Baudžiamoji byla Nr. 2K-568/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.19.4.
1.2.29.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir
pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį
skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
Ž. Š. nuteistas
už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) policijos
komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio
(toliau – PK VP VTS PB) patrulis, vykdydamas tarnybines pareigas kartu su (duomenys
neskelbtini) PK VP VTS PB patruliu Š. S., 2006 m. liepos 25 d., apie 20.00
val. gavęs (duomenys neskelbtini) PK budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys
neskelbtini) įvyko techninis eismo įvykis, tą pačią dieną, apie 20.30 val.,
tarnybiniu automobiliu nuvykęs į eismo įvykio vietą, esančią (duomenys
neskelbtini) namo kieme, priėmė iš piliečių D. J. ir L. J. paaiškinimus
apie tai, kad automobilio „VW Jetta“ (vals. Nr. (duomenys neskelbtini))
vairuotojas R. R., važiuodamas atbuline eiga kliudė L. J. automobilį „Audi
A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasitraukė iš eismo įvykio
vietos. Po to Ž. Š. nubraižė įvykio schemą, prie eismo įvykio medžiagos pridėjo
Š. S. surašytą transporto priemonės apžiūros aktą, tačiau į įvykio vietą
automobiliu „VW Jetta“ sugrįžus kaltininkui R. R., Ž. Š.,
piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir grubiai pažeisdamas Lietuvos
Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto
reikalavimus, kur nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo „gavęs pranešimą
apie daromą nusikalstamą, veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas
įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai
nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams
apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti
į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti
apie tai policijos įstaigai“, taip pat pažeisdamas Lietuvos policijos
Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos
„Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 65.12 punkto reikalavimus – nustatyta
tvarka neįformino autoavarijos, padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo
dokumentų ir pagal kompetenciją nepritaikė administracinio poveikio priemonių,
t. y. įvykio kaltininkui R. R. nesurašė administracinio teisės pažeidimo
protokolo už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (KET
pažeidimas, nulėmęs transporto priemonės sugadinimą) ir 130 straipsnyje
(pasitraukimas iš autoavarijos vietos).
Tęsdamas savo
nusikalstamą veiką, Ž. Š., žinodamas, kad informacija apie eismo įvykį (duomenys
neskelbtini) namo kieme pasitvirtino, grįžęs į (duomenys neskelbtini)
PK, nepranešė atsakingiems pareigūnams apie minėtą eismo įvykį ir suklastojo
tikrą dokumentą – „Gautos informacijos žurnalą“, šio dokumento įrašo, pažymėto
„Eil. Nr. 1286“ grafoje, pavadintoje „Neatidėliotinos informacijos apie
nusikalstamą veiką, informacijos, susijusios su teisėtvarkos pažeidimais ar
kitos informacijos patikrinimo rezultatas“, tyčia įrašė žinomai melagingus
duomenis „informacija nepasitvirtino“ ir tokiu būdu nuslėpė tai, kad (duomenys
neskelbtini) įvyko techninis eismo įvykis. Dėl tokių Ž. Š. veiksmų
didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais Ž. Š. pažeidė
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas
valstybės tarnautojo pareigas, iškraipė Lietuvos policijos veiklos įstatymo 4
straipsnyje numatytus policijos veiklos principus: pagarbos žmogaus teisėms,
visuomenės moralės, teisėtumo, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje nustatytą teisėtumo užtikrinimo taikant
poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus principą, Policijos
patrulių veiklos instrukcijos 4.4 ir 4.5 punktuose numatytus policijos
uždavinius, sumenkino valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) PK
funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo ir policijos
pareigūno vardą.
Taip pat Ž. Š.
nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys
neskelbtini) PK VP VTS PB patruliu, vykdydamas tarnybines pareigas kartu su
(duomenys neskelbtini) PK VP VTS PB patruliu Š. S., 2006 m. liepos
25 d., apie 20.00 val., gavęs (duomenys neskelbtini) PK budėtojo
pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, tą
pačią dieną, apie 20.30 val., tarnybiniu automobiliu nuvykęs į eismo įvykio
vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, priėmė iš piliečių D. J. ir L. J.
paaiškinimus, adresuotus (duomenys neskelbtini) PK komisarui G. A., apie
tai, kad automobilio „VW Jetta“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini))
vairuotojas R. R. važiuodamas atbuline eiga kliudė L. J. automobilį „Audi A4“,
(valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasitraukė iš eismo įvykio
vietos. Po to Ž. Š. nubraižė įvykio vietos schemą, prie eismo įvykio medžiagos
pridėjo Š. S. surašytą transporto priemonės apžiūros aktą, tačiau tarnybos
pabaigoje minėtų juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) PK, bei
fizinių asmenų dokumentų nepridavė kompetentingam pareigūnui, turinčiam teisę
nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, o neturėdamas teisėto
pagrindo ir taip pažeisdamas Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2005 m.
liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių
administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos“ IV skyriaus 32
ir 36 punktus, nuo 2006 m. liepos 25 d. iki liepos 27 d., 13.50 val. laikė
juridinio ir fizinio asmens dokumentus (2006 m. liepos 25 d. L. J. ir D. J.
paaiškinimus, 2006 m. liepos 25 d. įvykio vietos schemą, 2006 m. liepos 25
transporto priemonės apžiūros aktą) savo namuose, esančiuose (duomenys
neskelbtini).
Kasatorius skunde
teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 228
straipsnio 1 dalį, nes jis savo veiksmais valstybei didelės neturtinio pobūdžio
žalos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas apie tai, ar kasatorius savo
veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, sprendė
subjektyviai, o ne vertindamas konkrečias bylos aplinkybes ir paties
kasatoriaus galimybę tokią žalą suvokti. Tuo tarpu būtent pirmosios instancijos
teismas, ištyręs bylos aplinkybes bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė
pagrįstą išvadą, kad kasatorius nesiekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos
sau, kitų asmenų teisių nepažeidė, savo veiksmais eismo įvykio dalyviams
nesudarė neigiamos nuomonės apie policijos pareigūnų darbą, priešingai, tiek
nukentėjusysis, tiek pažeidėjas buvo patenkinti kasatoriaus, kaip policijos
pareigūno, darbu, ir konstatavo, kad kasatorius savo veiksmais didelės
neturtinio pobūdžio žalos valstybei nepadarė. Šią savo išvadą pirmosios instancijos
teismas pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
formuojama praktika.
Kasatorius atkreipia
dėmesį į tai, kad techninio eismo įvykio metu nukentėjusiojo automobiliui buvo
padaryti tik nedideli pažeidimai, jokių žymesnių materialinių nuostolių nebuvo,
žmonės nenukentėjo, pažeidėjas padarytą žalą atlygino, todėl eismo įvykio
dalyviai vienas kitam pretenzijų neturėjo. Dėl šių priežasčių kasatoriui iškilo
abejonė, kaip reikia užfiksuoti tokį eismo įvykį, kai nukentėjusysis ir
pažeidėjas vienas kitam pretenzijų neturi.
Kasatorius nurodo,
kad eismo įvykio vietoje jis atliko visus pirminius veiksmus, būtinus
įforminant eismo įvykį, t. y. paėmė liudytojų paaiškinimus, sudarė autoavarijos
vietos schemą, surašė transporto priemonės apžiūros aktą, kurių pagrindu
pažeidėjui buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės. Tai rodo, kad
kasatorius neturėjo tikslo nuslėpti eismo įvykio ir padėti kitiems asmenims
išvengti administracinės atsakomybės, o vėliau ketino dėl padaryto KET
pažeidimo kvalifikavimo konsultuotis su kolegomis. Kasatoriaus manymu, dėl
tokio pobūdžio techninių eismo įvykių, turtinę žalą patiria tik konkretūs
asmenys, bet ne valstybė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, į tai neatsižvelgė.
Nuteistojo Ž.
Š. ir jo gynėjo kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl Ž. Š. nuteisimo
pagal BK 228 straipsnio 1 dalį
Piktnaudžiavimas
BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens
piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas. Teismų
praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės
tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir
kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba
nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir
turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau
piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri
pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK
228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia
baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelės žalos
patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet
kokia žala, bet su didelės žalos padarymu. Žala gali būti turtinė ar neturtinė,
bet ji turi būti įvardyta nuosprendyje.
Ž. Š. apygardos
teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas –
dirbdamas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viešosios
policijos viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliu, vykdydamas
tarnybines pareigas 2006 m. liepos 25 d., apie 20.00 val. gavęs (duomenys
neskelbtini) PK budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini)
įvyko techninis eismo įvykis, tą pačią dieną, apie 20.30 val., tarnybiniu
automobiliu nuvykęs į eismo įvykio vietą, priėmęs iš piliečių D. J. ir L. J.
paaiškinimus apie tai, kad automobilio „VW Jetta“ (vals. Nr. (duomenys
neskelbtini)) vairuotojas R. R., važiuodamas atbuline eiga kliudė L. J.
automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasitraukė
iš eismo įvykio vietos, nubraižęs įvykio schemą, prie eismo įvykio medžiagos
pridėjęs Š. S. surašytą transporto priemonės apžiūros aktą, į įvykio vietą
automobiliu „VW Jetta“ sugrįžus kaltininkui R. R., piktnaudžiaudamas tarnybine
padėtimi ir grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, – nustatyta tvarka neįformino
autoavarijos, padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo dokumentų ir pagal
kompetenciją nepritaikė administracinio poveikio priemonių, t. y. įvykio
kaltininkui R. R. nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo už
pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (KET pažeidimas,
nulėmęs transporto priemonės sugadinimą) ir 130 straipsnyje (pasitraukimas
iš autoavarijos vietos).
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad tokia kasatoriaus veika yra piktnaudžiavimas tarnyba,
tačiau kartu konstatavo, kad Ž. Š. savo veiksmais nepadarė didelės neturtinės
žalos valstybei, todėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikaltimo sudėties
nebuvimo.
Apeliacinės
instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo
didelės neturtinės žalos valstybei nebuvimą, ir nusprendė, kad dėl tokių Ž. Š.
veiksmų valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Didelė neturtinė žala, pasak
apygardos teismo, pasireiškė tuo, kad Ž. Š. padarydamas inkriminuotus jam
pažeidimus iškraipė Lietuvos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje numatytus
policijos veiklos principus: pagarbos žmogaus teisėms, visuomenės moralės,
teisėtumo, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso 7 straipsnyje nustatytą teisėtumo užtikrinimo taikant poveikio
priemones už administracinius teisės pažeidimus principą, sumenkino valstybės
institucijos – (duomenys neskelbtini) PK funkcijas ir veiklos principus,
diskreditavo valstybės tarnautojo ir policijos pareigūno vardą. Teismas
pažymėjo, kad tokie policijos pareigūnų veiksmai pakerta visuomenės
pasitikėjimą policijos institucija, nes sudaromas įspūdis, kad kelių eismo
taisykles pažeidę asmenys gali išvengti administracinės atsakomybės, todėl Ž. Š.
padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, kuri pasireiškė valstybinės
teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos prestižo ir autoriteto
sumenkinimu, pagrindinių veiklos principų iškraipymu bei policijos pareigūno
vardo diskreditavimu, ir buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su
padaryta pavojinga veika.
Taigi abu
teismai priėjo vienodas išvadas dėl to, kad kasatorius piktnaudžiavo tarnyba,
tačiau nevienodai įvertino padarytos žalos dydį ir BK 228 straipsnio 1 dalyje
numatyto požymio „didelė žala“ buvimą.
Piktnaudžiaudamas
tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei
diskredituoja tarnautojo vardą ir tuo padaro žalos valstybei ar piliečių
interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne
bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala
valstybei.
BK 228
straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos
veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems
interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Įstatymas
nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti,
todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas,
atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį –
ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami
interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos
veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą,
rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir
valstybės institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai
pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar
ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar
jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio
pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius,
bet kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti.
Policijos
patrulių veiksmus autoavarijos vietoje reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio
komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 660 „Dėl policijos patrulių
veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas). Vadovaujantis minėto
Įsakymo 16 punktu, tarnybos metu patrulis, be kitų išvardytų pareigūnų, yra
pavaldus budėtojui, todėl to paties Įsakymo 85.11 punkte nustatyta, kad atvykus
į kiekvienos autoavarijos vietą, būtina, informuoti budėtoją apie atliekamus
veiksmus ir aplinkybių pasikeitimus, o 94.1 – 94.5 punktuose nurodyta, kad
jeigu vairuotojas su transporto priemone pasitraukė iš autoavarijos vietos,
atvykus į tokios autoavarijos vietą, papildomai būtina, apie tokios
autoavarijos vietą nedelsiant informuoti budėtoją; surinktą informaciją
perduoti budėtojui; suderinus su budėtoju, persekioti pasitraukusią transporto
priemonę arba ieškoti jos netoli įvykio vietos; suradus pasišalinusią
transporto priemonę, nedelsiant informuoti budėtoją. Kaip matyti iš bylos
medžiagos, kasatorius, gavęs pranešimą ir atvykęs į autoavarijos vietą, apklausė
liudytojus L. J. ir D. J. bei paėmė jų rašytinius paaiškinimus, sudarė
autoavarijos vietos schemą ir surašė transporto priemonės apžiūros aktą. Tačiau
papildomai neinformavo budėtojo apie tai, kad vairuotojas su transporto
priemone pasitraukė iš autoavarijos vietos, ir, nors vėliau vairuotojas sugrįžo
į avarijos vietą, tačiau apie tai budėtojui nedelsiant nepranešė. Vadovaujantis
minėto Įsakymo 88.4 punktu, išsiaiškinus techninio eismo įvykio aplinkybes ir
nustačius kaltininką, policijos patrulis turi surašyti pažeidėjui protokolą,
tačiau, kaip teigia nuteistasis Ž. Š., jis administracinio teisės pažeidimo
protokolo automobilio vairuotojui R. R. nesurašė dėl kilusių abejonių, pagal
kokį ATPK straipsnį kvalifikuoti pažeidėjo padarytą veiką.
Taigi šioje
situacijoje kasatorius dalį veiksmų padarė laikydamasis įstatymų reikalavimų, o
dalies savo pareigų, numatytų teisės aktuose, nevykdė. Tačiau jis teisinosi
tuo, kad avarija buvo nesudėtinga, techninė, nepadariusi didelės žalos, jos
kaltininkas, nors pasitraukė iš įvykio vietos, tačiau savo noru sugrįžo ir teigė,
kad nepastebėjo kitos transporto priemonė kliudymo. Įvykio dalyviai vietoje
išsiaiškino įvykio aplinkybes ir susitarė dėl to, kas kaltas dėl įvykio ir dėl
žalos atlyginimo bei neturėjo pretenzijų dėl Ž. Š. tarnybos pareigų atlikimo
pobūdžio. Jų akyse pareigūnas neatrodė, kaip piktnaudžiavęs tarnyba ir
diskreditavęs valstybės tarnautojo vardą, o atvirkščiai – „ūkiškai“ išsprendęs
kilusį ginčą. Todėl įvykis gali būti vertinamas kaip pareigūno vardo
diskreditavimas tik išeinant iš valstybės tarnybos interesų, bet ne asmenų,
dalyvavusių incidente suvokimo. Kolegija sutinka su apygardos teismo
nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos padarymo valstybei, tačiau laiko, kad
esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms padaryta žala BK 228 straipsnio
prasme nelaikytina didele ir darančia padarytą veiką nusikaltimu bei
užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę, todėl kolegija laiko, kad apylinkės
teismas pagrįstai įvertinęs visas bylos aplinkybes nusprendė, kad kilę
padariniai nelaikytini didele neturtine žala valstybei ir kasatorių pagal šį
kaltinimą išteisino.
Dėl Ž. Š.
nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
Ir pirmosios,
ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo dokumentų suklastojimo faktą, t. y.
nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje sudėtį, tačiau dėl to priėmė
skirtingus sprendimus. Apylinkės teismas konstatavęs, kad Ž. Š. padarė
nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje vadovaudamasis BK 37
straipsniu jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido, motyvuodamas tuo, kad Ž. Š.
padarytas nusikaltimas nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio asmuo
galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl yra mažareikšmis. Tuo
tarpu apeliacinės instancijos teismas už šį nusikaltimą paskyrė bausmę.
Pagal BK 37
straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų
nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas
mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka
visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau
dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina išvadą, kad padarytos
veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų
tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn
ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo
požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką,
sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į
veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos
ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai,
kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į
subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas,
tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje
nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
Priimdamas sprendimą atleisti kasatorių nuo baudžiamosios atsakomybės apylinkės
teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė BK 300 straipsnio 1 dalyje
numatyto nusikaltimo dalyką, t. y. „Gautos informacijos žurnalą“, kuris buvo
suklastotas įrašant į jį tikrovės neatitinkančią informaciją, mažareikšmiu, nes
jo pildymo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2003 m.
gegužės 15 d. įsakymas Nr. V-271 „Dėl informacijos apie nusikalstamą veiką,
kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo“.
Tačiau
vertinant veikos mažareikšmiškumą atsižvelgiama ne tik į suklastoto dokumento savybes,
jo svarbą bei reikšmę, bet ir į juridinį faktą, dėl kurio daromas įrašas, įrašo
juridinę reikšmę ir galimus padarinius normaliai policijos veiklai ir valstybės
tarnybos autoritetui. Teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės
tada, kai laiko, kad dėl tokio suklastojimo netikslinga asmenį bausti, o
bausmės tikslai gali būti pasiekti be baudžiamosios atsakomybės. Kolegija
laiko, kad apylinkės teismas atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. Š.
baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
Dėl Ž. Š.
nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį
BK 302
straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio ar fizinio
asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimą
ar neturint tam teisėto pagrindo įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą,
panaudojimą ar realizavimą. BK 302 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už
dokumento pagrobimą ar kitą savo esme panašią veiką, taigi baudžiamoji
atsakomybė, visų pirma, numatyta už neteisėta įgijimą ir už tolesnius veiksmus
su neteisėtai įgytu dokumentu. Tokią veiką daro asmuo, neturintis teisės
disponuoti šiame BK straipsnyje nurodytais dokumentais. Byloje nustatyta, kad Ž.
Š. buvo policijos pareigūnas, į kurio tarnybos pareigas įėjo medžiagos dėl
administracinių teisės pažeidimų rinkimas ir teisinis įforminimas. Nuosprendyje
pažymėta, kad pagal BK 302 straipsnį jis nuteistas kaip valstybės tarnautojas, kuris
dirbdamas (duomenys neskelbtini) PK VP VTS PB patruliu, vykdė tarnybines
pareigas. Kaip policijos pareigūnas kasatorius turėjo teisėtą pagrindą rinkti,
laikyti, gabenti ir atlikti kitus veiksmus su medžiaga apie administracinius
teisės pažeidimus, kadangi tai įėjo į jo tarnybos pareigas. Tuo tarpu, kaip jau
minėta, BK 302 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie
neturi teisės tokių dokumentų įgyti, gabenti ir laikyti ar kitaip jais
disponuoti.
Kaip seka iš
Kauno apygardos teismo nuosprendžio, laikydamas namie dokumentus apie
transporto eismo įvykį, kasatorius pažeidė Lietuvos policijos generalinio
komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintų „Kelių eismo
taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos“ IV
skyriaus 32 ir 36 punktus. Jo padarytoje veikoje galėtų būti drausminio
nusižengimo požymiai, bet ne BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties
požymiai. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pagrįstai išteisino kasatorių
dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, tačiau ne visai tinkamai motyvavo
savo sprendimą. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas nuteisdamas Ž. Š. pagal BK
302 straipsnio 1 dalį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši Kauno
apygardos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir paliekamas galioti Kaišiadorių
rajono apylinkės teismo nuosprendis.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nuosprendį
ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d.
nuosprendį Ž. Š. byloje be pakeitimų.
Teisėjai
Josifas
Tomaševičius
Lidija Liucija Žilienė
Vytautas
Piesliakas