Administracinė byla Nr. AS-257-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00012-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas B. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 29 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2010 m. lapkričio 27 d.  sprendimą Nr. IT-(3.5.)-J-19, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 3IN-J-13/4/5-1167, NŽT 2012 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-1460, Ministerijos 2012 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 3IN-J-1468-1049, NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. sausio 16 d. raštą Nr. 299- (14.2.45)-4, NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. vasario 22 d. raštą Nr. 2SD-(14.2.104)-429, NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. kovo 8 d. raštą Nr. 2SS-(14.2.45)-11, NŽT 2014 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. ISS-(3.5.)-3084, Ministerijos 2015 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 3 In-J-941-695, Ministerijos 2015 m. birželio 9 d. raštą Nr. 31N-J-1035-778, Ministerijos 2015 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. 3IN-J-1648-1130, NŽT 2015 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. ISSD-2650-(9.5.), NŽT 2015 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. ISSD-3728-(9.5.), NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. kovo 16 d. raštą Nr. 2SS-16-(14.2.45.); 2) įpareigoti atsakovą NŽT (Alytaus skyrių) atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į jo tėvo B. J., Motiejaus iki nacionalizacijos valdytą 5,20 ha žemės ūkio paskirties žemę, 1992 m. rugpjūčio mėn. susitarimu M. C. jam perleistą, ir grąžinti pareiškėjo pagal 1992 m. rugpjūčio mėn. susitarimą 3,79 ha miško žemę pagal Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 15 d. rašte Nr. (15)V3-1424 nustatytą žemės 1030,47 (3 558 Lt) eurų už 1 ha kainos vertę; įpareigoti atsakovą NŽT žemės nuosavybės atkūrimo B. J. vilkinimą nutraukti ir per 6 mėnesius įsiteisėjus teismo sprendimui atkurti B. J. nuosavybės teises į B. J., Motiejaus iki nacionalizacijos valdytą 5,20 ha žemės ūkio paskirties žemę 3,79 ha miško žemės nuosavybę pagal Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 15 d. rašte Nr. (15)V3-1424 nurodytą žemės išperkamąją 1030,47 (3 558 Lt) eurų už 1 ha kainą.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Jis paaiškino, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas nurodė net 74 kartus lankęsis NŽT Alytaus skyriuje. Jis dėjo visas įmanomas pastangas ir norėjo ginčus išspręsti taikiai, civilizuotai – aiškinantis, tariantis, derinantis ir įtikinėjant. 2010 m. balandžio 6 d. vykdamas pas atsakovą, pareiškėjas paslydo ant lauko laiptų ir patyrė sunkią stuburo traumą, 8 mėnesius negalėjo vaikščioti, ir visus metus neišėjo iš namų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo B. J. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir jo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai buvo priimti 2010 m. lapkričio 27 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d., 2012 m. rugpjūčio 9 d., 2012 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. kovo 8 d., 2014 m. gruodžio 8 d., 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. kovo 16 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 29 d. ir neginčija, kad skundo padavimo terminas yra praleistas.

Šiuo konkrečiu atveju, teismo įsitikinimu, kreipimasis į institucijas (NŽT Alytaus skyrių) savaime neužkerta kelio skųsti skundo reikalavime nurodytus administracinius aktus ginant savo interesus teisme. Pareiškėjo kreipimasis į NŽT Alytaus skyrių vertintinas kaip siekis pagrįsti savo skundo teiginius, argumentus. NŽT Alytaus skyrius sprendžia jos kompetencijai priskirtinus klausimus, tačiau negali panaikinti ar pakeisti NŽT sprendimų, kuriuos galėjo panaikinti teismas, kaip to reikalauja pareiškėjas. Todėl pareiškėjo nesikreipimas tiesiogiai į teismą pripažintas nuo pareiškėjo valios priklausančia, subjektyvia aplinkybe, kuri negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi. B. J. skunde nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su jo valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimus, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą. Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Teismas pažymėjo, kad asmens sveikatos būklė gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei dėl ligos asmuo objektyviai negalėjo pasinaudoti atitinkama įstatymais numatyta teise. Asmens liga, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, objektyviai gali būti pateisinamas dienomis ar mėnesiais skaičiuojamų terminų praleidimas. Tik išimtinais atvejais, esant medicininiams dokumentams, kurie neabejotinai patvirtina, kad asmuo ilgą laiką buvo praradęs atitinkamus fizinius ar psichinius gebėjimus, ar šie gebėjimai dėl atitinkamų organizmo būklių buvo taip sutrikę, kad asmuo per įstatymų nustatytą terminą objektyviai negalėjo pats pasinaudoti savo teisėmis ir suteikti įgaliojimų atstovui, asmens liga gali pateisinti ilgesnį terminų praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis per laikotarpį (nuo 2010 m. vasario 18 d., kai krito nuo laiptų, iki 2016 m. gruodžio 29 d., kai pateikė teismui skundą) nuolat ar su pertraukomis ilgą laiką buvo gydomas medicinos įstaigų stacionaruose arba sirgo tokia liga, kuri būtų objektyviai apribojusi jo galimybę pačiam ar per atstovą kreiptis į teismą. Prie skundo pateiktas 2010 m. balandžio 6 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog pareiškėjas 2010 m. vasario 18 d. patyrė traumą, tačiau duomenų, apie jo negalėjimą visiškai judėti, nėra. Tokio pobūdžio sveikatos sutrikimai nagrinėjamos bylos aplinkybėmis negali būti pripažinti svarbia terminų praleidimo priežastimi.

Pareiškėjas skunde nepasisakė dėl kiekvieno skundžiamo administracinio akto praleisto termino skundui paduoti priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nes, kaip jau minėta, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Įvertinęs bendrą praleistą terminą skundui paduoti ir atsižvelgęs į pirmiau nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Atmetęs pareiškėjo prašymą dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo ir atsisakęs priimti jo skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, teismas tuo pačiu pagrindu atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus dėl NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėjas B. J. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir skundą perduoti nagrinėti kitos sudėties teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, neatsižvelgė į pareiškėjo amžių, patirties, susijusios su dokumentų tvarkymu, trūkumą, nuoširdžias pastangas išspręsti ginčą taikiai bei sveikatos būklę. Jis pažymi, kad atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo standartai turi būti taikomi ne vienodai visiems skundus paduodantiems asmenims, bet vertinant kiekvieną situaciją individualiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pripažinus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir atmestas pareiškėjo prašymas šį terminą atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisė į teismą, pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, laiduojama ir tarptautiniuose teisės aktuose: 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje. Tačiau kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1091/2013).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Šiuo atveju yra teisingos Kauno apygardos administracinio teismo išvados, kad kompetentingų institucijų veiksmai (sprendimai), priimti joms vykdant žemės reformą, turi būti ginčijami laikantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių taisyklių ir bendrųjų ABTĮ nuostatų, bet ne pareiškėjo nuožiūra. Atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kreipimasis į įvairias institucijas ar kitoks netinkamas savo teisių gynimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikoma objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr. 2006 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008), todėl pareiškėjo apsisprendimas derėtis su NŽT, siekiant ją įtikinti veikti pareiškėjui palankiu būdu, pagrįstai pripažintas subjektyvia termino paduoti skundą teismui praleidimo aplinkybe. Taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su B. J. teiginiais, jog tinkamai pasirūpinti savo teisių gynimu jis negalėjo dėl silpnos sveikatos, kadangi, kaip pabrėžia pats pareiškėjas, šiai bylai aktualiu 2010–2016 m. laikotarpiu savo iniciatyva ir / ar kviečiamas NŽT lankėsi net 74 kartus. Nepaneigta, jog palaikyti ryšį su viešojo administravimo subjektais ir Lietuvos Respublikos teismais senyvo amžiaus pareiškėjas galėjo ir per atstovą, be kita ko byloje nėra duomenų, kad kaip nors buvo apribotos jo galimybės pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba (atlygintina ar nemokama).

Teisėjų kolegija palaiko ir kitus pirmosios instancijos teismo argumentus, kad terminą skundui dėl NŽT bei Ministerijos sprendimų paduoti B. J. praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios bei veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis, todėl jų iš naujo nekartoja.

Pažymėtina, jog spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, laikyti svarbiomis, o kurias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, tačiau tai jis daro ne tik vertindamas kiekvieną situaciją individualiai, t. y. atsižvelgdamas į visumą skundą paduodančio asmens elgesiui reikšmingų aplinkybių, bet ir paisydamas konstitucinio asmenų lygybės principo (Konstitucijos 29 str. 1 d., ABTĮ 6 str.). Todėl B. J. amžius ir galbūt sąžiningas suklydimas dėl jo teisių įgyvendinimo tvarkos ir terminų, nesudaro prielaidų nukrypti nuo visiems pareiškėjams vienodai taikomų sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo imperatyvų. Kitaip tariant, pareiškėjo prašymas leisti jam kreiptis į teismą lengvatinėmis (išskirtinėmis) sąlygomis, yra nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismas, kaip teisingumą administracinėse bylose užtikrinanti aukščiausia teisminės valdžios institucija, negali tokio pageidavimo patenkinti.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Ją naikinti ir pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.             

Teisėjai              Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas