Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-557/2022

                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41399-2021-4

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        2.4.6.4.1; 1.2.25.4.2.4; 1.1.9.2; 2.1.14

                                (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

    N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui P. N. ir jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, P. N. susitaikius su nukentėjusiaisiais K. I., V. I., G. I., A. R., V. I., ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nuosprendžiu procesas dėl nukentėjusiųjų K. I., V. I., G. I., A. R., V. I. civilinių ieškinių dėl nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, dėl transporto priemonės priverstinio transportavimo išlaidų atlyginimo nutrauktas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino, jog įrodyta, kad P. N. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y.: 2021-11-27 apie 18.15 val., esant tamsiam paros metui, lyjant lietui, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, iš kurių judėjimui kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas, o priešpriešinio eismo juostas skiria skiriamoji juosta, apšviestame gatvės ruože P. N., būdamas blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jeigu to reikėtų dėl susidariusių sąlygų, ypač kai blogas matomumas, nesulėtino važiavimo greičio ar visiškai automobilio nesustabdė, antrąja savo judėjimo krypties eismo juosta artėdamas prie papildomai apšviestos, kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė jam iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kirtusią B. I., kuri žuvo įvykio vietoje. Tokiais savo veiksmais P. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų KET 9 punkto („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“), 30 punkto („Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį <...>“), 127 punkto („Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį pakeisti: P. N. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise ir uždrausti 1 metus ir 6 mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1       Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepaskirdamas P. N. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

2.2       Pirmosios instancijos teismas sprendimą neskirti P. N. baudžiamojo poveikio priemonės motyvavo tuo, kad P. N. automobilį vairavo blaivus, anksčiau neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo naujų eismo saugumo taisyklių pažeidimų nepadarė, nors iki eismo įvykio buvo padaręs nemažai eismo saugumo taisyklių pažeidimų, tačiau visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, be to, anksčiau padaryti pažeidimai nebuvo labai šiurkštūs. Taip pat atsižvelgė į tai, kad P. N. iš eismo įvykio vietos nepasišalino, bendradarbiavo su policijos pareigūnais nustatant objektyvią tiesą, atlygino nukentėjusiesiems žalą, atstovavimo ir automobilio transportavimo išlaidas, nukentėjusieji sutiko, kad P. N. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, pretenzijų jam neturi. Pirmosios instancijos teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas suvaržytų P. N. akivaizdžiai labiau, negu reikia baudžiamojo įstatymo numatytiems tikslams pasiekti.

2.3       Prokuroras, nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu neskirti P. N. minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, apeliacinį skundą grindžia toliau nurodomais argumentais.

2.4       Aplinkybė, kad P. N. transporto priemonę vairavo blaivus, t. y. neapsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių ir psichotropinių medžiagų, negali būti argumentas neskirti baudžiamojo poveikio priemonių. KET 14 punktas išvis draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai reiškia, kad P. N. fiziologinė būsena eismo įvykio metu buvo tokia, kokia ir reglamentuota teisės aktais ir niekuo neišsiskirianti, taigi teisinės atsakomybės nelengvinanti. Ta aplinkybė, kad P. N. nebuvo apsvaigęs, yra vienas iš pagrindų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, tačiau negali turėti įtakos priimant sprendimą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės.

2.5       Aplinkybė, kad P. N. anksčiau neteistas, šiuo atveju negali būti argumentas, sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo / neskyrimo. Ši aplinkybė esmingai reikšminga taikant BK 38 straipsnio nuostatas.

2.6       Aplinkybė, kad po nusikalstamos veikos padarymo P. N. naujų eismo saugumo taisyklių pažeidimų nepadarė, negali būti pagrindas išvadai, jog baudžiamojo poveikio priemonės jam skirti nereikia. Naujų pažeidimų nepadarymas turi būti pripažįstamas kaip asmens normalus dalyvavimas eisme ir jokiu būdu ne kaip kažkoks teigiamas asmenybės bruožas, nuopelnas. Taip pat neturi būti vertinama ir aplinkybė, jog jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, – tai yra normalus, niekuo neišskirtinis vairuotojo elgesys, reglamentuotas KET 219 punkte. Žalos atlyginimas vėlgi yra pagrindas svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ne baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo / neskyrimo klausimą.

2.7       Pirmosios instancijos teismas P. N. ankstesnius (iki eismo įvykio padarytus) eismo saugumo taisyklių pažeidimus vertino iš esmės kaip mažareikšmius. Manytina, kad teisiškai reikšmingas yra ne tik eismo saugumo taisyklių pažeidimų pobūdis, bet ir jų sistemiškumas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad P. N. baustas administracine tvarka:

 – 2020-10-05 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalį (mokamoje zonoje nesumokėjo už transporto priemonės stovėjimą);

– 2020-06-14 pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone);

 – 2020-01-24 pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį (viršijo leistiną važiavimo greitį 36 km/h);

 – 2019-10-28 pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (pažeidė transporto persirikiavimo taisykles);

 – 2019-09-21 pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (viršijo leistiną važiavimo greitį 29 km/h);

 – 2019-09-02 pagal ANK 416 straipsnio 3 v (viršijo leistiną važiavimo greitį 22 km/h);

 – 2018-08-16 pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį (viršijo leistiną važiavimo greitį 42 km/h);

 – 2017-09-09 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (viršijo leistiną važiavimo greitį 15 km/h);

 – 2017-09-03 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (viršijo leistiną važiavimo greitį 18 km/h).

2.8       Paminėti eismo saugumo taisyklių pažeidimai parodo, kad P. N. sistemingai pažeidinėja eismo saugumo taisykles. Pasikartojantys leistino važiavimo greičio viršijimo atvejai parodo, kad P. N., vairuodamas transporto priemonę, yra linkęs skubėti, nepaisyti leistino greičio ribojimų, vairuodamas transporto priemonę nėra dėmesingas – užfiksuotas atvejis, kai jis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tai suponuoja išvadą, kad P. N. 2021-11-27 sukeltas eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, buvo ne atsitiktinis, o jo sistemingų eismo saugumo taisyklių pažeidimų pasekmė.

2.9       Nukentėjusiųjų pozicija, kad P. N. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindai, negali turėti esminės įtakos sprendimui, jog jam galima ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nukentėjusieji ir jų atstovas nepareiškė nuomonės dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo P. N. – šį klausimą paliko spręsti teismui. Manytina, kad šiuo atveju reikia svarstyti klausimą ir dėl visuomenės intereso, teisės į saugų eismą. Nagrinėjamo eismo įvykio metu žuvo žmogus. Žmogaus gyvybė – labiausiai baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė. P. N., kuris pripažintinas sistemingu eismo saugumo taisyklių pažeidėju, 2021-11-27 vairuodamas transporto priemonę, buvo itin neatidus, turėdamas visas galimybes stebėti ir kelią, ir aplinką, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kuri buvo apšviesta, nesiėmė jokių papildomų atsargumo priemonių ir dėl šio neatsakingo požiūrio į vairavimą žuvo žmogus. Taigi jo elgesys eisme buvo itin pavojingas ir kitiems asmenims, o jo interesai (ir toliau be apribojimų vairuoti transporto priemones) negali būti iškeliami aukščiau už visuomenės narių interesą saugiai dalyvauti eisme. Manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – paskyrimas šiuo atveju padarytų teigiamą įtaką P. N. vairavimo būdui ateityje – kurį laiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių jis taptų labiau dėmesingas ir atsargus dalyvaudamas eisme, vengtų pažeidinėti eismo saugumo taisykles.

2.10        Pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas P. N. suvaržytų jį labiau, nei to reikia, nėra pagrįsta. Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad P. N. baudžiamojo įstatymo pritaikymas (vien tik jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais) iš esmės nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Net tuo atveju, jei teisė vairuoti jam būtų reikalinga dėl darbo, tai negalėtų būti pagrindas atsisakyti skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas gali būti tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą) (kasacinė nutartis 2K-20/2011). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010). Be to, reikia atsižvelgti į aplinkybę, jog P. N. gyvena Klaipėdos mieste, kur viešasis transportas išvystytas pakankamai gerai ir susisiekimas yra geras. Todėl esmingų nepatogumų susisiekimo požiūriu jis nepatirtų.

2.11        Taigi, atsižvelgiant į tai, kad P. N. sistemingai pažeidinėja eismo saugumo taisykles, į tai, kad jis nagrinėjamu atveju šiurkščiai pažeidė eismo saugumo taisykles, reglamentuojančias eismą ties pėsčiųjų perėjomis, ir dėl jo sukelto eismo įvykio žuvo žmogus, P. N. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. Pagal susiformavusią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-252-677/2015, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018 ir kt.), baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – gali būti skiriama trimis atvejais: 1) kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, 2) kai asmuo šiurkščiai pažeidžia saugaus eismo reikalavimus, 3) kai asmuo sistemingai pažeidinėja KET. Taigi P. N. atitinka du kriterijus, kuriems esant reikia skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

2.12        Nustatant uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą, reikia atsižvelgti į BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šioje teisės normoje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Atsižvelgiant į P. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas 1 metų ir 6 mėnesių uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas. Tokios trukmės terminas nustatytinas dar ir dėl to, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo 1 metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą. Todėl šiuo konkrečiu atveju P. N. turėtų pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo vairavimo būdą, atnaujinti vairavimo teorines ir praktines žinias, jas pasitikrinti laikydamas egzaminą, tai ateityje galbūt turėtų įtakos, kad vairuodamas būtų atsargesnis, ir visas kompleksas šių priemonių pasitarnautų visuomenės interesui – teisei į saugų eismą.

3.       Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas tenkintinas.

5.       Nagrinėjamoje byloje P. N., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, P. N. susitaikius su nukentėjusiaisiais K. I., V. I., G. I., A. R., V. I., ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Byloje nustatyta, kad P. N. vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

6.       Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam P. N. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

7.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendimą neskirti P. N. baudžiamojo poveikio priemonės motyvavo tuo, kad P. N. automobilį vairavo blaivus, anksčiau neteistas, byloje nėra duomenų apie P. N. po šio įvykio padarytus naujus KET pažeidimus, nors praeityje jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų daugiausiai už leistino greičio viršijimą, tačiau visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, be to, padaryti pažeidimai nėra labai šiurkštūs. P. N. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio žuvo žmogus, tačiau jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, iš karto pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su pareigūnais, atlygino nukentėjusiesiems žalą, atstovavimo ir automobilio transportavimo išlaidas, atsiprašė nukentėjusiųjų, šie jam atleido, jokių materialinių pretenzijų jam neturi ir sutiko, kad byla P. N. būtų nutraukta jiems su juo susitaikius. Teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas suvaržytų P. N. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

8.       Prokuroras su tokiu pirmosios instancijos teismas sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti teismo motyvai nesudaro pagrindo netaikyti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam P. N., kuris nagrinėjamu atveju šiurkščiai pažeidė eismo saugumo taisykles, būdamas praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už pasikartojančius greičio viršijimo atvejus ir kitus KET pažeidimus, o tai rodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

9.       Baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, be kita ko, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10.       BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

11.       Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad P. N. vairavo transporto priemonę pažeisdamas tris svarbius KET punktus, ir nors, kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, P. N. automobilį vairavo blaivus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pagal teismų praktiką, minėtuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

12.       Bylos duomenimis, P. N. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka, iš jų net 6 kartus už savo pobūdžiu šiurkščius KET pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą (paskutinį kartą P. N. baustas 2020-01-24 pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį – viršijo leistiną važiavimo greitį 36 km/h) ir kitus KET pažeidimus. Ir nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, P. N. visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, tai neduoda pagrindo išvadai, jog P. N. yra drausmingas vairuotojas. Priešingai, anksčiau jo padaryti pasikartojantys nustatyto greičio viršijimo atvejai, kurie, skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, teismų praktikoje vertinami kaip tyčiniai ir savo pobūdžiu šiurkštūs pažeidimai, ir kiti KET pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad P. N. 2021-11-27 sukeltas eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, nebuvo atsitiktinis, o yra jo sistemingų KET pažeidimų pasekmė.

13.       Nors P. N. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio žuvo žmogus, nepasišalino iš eismo įvykio vietos, savo kaltę pripažino, bendradarbiavo su pareigūnais, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino jiems padarytą žalą, atstovavimo ir automobilio transportavimo išlaidas, šie jam atleido ir sutiko, kad byla P. N., kuris praeityje nebuvo teistas, būtų nutraukta jiems su juo susitaikius, tačiau visos šios aplinkybės, kaip teisingai nurodoma prokuroro skunde, buvo pagrindas atleisti P. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, tačiau ne svarstyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo / neskyrimo klausimą.

14.       Nors P. N., kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. N. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, pasireiškusio nerūpestingumo forma, yra labai pavojinga. Nagrinėjamu atveju P. N., vairuodamas automobilį, esant tamsiam paros metui, lyjant lietui, tačiau apšviestame gatvės ruože, artėdamas prie papildomai apšviestos, kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė jam iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kirtusią B. I., kuri įvykio vietoje žuvo. Šių ir anksčiau aptartų duomenų, apibūdinančių P. N. asmenybę (praeityje ne kartą baustas už savo pobūdžiu šiurkščius KET pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą – ir kitus KET pažeidimus, taigi jis nėra drausmingas vairuotojas) kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju neskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam P. N. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones neturėjo jokio pagrindo. Apylinkės teismo išvada, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas P. N., kuris anksčiau nebuvo teistas, eismo įvykio metu buvo blaivus, suvaržytų jį labiau, nei to reikia, nėra pagrįsta ir teisinga. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų P. N., kuris, kaip minėta, praeityje ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, o tai rodo, teisės pažeidimai ir visuomenėje priimtų elgesio normų nesilaikymas nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, nereiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai. Ir nors P. N. anksčiau nebuvo teistas, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai galisi, nukentėjusiųjų atsiprašė ir atlygino jiems žalą ir kitas išlaidas, tačiau, priešingai apylinkės teismo išvadai, nei P. N. asmenybė, nei jo interesai ir (ar) pan. patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 68 straipsnio nuostatų taikymą. Nagrinėjamu atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų ir siekis pataisyti P. N. nusveria jo patiriamus nepatogumus. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukels tam tikrų suvaržymų, kaip teisingai nurodo prokuroras skunde, dar nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010). BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus, tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Nagrinėjamu atveju jokios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas reikštų ne tik asmens nenubaudimą dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir netaikymą jokių prevencinio pobūdžio poveikio priemonių, nustatytų BK 67 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė savo pobūdžiu iš esmės prilygsta nuobaudai, skiriamai už administracinius nusižengimus kelių eismo srityje.

15.       Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, neskirdamas P. N. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, neteisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytus KET pažeidimus, P. N. asmenybę ir, spręsdamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – (ne)paskyrimo klausimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip minėta, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

16.       Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam P. N. taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų. Atsižvelgiant į nustatytas P. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas prokuroro apeliaciniame skunde prašomas 1 metų ir 6 mėnesių uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas. Kaip teisingai nurodo apeliaciniame skunde prokuroras, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo 1 metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą. Todėl šiuo konkrečiu atveju P. N. turės pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo vairavimo būdą, atnaujinti vairavimo teorines ir praktines žinias, jas pasitikrinti laikydamas egzaminą, kad ateityje vairuodamas laikytųsi KET, būtų atsargesnis, ir visas kompleksas šių priemonių pasitarnaus visuomenės interesui – teisei į saugų eismą.

17.       Dėl išvardytų motyvų yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. nepagrįsto BK 68 straipsnio P. N. netaikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas)

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-06-01 pažyma Nr. APD-2022-06647 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 199). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant P. N., sudaro 110 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei. Kartu pateikta šių išlaidų dydžio apskaičiavimo pažyma (t. 3, b. l. 200–202).

19.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas galioja nuo 2020-07-15 (2020-06-26 įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

20.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. N. interesus gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė J. Usonytė, taip pat į tai, jog P. N. dirba, duomenų apie sunkią jo turtinę padėtį byloje nėra, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išieškoti iš P. N. proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę ir rezultatus, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad prašoma priteisti už P. N. suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga jo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš P. N. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, taikyti P. N. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš P. N. išieškoti valstybei 110 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Teisėjai                                                Daiva Jazbutienė

Edita Lapinskienė

Linas Pauliukėnas