Administracinė byla Nr. A-257-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03016-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 28 d. iki 2012 m. kovo 8 d. buvo periodiškai kalinamas Šiaulių TI, kuriame buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Pareiškėjas buvo laikomas su dar 6 asmenimis, todėl jam teko kalėti mažesnėje nei 3,6 kv. m ploto. Kameroje nebuvo tinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo. Kalinimo patalpoje tvyrojo didelė drėgmė, ji nebuvo vėdinama. Kameroje taip pat veisėsi tarakonai ir pelėsis. Tarp kalinamų asmenų kameroje nuolat kildavo konfliktai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. dvasinį sukrėtimą, baimės ir nerimo jausmą, sutriko miegas, jautėsi pažemintas.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI pirmą kartą etapuotas 2012 m. vasario 10 d. ir laisvės atėmimo įstaigoje laikytas iki 2012 m. vasario 20 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 10, kurioje buvo laikomi 2–6 asmenys. Kadangi kameroje esančių asmenų skaičius niekada nebuvo pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 2,71 kv. m iki 8,13 kv. m ploto. Šiaulių TI atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje metu kalinami asmenys nebūdavo kameroje. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laiku kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Pažymėjo, kad švarą ir tvarką kamerose privalo palaikyti patys nuteistieji, dezinfekcija ir dezinsekcija atliekamos pagal nustatytus grafikus. Pabrėžė, kad Šiaulių TI niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų bei netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Anot Šiaulių TI, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 20 d. Šiaulių TI buvo kalinamas 10 dienų, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 2,71 kv. m iki 8,13 kv. m kameros ploto. Nustatyti tiksliai, kiek ir kokią dieną kameros ploto teko pareiškėjui, teismas galimybės neturėjo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu iš viso 10 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Vadovaudamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog Šiaulių TI padarė kitus pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir sąmoningai sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas. Nėra pagrindo teigti, kad kalinimas per mažo ploto sąlygomis pakenkė pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 2 metams nuo išvykimo iš Šiaulių TI. Laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos pareiškėjos teisės, buvo trumpas, t. y. tik 10 dienų, o dalį šio laikotarpio pareiškėjas galimai buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas laikėsi pozicijos, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui, o priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

Pažymi, kad Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis buvo laikomas nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 20 d. Tvirtina, kad kalinamam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m ploto. Nagrinėjamu atveju jis kameroje dėl per mažo ploto buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Kameroje nebuvo tinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo. Kalinimo patalpoje tvyrojo didelė drėgmė, todėl nuo lubų luposi dažai. Jos buvo neventiliuojamos. Kameroje taip pat veisėsi tarakonai ir pelėsis. Tarp kalinamų asmenų nuolat kildavo konfliktai. Kameroje naudotis tualetu pareiškėjas turėjo visų akivaizdoje ir tai žemino jo orumą, o pats tualetas neturėjo unitazo (klozeto), ant kurio būtų galima atsisėsti. Išeiti pasivaikščioti į kiemelį pareiškėjas neturėjo galimybės. Paaiškina, kad nors kalinami asmenys tam tikru metu nebūdavo kameroje, tačiau po kelių valandų jie grįždavo, todėl asmenų skaičiaus kaita kameroje neturi esminės reikšmės nustatant pareiškėjui tekusį kalinimo plotą. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, todėl patyrė neturtinę žalą.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas, ar asmuo buvo kalinamas sąlygomis, kuriomis buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, atsižvelgia į pažeidimo trukmę, jo pasekmes asmens fizinei bei dvasinei būklei. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turi būti skiriamas kalinamajam. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų. Jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta. Tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjo dėstomi argumentai yra abstraktūs, nedetalizuojamos aplinkybės, kurių pagrindu būtu galima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus byloje pateiktus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jam neturtinė žala padaryta dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma gali būti teisinga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 20 d. (b. l. 16), pažymi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas 11 parų. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Šiaulių TI. Kadangi nustatyti tiksliai, kiek laiko Šiaulių TI pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, iš pateiktų duomenų nėra galimybės, konstatuotina, jog visas 11 parų pareiškėjas buvo kalinamas vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu galiojusios (ir galiojančios iki dabar) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) numatytos 3,6 kv. m minimalios ploto normos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad kalinimo kameroje nebuvo tinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, joje tvyrojo didelė drėgmė, o nuo lubų luposi dažai, kamera buvo neventiliuojama. Šiaulių TI nepateikė duomenų, paneigiančių minėtus pareiškėjo teiginius, nors, kaip minėta, įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams nagrinėjamo pobūdžio byloje tenka laisvės atėmimo įstaigai. Šiaulių TI neįrodžius pareiškėjo nurodytų teiginių nepagrįstumo, konstatuotina, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje nebuvo tinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, joje tvyrojo didelė drėgmė. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje turėjo naudotis tualetu, kuris buvo atitvertas 1,5 m aukščio pertvara nuo bendros patalpos erdvės (b. l. 17). Kameroje pareiškėjas buvo kalinamas su 1–5 asmenimis, o Šiaulių TI nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad jam naudojantis tualetu jį galėjo matyti kiti asmenys. Todėl pareiškėjo nurodytu teiginiu nėra pagrindo abejoti. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ribojo jo privatumą ir sukėlė jam nemalonius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad byloje yra 2011 m. gruodžio 30 d. patvirtintas grafikas Nr. 20/01-2719 (b. l. 18–22) ir planas Nr. 20/01-2721 (b. l. 23–26), pagal kuriuos 2012–2013 metais buvo atliekama Šiaulių TI patalpų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizavimas. Teisėjų kolegija neturi duomenų, kad minėtų grafikų buvo nesilaikoma. Konstatavus, kad Šiaulių TI pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo atliekama patalpų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizavimas, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo kameroje veisėsi pelėsis ir tarakonai. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. pažymoje Nr. 62/08-489 „Apie A. L. laikymo sąlygas“(b. l. 17) nurodyta aplinkybė, kad Šiaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 21 punkte numatytą reikalavimą, jog sanitariniame mazge turi būti įrengtas unitazas. Taip pat Šiaulių TI byloje patvirtino, kad pareiškėjas turėjo teisę 1 valandą pasivaikščioti gryname ore.

Taigi nagrinėjamu atveju konstatuota, kad Šiaulių TI pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Pripažinta, kad pareiškėjas kalėjo kameroje, kurioje nebuvo tinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, joje tvyrojo didelė drėgmė, o nuo lubų luposi dažai, kamera buvo neventiliuojama, dėl to buvo pažeisti pareiškėjo kalinimo metu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimai. Todėl Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas, Šiaulių TI kameroje turėjęs naudotis nevisiškai nuo bendros patalpos erdvės atskirtu tualetu, jautė papildomas nemalonias emocijas. Atsižvelgus į minėtas nustatytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, o tam, jog būtų kompensuoti jo patirti neigiami išgyvenimai, pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas mažesnėmis nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis Šiaulių TI buvo kalinamas 11 parų. Kameroje Nr. 10 kalint 6 asmenims, pareiškėjui teko tik 2,71 kv. m ploto. Atsižvelgus į aplinkybę, kad pareiškėjo kameros dar buvo užstatytos baldais, konstatuotina, jog jam iš esmės teko kalėti itin mažo ploto sąlygomis. Pripažinta, kad pareiškėjo kameroje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, santykinė oro drėgmė bei oro judėjimo greitis. Be to, pareiškėjas papildomus išgyvenimus patyrė ir dėl naudojimosi tualetu, kuris nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendros kameros erdvės. Vadovaujantis minėtais argumentais, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai nagrinėjamu atveju atlyginti yra 300 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos mastą, todėl nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Anatolijus Baranovas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė