Skundas Nr. 1S-102-891/2018

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. O. (toliau – pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nutarties, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino dalinio sudėjimo būdu pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-03-28 nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžiu, paskirtas bausmes ir paskyrė A. O. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nuosprendžiu A. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-28 nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nuosprendį ir A. O. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimą 4 metams, bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojant A. O. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, per 2 metus ir 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2017-07-28.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendžiu A. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-22 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendį pakeitė bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojant A. O. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-22.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas subendrinti A. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-03-28 nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžiu, paskirtas bausmes.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-02 nutartimi patenkino teikimą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino dalinio sudėjimo būdu pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-03-28 nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžiu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nutartimi, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde prašo sušvelninti galutinę paskirtą bausmę ir neizoliuoti jo nuo visuomenės. Žemesnės instancijos teismas, bendrindamas jam paskirtas ir neatliktas bausmes, prie griežtesnės bausmės (4 metų laisvės atėmimo) pridėjo 1 metus laisvės atėmimo (iš 2 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos vėlesniu nuosprendžiu). Tokio savo sprendimo visiškai neargumentavo, nors BK 63 straipsnio 4 dalyje (pakeitimai įsigalioję nuo 2017-10-06) numato, kad bendrindamas bausmes iš dalies jas sudedant, teismas privalo nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus. Taip pat panaikindamas BK 75 straipsnio taikymą, teismas ženkliai pasunkino jo teisinę padėtį, neatsižvelgdamas į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos įvykdytos 2008-2012 metais, t. y. prieš 6 metus. Nuo to momento jokiu naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta.

Pareiškėjas nurodo, kad bendrinant bausmes jo asmenybė nebuvo visiškai vertinta, kas taip pat galėjo įtakoti teismo sprendimą. Teigia, kad yra išsituokęs, tačiau turiu (duomenys neskelbtini) metų dukrą S, gim. (duomenys neskelbtini), kuriai teismo sprendimu teikia išlaikymą, dalyvauja jos auklėjime ir ugdyme. Taip pat turi senatvės pensijos sulaukusius tėvus, kuriais reikia rūpintis, nes be jo daugiau nėra kam. Šiuo metu jo tėvui įtariama onkologinė liga. Nuo 2012 m. iki šiol dirba pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Be to, ilgą laiką dirbo UAB „D“ ir UAB „M“ direktoriaus pareigose. Taigi, buvo laikas, kai vienu metu dirbo net trijose darbovietėse, mokėjo valstybei privalomuosius mokesčius. Taigi, legalus darbas ir mokami valstybei privalomieji mokesčiai jį charakterizuoja teigiamai. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neabejotinai nutrauks jo turimus socialinius ir ekonominius ryšius, pakenks nepilnametės dukters interesams, nes bus apribotos išlaikymo teikimo galimybė, o taip pat ir apsunkins nuosprendžiais priteistos žalos atlyginimą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas aplinkybes, vadovaujantis įstatymu.

BPK 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Bausmių bendrinimo taisyklės yra numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnį bausmės bendrinamos tada, kai nuosprendžiu skiriamos bausmės už kelias padarytas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu pagal BK 64 straipsnį bausmės bendrinamos, kai nauja nusikalstama veika padaryta neatlikus paskirtos bausmės arba bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 64 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-578/2012).

Žemesnės instancijos teismas subendrindamas bausmes tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnyje nustatytomis bendrinimo taisyklėmis. Teismas, bendrindamas A. O. paskirtas bausmes, turėdamas alternatyvą pasirinkti, visiškai ar iš dalies sudėti bendrinamas bausmes, pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimą – dalinio sudėjimo būdą. Nustatydamas prie griežtesnės bausmės pridedamos bausmės dalį, žemesnės instancijos teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, kad nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta. Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs skundui nagrinėti pateiktą medžiagą sutinka, kad pareiškėjas charakterizuotinas teigiamai, dirba, padeda išlaikyti nepilnametę dukrą bei senyvo amžiaus tėvus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žemesnės instancijos teismas subendrindamas bausmę dalinio sudėjimo būdu į šias aplinkybes atsižvelgė ir paskyrė tik dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

Vertinant galimybę taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtiną bausmės vykdymo atidėjimą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokių juridinių galimybių taikyti šį institutą. Tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas prie paskirtos griežčiausios bausmės (4 metai laisvės atėmimo) būtų pridėjęs minimalią dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo) kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vis tiek būtų viršytas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas formalus reikalavimas paskirtai galutinei bausme (neilgiau kaip 4 metai laisvės atėmimo už tyčinį nusikaltimą). Pažymėtina, kad nei teikimą nagrinėjęs žemesnės instancijos teismas, nei skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, negali pažeisti šio įstatyme įtvirtinto imperatyvo. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes, teismas gali taikyti tik BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles ir negali pakeisti griežčiausios paskirtos bausmės, prie kurios pridedamos švelnesnės, dydžio. Taip pat, skunde nurodomi argumentai dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės yra nenagrinėtini, kadangi šie klausimai galėjo būti sprendžiami baudžiamąją bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ir nėra šio skundo dalykas.

Kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo žemesnės instancijos teismas, taikyti BK 63 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – apėmimą, pagrindo nėra. BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismas bausmes apimti gali tik jeigu yra ideali nusikalstamų veikų sudėtis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pavojingumo ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų, todėl bausmės negali būti sudedamos apėmimo būdu.

Dėl šių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi bendrindamas skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes nustatė aiškiai per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nutarties skunde pateiktais motyvais, pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo A. O. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nutartį nepakeistą.

Teisėjas              Arūnas Budrys