Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-1315-901-2012].doc
Bylos nr.: 2-1315-901/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188771865 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1315-901/2012

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00532-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1, 116.1, 116.4

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 12 d.

Šiauliai

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,

sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,

dalyvaujant ieškovui V. S.,

atsakovei S. S.,

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei S. S., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo ir

nustatė:

 

I. V. S. prašo sumažinti 2010-12-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo nepilnamečiui vaikui J. S. dydį, nustatant mokėti 130 Lt (posėdžio metu reikalavimą pakeitęs nurodė, kad nustatant mokėti 200 Lt) per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės S. S. santuoka buvo nutraukta 2010-12-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu. Nutraukiant santuoką, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš ieškovo priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas išlaikymą iki šio laiko mokėjo sąžiningai, tačiau pasikeitė jo gyvenimo aplinkybės. 2011 m. liepos mėn. ieškovui buvo diagnozuota sunki liga (kraujo vėžys). Nuo 2011-07-14 iki 2011-11-07 jis gavo ligos pašalpą. 2011-11-08 buvo atleistas iš darbo UAB „Keljeras", nes darbas neatitiko jo sveikatos būklės. 2011-11-08 jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumas. Nuo 2011-11-08 gauna netekto darbingumo pensiją. Ieškovas teigia, kad šiuo metu galimybės įsidarbinti labai ribotos dėl nedidelio darbingumo procento ir darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimų. Bandė ieškoti darbo pagal savo sveikatos būklę, 2012-01-05 įsiregistravo Utenos teritorinės darbo biržos Zarasų skyriuje, nekilnojamo turto neturi. Reikia atkreipti dėmesį ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Šiuo metu kitos santuokos sudaręs nėra. Gaunamos netekto darbingumo pensijos vos užtenka pragyventi pačiam, tenka pirkti vaistus, dažnai važinėti į gydymo įstaigas, todėl niekaip negali mokėti teismo priteistos 400 Lt dydžio sumos sūnaus išlaikymui. Teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė, nurodė, kad šiuo metu gyvena su sugyventine, kuri turi du vaikus, prie jų išlaikymo prisideda vaikų tėvas.

Atsakovė S. S. su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad nepilnamečiu sūnumi ieškovas visiškai nesirūpino nuo išėjimo iš namų, visas auklėjimas ir priežiūra teko jai vienai kaip ir dabar. Ieškovas visiškai nesidomi kaip vaikas mokosi, kokia jo sveikata, nepasveikina vaiko jokių švenčių proga, jam visiškai neįdomu kaip sūnus gyvena ir kiek kainuoja jo išlaikymas. Atsakovė stengiasi, kad vaikui nieko netrūktų, kad galėtų išlaikyti būtą, sumokėti visus mokesčius, išleisti vaiką į mokyklą. Vaikas auga, jo poreikiai didėja, bet ieškovui visiškai neįdomu. Ieškovas prižadėjo vaikui mokėti po 400 Lt, todėl atsakovė nesutinka su išlaikymo sumažinimu. Nors ieškovo teigimu šiuo metu jam yra sunki finansinė padėtis, tačiau tai nėra pagrindas visą atsakomybę susijusią su vaiko išlaikymu perkelti tik ant atsakovės pečių, kuri taip pat sunkiai verčiasi, turi skolintis ir ieškoti papildomu lėšų. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principą kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos, tame tarpe išlaikyti ir aprūpinti vaikus, savo vaikams lygios. Taigi tokią pačią atsakomybę privalo prisiimti ir ieškovas, tuo labiau, jog jis jaunas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalu ne tik nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, į asmens galimybę užsidirbti, tačiau taip pat būtina atsižvelgti ir į vaiko poreikius, būtinas išlaidas. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nutraukus jos ir ieškovo santuoką jos alga tebuvo 650 Lt, ji liko nuomojamame bute, V. S. išėjo gyventi pas sugyventinę; tik vėliau ji susirado geresnį darbą, įsigijo pastogę; apie ieškovo ligą nieko nežino.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą ir nurodė, kad LR Konstitucija ir įstatymai  numato tėvų teises ir pareigas. Tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, manytina, jog netikslinga pakeisti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui J. S.. Tokios pozicijos išvadą teikiančios institucijos atstovas buvo ir teismo posėdžio metu.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas yra aktualus ir sprendžiant jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą (CK 3.201 str.).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t.y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str. 1 d.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-37/2010).

Aplinkybes, jog asmens, prašančio sumažinti išlaikymą, turtinė padėtis pablogėjo ir kiek konkrečiai tėvas turi galimybę tenkinti vaiko poreikius, privalo įrodyti ieškovas.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra V. S. ir S. S. (b.l.7). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7985-79/2010 dėl V. S. kaltės buvo nutraukta jo ir S. S. santuoka, kuria jų nepilnamečio sūnaus J. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš V. S. priteistas vaikui išlaikymas po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2010-10-01 iki vaiko pilnametystės (b.l.5-6,8). Nuo išlaikymo priteisimo praėjo maždaug 1,5 metų. Šios aplinkybės rodo, kad vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui bei laisvalaikiui nesumažėjo. Atsakovė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sąrašo (maistui, drabužiams, mokslui ir t.t.), taip pat išlaikymo išlaidas ar tariamą susidariusį įsiskolinimą (pvz. antstolio pažyma) už priteistą išlaikymą pagrindžiančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė.

Atsakovė dirba MAXIMA LT UAB, jos gaunamas pajamas sudaro apie 1250 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius (b.l.32). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu Tilžės g. 169-81, Šiaulių m., kurį ji įsigijimo po santuokos su V. S. nutraukimo (b.l.28-30). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. S. šiuo metu nedirba,  2011-11-08 buvo atleistas iš darbo UAB „Keljeras", nes darbas neatitiko jo sveikatos būklės; 2011-11-08 jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumas, nustatyti darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimai, ką patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduoti Neįgaliojo pažymėjimas, Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0610517 ir 2011-11-08 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l.1,11,13-15). Ieškovas 2012-01-05 įsiregistravo Utenos teritorinės darbo biržos Zarasų skyriuje, bando ieškoti darbo pagal jo sveikatos būklę (b.l.12). Nors ieškovas rašytinių įrodymų apie jo sunkią ligą (kraujo vėžį) teismui nepateikė, tačiau akivaizdu, kad tik 40 proc. darbingumas ir kad jam nustatyti darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimai, liudija, kad ieškovas turi sveikatos problemų, ribojančių šiuo metu jo galimybės įsidarbinti. Ieškovas nuo 2011-11-08 gauna netekto darbingumo pensiją, kurios dydis yra apie 600 Lt; už laikotarpį nuo 2011-11-08 iki 2012-01-31 gavo viso 1803,34 Lt (b.l.10). Teismas neturi duomenų, kad ieškovas gautų kitokių pajamų, nekilnojamojo turto savo vardu registruoto neturi (b.l.50), tačiau jo vardu yra registruotos 2 transporto priemonės (b.l.36,51).

Teismas, įvertinęs šalių sūnaus J. S. amžių, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų kažkokių sveikatos problemų, dėl kurių būtų atsiradusios papildomos išlaidos jo gydymui, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos išvadą (b.l.7,22-23) bei į teismų formuojamą praktiką, kad vaiko būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004, Teismų praktika Nr. 22; LR Vyriausybės nutarimas 2007-12-17 Nr. 1368, 2007 m. V.Ž. Nr. 137-5592), mano, kad šis dydis yra orientacinis priteistino išlaikymo dydis, atitinkantis CK 6.461 str. 2 d. nustatytą. Tačiau kiekvienoje byloje būtina atsižvelgti ne tik į vaiko poreikius, bet ir byloje esančius įrodymus bei faktus tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d.). Tė­vų sun­ki tur­ti­nė pa­dė­tis įpras­to­mis ap­lin­ky­bė­mis ver­tin­ti­na kaip prie­žas­tis, dėl ku­rios pri­teis­ti­nas ma­žes­nis iš­lai­ky­mo dy­dis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau kuris neturėtų būti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį (MGL), kuris šiuo metu yra 130 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004; 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-963 8 str., V.Ž. 2007 m. Nr. 138-5267).

Teismo nuomone, ieškovo argumentai, kad jo turtinė padėtis yra pablogėjusi tiek, kad jis galėtų teikti vaikui tik visiškai minimalų (nors ieškinyje minėjo 130 Lt sumą, posėdžio metu jau sutiko mokėti 200 Lt sumą, tuo atitinkamai pakeisdamas ieškinio reikalavimą) išlaikymą yra nepagrįsti. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų  poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas šiuo metu gauna netekto darbingumo pensiją, į kurią pradėjus priverstinį skolos išieškojimą sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  (toliau CPK) 736 str. – 739 str. nuostatomis galima nukreipti išieškojimą, į ieškovo galimybę gauti didesnes pajamas (jis yra darbingas, jauno amžiaus) bei į tai, kad ieškovas yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, t.y. nesirūpina jo sveikata, mokslais, ką patvirtino teismo posėdžio metu šalys, todėl vaiko auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, mokslais našta tenka atsakovei, kuri be vaiko išlaidų, taip pat viena turi mokėti mokesčius už turimą butą.  Teismas taip pat atsižvelgia į sumažėjusias ieškovo galimybes įsidarbinti iki 40 proc. sumažėjus jo darbingumui bei į tą aplinkybę, kad jis nekilnojamo turto neturi, gyvena su kita moterimi, kuri turi du vaikus, prie kurių išlaikymo ieškovas bent minimaliai turėtų prisidėti.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas tik iš dalies įrodė aplinkybes, jog jo turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia 2010 m. spalio mėnesį, pasikeitė taip, kad iš esmės galima būtų sumažinti iš jo sūnui priteisto išlaikymo dydį, todėl atsižvelgiant į ieškovo pablogėjusią sveikatos būklę ir sumažėjusį jo darbingumą ir galimybes įsidarbinti priteisto išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui mažintinas vienu šimtu litų.

Ieškovo ieškinys teisme gautas 2012 m. sausio 23 d., todėl priteisto išlaikymo dydis ieškovo sūnui Vincentui mažintinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2012 m. sausio 23 d.

Iš esmės pasikeitus V. S. turtinei padėčiai (pvz. gavus gerai apmokamą darbą) ar nepilnamečio vaiko, kuriam priteistas išlaikymas poreikiams, suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

              CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad, patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai  teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

             Ieškovas yra sumokėjęs 97,20 Lt žyminio mokesčio (b.l.3), kiek yra mokėtina už pradinį ieškinio reikalavimą; reikalavimą pakeitus išlaikymą sumažinti iki 200 Lt, žyminio turėtų būti mokėtina 72 Lt. Teismui patenkinus 50 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų (sumažinus priteisto išlaikymo dydį ne 200 Lt kaip prašė ieškovas, bet 100 Lt), 50 proc. už ieškinio mokėtino žyminio mokesčio dalis (36 Lt) priteistina iš atsakovės, o ieškovui grąžina 25,20 Lt žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Vadovaujantis CPK 93 str. 2d. ieškovui iš atsakovės proporcingai  teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos - 50 Lt ieškovo turėtų išlaidų už ieškinio parengimą (b.l.4), o atsakovei iš ieškovo priteistina 200 Lt atsakovės turėtų išlaidų už advokato paslaugas (b.l.34).

Valstybės biudžetui 6 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

 

nusprendžia :

 

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pakeisti 2010 m. gruodžio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-7985-79/10 sprendimu iš ieškovo V. S. nepilnamečiui sūnui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. S., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų, 00 ct) nuo 2012 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

             Priteisti iš atsakovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. S., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 36 Lt (trisdešimt šešis litus) ieškovo sumokėto žyminio mokesčio bei 50 Lt (penkiasdešimt litų) ieškovo turėtų išlaidų už ieškinio parengimą.

            Grąžinti V. S., a/k (duomenys neskelbtini) 25,20 Lt (dvidešimt penkis litus 20 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-01-18 AB Lietuvos pašte, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.

             Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

             Priteisti iš ieškovo V. S., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Laura Karmazaitė