Civilinė byla Nr. 2-2310- 569/2014m.
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01313-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 116.4
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 2d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,
sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant
ieškovės atstovui advokatui Gintarui Žičkui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui UAB ,,Gelvora‘‘ dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovės atstovas advokatas Gintaras Žičkus paaiškino, kad ieškovė Ž. B. su atsakovu R. B. santuoką sudarė 2013m. rugsėjo 6d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenant santuokoje vaikų neturėjo.
Iki santuokos sudarymo ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai buvo darnūs. Tačiau po santuokos sudarymo prasidėjo abipusiai nesusipratimai ir nepagarba vienas kito atžvilgiu. Praėjus 4 mėnesiams po santuokos sudarymo jie nustojo gyventi kartu kaip sutuoktiniai. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūkęs: jie neveda bendro gyvenimo, nebeliko bendrų reikalų, pomėgių, užsiėmimų, jausmų. Pradėjusi gyventi atskirus gyvenimus ieškovė suprato, kad gyventi kartu nebeturi noro ir galimybių, todėl nusprendė nutraukti santuoką. Ieškovės ir atsakovo santykiai pašlijo, tarp jų buvo kilę nesutarimų dar gyvenant kartu. Šių nesutarimų priežastimi tapo skirtingi charakteriai, požiūris į gyvenimą. Įvertinusi šias faktines aplinkybes, matyti, kad santuoka tarp jų nutrūko dėl abiejų mūsų kaltės, pažeidžiant iš esmės savo santuokines pareigas - lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos. Ieškovė taikytis su atsakovu nepageidauja, mano, kad nėra realios galimybės susitaikyti. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas neįgijo jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, kuris priklausytų jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Išlaikymo iš atsakovo sau ieškovė neprašo. Ieškovė neturi jokių kreditorių. Ieškovė pageidauja, kad po santuokos nutraukimo jos pavardė būtų pakeista iš ,,B.‘‘ į ,,S.‘‘. Prašo nutraukti ieškovės Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės CMS, įrašo Nr. 408034, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeisti ieškovės Ž. B. santuokos metu įgytą pavardę ,,B.‘‘ į ,,S.‘‘.
Atsakovas R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Ankstesnio posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta, tačiau nepripažįsta, kad jis yra kaltas dėl šeimos iširimo. Sudarius santuoką su ieškove, jos elgesys jo atžvilgiu iš esmės pasikeitė. Po santuokos sudarymo ieškovė išvyko mokytis į Klaipėdą, nebeatsiliepė į jo skambučius, jis negalėjo su ja susisiekti, jam nėra žinomos priežastys, kodėl ieškovė su juo nustojo bendrauti, todėl jis nesijaučia kaltas dėl santuokos nutraukimo. Dar iki santuokos sudarymo tarp jo ir ieškovės kildavo nesutarimų. Taikytis su ieškove nenori, mano, kad nėra galimybės susitaikyti. Gyvendami santuokoje, jie jokio turto neįgijo, išlaikymo priteisti sau neprašo. Jis turi asmeninį kreditorių UAB ,,Gelvora‘‘, skola atsirado iki santuokos sudarymo, po santuokos nutraukimo ir toliau vykdys kreditorinį įsipareigojimą UAB ,,Gelvora‘‘.
Trečiojo asmens UAB ,,Gelvora‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime nurodo, kad sutinka, kad atsakovas vienas vykdytų kreditorinį įsipareigojimą bendrovės atžvilgiu.
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Iš santuokos liudijimo (b.l. 6) matyti, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta 2013m. rugsėjo 6d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenant santuokoje, vaikų šalys neturėjo. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nuo 2014m. pradžios su atsakovu nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovas teigia, kad su ieškove tarpusavio ryšių nepalaiko dar anksčiau – nuo 2013m. spalio mėnesio. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Ieškovės atstovas nurodė, kad jos ir atsakovo šeimos iširimą lėmė abipusiai nesusipratimai ir nepagarba vienas kito atžvilgiu, dar iki santuokos sudarymo tarp jų kildavo nesutarimų, kurių priežastimi tapo skirtingi charakteriai, požiūris į gyvenimą. Atsakovas taip pat pripažino, kad dar iki santuokos sudarymo tarp jų būdavo konfliktų, jis teigia suskaičiavęs dienas, kai tarpusavio santykiai buvo normalūs. Nors atsakovas nurodė, kad po santuokos sudarymo ieškovė be jokios priežasties su juo nutraukė visus ryšius, tačiau nenurodė, dėl ko kildavo nesutarimai dar iki santuokos sudarymo. Atsakovo paaiškinimai, jog jų šeima iširo dėl ieškovės jam nesuprantamai pasikeitusio elgesio, nepatvirtinti jokiais įrodymais ir neįtikinami, nes atsakovas pats pripažino, kad jų tarpusavio santykiai nesiklostė ir iki santuokos sudarymo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nutrūkus jų tarpusavio santykiams yra įžeidęs ieškovę. Todėl teismas laiko, kad abi šalys iš esmės pažeidė LR CK 3.27str. numatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliais ir vienas kitą gerbti. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu. Lojalumas reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, netinkamas abiejų sutuoktinių elgesys, nuolatiniai konfliktai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61str.2d.). Šalys nurodė, kad nėra realios galimybės susitaikyti, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina (LR CK 3.60str.2d.).
Kadangi šalys tarpusavio išlaikymo nereikalauja, dalintino turto neturi, šie reikalavimai byloje nespręstini. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas turi asmeninį kreditorių – UAB ,,Gelvora‘‘. Atsakovas įsipareigoja po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdyti savo prievolę kreditoriui. Trečiasis asmuo UAB ,,Gelvora‘‘ sutinka, kad atsakovas asmeniškai po santuokos nutraukimo vykdytų kreditorinį įsipareigojimą. LR CPK 376str. 3d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl teismo sprendimu nustatytina, kad po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui UAB ,,Gelvora‘‘ atsakovas vykdys asmeniškai.
Ieškovė nutraukiant santuoką prašė jai palikti ikisantuokinę pavardę ,,S.‘‘. LR CK 3.69str. 1d. numato, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasirinkti savo santuokinę ar iki santuokos turėtą pavardę. Tačiau ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jos ikisantuokinė pavardė buvo ,,S.‘‘, nors teismas ne kartą prašė nurodyti, kodėl ieškovė prašo palikti jai ,,S.‘‘ pavardę. Todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas atmestinas. Kadangi teismui nėra žinoma, kokią pavardę ieškovė pageidautų pasirinkti, jai paliekama santuokinė ,,B.‘‘ pavardė, kurią ji gali pasikeisti po santuokos nutraukimo administracine tvarka.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.
Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263str.-270str., teismas
n u s p r e n d ė:
Ieškinį patenkinti dalinai.
Nutraukti ieškovės Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės CMS, įrašo Nr. 408034, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad atsakovas R. B. kreditorinius įsipareigojimus UAB ,,Gelvora‘‘ pagal kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 08-016512-RK ir vartojimo kredito sutartį Nr. 08-049042-GV vykdys asmeniškai.
Po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. B. palikti pavardę ,,B.‘‘, atsakovui R. B. - ,,B.‘‘.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių m. CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.
Teisėja Lina Muchtarovienė