Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-817/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05436-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;

1.2.26.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,

dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. B. ir jo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),

nukentėjusiam I. Č. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

vertėjai Ingridai Petrulienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. Č. įgalioto atstovo advokato Igorio Manzurovo (toliau – apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Baudžiamoji byla dalyje dėl civilinės ieškovės V. pareikšto 23,02 Eur civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nutraukta.

Civilinio ieškovo I. Č. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš T. B. civiliniam ieškovui I. Č. 2 150 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija:

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       T. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2023 m. vasario 12 d., apie 15.05 val., viešoje vietoje – parduotuvėje „I.“, (duomenys neskelbtini), pašalinio asmens J. A. akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais, ciniškais ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, parduotuvės apsaugos darbuotojui I. Č. paprašius jo išeiti iš parduotuvės, I. Č. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, priešinosi išlydimas iš parduotuvės ir grumtynių metu sudavė alkūne I. Č. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam I. Č. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 21-o danties nuskilimu.

II.                      Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo I. Č. įgaliotas atstovas advokatas Igoris Manzurovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir T. B. nuteisti pagal BK 284 straipsnį. Taip pat prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai ir I. Č. naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog T. B. iš esmės neprisipažino, kad jis užpuolė parduotuvės „I.“ apsaugos darbuotoją, nes viso teisminio proceso metu nurodė, kad jis gynėsi nuo apsaugos darbuotojo, neva I. Č. jį užpuolė. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. B. įvykio dieną lankėsi parduotuvėje ne vieną kartą ir net kelis kartus buvo išprašomas iš parduotuvės, kadangi jis elgėsi nepagarbiai pirkėjų atžvilgiu, naudojo necenzūrinius žodžius, veržėsi į parduotuvę. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, jog T. B. iki šiol nėra atlyginęs nukentėjusiam I. Č. jokios žalos, jis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu, gali atlyginti iš viso 1 000 Eur žalos nukentėjusiajam I. Č.. Apelianto atstovo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad T. B. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygų, kuriomis remiantis jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4.       Apelianto atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, kadangi nukentėjusysis I. Č. patyrė didesnę nei 500 Eur dydžio neturtinę žalą.

5.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

6.       Teismo posėdžio metu nukentėjusysis I. Č. ir jo įgaliotas atstovas advokatas Igoris Manzurovas prašė apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti atstovavimo išlaidas, o prokuroras, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. B. ir jo gynėjas advokatas Alfredas Sokolovskis prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo I. Č. įgalioto atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8.       Apelianto atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu T. B. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukiant, bei prašo panaikinti T. B. taikomą laidavimo institutą, pripažinti jį kaltu ir nuteisti pagal BK 284 straipsnį, argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose nurodytas laidavimo taikymo sąlygas. Kitos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos nėra ginčijamos.

9.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019).

10.       Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, sprendė, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog, nors T. B. vieną kartą buvo teistas (2012 m.), tačiau teistumas išnykęs ir laikoma, kad T. B. teisiamas pirmą kartą. Jis  savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, pripažino, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiam žalą, sutiko ją atlyginti, tik manė, kad nukentėjusiojo pareikalautas žalos atlyginimas yra per didelis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad T. B. nesutiko su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, nereiškia, jog jis nesutinka atlyginti savo veiksmais padarytos žalos nukentėjusiajam, be to jis visiškai atlygino civilinės ieškovės V. pareikštą ieškinį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad T. B. yra jauno amžiaus, dirba, turi mažametį vaiką, todėl sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog T. B. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog T. B. motina L. B., pateikusi prašymą būti laiduotoja, gali daryti jam teigiamą įtaką ir yra verta teismo pasitikėjimo. Apeliacinės instancijos teismas kitaip vertinti išdėstytų aplinkybių ir daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisingas ar neteisėtas, neturi pagrindo.

11.       Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Tam, kad būtų galima konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, teismas turi nustatyti, kad kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje minėtų sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-511-693/2015, 2K-289-693/2019, 2K-181-788/2021). Kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-181-788/2021).

12.       Šioje byloje nustatyta, kad T. B.

13.       Analizuojant T. B. parodymus, galima daryti išvadą, kad esmines nusikalstamos veikos aplinkybes jis pripažino, parodymų turinys leidžia teigti, kad T. B. parodymai pasižymi nuoseklumu, papildo vieni kitus ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo išvadai, kad T. B. kaltės pripažinimas ir išsakytas gailestis yra deklaratyvūs. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. B. prisipažino kaltu, davė išsamius parodymus, savo elgesiu nekėlė kliūčių procesui, ne kartą išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų, baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, ne tik T. B. išsakomas ketinimas atlyginti I. Č. padarytą žalą, tačiau ir T. B. veiksmai, kai jis atlygino civilinės ieškovės V. pareikštą 23,02 Eur civilinį ieškinį dėl I. Č. gydymo, rodo, kad T. B. suvokė, jog yra kaltas dėl savo veiksmų ir stengėsi atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs T. B. veiksmus, elgesį, parodymų turinį viso proceso metu, pagrįstai nusprendė, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir toks kaltinamojo pripažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją laidavimo sąlygą.

14.       Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kad pastarasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi ydingais laikytini atvejai, kai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, vadovaudamasis tomis pačiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsisako pripažinti analogišką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021).

15.       Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde ginčijamas ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimas. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas atlygins ar pašalins padarytą žalą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. B. viso proceso metu (tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme) teigė norintis atlyginti nukentėjusiajam I. Č. padarytą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę). Byloje taip pat nustatyta, kad T. B. dar ikiteisminio tyrimo metu dėjo pastangas susitaikyti su nekentėjusiuoju ir atlyginti padarytą žalą, tačiau nebuvo susitarta dėl žalos dydžio. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai šalių pozicijos dėl žalos dydžio yra labai skirtingos, pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, ir būtų nustatytas pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015, 2K-289-693/2019). Nagrinėjamoje byloje T. B. sutikimas atlyginti žalą užfiksuotas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokole. Be to, T. B. visiškai atlygino civilinės ieškovės V. pareikštą civilinį ieškinį dėl I. Č. gydymo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išdėstytos ir įvertintos aplinkybės patvirtina, kad T. B. iš dalies atlygino padarytą žalą bei sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad I. Č. padaryta žala bus atlyginta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes,  konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją laidavimo sąlygą.

16.       Įvertinus visų aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus T. B. galima užtikrinti sąlyginiu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, įvertino kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė. Todėl tenkinti nukentėjusiojo I. Č. įgalioto atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nėra pagrindo.

17.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

18.       Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis I. Č. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2 150 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš T. B.. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo I. Č. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš T. B. civiliniam ieškovui I. Č. 2 150 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo I. Č. įgaliotas atstovas advokatas Igoris Manzurovas nesutinka su tokiu neturtinės žalos dydžiu ir prašo nukentėjusiojo I. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, t. y. nukentėjusiajam priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‒ CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.

20.       Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus šiuo metu aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-272-648/2015, 2K-170-699/2016, 2K-296-719/2020, 2K-34-303/2020, 2K-239-697/2022, 2K-70-942/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

21.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam I. Č. neturtinės žalos dydį, įvertino CK 6.250 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiajam I. Č. nusikalstamais T. B. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad dėl dalinai nuskelto priekinio danties nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas neigiamas pasekmes, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, smurtinių veiksmų intensyvumą ir sužalojimo mastą, tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltas neigiamas pasekmes dėl nuskilusio ėduonies pažeisto danties, taip pat kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (nevedęs, dirba, turi mažametį vaiką), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, bei kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, neturinės žalos dydį sumažino iki 500 Eur.

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis I. Č. patyrė fizinius bei dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis I. Č. dėl patirtų sužalojimų būtų ilgai gydęsis, jam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Vertintina ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. B. turtinė padėtis (nevedęs, jauno ir darbingo amžiaus, dirba, turi mažametį vaiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajam I. Č. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 500 Eur, yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek jos sukeltoms pasekmėms. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo I. Č. patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. B. interesų pusiausvyros. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam I. Č. padarytos neturtinės žalos dydį, įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jas vertinti kitaip ir priteistą sumą didinti, kaip, kad prašo apelianto atstovas. Todėl tenkinti nukentėjusiojo I. Č. įgalioto atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir I. Č. naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

23.       Nukentėjusiojo I. Č. įgaliotas atstovas advokatas Igoris Manzurovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė iš T. B. nukentėjusiajam priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš apelianto atstovo pateikto pinigų priėmimo kvito už teisines paslaugas matyti, kad teisinių paslaugų suteikimas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam sudaro 100 Eur (b. t. 2, b. l. 61).

24.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2021, Nr. 2K-70-942/2022). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo I. Č. įgalioto atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, todėl nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

25.       Vilniaus apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 103,33 Eur už T. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

26.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo I. Č. įgalioto atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, todėl būtinybė skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. B. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš šio asmens šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nukentėjusiojo I. Č. įgalioto atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti nukentėjusiajam I. Č. išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 103.33 Eur iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                      Arūnas Bartkus

             Ieva Gavelytė-Kalytienė

             Nijolė Žimkienė