Civilinė byla Nr. e2-782-180/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01735-2014-8.

              Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-2334-653/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl statybos rangos sutarties nevykdymu padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Statybos ekspertas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. S. 369 613,78 Lt žalos ir nuostolių atlyginimo. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą – statomą statybos objektą „Kaimo turizmo statybos kompleksas – ūkininko sodyba ir pagalbiniai statiniai, kiti inžineriniai tinklai“ bei žemės sklypą (pagal 2014-07-15 NTR CDB išrašą vidutinė rinkos vertė 8 120,00 Lt) (duomenys neskelbtini) ir lėšas banko sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies: areštuotas atsakovės A. S. 369 613,78 Lt vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas ją arba trečiuosius asmenis, o paminėto turto nesant – lėšas.

Ieškovas 2015 m. sausio 30 d. kreipėsi su prašymu pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės A. S. turtui, nes 2014 m. gruodžio 16 d. teismo nutartis nebuvo įvykdyta, nes ją, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, ieškovas gavo jau pasibaigus terminui kreiptis į antstolį. Be to, antstolis nepaėmė teisėjo nepasirašytos nutarties. Ieškovas prašė areštuoti statomą statybos objektą „Kaimo turizmo statybos kompleksas – ūkininko sodyba ir pagalbiniai statiniai, kiti inžineriniai statiniai“ bei žemės sklypą (2014-07-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše vidutinė rinkos vertė 2 351,71 eur), esančius (duomenys neskelbtini), bei lėšas banko sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kitos sąskaitos ir kitas turimas atsakovės turtas ieškovui nežinomas, todėl prašė pavesti antstoliui jį surasti ir aprašyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ reikalavimams užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovės A. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o paminėto turto nesant ar jo esant nepakankamai, areštavo lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos – 107 047,55 eurų.

Teismas pagrįstais pripažino ieškovo argumentus dėl to, kad 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis laiku nebuvo pateikta antstoliui, todėl pakartotinai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir pažymėjo, kad ieškovas prie pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė naujų duomenų apie atsakovei priklausantį turtą, todėl situacija iš esmės nėra pasikeitusi, lyginant su buvusia, kai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi. Taikytas laikinųjų apsaugos priemonių būdas atitinka proceso šalių interesus bei proporcingumo principą. Nėra žinomas kitas atsakovei priklausantis turtas, kurį areštavus būtų užtikrinti ieškinio reikalavimai, tačiau nebūtų suvaržytos atsakovės teisės labiau nei būtina tikslui pasiekti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Atskirojo skundo esminiai argumentai:

1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Juo prašoma priteisti už atliktus rangos darbus 269 613,78 Lt (neišmokėtą sumą). Ši suma gauta iš pagal atliktų darbų ir naudotų medžiagų aktus mokėtinos sumos – 340 601, 23 Lt atėmus jos (atsakovės) sumokėtą avansą ir pridėjus 100 000 Lt baudą už nepagrįstą sutarties nutraukimą. Ieškovas netinkamai vykdė rangos darbus, dalies aktuose nurodytų darbų neatliko ar atliko netinkamai. Ieškovui yra sumokėta 384 590, 32 Lt.

2. Ieškinio suma jai (atsakovei) nėra didelė. Turi 80 arų sklypą (duomenys neskelbtini), kur statoma kaimo turizmo sodyba (pagrindinis namas ir dar 5 pastatai). Tai įrodo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes šiuo metu yra atlikta tik pagrindinio namo registracija ir vertinimas (346 000 Lt). Šio turto vertė toliau yra didinama, nes nutraukus sutartį su ieškovu, naujasis rangovas UAB „Vintara“ papildomai atliko darbų už 236 678,18 Lt.

3. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis jos (atsakovės) teisės neproporcingai suvaržomos. Jeigu bus areštuota kaimo turizmo sodyba, jos statyba toliau nebebus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, ir dėl ji patirtų didelę žalą (Lietuvos kaimo plėtros 2013-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių 27 p.).

4. Pakartotinai laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos. Ieškovas pats nesikreipė į antstolį dėl 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties vykdymo.

Ieškovas UAB „Statybų ekspertas“ atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti.

Esminiai argumentai:

1. Atsakovė įsipareigojo įgyvendinti projektą savo lėšomis ir tik tada gali pretenduoti į 65 proc. investuotų lėšų kompensavimą, todėl laikinosios apsaugos priemonės jai nesukelia neigiamų padarinių ir žalos, nekelia grėsmės projekto vykdymui.

2. Atsakovės įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus naujajam rangovui UAB „Vintara“ ir įsipareigojimus pagal paramos sutartį (nėra įrodymų, kad šie įsipareigojimai būtų įvykdyti) siekia 1 620 740 Lt ir viršija turimo sklypo ir pastato vertę. Neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, atsakovė negali pretenduoti ir į paramą.

3. Atsakovė neįrodė, kad dėl turto arešto bus nutrauktas jos vykdomo projekto finansavimas Europos Sąjungos lėšomis. Atsakovės nurodytos Lietuvos kaimo plėtros 2013-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklės taikomos tik labai mažoms įmonėms, o atsakovė yra fizinis asmuo. Be to, atsakovės nurodomas taisyklių 27 punktas reguliuoja tik netinkamas finansuoti lėšas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintina.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas užtikrinti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ieškovo reikalavimas yra dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014, 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014 ir kt.). Pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias paneigti šią prezumpciją, tenka laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu suinteresuotam asmeniui (CPK 12 str.,178 str.), nagrinėjamu atveju – apeliantei A. S., kuri nurodo, kad turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams įvykdyti, o būtent 80 arų sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame statomą kaimo turizmo kompleksą (pagrindinis namas (duomenys neskelbtini) ir dar keli neregistruoti pastatai). Šio turto turėjimą apeliantė įrodinėja ne tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bet (ne visi sklype statomi statiniai jau yra įregistruoti) ir antstolio M. D. 2014 m. gegužės 19 d. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo buvo siekiama užfiksuoti atliktus statybos darbus ir nukrypimus nuo projekto. Šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuoti statomi statiniai, tačiau nėra jų vertės, todėl teismas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrindu neturi galimybių konstatuoti statinių vertės ir nuspręsti dėl atsakovės turto pakankamumo, kad įvykdyti tikėtinai ieškovui palankų teismo sprendimą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netikslingumo.

Pagal su atskiruoju skundu pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, apeliantės nurodyto 80 arų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu – 8 120 Lt, o sklype esančio nebaigto statyti namo rinkos vertė – 8 270 Lt. Sutiktina, kad masinio vertinimo duomenys paprastai nėra tikslūs ir gali būti paneigti atlikus individualų turto vertinimą. Pagal apeliantės pateiktą sklypo ir jame esančio statinio UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra„ atlikto vertinimo santrauką sklypo ir jame esančio nebaigto statyti viešbučio gyvenamojo namo rinkos vertė 2014 m. lapkričio 26 d. buvo 346 000 Lt (sklypas 38 000 Lt, namas – 308 000 Lt), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. kovo 19 d. prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nurodo jau kitokią (mažesnę) šio turto vertę – 272 000 Lt, kurią grindžia taip pat UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ atlikto vertinimo išvadomis (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, toliau – LITEKO). Šios vertės užtektų įsitikinti apeliantės pajėgumu įvykdyti teismo sprendimą, tačiau iš apeliantės pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šis sklypas ir statomas namas yra apsunkinti hipoteka, todėl iš šio turto pirmiausia būtų padengti įsipareigojimai hipotekos kreditoriui, ne ieškovui.

Iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė A. S. buvo pateikusi Vilniaus apygardos teismui prašymą ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti tik jos turimo nekilnojamojo turto areštą, kurio bendra vertė 127 764,64 eurų. Šio prašymo Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą ir jo vertę, sprendė, kad neapsunkinto atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra tik 48 988 eurų, o tai yra žymiai mažiau nei ieškinio reikalavimas (107 047,55 eur), todėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas unikalus (duomenys neskelbtini) bei pastatas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė pagal atsakovės pateiktą turto vertinimą yra 272 000 Lt (78 776,64 eur), apsunkintas hipoteka. Ta byloje nėra paneigta. Apeliacinis teismas neturi duomenų, kad faktinės aplinkybės būtų pasikeitusios, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonių neturi pagrindo.

Ieškinio pagrįstumo, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas iš esmės nevertina, todėl nepasisakoma dėl pridedamų apeliantės mokėjimus ieškovui įrodančių dokumentų. Jie bus svarbūs ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl bylos esmės. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas vertina ieškinio pagrįstumą tik preliminariai, t. y. tik tai, ar ieškinio reikalavimai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis (ar nurodytas faktinis ieškinio pagrindas) ir pateiktais įrodymais. Šioje byloje teismas nenustatė pagrindo ieškinį pripažinti preliminariai nepagrįstu.

Apeliantė nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji patirs neigiamas pasekmes ir finansinių nuostolių, nes plėtojamas kaimo turizmo projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o projekto laiku neįvykdžius (dėl pritaikyto arešto negalint tęsti statybų), jis toliau nebebus finansuojamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė šių teiginių neįrodė (CPK 178 str.). Priešingai, prie atskirojo skundo pridėta sutartis dėl paramos A. S. įrodo, kad finansavimą apeliantė turėjo gauti savo pačios investuotų lėšų į kaimo turizmo sodybą kompensacijos principu. Įvykdyti projektą buvo numatyta 2014 m. lapkričio 19 d. (sutarties 5.1 p.), paskutinė paraiška mokėjimui turėjo būti pateikta taip pat iki 2014 m. lapkričio 19 d. (sutarties 6 p.), pavėluoti prašymai priimami 60 darbo dienų nuo šios dienos, o vėliau teikti nebepriimami (sutarties 11 p.). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik 2015 m. vasario 2 d. (2014 m. gruodžio 16 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo įvykdyta), tai ji negalėjo turėti įtakos projekto vykdymo terminui ir investuotų lėšų kompensavimo nutraukimui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo laikinosiomis apsaugos priemonėmis statyba nebuvo draudžiama.

Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Nijolė Piškinaitė