Civilinė byla Nr. e2S-1215-910/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11386-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams biudžetinei įstaigai Literatūriniam A. Puškino muziejui ir N. P. dėl įstaigos vadovo veiksmų pripažinimo mobingu ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės N. P. veiksmus kaip mobingą prieš jį ir įpareigoti ją nutraukti mobingą bei priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pateiktą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nurodęs, kad tokio ieškinio tenkinimas / netenkinimas nesukels ieškovui jokių materialiųjų pasekmių.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareikštas reikalavimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, tačiau nurodė, kad nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, išaiškinant ieškovui, kad jis ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad ieškovui būtina aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia.
5. Vykdydamas nurodytą nutartį, ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškinyje nurodytus biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės N. P. veiksmus kaip mobingą prieš ieškovą; 2) pripažinti ieškovo, kaip biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktoriaus pavaduotojo, veiklos už 2018 metus vertinimo 2019 m. sausio 30 d. išvadą ir iškeltus uždavinius neteisėtais ir negaliojančiais; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 1634,01 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad šie reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Teismas nurodė, kad darbo ginčai dėl teisės, nagrinėjami teismuose, išvardyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnyje, o visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į darbo ginčų komisiją. Nustatęs, kad dalis ieškiniu keliamų reikalavimų nebuvo nagrinėjami darbo ginčų komisijoje ir kad tokio pobūdžio reikalavimai negali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, teismas ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. ieškinį padavus nesilaikant ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
8. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti 2019 m. sausio 30 d. ieškovo veiklos už 2018 metus vertinimo išvadą ir iškeltus uždavinius neteisėtais ir negaliojančiais, teismas nurodė, kad pradiniu ieškiniu toks reikalavimas nebuvo keliamas – jis pareikštas tik 2019 m. gegužės 28 d., todėl laikytina, kad jis pareikštas praleidus tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą terminą, kurį atnaujinti ieškovas neprašo. Teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinio dalį dėl 2019 m. sausio 30 d. ieškovo veiklos už 2018 metus vertinimo išvados ir iškeltų uždavinių pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, nesutikdamas su vertinimu, turėtų jį skųsti biudžetinės įstaigos steigėjui, o jo šiuo klausimu priimtą sprendimą – teismui.
9. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ieškinyje nurodytus biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės N. P. veiksmus kaip mobingą prieš ieškovą, teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio ir pridėtų rašytinių duomenų matyti, jog tarp ieškovo ir atsakovo vadovės yra kilę ginčai dėl tam tikrų darbo sąlygų bei darbo santykių subjektų nepakankamai korektiško bendravimo darbo klausimais. Galiojantys teisės aktai nenumato teismui teisės reguliuoti psichologinės atmosferos kolektyve, juolab ieškovui jau nebedirbant jame. Teismo manymu, tokio turinio savarankiškas ieškinio reikalavimas iš principo negali būti įgyvendintas, jis nesukurtų ieškovui jokių objektyvių teisinių padarinių, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis ir nereikšmingas. Ieškovas, manydamas, kad ieškinyje nurodyti atsakovės direktorės veiksmai galėjo turėti įtakos jo atleidimui, gali tuo remtis nagrinėjant naujai ieškovo iškeltą ginčą dėl jo atleidimo iš darbo. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinio dalį dėl atsakovės vadovės veiksmų pripažinimo mobingu prieš ieškovą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmos instancijos teismas nors formaliai ir atsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo išvadas ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau pakartotinai spręsdamas dėl ieškinio priėmimo vėl atsisakė priimti tuo pagrindu, kad ieškinio reikalavimas dėl įstaigos vadovo veiksmų pripažinimo mobingu nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Vykdydamas teismo nutartį ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus taip, kad jie sukeltų materialiuosius teisinius padarinius, t. y. pareiškė reikalavimą atlyginti turtinę ir neturinę žalą, kilusią dėl įstaigos vadovo taikytų neteisėtų mobingo veiksmų.
10.2. Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, ignoravo civilinio proceso principą, kad iš darbo teisinių santykių kylančių ginčų nagrinėjimui yra taikomos specialios CPK XX skyriuje nustatytos taisyklės. Teismas privalo būti aktyvus ir turi teisę bei pareigą savo iniciatyva imtis darbuotojo teisių gynimo, be kita ko, peržengdamas pareikšto reikalavimo ribas ar taikydamas alternatyvias darbuotojo teisių gynimo priemones.
10.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. su šiuo reikalavimu nesikreipė į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija yra viešosios teisės subjektas ir jos veiklai yra taikoma ultra vires doktrina, o tai reiškia, kad ji turi tik tas kompetencijas ir įgalinimus, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme ir institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nei Darbo ginčų komisijos darbo reglamente, nei DK nėra tiesiogiai nurodyta, kad darbo ginčų komisija galėtų priteisti iš darbdavio žalos atlyginimą darbuotojui. Ginčo dėl delikto išsprendimas yra išimtinė teismo kompetencija.
10.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio reikalavimo dėl atsakovės veiksmų pripažinimo mobingu tenkinimas nesukeltų materialinių teisinių pasekmių. Ieškovo suformuluotas reikalavimas iš esmės atitinka materialiųjų civilinių ir darbo teisių gynybos būdus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkte, taip pat specialiose DK normose. DK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, todėl ieškinio reikalavimas dėl mobingo pripažinimo darbovietėje gali ir privalo būti teisminio nagrinėjimo dalyku.
10.5. Darbo ginčų komisija reikalavimo dėl 2019 m. sausio 30 d. ieškovo veiklos už 2018 metus vertinimo išvados ir iškeltų uždavinių pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais apskritai nenagrinėjo, nurodydama, kad tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai, todėl laikytina, kad ieškovas nėra saistomas darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo termino dėl klausimo, kurio ji apskritai nenagrinėjo, o tai reiškia, kad šiam reikalavimui nėra taikomas privalomas ikiteisminis ginčo nagrinėjimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad šį reikalavimą ieškovas turėjo pateikti iki 2019 m. balandžio 12 d. yra nepagrįsta. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovas su šiuo reikalavimu pirmiau turėjo kreiptis į biudžetinės įstaigos steigėją ir tik po to į teismą, nes ieškovo ir įstaigos steigėjo apskritai nesieja jokie teisiniai santykiai.
10.6. Mobingas kaip socialinis reiškinys darbo santykiuose yra pripažįstamas pagal DK normas, tačiau vien tai, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje kol kas nėra aiškiau apibrėžtos tokių reikalavimų nagrinėjimo praktikos, negali būti faktiniu pagrindu atsisakyti tokius reikalavimus nagrinėti teisme.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą
14. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovo naudai iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šie reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, todėl šią ieškinio dalį atsisakė priimti kaip paduotą nesilaikant ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
15. Ieškovas (apeliantas), nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, kad nei Darbo ginčų komisijos darbo reglamente, nei DK nėra tiesiogiai nurodyta, kad darbo ginčų komisija galėtų priteisti iš darbdavio žalos atlyginimą darbuotojui, todėl laikytina, kad tokio ginčo išsprendimas yra išimtinė teismo kompetencija. Sutikti su šia ieškovo pozicija nėra teisinio pagrindo.
16. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
17. DK 220 straipsnis, reglamentuojantis darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustato privalomą išankstinį darbo ginčo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje. Tokios nuostatos tikslas – siekti greitesnio ir efektyvesnio darbo ginčo išnagrinėjimo ir abi puses tenkinančio kompromiso.
18. Jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
19. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą sieja su netinkamu atsakovės kaip darbdavės pareigų vykdymu (tinkamos darbo aplinkos nesukūrimu ir kt.). Tokie ginčai priskiriami individualiems darbo ginčams (DK 213 straipsnis), taigi jiems, priešingai nei nurodo apeliantas, taikoma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovas nepateikė teismui darbo ginčų komisijos priimto sprendimo, kuris patvirtintų aplinkybę, kad ieškovas laikėsi darbo ginčui nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. iki kreipiantis į teismą su ieškiniu, pirmiau su atitinkamu prašymu buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją.
20. Byloje nesant duomenų, kad ieškovas pasinaudojo privaloma išankstine darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CPK137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Dėl reikalavimo pripažinti atsakovės veiksmus kaip mobingą prieš ieškovą
21. Ieškovas, be kita ko, prašė teismo pripažinti ieškinyje nurodytus biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės N. P. veiksmus (atostoginių neišmokėjimą laiku, netinkamą gyventojų pajamų mokesčio už ieškovą apskaičiavimą, ieškovo pareigybės ignoravimą, ieškovo neišleidimą į mokymus ir kt.) kaip mobingą prieš ieškovą.
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio ieškinio reikalavimo, nurodė, kad tokio turinio savarankiškas ieškinio reikalavimas iš principo negali būti įgyvendintas, jis nesukurtų ieškovui jokių objektyvių teisinių padarinių, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis ir nereikšmingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinio dalį dėl atsakovės vadovės veiksmų pripažinimo mobingu prieš ieškovą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
24. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
25. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, kuria atsisakė priimti ieškinį, 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia.
26. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jis, vykdydamas teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, patikslino ieškinio reikalavimus taip, kad jie sukeltų materialiuosius teisinius padarinius, t. y. pareiškė reikalavimą atlyginti turtinę ir neturinę žalą, kilusią dėl įstaigos vadovo taikytų neteisėtų mobingo veiksmų.
27. Jau nurodyta, kad ieškovui nesilaikant privalomos išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl tokio turinio ieškinio reikalavimo patenkinimas šioje byloje nesukeltų (negalėtų sukelti) ieškovui jo pageidaujamų materialiųjų teisinių padarinių (turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Kitų materialiųjų teisinių padarinių, kurių siekiama pareikštu reikalavimu dėl atsakovės veiksmų pripažinimo mobingu prieš ieškovą, ieškovas patikslinęs ieškinį nenurodė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl šio reikalavimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl reikalavimo pripažinti ieškovo veiklos vertinimo išvadą ir iškeltus uždavinius neteisėtais ir negaliojančiais
28. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, pareiškė reikalavimą pripažinti 2019 m. sausio 30 d. ieškovo veiklos už 2018 metus vertinimo išvadą ir iškeltus uždavinius neteisėtais ir negaliojančiais. Ieškovo teigimu, jo veikla nepagrįstai įvertinta tik „patenkinamai“, be to, išvadoje 2019 metams iškeltos užduotys yra neaiškios ir neįvykdomos.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pradiniu ieškiniu toks reikalavimas nebuvo keliamas – jis pareikštas tik 2019 m. gegužės 28 d. patikslinus ieškinį, t. y. praleidus tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą terminą, kurį atnaujinti ieškovas neprašo. Teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinio dalį dėl ieškovo veiklos vertinimo išvados ir iškeltų uždavinių pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, nesutikdamas su vertinimu, turėtų jį skųsti biudžetinės įstaigos steigėjui, o jo šiuo klausimu priimtą sprendimą – teismui.
30. Ieškovas (apeliantas) nesutikimą su šia teismo išvada grindžia tuo, kad darbo ginčų komisija reikalavimo dėl ieškovo veiklos vertinimo išvados ginčijimo apskritai nenagrinėjo, nurodydama, jog tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Dėl to, ieškovo manymu, jis nėra saistomas darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo termino, o tai reiškia, kad šiam reikalavimui nėra taikomas privalomas ikiteisminis ginčo nagrinėjimas.
31. Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – VSĮDDAĮ) 14 straipsnis. Kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarką detalizuoja Valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. ĮV-948 (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 10 punktą darbuotojo veiklos vertinimo procedūrą sudaro darbuotojo veiklos nagrinėjimas, darbuotojo veiklos įvertinimas ir veiklos vertinimo išvados užpildymas. Pagal aprašo 15 punktą po pokalbio tiesioginis vadovas, kartu su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiu asmeniu, įvertinęs darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą, užpildo darbuotojo išvados formą, įrašydamas darbuotojo pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimą ir siūlymus, nurodytus VSĮDDAĮ 14 straipsnio 10 dalyje. Jei darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo nesutinka su tiesioginio vadovo siūloma išvada, apie tai pažymi išvadoje ir nurodo nesutikimo argumentus (Aprašo 17 punktas). Tiesioginis vadovas darbuotoją su išvada supažindina pasirašytinai; darbuotojui atsisakius pasirašyti patvirtinant, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas (Aprašo 18 punktas). Tiesioginis vadovas per 3 darbo dienas nuo išvados surašymo pateikia išvadą ir aktą, jei jis buvo surašytas, biudžetinės įstaigos vadovui, kuris priima VSĮDDAĮ 14 straipsnio 11 dalyje nurodytą sprendimą (Aprašo 19 punktas). Pagal VSĮDDAĮ 14 straipsnio 11 dalį biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl šio straipsnio 10 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimo; šis sprendimas galioja vienus metus; jeigu biudžetinės įstaigos vadovas priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti siūlymo ar veiklos vertinimo išvados, darbuotojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia. To paties straipsnio 12 dalis nustato, kad biudžetinės įstaigos darbuotojas priimtus sprendimus dėl jo vertinimo turi teisę skųsti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad aptartas teisinis reglamentavimas numato galimybę darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams skųsti tik su darbuotojo veiklos vertinimo išvados įgyvendinimu susijusius įstaigos vadovo sprendimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, nesutikdamas su VSĮDDAĮ 14 straipsnio 11 dalyje nurodytu darbdavio sprendimu, būtų jį skundęs įstatymo nustatyta tvarka.
33. Pažymėtina, kad darbuotojo veiklos vertinimo išvada, priešingai nei ją įgyvendinantis darbdavio sprendimas ar sprendimas, kuriuo atsisakoma įgyvendinti veiklos vertinimo išvadą, pati savaime nesukuria, nepanaikina ir nepakeičia darbuotojų subjektinių teisių ar pareigų. Todėl reikalavimai dėl darbuotojo veiklos vertinimo išvados pripažinimo negaliojančia darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka nenagrinėtini kaip nesukeliantys darbuotojui jokių materialiųjų teisinių padarinių (žr. šios nutarties 23 punktą).
34. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atisakymą priimti ieškinio dalies dėl ieškovo veiklos vertinimo išvados pripažinimo neteisėta ir negaliojančia nepagrįstai siejo su procedūrinio ieškinio pareiškimo termino praleidimu, nes, kaip nurodyta pirmiau, toks ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme. Kita vertus, nors teismas ir netinkamai motyvavo atsisakymą priimti šį ieškinio reikalavimą, tačiau atsisakydamas priimti nurodytą ieškinio dalį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą iš esmės išsprendė teisingai.
35. Ieškovas (apeliantas) skundžiamos nutarties neteisėtumą, be kita ko, grindžia nepakankamu teismo aktyvumu ir pareigos savo iniciatyva imtis darbuotojo teisių gynimo nevykdymu. Įvertinus ir išanalizavus bylos medžiagą, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai taikęs CPK XX skyriaus normas, reglamentuojančias darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, įskaitant pareigą būti aktyviam, juolab kad ieškovui nagrinėjamoje byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Dėl to nurodyti ieškovo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė