Civilinė byla Nr. e2YT-5310-547/2022
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00728-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 26 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,
suinteresuotiems asmenims: V. G., L. T., J. J.,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. Z. ir VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovams ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: V. G., L. T., J. J., S. Z., Valstybės įmonei „Turto bankui“, Valstybės įmonei Registrų centras, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, jog jis, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – ¾ dalis pastato veršidės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis kita (fermų), statybos metai 1970 m., žymėjimas plane 1Ž1/p, bendras plotas 736,91 m2, užstatytas plotas 797 m2, kadastro duomenys nustatyti 2022-06-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad 2000 metais V. K. teisėtai ir sąžiningai įgijęs, pradėjo valdyti, naudoti ir savo nuožiūra tvarkyti ¾ dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį pastatą neregistruotos, tai patvirtinama VĮ Registro centras 2022-07-14 išrašu. V. K. prašymu adresas pastatui suteiktas Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2022-06-23 įsakymu Nr. DV-623 ir registruotas VĮ RC Lietuvos Respublikos adresų registre.
Iki 2000 metų ¾ nurodyto pastato už pajus valdė buvę Varėnos rajono Nedzingės žemės ūkio bendrovės pajininkai L. T., S. Z., J. J., t. y. asmenys, kurie į procesą įtraukti suinteresuotais asmenimis.
Pareiškėjas V. K. nuo 2000 metų sąžiningai ir teisėtai įgijęs nurodyto pastato ¾ dalis, valdo jas nepertraukiamai atvirai, naudoja ūkiniams reikalams pagal paskirtį, remontuoja, elgiasi kaip savininkas. Likusią ¼ dalį pastato valdo ir naudoja V. G.. Ši pastato dalis 1997 m. rugsėjo 10 d. Nedzingės žemės ūkio bendrovės buvo atiduota už pajus V. G. tėvui J. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinama Nedzingės žemės ūkio bendrovės važtaraščiu Nr. 405631.
Varėnos rajono Nedzingės žemės ūkio bendrovė iš juridinių asmenų registro išregistruota 2016-11-30. Varėnos rajono savivaldybės archyve saugojami 1992-1996 m. Nedzingės žemės ūkio bendrovės posėdžių protokolai. Šiuose dokumentuose duomenų apie turto atidavimą už pajus nėra. Vėlesnių metų bendrovės veiklos ir likvidavimo dokumentai į savivaldybės archyvą, į Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialą neperduoti.
Pareiškėjas ir jo atstovė visiškai palaikė pateiktą pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pradėjus rengti pareiškimą teismui, paaiškėjo, jog Nedzingės žemės ūkio bendrovės buhalterė A. J. bendrovės likvidavimo dokumentus saugo savo namuose, kadangi buvęs vadovas jų neperdavė į archyvą. Pastatas, dėl kurio prašoma nustatyti juridinį faktą buvo vadinamas įvairiai: arklidėmis, veršidėmis, priklausomai nuo to, kokie gyvuliai buvo laikomi jame. Tačiau šis pastatas turi išskirtinį bruožą, kadangi jis buvo netoli buvusios žemės ūkio bendrovės kontoros pastato. Šio pastato ¼ dalimi naudojosi tik Š., o kiti asmenys juo nesinaudojo ir be jokių sąlygų perleido savo dalis V. K., leido jam pastatu naudotis. Iškilus būtinybei remontuoti pastatą, prisireikė ir pastato nuosavybės dokumentų, todėl pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą.
Pareiškėjas V. K. patvirtino, kad jis tame pastate laiko gyvulius maždaug nuo 2000 metų. Jis nurodė, kad kiti asmenys, kuriems už pajus buvo atiduotas šis pastatas savo dalis jam atidavė ir nuo to laiko jis jomis naudojosi kaip savo. Kiek reikėjo patvarkydavo, iškilus didesnio remonto būtinybei reikalinga nustatyti, kam pastatas priklauso. Jis patvirtino, kad jokio ginčo dėl pastato nėra.
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka ir patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad V. K. nuo 2000 metų sąžiningai ir teisėtai įgijęs nurodyto pastato ¾ dalis, valdo jį nepertraukiamai, atvirai, naudoja ūkiniams reikalams pagal paskirtį, remontuoja, elgiasi kaip savininkas. Ji patvirtino, kad likusią ¼ pastato dalį ji valdo nuo 1997 m. rugsėjo 10 d., kai ją be jokių sąlygų visam laikui valdyti, naudoti, elgtis su juo savo nuožiūra kaip savininkei perleido jos tėvas J. Š., miręs (duomenys neskelbtini), kuriam ši pastato dalis Nedzingės žemės ūkio bendrovės buvo atiduota už pajus.
Teismo posėdžio metu V. G. sutiko su pareiškėjo V. K. reikalavimu ir palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Suinteresuotas asmuo S. Z. atsiliepime nurodė, kad su V. K. pareiškimu sutinka, patvirtina nurodytas aplinkybes, jog V. K. nuo 2000 metų valdo ir naudoja ¾ veršidžių pastato. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis atidavė V. K. savo ¼ dalį veršidžių pastato be jokių sąlygų. Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.
Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime nurodė, kad su V. K. pareiškimu sutinka. Ji patvirtino, kad atidavė V. K. savo ¼ dalį į pareiškime nurodytą pastatą be jokių sąlygų ir šia dalimi nuo 2000 m. naudojasi ir valdo V. K..
Teismo posėdžio metu J. J. patvirtino savo poziciją išdėstytą atsiliepime ir nurodė, kad šis pastatas buvo vadinamas karvide, veršide, arklide, bet pastatas tas pats. Ji tai gerai žino, nes dirbo zootechnike. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad savo ¼ dalį pareiškėjui perleido apie 2006 metus, po vyro mirties, nes tada jau nebelaikė pati jokių gyvulių. Ji paaiškino, kad pastatas gal jau būtų griuvęs, jei niekas juo būtų nesirūpinęs.
Suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepime nurodė, kad sutinka su V. K. pareiškimu ir patvirtina jame nurodytas aplinkybes. Ji patvirtino, kad jai priklausančią ¼ dalį veršidžių pastato atidavė V. K. be jokių sąlygų.
Teismo posėdžio metu L. T. nurodė, kad ¼ dalį šio pastato pati gavo iš bendrovės už pajus. Savo dalį ji perleido V. K., t. y. atidavė visam laikui. Jis naudojasi pastatu ir rūpinasi juo iki šiol. L. T. taip pat nurodė, kad jai neteko girdėti, kad kas reikštų kokias pretenzijas dėl pastato V. K..
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis turtas – ¾ dalys pastato – veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į savivaldybės turto ar bešeimininkių pastatų apskaitą, todėl savivaldybė į jį daiktinių teisių neturi ir jokių pretenzijų nereiškia. Atsižvelgiant į tai neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei nurodė, kad registrų centras neturi įgaliojimų vertinti, ar daikto valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, ar jis buvo valdomas kaip savas teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į daiktą nebuvo įgytos anksčiau ir t. t. Jeigu pareiškėjas teismui įrodys savo reikalavimo pagrįstumą, Registrų centras neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.
Taip pat Registrų centras iškėlė klausimą dėl Registrų centro teisinio suinteresuotumo šia byla ir prašė pašalinti Registrų centrą iš suinteresuotų asmenų.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriame nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje praktikoje jau yra išdėstęs sąlygų visumą, kurias būtina nustatyti, pripažįstant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą. Nurodė, jog pirmiausia yra svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog ginčo turtas buvo pastatytas 1970 m., pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas pastatytas 1970 m., tad jis turėtų priklausyti valstybei. Kartu suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjui pateikus teismui naujus įrodymus, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad ginčo turtas buvo įsigytas įstatymo nustatyta tvarka ir yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.
Liudytoja A. J. paaiškino, kad ji gyvena tame pačiame kaime ir dirbo (duomenys neskelbtini). Liudytoja patvirtino, kad bendrovė perleido suinteresuotiems asmenims pastatą veršidę. Bendrovės dokumentai yra saugojami pas ją. Liudytoja patvirtino, kad ji perdavė advokatei dokumentų originalus pasidaryti kopijas. A. J. paaiškino, kad 1997 metais buvo nutarta likviduoti bendrovę. Tą pastatą, kuris buvo perduotas suinteresuotiems asmenims, vadino tai veršidėmis, tai arklidėmis, kalbama apie pastatą prie kontoros. Liudytoja paaiškino, kad bendrovė pirmiausiai atsiskaitė su visais kreditoriais, o tada kas liko, pastatus ir kitą turtą išdalino pagal pajus.
Teismas
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjų pareiškimui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – ¾ dalis pastato veršidės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis kita (fermų), statybos metai 1970 m., žymėjimas plane 1Ž1/p, bendras plotas 736,91 m2, užstatytas plotas 797 m2, kadastro duomenys nustatyti 2022-06-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad 1997 m. vasario 20 d. įvyko Nedzingės žemės ūkio bendrovės narių susirinkimas, kurio protokole Nr. 2 užfiksuota, jog šiame susirinkime buvo nutarta žemės ūkio bendrovės veiklą sustabdyti ir žemės ūkio bendrovę likviduoti. Buvo nustatytas terminas iki 1997 m. vasario 26 d. kiekvienam pajininkui pateikti prašymą likvidacinei komisijai, ką pajininkas pageidauja gauti už turimus pajus.
1997 m. birželio 25 d. vykusiame Nedzingės žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdyje buvo nutarta kaip išdalinti bendrovės turtą pajininkams. Tai užfiksuota Protokole Nr. 21, kur antrame punkte pažymėta, jog ,,Arklidę prie kontoros atiduoti už 1500 Lt pajaus šiai žmonių grupei: L. T., J. J., J. Š., S. Z.“. Toliau protokole buvo pasisakyta dėl kito turto perleidimo kitiems likviduojamos žemės ūkio bendrovės pajininkams. Iš teismui pateiktų pajaus apskaitos kortelių matyti, kad L. T. 1995-03-22 turėjo pajų, kurio vertė buvo 298,68 Lt. 1997 metais už turimo pajaus vertę buvo atidalintas turtas: stalas, kompresorius, presas ir kombainas, veršidė ir kt.; J. J. 1992-07-02 turėjo 346,60 Lt pajų, kurį 1993 metais padidino 120,10 Lt. 1997 metais esantys įrašai patvirtina, kad už turimą pajų J. J. buvo atiduotas turtas: veršidė, lentos, grūdų sandėlis ir kt. turtas. S. Z. 1997 m. liepos mėnesį sumokėjo 220 Lt už ¼ arklidės pastato dalį, tai patvirtinama kasos pajamų orderio kvitu serija SAA Nr. 14574602. J. Š. už pajus atiduota veršidės ¼ pastato, tai patvirtinama Nedzingės žemės ūkio bendrovės 1997-09-10 važtaraščiu 405631.Taigi, nurodyti dokumentai patvirtina, kad Nedzingės žemės ūkio bendrovė priėmusi sprendimą likviduoti bendrovę, savo turimą turtą išdalino bendrovės pajininkams atitinkamai pagal jų turimą pajaus dydį.
Pagal teismui pateiktą nekilnojamojo turto objekto – statinio (statiniai) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pareiškėjo V. K. nurodomas nekilnojamas turtas – ¾ dalys pastato veršidės, pastato paskirtis kita (fermų), statybos metai 1970 m., žymėjimas plane 1Ž1/p, bendras plotas 736,91 m2, užstatytas plotas 797 m2, kadastro duomenys nustatyti 2022-06-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio yra nekilnojamojo turto objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Jame yra nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas V. K., nuosavybės teise įgijo ¾ dalis veršidės, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog pastatas, kuris buvo vadinamas veršide, arklide (priklausomai nuo to kokie gyvuliai tuo metu buvo laikomi), kurio kitas požymis, jog jis buvo arčiausiai prie kontoros, buvo perduotas grupei asmenų, kurie šioje byloje yra suinteresuoti asmenys. Visi suinteresuoti asmenys nurodė, kad savo dalis kiekvienas po ¼, be jokių sąlygų perleido pareiškėjui V. K., nes jiems to pastato nereikėjo, juo patys nesinaudojo ir suprato, kad nenaudojamas pastatas grius. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pastatą perleido naudotis ir valdyti pareiškėjui apie 2000 metus, o J. J. nurodė, kad ji perleido po vyro mirties 2006 metais, kadangi nuo tada ji pati jau nebelaikė ten jokių gyvulių. Suinteresuotas asmuo V. G. pati naudojasi ¼ dalimi pastato – veršidės, kurią ji gavo iš savo tėvo J. Š.. Taigi ne tik suinteresuotų asmenų, liudytojos A. J. parodymais, bet ir į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais patvirtinama, kad Nedzingės žemės ūkio bendrovė savo turtą, konkrečiai veršidės pastatą perleido likvidacijos procese savo pajininkams. Tokiu būdu turto – veršidės bendraturčiais tapo pajininkų grupė. Šie asmenys savo nuosavybės teisės neišviešino, neįregistravo nekilnojamojo turto registre. Tačiau jie visi patvirtino teisme, kad savo turėtą teisę į pastato – veršidės dalį jie perleido pareiškėjui be jokių sąlygų, neprašydami jokio atlygio.
Nuo pat veršidės ¾ dalių perdavimo V. K. žinion, t. y., nuo 2000 – 2006 metų, jis vienintelis jį valdo iki šiol. Kaip nurodė suinteresuoti asmenys jis remontavo pastatą, ten laiko gyvulius visą laiką nuo įsigijimo. Taigi patvirtinama, kad V. K. pastatą valdo atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai. Niekas nei jam, nei suinteresuotiems asmenims neišsakė jokių pretenzijų dėl pastato – veršidės priklausomybės. Teismui iškėlus bylą teisme ir apie tai paskelbus viešai, niekas jokių pretenzijų ir reikalavimų per nustatytą terminą nepateikė.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1997 m. birželio 25 d. Nedzingės žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, kurią sudarė 9 komisijos nariai, pirmininkas P. L. ir dalyvaujant šešiems nariams, nedalyvaujant (G. B. ir V. K.) nutarė arklidę prie kontoros atiduoti už 1500 Lt pajaus grupei pajininkų: L. T., J. J., J. Š. ir S. Z.. Pareiškėjas kreipėsi dėl dokumentų į Varėnos rajono savivaldybės archyvą bei Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialą, tačiau jam buvo nurodyta, kad dokumentai neperduoti saugoti. Liudytoja byloje apklausta A. J. Nedzingės žemės ūkio bendrovėje dirbusi buhaltere, paaiškino, kad pirmininkas neorganizavo dokumentų perdavimo į archyvą, tad visi dokumentai, kurie jai buvo patikėti ir yra saugojami pas ją. Liudytojos pareiškėjui pateikti dokumentai patvirtina pastato – veršidės perdavimo kitiems asmenims faktą. Šiuo atveju, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. 44/2759872) patvirtina, kad statiniai (statinys) faktiškai egzistuoja, šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas bei jame nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kt.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą ir suinteresuoti asmenys (L. T., J. J. bei S. Z.) bei suinteresuoto asmens V. G. tėvas – J. Š. pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą. Taigi darytina išvada, jog pirmiausia suinteresuoti asmenys, o vėliau ir pareiškėjas V. K., valdydami ¾ dalis veršidžių pastato, juos sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1997 metų, t. y. apie 25 metus. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją niekas pastato dalimi (3/4) nesinaudojo ir nedisponavo šia nuosavybe, dėl jos nereiškė jokių pretenzijų. Šalia esančios ¼ dalies savininkas bei jokie kiti asmenys tam neprieštaravo taip patvirtindami valdymo faktą.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato dalies įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėjas įrodinėjo savo pareiškimu, liudytojos parodymais bei rašytiniais įrodymais.
Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – ¾ dalimis veršidės nuo 2000 metų, jokios valdžios institucijos, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra V. K. pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ir valdymo.
CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Teismas vertina, kad bendras suinteresuotų asmenų, kuriems pastato dalys buvo 1997 metais perleistos Nedzingės žemės ūkio bendrovės, o vėliau jų įgytos dalys apie 2000 metus perleistos pareiškėjui, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip dvidešimt metų, šiuo atveju – nuo 1997 metų, ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.
Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad pastato – veršidės ¾ dalys visą 25 metų laikotarpį buvo valdoma teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad veršidės būtų valdomos neteisėtai.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – ¾ dalis pastato veršidės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis kita (fermų), statybos metai 1970 m., žymėjimas plane 1Ž1/p, bendras plotas 736,91 m2, užstatytas plotas 797 m2, kadastro duomenys nustatyti 2022-06-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tenkintinas. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.
Dėl VĮ Registrų centro pašalinimo iš suinteresuotų asmenų
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė pašalinti jį iš šios bylos nagrinėjimo.
Suinteresuoti asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į teisminį procesą arba būti teismo pašaukti dalyvauti byloje, jeigu teismas nustato, kad teismo sprendimas turės įtakos suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto registro tvarkymas – tam tikrų juridinių faktų įregistravimas ar išregistravimas registre – atliekamas pagal nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktus, atitinkamą juridinį faktą nustatančius (panaikinančius) dokumentus, ir yra tik išvestinis veiksmas (civilines teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais yra siejamas civilinių teisių bei pareigų atsiradimas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad „<...> turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.<...> Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-399/2010).
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad Registrų centras neturėtų būti laikomas suinteresuotu asmeniu šioje byloje, todėl pašalintinas iš šios civilinės bylos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti išspręstas tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – ¾ (tris ketvirtąsias) dalis pastato – veršidės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis kita (fermų), statybos metai 1970 m., žymėjimas plane 1Ž1/p, bendras plotas 736,91 m2, užstatytas plotas 797 m2, kadastro duomenys nustatyti 2022-06-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
VĮ Registrų centro prašymą dėl pašalinimo iš suinteresuotų asmenų tenkinti.
Pašalinti suinteresuotą asmenį VĮ Registrų centrą, kodas Juridinių asmenų registre 124110246, iš civilinės bylos Nr. e2YT-5310-547/2022 proceso.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėja Silvana Girdenienė