Civilinė byla Nr. 2S-1519-881/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43890-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 10 d.

Vilnius

    Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

    viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4442-545/2016 pagal ieškovo UAB „Priemiestis“ ieškinį atsakovui A. S., trečiasis asmuo J. Š. dėl skolos priteisimo, kuria atsakovui atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

    Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

    n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

    Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu tenkino ieškovo UAB „Priemiestis“ ieškinį ir iš atsakovo A. S. ieškovo naudai priteisė 1 635,54 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų, nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

    Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti atsakovui terminą apeliaciniam skundui paduoti.

    Teismas nurodė, kad 2016 m. vasario 24 d. priimto teismo sprendimo paskutinė apskundimo diena yra 2016 m. kovo 25 d. Nors atsakovas teismo sprendimą gavo tik po 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau atsakovo nurodomų argumentų, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti jis praleido dėl sunkios finansinės padėties, teismas nelaikė svarbiais praleistam terminui atnaujinti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas žinojo apie bylos nagrinėjimą, nedalyvavo teismo posėdyje, nesidomėjo bylos baigtimi, sprendimo apskundimo terminas praleistas ženkliai, teismas terminą atsisakė atnaujinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

    Atsakovas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

    Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Apie 2016 m. vasario 10 d. įvyksiantį teismo posėdį nežinojo, nes nebuvo apie tai informuotas. Be to, nedalyvavo 2016 m. vasario 24 d. vykusiame teismo posėdyje. Priimtas teismo sprendimas jam buvo įteiktas 2016 m. kovo 4 d. Neturėdamas pakankamai žinių ir nesugebėdamas savarankiškai surašyti apeliacinio skundo, ieškojo kvalifikuotos teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad neturėjo galimybių mokėti už apeliacinio skundo parengimą rinkos kaina, jam buvo keblu surasti advokatą, kuris sutiktų suteikti teisinę pagalbą už prieinamą kainą. Radus advokatą, šis skundą parengė labai greitai. Kiek galėjo kooperavosi su advokatu, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, dėjo maksimalias pastangas, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti būtų praleistas kuo mažesnį laiko tarpą. Apeliacinio skundo padavimo terminą praleido nežymiai, t. y. 14 dienų. 3 mėnesių naikinamasis terminas praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimui nėra praėjęs, todėl nėra kliūčių šį terminą atnaujinti. Procese elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, domėjosi bylos eiga ir teikė teismui procesinius dokumentus, todėl neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.

    Ieškovas UAB „Priemiestis“, trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

   Atskirasis skundas atmetamas.

   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

   Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

   Šioje byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi Civilinio proceso kodekso reglamentuotos proceso tvarkos, ar teismo taikyti ribojimai nepagrįstai nesuvaržė atsakovo teisės pateikti apeliacinį skundą, tokiu būdu įgyvendinant teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, o taip pat ar neužkirstas kelias patikrinti byloje priimtą teismo nutartį bent vienos aukštesnės instancijos teisme.

   Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. priėmė ir paskelbė sprendimą, kurio apskundimo apeliacine tvarka terminas baigėsi 2016 m. kovo 25 d. (CPK 74 str.). Atsakovas apeliacinį skundą teismui pateikė 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas šį skundą atsisakė priimti. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą. Įvertinus įstatymo nustatytą neįsiteisėjusio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminą, akivaizdu, jog apeliacinis skundas teismui paduotas ženkliai praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą (CPK 185 str., 307 str. 1 d.), t. y. apeliantas terminą praleido net 14 dienų.

   Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, tačiau tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d., 307 str. 2 d.). Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, turi įvertinti termino praleidimo trukmę, priežastis, sutrukdžiusias laiku paduoti skundą, ginčo esmę, skundą teikiančio asmens elgesį rūpestingumo ir apdairumo aspektais, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1279-157/2015).

   Sprendžiant apelianto prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, svarbu pažymėti chronologinę bylos nagrinėjimo eigą ir šalies elgesį procese. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas žinojo apie vykstantį teismo procesą ir paskirtą teismo posėdį, todėl, kaip apdairus ir atsakingas proceso dalyvis, turėjo pareigą domėtis tolimesne bylos eiga ir jos baigtimi. Apeliantas apeliacinį skundą padavė nepraėjus trims mėnesiams nuo sprendimo paskelbimo dienos. Prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti apeliantas iš esmės motyvavo tuo, kad priimtas teismo sprendimas atsakovui buvo įteiktas tik 2016 m. kovo 4 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos. Tvirtina, jog teismo posėdyje bei sprendimo priėmime ir paskelbime nedalyvavo, nes apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo informuotas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad teismo šaukimo pažymoje, kuria buvo informuojama apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pasirašė ne atsakovas, taigi daryti išvadą, jog atsakovas apskritai nebuvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kas sukliudė jam dalyvauti teismo posėdyje, o vėliau laiku apskųsti jam nepalankų teismo sprendimą, nėra pagrindo.

   Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad neturėdamas pakankamai žinių ir nesugebėdamas savarankiškai surašyti apeliacinio skundo ieškojo kvalifikuotos teisinės pagalbos, tačiau negalėjo mokėti už apeliacinio skundo parengimą rinkos kaina, todėl jam buvo keblu surasti advokatą, kuris sutiktų suteikti teisinę pagalbą už atsakovui tinkamą kainą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus, kadangi atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį, nors dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismo posėdžio metu pateiks šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus. Šiuos duomenis apeliantas turėjo teisę pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, kartu su atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė. Taigi, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturėjo jokios galimybės įsitikinti apelianto nurodytų teiginių, apie jo sunkią turtinę padėtį, teisingumu. Kita vertus, sunki turtinė padėtis nesukliudė apeliantui pasirašyti sutarties su advokatu dėl teisinės pagalbos 2016 m. balandžio 6 d. Negalėdamas ilgai susirasti atstovo, apeliantas nesikreipė į teismą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti pratęsimo.

    Įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, tačiau akcentuojama, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012; 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015 ir kt.). Jokių priežasčių, kas sukliudė apeliantui laiku realizuoti teisę į apeliaciją, kurias teismas turėtų pripažinti svarbiomis, apeliantas neįrodė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

   Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertinat apelianto elgesį viso bylos nagrinėjimo metu, jo elgesys negali būti vertinamas kaip apdairaus ir rūpestingo asmens, nes akivaizdu, kad atsakovas nesidomėjo bylos eiga, įstatymo nustatytais terminais savo pažeistų teisių negynė, nesikreipė laiku į advokatą ir pan. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino kitų aplinkybių kontekste, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

    Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs proceso normas, pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

   n u t a r i a :

   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

   Teisėja                                                                                                      Vilija Mikuckienė