paklausus: „kiek asmenų mušasi?“, pranešėja atsako: „čia daug, nespėjau pamatyti kiek“. Operatorei pasiteiravus: „o ten greitosios reikia kam nors?“ Pranešėja atsako: “reikia, nes vienam žmogui čia nosis sulaužyta“. Operatorė sujungia su policijos budėtoja. Pranešėja nurodo, kad muštynės vyksta: „(duomenys neskelbtini) (...) atvažiavęs toks K. V. iššoko ir pradėjo mušti vaikus, nu vaikai dar skaityčiau. Vienam va nosį sulaužė“. Budėtojai paklausus: „dabar šiuo metu mušasi kažkas?“ Pranešėja atsako: „taip. Jau antrą kartą. Čia buvo ant gatvės iš pradžių, o dabar į kiemą atvažiavęs pradėjo muštis. Mušti tuos žmones“. 2024 m. gegužės 11 d. 19.30 val. pranešimo garso įraše užfiksuota, kad pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo, kuris praneša: „reikia į (duomenys neskelbtini) greitosios (...) sumuštas žmogus, lygtais nosis išlūžusi. (...)  nu mušeika nežinau, lyg tais išvažiavo, pasišalino (...) automobiliu“. Pranešėjas prisistato - R. K. (2 t., b. l. 13-17).

30.       2024 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK vyr. patrulio A. M. kūno kamera 2024 m. gegužės 11 d. įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip į įvykio vieta atvyksta policijos pareigūnai A. M. ir T. Š.. Daugiabučio namo kieme susirinkę žmonės. Arčiau atvykusių pareigūnų prieina kruvinu veidu ir rankomis nukentėjusysis R. K., kuris nurodo, kad jį primušė V. K.. Liudytoja apklausta R. K. sako: „mano vaikas viską matė. Tėvas mušėsi su mano broliu. Taip, čia mano brolis“. Pareigūnei paklausus, kur yra tas, kuris mušė, R. K. atsako: „nėra, jau išvažiavęs, nes visiškai jau girtas“. Paklausus ar medikų nereikia, R. K. atsako: „išsikvietė, dantų nėra, nosis lūžusi“. Pareigūnė paklausia R. K.: „dėl ko susimušėte?“. Jis atsako: „mes nesusimušėme. Mes va taip sėdėjome. Atėjo ir bam bam“.  Paklausus,  kas kvietė policiją, R. K. pasako, kad jis. Paklausus nukentėjusiojo,  kur susimušė, jis parodo ranka į daugiabučio namo kiemą. Girdisi kaip R. K. sako: „ir vaikas išskyrė, jei nebūtų išskyręs, būtų ir užmušęs“. Pareigūnas apsižiūri įvykio vietą prie ūkinio pastato, kur yra suoliukas. Po to nufotografuojamas nukentėjusiojo veidas. Pareigūnui paklausus dėl ko susimušė, R. K. atsako: “dėl ko susimušėm, jis toks pastoviai konfliktiškas žmogus, va, čia mano sesė“ – rodo į R. K.. Į pokalbį įsiterpia R. K., kuri pasako, kad ji išsiskyrė su V. K. prieš 4 metus, kad prieš ją smurtavo, prieš vaikus, kad buvo nuteistas. Aiškinamasi, kur V. K. išvažiavo, kokiu automobiliu. R. K. sako nukentėjusiajam M. S.: „o ko tu tyli, irgi gavai".  Jis ranka paliečia galvą. M. S. sako: „gavau ir aš per galvą. Šiandien“. Matyti, kad kruvina M. S. panosė. Užsirašomi nukentėjusiųjų, įvykio vietoje buvusių asmenų kontaktai. M. S. nustatomas girtumas nukentėjusiajam – 2,79 promilės. Nueinama į įvykio vietą prie ūkinio pastato. Tuo metu nepilnametis O. K. sako: „tenai, ant kelio gali būti“ – pirštu rodo į pagrindinę kaimo gatvę. „Prie šiukšlių dėžių, nes jie ten irgi mušėsi. Aš juos tenai išskyriau. Galim eiti, parodysiu, jeigu yra, nes aš juos ten pirmą kartą išskyriau ir tada čia atvažiavo“. O. K. nuveda pareigūną arčiau rūšiavimo konteinerių, esančių prie gatvės. O. K. rodo į gatvę sakydamas: „va, ten kur „skarbonkė“ mėtosi“.  Pareigūnas klausia, ar vaikas nematė kiek smūgių sudavė. Ką atsako O. K., nesigirdi. Vaikas  rodo ranka į gatvę. Pareigūnas sako: „daiktai išmėtyti“. Po to abu sugrįžta į daugiabučio namo kiemą. Pareigūnas klausia R. K.: „gal pasakysi, kiek smūgių tau sudavė?“.  R. K. atsako: „tiksliai nepasakysiu. Ar trylika, ar penkiolika, gal daugiau. Iš kojų ir iš rankos gavau“. Pareigūnui paklausus: „iš kurios rankos?“, O. K. atsako: „iš dešinės“. Toliau R. K. sako: „iš kojos grynai, va ir draugą buvo apstojęs, irgi iš kojos spardė. Tik nustūmiau, pats gavau. (...) pradėjo pulti ant jo, paskui ant manęs vien dėlto, kad jis su manimi sueina, mes klasiokai. Sako, jis man dirba. Pirma tam  (rodo ranka į tą pusę, kur stovi M. S.)  spyrė, o paskui man spyrė. Paskui pradėjo, nemoku pasakyti, mane išjungė. Pirma jį nukirto, jis net atsisėdo. Aš daugiau jį stūmiau. Sako, nelįsk prie jo. Man kirto ir jo patėvis išlindo Mataitis. Nelįskit, nelįskit, o tas pro šoną man trenkė“. R. K. dar kartą patvirtina, kad jį sumušė V. K.. Atvyksta greitoji medicinos pagalba. Medikas apžiūri M. S.. R. K. išsiveža greitoji medicinos pagalba.

        Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme matyti juodos spalvos automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnus pasitinka įtariamojo V. K. patėvis S. M.. Įėjus į namo vidų ant lovos randamas gulintis V. K., kuris sako, kad kvietė ne policiją, o greitąją. V. K. kosėdamas sako: „nežinau kas yra, sulūžo gal“. Paklausus kur skauda, jis atsako: „šonus“ ir pradeda kosėti. V. K. sako: „suspardė dviese, nežinau kas tokie. Piderastai, gaus, kurva, per smegenis (užsikosi)“. Pareigūnas klausia: „kur spyrė, galit parodyti, į pilvą ar šonus?“. V. K. piktai atsako: „išvailotas visas. Kur spyrė, <...> katras, <...>“. Pareigūnas klausia: „žinot, kas?“. V. K. atsako: „sužinosiu, užmušiu, <...> pakasiu, <...> (pradeda kosėti) kurvos, padlos“. Paklausus dar kartą ar jų nepažįsta, V. K. atsako: “nepažįstu, gyniausi, <...> . Vienam <...> iš alkūnės tokį gerą, <...>“. Paklausus kur čia buvo, V. K. atsako: „kaime. Gimtadienį pakvietė. Išėjau. <...>, kaip šovė barzdon, čia kažkur per galvą. Vienam dar spėjau (rodo kaip alkūne sudavė). Apsiginti, <...>, supalino, <...>. Nepasisekė“. Į namus sugrįžta V. K. motina. Pareigūnė klausia jaunos moters D. K.: „o jūs kas tokia būsite?“. Ji atsako: „aš jį pervežiau. Jis man paskambino, aš jį pervežiau nuo kelio“. Pareigūnas klausia: „jūsų laukė?“.  D. K. patvirtina: „jo, jo. Nuo čia jis jau ėjo, pakeliui“.     

         Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip įtariamasis V. K. pasakoja apie sumušimo aplinkybes: „ (duomenys neskelbtini) vienas trenkė. Kaip dėjau iš alkūnės. Tas pasitraukė. Kaip spyrė čia (rodo į kaklą)“. Pareigūnė V. K. klausia: „jų nepažįstat?“. Jis purto galvą. Toliau V. K. pasakoja, kad jam spyrė į nugarą. Matyti, kad jam nubrozdinta kairė plaštaka. V. K. sako, kad krito. Po to medikai rašosi jiems reikalingus duomenis. Pareigūnė paklausia V. K. ar jis blaivus. Pastarasis atsako: „buvau gi gimtadienyje“. Po to V. K. užsikosi, gulinėja ant lovos. Po to atsikelia ir jį iki lauko palydi patėvis S. M.. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje V. K. nustatomas girtumas – 1,84 promilės. Medikai išsiveža V. K. į ligoninę. Pakeliui pareigūnai pamato sustojusį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Pareigūnai taip pat sustoja ir prieina pasiteirauti kas nutikę. V. K. kosėja. Tuomet pareigūnas jo paklausia: „o tau į veidą davė?“. V. K. pirštais paliečia burną. Pareigūnas sako: „nes lūpa tokia biškį“. Ar ką atsako, nesigirdi. Matyti, kad V. K. išspjauna kraujingas seiles. Pareigūnai palieka medikus dirbti, patys išvažiuoja (2 t., b. l. 18-21).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

31.       BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

32.       Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.

33.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis V. K. viešoje vietoje, esant ir stebint pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtu, dėl chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką bei nukentėjusiajam M. S. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajam R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota teisingai. Nusikaltimai įrodyti teisiamajame posėdyje kaltinamojo duotais parodymais, nukentėjusiųjų M. S. ir R. K., liudytojų N. L., R. K., A. A., S. M., Č. Š., D. K., L. P., G. P., S. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadomis, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl civilinių ieškinių

34.       BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

35.       Nukentėjusysis M. S. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

36.       Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė  450,09 Eur ieškinį prašydama priteisti išlaidas, susijusias su gydymo paslaugų teikimu R. K. (1 t., b. l. 92-95). Civilinė ieškovė nurodo, kad 450,09 Eur buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už sužaloto R. K. gydymą, tai patvirtina 2024 m. lapkričio 14 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 95). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti sumą iš kaltinamojo. Ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, civilinės ieškovės naudai priteisiant ieškinyje nurodytą sumą iš kaltinamojo V. K. (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

37.       Nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 78-79). Nurodo, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmės susijusios su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, iš kurių sunkiausias – nosikaulių lūžis. Dėl nosies kaulų lūžių nukentėjusysis patyrė stiprų fizinį skausmą, kraujavimą iš nosies srities, galvos svaigimą, dėl sumušimo buvo nedarbingas. Nukentėjusysis buvo sumuštas be jokios priežasties, tik dėl kaltinamojo chuliganiškų paskatų, be pagrindo mušti šalia pasitaikiusį nukentėjusįjį, siekiant pademonstruoti savo dominavimą, siekiant fiziniu smurtu jį pažeminti. Fizinis smurtas nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, jis patyrė pažeminimą, laikiną bendravimo galimybių sumažėjimą dėl sutinusio veido, dėl nosies kaulų lūžio atsiradusių kraujosruvų akių srityse, visiems sutiktiems draugams, giminėms, artimiesiems teko aiškinti apie veido sumušimo aplinkybes. Dėl nosies kaulų lūžių jam buvo atlikta operacija VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Žmogaus sveikata yra ženkli vertybė, dėl kurios sutrikdymo patirtą neturtinę (moralinę) žalą vertina 5000 Eur.

38.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos A. T. ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

39.       Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad R. K. dėl V. K. padaryto nusikaltimo patyrė pažeminimą, didelius moralinius, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus nepatogumus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), kraujavimu į nosies landas, nosikaulių lūžiu, muštine žaizda viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 194-195). Prieš nukentėjusįjį nusikaltimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims. Vėliau R. K. teko kreiptis medikų pagalbos: 2024 m. gegužės 17 d. Panevėžio ligoninėje jis buvo operuotas, atlikta nosikaulio lūžio repozicija: endotrachėjinėje narkozėje iškelti elevatoriumi ir reponuoti nosikauliai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į kokio dydžio turtinę žalą nukentėjusysis patyrė nagrinėjamoje byloje. Vertinant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad kaltinamasis V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas tyčia, jis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dalį neturtinės žalos 500 Eur R. K. sumokėjo, prašoma 5000 Eur neturtinė žala yra neproporcingai didelė. Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą veikiant tyčia, apibendrinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024-10-15 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-421-1036/2024 ir svyruoja nuo kelių šimtų iki 7240 Eur.

40.       Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė tik padarytos neturtinės žalos sumą, tačiau konkretesnių detalių ar savo išgyvenimų po įvykio, kurie pagrįstų civilinį ieškinį, nukentėjusysis nenurodė ir jokių duomenų dėl to nepateikė. Nukentėjusiajam nustatyti patirti sužalojimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į aptartą teismų praktiką, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, kaltinamojo turtinę padėtį, vertintina, kad 5000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajam iš V. K. priteistinas 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos dydis. Įvertinus, kad kaltinamasis V. K. dalį neturtinės žalos – 500 Eur  (penkis šimtus eurų) nukentėjusiajam R. K. sumokėjo, iš jo priteistina 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos suma. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tinkamą nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų balansą. Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo 2023-05-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

Bausmės skyrimo motyvai

41.       Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

42.       Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

43.       Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina, kad  nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

44.       Teismas

45.       Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam skirtos bausmės buvo neefektyvios bei neveiksmingos jo elgesiui, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skiriant bausmę – areštą, kurio trukmė artima įstatyme numatytam bausmės vidurkiui, už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skiriant bausmę – laisvės atėmimą, kurio trukmė artima straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarytos tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją dviejų nusikalstamų veikų sutaptį ir už jas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu.

46.       Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

47.       BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

48.       Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, darbovietėje UAB „Alksnio dūmas“ charakterizuojamas teigiamai, išlaiko du nepilnamečius vaikus, savo elgesį vertina neigiamai, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, tai, kad kaltinamais prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, daroma išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. K. atidedant 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Tokiu būdu V. K. suteikiama galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo.

49.       Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6, 7 dalimis, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriamos pareigos – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kiti bylos klausimai

50.       Kaltinamajam paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

51.       Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

52.       Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo V. K. valstybei išieškomos 47,88 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirti:

–       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;

–       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. paskirti pareigas – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Pripažinti V. K. recidyvistu.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 450,09 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 09 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš V. K. priteisti R. K. naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (2000 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš V. K. 47,88 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 88 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).

V. K.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, kompaktinį diską su Body kamerų garso įrašais, saugomas byloje (2 t., b. l. 12, 22) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas                                                                                                                          Marius Zubkas