Teismingumo byla Nr. T-47/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06323-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2018 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo M. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (pareigūno tarnybos stažo) nustatymo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas M. L. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) M. L., kaip Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pareigūnas, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 20 straipsnio 7 dalies reikalavimais, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. liepos 10 d. iš VSD valdybos viršininko pavaduotojo pareigų buvo laikinai perkeltas į ministro patarėjo pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Baltarusijos Respublikoje ir šis darbo laikotarpis sudaro M. L., kaip VSD sistemos pareigūno, 10 mėnesių ir 23 dienų tarnybos VSD stažą; 2) M. L., kaip VSD sistemos pareigūno, bendrą stažą sudaro 18 metų ir 7 dienos (prie jau apskaičiuoto tarnybos stažo 17 metų 1 mėnesio ir 14 dienų pridėjus papildomai nustatytą 10 mėnesių ir 23 dienų laikotarpio pareigūno tarnybos VSD stažą).
Pareiškėjas, inter alia (be kita ko), nurodo, kad iš VSD pareigūno pareigų Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijoje jis buvo atšauktas VSD vadovybės iniciatyva 2010 m. liepos 10 d., tačiau po to VSD vadovybės nebuvo grąžintas į prieš tai eitas pareigas VSD ir iki šiol liko neįforminta tarnybos teisinių santykių pabaiga VSD. Dėl šios priežasties iki dabar liko neapskaitytas pareiškėjo tarnybos VSD darbo laikotarpis nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. liepos 10 d. Aiškinantis priežastis, kodėl paminėtas laikotarpis nėra įskaitytas į pareiškėjo stažą, VSD Personalo tarnybos darbuotojai paaiškino, jog šio laikotarpio įskaityti į VSD pareigūno darbo stažą neturi galimybės, kadangi ankstesnioji VSD vadovybė, prieš perkeldama M. L. į pareigas užsienio diplomatinėje atstovybėje, nebuvo jo įtraukusi į saugumo pareigūnų rezervą perkėlimo laikotarpiui, o baigus pareigas diplomatinėje atstovybėje, liko neįforminta M. L., kaip VSD pareigūno, vykdytų funkcijų pabaiga. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl jo, kaip VSD pareigūno, stažo trukmės įskaitymo už laikotarpį, kuriam jis buvo laikinai perkeltas į pareigas diplomatinėje atstovybėje Baltarusijoje.
Pareiškime nurodoma, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas tam, kad būtų galimybė apskaičiuoti pareiškėjo pareigūno tarnybos VSD stažą, suteikiantį teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 4 punkto, 3 straipsnio 8 punkto sąlygas. Pareiškėjas teigia, kad jis neturi kitų galimybių gauti reikiamus dokumentus ar kitokius duomenis, patvirtinančius, jog laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. liepos 10 d. jis vykdė VSD pareigūno pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijoje ir kad šis tarnybos laikotarpis būtų įskaitytas į VSD pareigūno darbo stažą. Tai patvirtina ir iš VSD gautas 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas atsakymas.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, privalėjo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Teisiniai santykiai, susiklostantys dėl tarnybos stažo skaičiavimo, yra viešosios, o ne privatinės teisės reglamentavimo dalykas, todėl ginčai, kylantys šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes VSD 2017 m. sausio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjo, kaip VSD pareigūno, stažą sudaro 17 metų 1 mėnuo ir 14 dienų, o 2012 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra detalizuojamas paminėtas tarnybos stažo laikotarpis. Pareiškėjo nuomone, į jo darbo stažą turi būti įskaičiuojamas laikotarpis nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. liepos 10 d., kai jis iš VSD valdybos viršininko pavaduotojo pareigų buvo laikinai perkeltas į ministro patarėjo pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Baltarusijos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo VSD pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas (Valstybės saugumo departamento statuto 7 straipsnio 1 dalis), o suinteresuotas asmuo yra viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybinio administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 3 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Teismo nuomone, pareiškėją ir suinteresuotą asmenį siejo administracinio teisinio pobūdžio santykiai, t. y. vidaus administravimo teisiniai santykiai (VAĮ 2 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su VSD apskaičiuota jo tarnybos stažo trukme, t. y. traktuotina, kad tarp šalių kilo tarnybinis ginčas (ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prie administracinių ginčų yra priskiriami tarnybiniai ginčai, todėl manytina, kad šios bylos, kurios nagrinėjimo dalyką sudaro pareiškėjo stažo valstybės tarnyboje (konkrečioje institucijoje) skaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjimas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš pareiškimo prieduose esančios medžiagos, pareiškėjas VSD generalinio direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugpjūčio 17 d. buvo atleistas iš tarnybos – Užsienio informacijos valdybos viršininko pavaduotojo pareigų pagal Valstybės saugumo departamento statuto 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą (jam atsistatydinus). Tarp pareiškėjo ir užsienio reikalų ministro 2009 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ji įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 18 d. Terminuota diplomato tarnybos sutartis buvo nutraukta 2010 m. liepos 10 d.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad laikotarpis nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. liepos 10 d. būtų įskaičiuotas į pareigūno tarnybos VSD stažą, kas, pareiškėjo teigimu, sudarytų pagrindą gauti pareigūno valstybinę pensiją pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai. Tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis). Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuojama, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą.
VSD yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 8 straipsnis, Valstybės saugumo departamento statutas, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 20 skyrius, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 straipsnis), o pareiškėjas – buvęs pareigūnas.
Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo keliamas klausimas dėl atitinkamo laikotarpio įskaičiavimo į jo, kaip pareigūno, tarnybos VSD stažą yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje ir pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra priskirtinas tarnybiniam ginčui, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Byla teisminga administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal pareiškėjo M. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (pareigūno tarnybos stažo) nustatymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškimo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas |
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys |