Civilinė byla Nr. e2A-1203-413/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05482-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui ir Žydrūnei Mitkevičienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei K. S.,
atsakovės atstovui advokatui Viliui Masiuliui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solanika“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl pastato rekonstrukcijos, leidžiant įteisinti savavališką statybą be gretimos teritorijos valdytojo sutikimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Judex“ teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti jai teisę be gretimos teritorijos ir gretimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės (atsakovės) sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą, t. y. pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m); priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m); užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškinio dalyką apimantys jos atlikti darbai yra savavališka statyba, tačiau egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos įteisinti šią statybą. Ieškovės pastatas yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, kurį UAB „Judex“ nuomojasi. Gretima teritorija yra laisva valstybinė žemė. Ieškovės pastatas ties kiemo priestatu ribojasi su gretimu pastatu, kurio adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gretimas pastatas), kuriame patalpas turi ir atsakovė – šio gretimo pastato dalies patalpų savininkė. Siekdama įteisinti savavališką statybą ieškovė turi pateikti gretimos teritorijos valdytojo ir gretimo pastato patalpų savininkų sutikimus, tačiau atsakovė nepagrįstai nesutinka išduoti ieškovei sutikimą, kad pastaroji galėtų įteisinti savavališką statybą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovei teisę be gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Solanika“ (atsakovės) sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą: pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m), priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje; priteisė iš atsakovės 4 317,75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 5,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2899) 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ypatingojo statinio rekonstravimui yra privalomas rekonstrukcijos projektas ir leidimas rekonstruoti statinį. Tokį leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti savivaldybės administracijai siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį, o šio straipsnio 5 dalies 15 punkte nurodyta, kad asmuo, norintis gauti leidimą, be kita ko, privalo pateikti statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (2020 m. rugsėjo 17 d. redakcija Nr. D1-554; toliau – STR 1.05.01:2017) 6 priedo 1 punkte yra įtvirtinta, kad jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus statinio projektui.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovės savavališkai rekonstruotas pastatas yra pastatytas mažesniu atstumu nei nurodyti norminiai atstumai iki gretimame žemės sklype esančio statinio, todėl ieškovė, norėdama įteisinti savavališką statybą, savivaldybės administracijai turi pateikti ir gretimo statinio savininkų rašytinius sutikimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovei, siekiančiai įteisinti savavališką statybą, yra būtinas atsakovės, kaip vienos iš gretimo pastato bendraturčių, sutikimas.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju teritorija, kurioje yra gretimas pastatas, t. y. (duomenys neskelbtini), šalia ieškovės valdomo pastato (duomenys neskelbtini), yra laisva valstybinė žemė ir nėra suformuota kaip atskiras sklypas, todėl, teismo vertinimu, teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 93-4831) (toliau – ir Taisyklės) dėl paminėto sutikimo gavimo ieškovė turėjo pareigą kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Remiantis Taisyklių 8.3 punktu, teritorinis Nacionalinės žemės tarnybos skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos kreipiasi į valstybinės žemės sklypo naudotoją, prašydamas per 10 darbo dienų raštu pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklypo naudotojas neprieštarauja statinio statybai valstybinės žemės sklype. Teismas nustatė, kad atsakovė per Taisyklių nustatytą terminą Nacionalinei žemės tarnybai nurodė atsisakymo duoti sutikimą priežastis, išimtinai susijusias su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, o po kurio laiko ieškovė gavo NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 8SD-4061-(14.8.94.), kuriuo ši išdavė sutikimą įteisinti savavališką statybą neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos. Teismas konstatavo, kad iš šio dokumento turinio matyti, jog NŽT yra išdavusi sutikimą ieškovei įteisinti savavališką statybą, tačiau, siekiant įteisinti priestato pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), žemės sklypo plane esančių taškų 20 ir 19, kuris ribojasi su gretimo pastato išorės siena, savavališką statybą, nurodė, kad ieškovė turėtų gauti gretimame pastate esančių patalpų savininkų sutikimus. Taigi, NŽT yra davusi sutikimą įteisinti savavališką statybą ties žemės sklypo riba palei gretimą pastatą, jeigu bus teisės aktų nustatyta tvarka gauti gretimo pastato patalpų savininkų sutikimai.
7. Teismas nurodė, kad šiuo atveju NŽT turėjo duoti sutikimą (nesutikimą) ieškovei kaip valstybinės žemės patikėtinė, tačiau pagal aptartų Taisyklių 8.3 punktą pati NŽT taip pat turėjo gauti valstybinės žemės naudotojų poziciją šiuo klausimu. NŽT savo sutikimą ieškovei pateikė, bet akcentavo ir tai, kad sutikimą iš atsakovės, kaip gretimo pastato bendraturtės, ieškovė taip pat turi gauti. Taigi sutikimą ieškovė turėjo gauti iš abiejų subjektų, t. y. iš NŽT, kaip gretimos teritorijos valdytojos, ir iš gretimo pastato bendraturčių. Kadangi žemės sklypas prie atsakovei priklausančio pastato nėra suformuotas, todėl ji nėra gretimo žemės sklypo savininkė ar valdytoja. Atsakovės, kaip teritorijos naudotojos, sutikimo rekonstruoti pastatą pastatant konstrukcijas arčiau nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos gauti nėra privaloma.
8. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nuostatos šioje byloje netaikytinos. Teismo vertinimu, CK 4.85 straipsnio nuostatos taikytinos tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių. Visi kiti šio pastato bendraturčiai sutikimus ieškovei dėl pastarosios pastato rekonstrukcijos, pristatytų priestatų šiaurės rytinėje dalyje ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje yra išdavę. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti remonto, statybų ir kitus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atliekamų darbų, t. y. nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas. Teismas nurodė, kad atsakovės atsikirtimai byloje nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, be to, atsakovė netvarko tos pastato dalies, kuri yra priblokuota. Teisę tvarkyti šią dalį ji turi tik susitarusi su kitais bendraturčiais. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad realiai ir faktiškai atsakovei nėra kliūčių naudotis pastatu, o ieškovės ir atsakovės teritorijos yra atskirtos tvora. Taigi, įteisinus priestatą konkrečiai atsakovei nebus trukdoma prižiūrėti savo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal bylos duomenis priestatas ieškovės pastatytas ir faktiškai naudojamas jau gana ilgą laiką, tačiau jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų kreipusis dėl savo teisių ar interesų pažeidimo, byloje nėra.
9. Vertindamas atsakovės argumentus dėl galimų jos interesų pažeidimų ieškovei pastačius priestatus, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teisių ar interesų pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad tiek NŽT, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) yra užfiksavusios, jog ieškovės pastatyti priestatai turi neatitikčių teisės aktų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, tačiau jie nėra tokie, kurie keltų grėsmę asmenų saugumui, viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės prašomos savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.
10. Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad, neleidus įteisinti savavališkos statybos, bus padaryta žala ieškovės veiklai, nes ji negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos. Teismas vertino, kad atsakovės padėtis visiškai nepasikeistų tiek įteisinus savavališką statybą, tiek jos neįteisinus. Teismas konstatavo, kad atsakovės atsisakymas išduoti ieškovei sutikimą yra nepagrįstas.
11. Teismas nurodė, kad, tenkinant ieškinį, šalintina ieškovės reikalavimo formuluotė „gretimos teritorijos ir“, kadangi byloje nustatyta, jog atsakovė nėra gretimos teritorijos savininkė. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimas nekeičia nei patenkinto ieškovės reikalavimo, nei ginčo esmės, o tik atitinka faktines bylos aplinkybes.
12. Dėl atsakovės prašymo stabdyti bylą teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, nes atsakovės nurodytoje Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 13-39-505/2020, kurioje ginčijamas ieškovės valdomiems pastatams suformuoto valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumas, nėra nustatomi šiai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai. STR 1.05.01:2017 11 punkte nurodyta, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. STR 1.05.01:2017 51 punkte papildomai nurodoma, kad jei statinys statomas ar pastatytas savavališkai, statytojas, norėdamas įteisinti šią statybą (gauti statybą leidžiantį dokumentą), privalo sumokėti Statybos įstatyme [8.3] nurodyto dydžio įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Taigi teisės aktai įtvirtina tik pateiktinų dokumentų visetą, tačiau ne dokumentų gavimo eiliškumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis ir gauti sutikimus iš gretimo pastato patalpų savininkų net tada, kai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros nebuvo baigtos ir žemės sklypas nebuvo suformuotas ar išnuomotas ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Solanika“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Civilinė byla privalomai turėjo būti stabdoma iki kol bus išnagrinėtas ginčas, nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Nurodo, kad administracinėje byloje bus nustatytas civilinėje byloje prejudicinę reikšmę turintis faktas, ar 0,8080 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė siekia įteisinti savavališką statybą, suformuotas teisėtai. Ir tik nustačius šį prejudicinę reikšmę turintį faktą, bus galima vertinti, ar ieškovė apskritai turi subjektinę teisę inicijuoti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą. Todėl, teismo išvados, jog administracinės bylos, kurioje pagal atsakovės UAB „Solanika“ skundą nagrinėjamas valstybinio Žemės sklypo, suformuoto ieškovės naudojimui, formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros metu priimtų administracinių aktų teisėtumas, ir šios civilinės bylos nėra jokio prejudicinio ryšio, yra nepagrįstos, prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms.
13.2. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai savo iniciatyva ir jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės iš ieškovės pareikšto reikalavimo pašalindamas dalį ieškinio dalyko formuluotės, pakeitė ieškinio dalyką, nors tai yra išimtinai ieškovės teisė ir pareiga. Tokie teismo veiksmai yra akivaizdus civilinio proceso normų ir esminių civilinio proceso principų (dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo, nešališkumo) pažeidimas, suvaržantis atsakovės teisę žinoti, kokį konkrečiai ieškinio reikalavimą teismas nagrinėja, nuo kokio ieškovės reikalavimo atsakovei reikia gintis. Teismo motyvai, kuriais remiantis jis patikslino ieškinio dalyką, pašalindamas formuluotę „gretimos teritorijos ir“, visiškai paneigia pačios ieškovės poziciją byloje, nuo kurios byloje ir gynėsi atsakovė. Ieškovės byloje pateiktas ieškinys buvo pavadintas „Dėl pastato rekonstrukcijos leidžiant įteisinti savavališką statybą be gretimo teritorijos valdytojo sutikimo“. Be to, tiek iš ieškinio turinio, tiek iš ieškinio rezoliucinėje dalyje pareikšto vieno iš reikalavimų – pripažinti ieškovei teisę be gretimos teritorijos savininko (valdytojo) sutikimo įteisinti savavališką statybą, akivaizdu, jog ieškovė reiškė byloje reikalavimą atsakovei ne tik kaip gretimo pastato vienam iš savininkų, bet ir kaip vienam iš gretimos valstybinės žemės teritorijos valdytojui, dėl teisės ieškovei be gretimos teritorijos savininko (valdytojo) sutikimo įteisinti savavališką statybą.
13.3. Teismo išvada, kad valstybinės žemės teritorija, kurioje yra pastatas, t. y. (duomenys neskelbtini), yra laisva valstybinė žemė, logiškai ydinga. Pats faktas, kad nurodytoje valstybinės žemės teritorijoje yra pastatas, kurio vienas savininkų yra atsakovė, aiškiai patvirtina, kad ši valstybinės žemės teritorija nėra laisva, o yra užstatyta ir naudojama nurodyto pastato savininkų. Be to, NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teismas nepagrįstai vertino, kaip gretimos valstybinės žemės teritorijos savininko ar valdytojo besąlyginį rašytinį sutikimą įteistini savavališką statybą neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos. Nurodyta rašytinio sutikimo (neprieštaravimo) sąlyga ne tik neprieštarauja jokiems teisės aktams, bet netgi visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš galiojančio teisinio reglamentavimo aiškiai matyti, jog su ieškovės pastatu besiribojančių statinių (patalpų), esančių teritorijoje (duomenys neskelbtini), savininkų rašytiniai sutikimai (pritarimai) reikalingi ne tik kaip gretimo pastato savininkų, bet ir kaip gretimos teritorijos valdytojų (naudotojų). Taigi, savavališkos rekonstrukcijos metu ieškovei įrengus naujas gamybinio pastato konstrukcijas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, t. y. gamybinio pastato naujai įrengto priestato sieną įrengus ant besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribos tarp taškų 19 – 20 ir sublokavus ją su pastatu, kurio vienu iš savininkų yra atsakovė, ji, kaip gretimo žemės sklypo (teritorijos) vienas iš valdytojų (naudotojų), turi teisę atsisakyti duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos ir neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti, todėl teismas ieškovės reikalavimą turėjo atmesti.
13.4. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės ir atsakovės teisinius santykius, netinkamai taikė CK 4.85 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (vidinius teisinius santykius), todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad įvertinus, jog visi kiti gretimo pastato patalpų savininkai sutikimus įteisinti savavališką statybą išdavė, o atsakovei neįrodžius konkretaus savo teisių pažeidimo, ieškinį tenkino.
13.5. Ieškovės savavališkai pastatytas priestatas galimai yra reikalingas jos vykdomai šaldytų produktų veiklai, nebuvo pagrindas teismui, pažeidžiant teisės normas, įteisinti savavališką statybą neišlaikant imperatyvių atstumų iki sklypo ribos. Vadovaujantis teismo argumentais išeina, kad ieškovės interesai yra aukščiau imperatyvių teisės normų. Be to, tokia teismo argumentacija yra paneigiamas kertinis teisės principas, kad teisė iš neteisės negali atsirasti.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Judex“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
14.1. Administracinėje byloje ginčo pagrindas ir reikalavimas skiriasi, taip pat visiškai nesutampa įrodinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, juo labiau, kad jeigu minėtoje byloje apeliantės skundas būtų tenkintas ir sprendimas suformuoti žemės sklypą būtų pripažintas negaliojančiu, ieškovė paprasčiausiai negalėtų įteisinti savavališkos statybos nepriklausomai nuo to, ar kitas sąlygas būtų įgyvendinusi, t. y. ar parengusi techninį projektą, gavusi visus reikalingus sutikimus, sumokėjusi įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir pan., o tą vertintų statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija ir tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi, tarp šios civilinės bylos ir administracinės bylos nėra prejudicinio ryšio, todėl neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytas privalomasis civilinės bylos stabdymo pagrindas, taip pat neegzistuoja ir fakultatyviniai civilinės bylos stabdymo pagrindai.
14.2. Kadangi teritorija, kurioje yra gretimas pastatas, nėra suformuota atskiru sklypu, subjektinę teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis. NŽT išdavė sutikimą ieškovei įteisinti savavališką statybą. Tačiau siekiant įteisinti pietvakarinėje dalyje esančio priestato (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), pažymėto žemės sklypo plane tarp taškų 20 ir 19, kuris ribojasi su gretimo pastato išorės siena, savavališką statybą, tarnyba nurodė, kad ieškovė turėtų gauti gretimame pastate esančių patalpų savininkų sutikimus. NŽT nurodė, kad toks gretimo pastato patalpų savininkų sutikimas šio priestato įteisinimui turėtų būti gaunamas ne dėl to, jo jie yra nesuformuoto žemės sklypo naudotojai, tačiau NŽT prašė pateikti gretimo pastato patalpų savininkų sutikimus, nes pati savarankiškai negali įvertinti galimos rekonstrukcijos įtakos gretimam pastatui, kadangi bet kokia statyba neturi pažeisti teisėtų trečiųjų asmenų. Tuo tarpu nesuformuoto valstybinės žemės sklypo naudotojo sutikimo rekonstruoti pastatą pastatant konstrukcijas arčiau, nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos, gauti nėra privaloma. Kadangi atsakovė nėra teritorijos, kurioje yra gretimas pastatas savininkė ar valdytoja, jos kaip besiribojančios teritorijos naudotojos, sutikimo ieškovės pastato rekonstrukcijai gauti nėra privaloma net ir tuo atveju, jeigu statomos naujos konstrukcijos, esančios arčiau, nei minimalus nustatytas atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
14.3. Kadangi atsakovė yra gretimame pastate esančių patalpų savininkė, kuri nėra gretimos teritorijos savininkė ar valdytoja, ji savo atsisakymą įteisinti savavališkai atliktos rekonstrukcijos darbus turi motyvuoti, nurodydama konkrečius, o ne menamus, savo teisių pažeidimus, kuo atlikti konkretūs rekonstrukcijos darbai pažeis jos teises ir teisėtus interesus. Bylą nagrinėjant pirmąją instancija, atsakovė nenurodė jokių konkrečių, ne pasvarstymais pagrįstų, argumentų, kad savavališkos statybos įteisinimas, pastatant ginčo priestatą pietrytinėje dalyje, pažeis jos teises ir teisėtus interesus. Teisių pažeidimas turi būti konkretus, o ne abstraktūs pasvarstymai dėl galimo jos kaip gretimo pastato bendraturčio teisių ribojimo remontuoti ir prižiūrėti gretimo pastato išorės konstrukcijas. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus šalių įrodymus ir paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog įteisinus savavališką statybą atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo neatsiras.
14.4. Nors apeliantė ir nurodo, kad atsakovės galimybė vykdyti veiklą neturi reikšmės, tačiau vertinant teisėtų interesų pusiausvyros aspektu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų atitikimo aspektu, neįteisinus savavališkos statybos, visi neigiami padariniai atsirastų vien tik ieškovei, o atsakovės padėtis niekaip nesikeistų (nei pagerėtų, nei pablogėtų). Nugriovus priestatą tik ieškovei atsirastų itin didelių nuostolių, nes ji negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos – greitai užšaldytų maisto produktų gamybos ir pardavimo. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“ 8 p. „Greitai užšaldytų maisto produktų“ temperatūra visose produkto vietose turi būti pastovi – minus 18 °C arba žemesnė. Pervežimo metu galimas trumpalaikis temperatūros šoktelėjimas, neviršijantis 3 °C“. Todėl nugriovus priestatą ieškovė negalėtų užtikrinti šių reikalavimų laikymosi, nes priestatas yra būtent ir skirtas šaldytų maisto produktų pakrovimui, sukuriant tinkamą temperatūrinį rėžimą.
14.5. Apeliantė skunde teigia, kad teismas savarankiškai, neišreiškus ieškovės valios, patikslino ieškinio dalyką. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismas netikslino ieškinio dalyko – ieškinio dalykas visuomet buvo ieškovės reikalavimas įteisinti savavališką statybą be atsakovės sutikimo nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu tas sutikimas yra reikalaujamas: ar kaip gretimo pastato patalpų savininko, ar kokiu nors kitu pagrindu. Ieškinio dalykas ir pagrindas visą laiką atsakovei buvo aiškus, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo teisme metu bei procesinių dokumentų, Atsakovė visuomet įrodinėjo, kad jos sutikimas yra būtinas, nes ji yra gretimos teritorijos naudotoja, o įteisinus savavališką statybą bus pažeisti jos teisėti interesai – galimybė prižiūrėti gretimo pastato išorės sienas. Tuo tarpu, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė atsisako nepagrįstai išduoti sutikimą įteisinti savavališką statybą, nes atsakovės padėtis nebus pabloginama, teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog atsakovės sutikimo būtinumas kildinamas iš jos, kaip gretimo pastato savininkės statuso, o ne gretimos teritorijos naudotojos statuso.
15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19d. sprendimą paliko nepakeistą.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Solanika“ kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
17. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismai, padarydami išvadą, jog atsakovė, kaip gretimo pastato savininkė, privalo motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijos projektui, kai yra mažinami norminiuose teisės aktuose nustatyti atstumai iki gretimo pastato, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Be to, teismai nagrinėjamu atveju neanalizavo ir nevertino, ar egzistuoja išimtinės aplinkybės, teikiančios pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovės atlikta statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato pripažintina nepažeidžiančia atsakovės teisių. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismai ginčui išspręsti nepagrįstai taikė CK 4.85 straipsnį, reglamentuojantį butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą.
18. Teismai nagrinėjamoje byloje neanalizavo atsakovės, kaip gretimoje teritorijoje esančio pastato bendraturtės, santykio su šios teritorijos savininku, neatskleidė, ar atsakovė, eksploatuodama jai priklausantį pastatą, faktiškai žemės sklypu nesinaudoja kaip nuomininkė ar panaudos gavėja, būdama ir jo valdytoja.
19. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo nustatytina, ar atsakovė faktiškai nesinaudoja teritorija (duomenys neskelbtini), kaip jos valdytoja, ir pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus spręstina dėl atsakovės sutikimo būtinumo. Be to, teismas turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja tokios išimtinės faktinės aplinkybės, kurios, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, leistų konstatuoti, kad ieškovės atlikta savavališka statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato nepažeidžia atsakovės, kaip vienos iš gretimo pastato savininkų, teisių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo tekintas ieškovės ieškinys, suteikiantis jai teisę be gretimo pastato savininko (atsakovės) sutikimo pertvarkyti pastato projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Judex“ yra gamybos paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkė ir prie jo suformuoto žemės sklypo valdytoja. Gretimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė yra atsakovė UAB „Solanika“.
22. Ieškovė 2003 m. liepos 23 d. statybos leidimo Nr. 526-6-Nr. 217-115 pagrindu, vykdydama pastato rekonstrukcijos darbus, savavališkai pastatė priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m); priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatydama antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengdama patalpas pastogėje.
23. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliu – Inspekcijos) 2017 m. birželio 22d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-20-170622-00073 ieškovė buvo įpareigota iki 2017 m. gruodžio 21 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę – išardyti savavališkai rekonstruoto gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), priestatus šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m) ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytą antrą aukštą ant buvusios vienos aukšto dalies bei įrengtas patalpas pastogėje, kad pastatas atitiktų 2001 m. sausio 31 d. kadastro bylos duomenis. Inspekcijos ir teismų sprendimais šis terminas buvo pratęstas atitinkamai iki 2018 m. kovo 21 d., 2019 m. gegužės 11 d. ir galiausiai iki 2020 m. gegužės 15 d.
24. Kaip minėta, ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama leisti parengti statinio projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką statybą be atsakovės sutikimo.
25. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
26. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama 2021 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad nors apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimą visoje ieškovės patenkintų reikalavimų apimtyje, tačiau apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama teismo sprendimo dalis, liečianti savavališkai pastatytą priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytą antrą aukštą ant buvusios vienos aukšto dalies bei įrengtas patalpas pastogėje. Taigi, apeliacijos dalykas – savavališkos priestato statybos, esančios pastato pietvakarinėje dalyje, įteisinimas be atsakovės sutikimo.
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovės atlikti statinio rekonstrukcijos darbai yra savavališka statyba. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia be gretimos teritorijos (žemės sklypo) naudotojos ir vienos iš gretimo pastato savininkų – atsakovės – sutikimo įteisinti savavališką statybą, t. y. pripažinti jai teisę be atsakovės sutikimo pertvarkyti ginčo statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad jos, kaip gretimos teritorijos valdytojos ir gretimo pastato savininkės, teisės įteisinus savavališką statybą būtų pažeistos, nes ginčo statiniais nėra išlaikyti minimalūs norminiuose teisės aktuose nustatyti atstumai iki besiribojančio žemės sklypo ir gretimo pastato.
28. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl daugelio ginčijamų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų savo išaiškinimus šioje byloje yra pateikusi kasacinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. liepos 1 d. nutartyje, teismas šiais išaiškinimais vadovausis priimdamas savo procesinį sprendimą byloje (CPK 4 straipsnis).
29. Apeliantė ginčija teismo sprendimą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės teritorijos savininko ir valdytojo sutikimą (pritarimą) dėl savavališkos statybos įteisinimo. Anot atsakovės, teismo išvados, kad ji nėra valstybinės žemės teritorijos, kurioje yra pastatas (duomenys neskelbtini), valdytoja, o tik naudotoja, kad tai yra laisva valstybinė žemė, yra nepagrįstos, kadangi jau pats faktas, kad nurodytoje valstybinės žemės teritorijoje yra pastatas, kurio viena savininkų yra atsakovė, patvirtina, kad ši valstybinės žemės teritorija nėra laisva, o yra užstatyta ir naudojama nurodyto pastato savininkų.
30. Kasacinis teismas šioje byloje, be kita ko, pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (teritorijos) – valdymo teisės atsiradimas nėra siejamas su žemės sklypo suformavimo faktu, t. y. asmuo gali būti tiek žemės sklypo valdytoju, tiek teritorijos, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas, valdytoju Tais atvejais, kai žemės sklypo (teritorijos) ir ant jo (jos) esančio pastato savininkai skiriasi, tarp žemės sklypo (teritorijos) savininko ir pastato savininko gali būti susiformavę faktiniai nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, todėl tokiu atveju pastato savininko turima žemės sklypo (teritorijos) valdymo teisė atsiranda faktiškai susiklosčiusių santykių pagrindu. Kai valstybinė žemė yra užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), šie asmenys turi teisę į valstybinės žemės jiems išnuomojimą be aukciono, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas) Taigi, kai valstybinė žemė yra užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais atitinkamais statiniais, šie asmenys turi atitinkamas teises į tokio dydžio žemės sklypus, kurie būtini jų statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių tiesioginę paskirtį, o valstybinės žemės nuomos sutartys su jais neretai nebūna sudarytos vien tik dėl reikalingų teritorijų planavimo dokumentų neparengimo ( LAT nutarties 43 punktas).
31. Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismai nagrinėjamoje byloje neanalizavo atsakovės (apeliantės), kaip gretimoje teritorijoje esančio pastato bendraturtės, santykio su šios teritorijos savininku (valstybe / jos patikėtiniu), neatskleidė, ar atsakovė, eksploatuodama jai priklausantį pastatą, faktiškai žemės sklypu nesinaudoja kaip nuomininkė ar panaudos gavėja, būdama ir jo valdytoja (LAT nutarties 43, 51 punktai).
32. Nagrinėjant bylą iš naujo, atsakovė teikė paaiškinimus ir tai pagrindžiančius įrodymu (2022-10-18 DOK-25641), nurodydama, kad tarp atsakovės ir teritorijos (žemės sklypo) savininkės (valstybės) faktiškai susiklostė valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateiktos į bylą žemės nuomos mokesčio deklaracijos, kurias išrašė Kauno miesto savivaldybės administracija, ir jų apmokėjimo įrodymai (priedai 1 - 9). Atsakovės patalpoms (duomenys neskelbtini) eksploatuoti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį yra mokamas žemės mokestis, atsakovė prižiūri teritoriją savo jėgomis, tvarko asfalto dangą ir aplinką. Anot atsakovės, šiuo metu vyksta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procesas.
33. Įvertinusi apeliantės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus kasacinio teismo išaiškinimų kontekste (30 punktas), kai šie įrodymai kitomis leistinomis įrodinjėjimo priemonėmis nebuvo paneigti, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp atsakovės (apeliantės), kaip vienos iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, ir kuris stovi šiuo metu valstybinėje žemėje (teritorijoje), ir valstybės (jos patikėtinio), kuri yra žemės sklypo (teritorijos), ant kurio stovi pastatytas ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas, savininkė, susiklostė faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai. Todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovė yra gretimo žemės sklypo (teritorijos) teisėta valdytoja.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo priestatas (jo dalis) pastatytas ant ginčo šalis skiriančios žemės sklypo ribos ir yra priblokuotas prie atsakovės pastato.
35. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne (LAT nutarties 34 punktas ir jame nurodyta praktika).
36. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (LAT nutarties 35 punktas ir jame nurodyta praktika).
37. Analogiškai vertintini ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyti atstumai iki gretimų pastatų, t. y. teisės normos, nustatančios privalomus atstumus iki gretimų pastatų, yra imperatyvaus pobūdžio. Šiomis teisės normomis siekiama tų pačių viešųjų tikslų, kaip ir nustatančiomis privalomus atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, įgyvendinimo, jos yra skirtos trečiųjų asmenų (gretimų pastatų savininkų) interesų apsaugai, todėl tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki gretimų pastatų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų pastatų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. Tuo atveju, kai gretimo pastato savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių ir tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo pastato savininko teisių (LAT nutarties 36 punktas).
38. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad ginčo dalyku esantis savavališkai pastatytas priestatas iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m) yra priblokuotas prie atsakovės pastato akivaizdžiai nesilaikant jokių leistinų ir neleistinų, tačiau objektyviai pateisinamų, atstumų tiek tarp esamų ginčo statinių, tiek tarp pastatus skiriančios žemės sklypo ribos. Pagal minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, toks pažeidimas, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo, tik tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų.
39. Ieškovės pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad dėl teisės aktais numatytų privalomų atstumų pažeidimo atsakovės pastatui daroma akivaizdi žala. Iš specialisto S. M. 2022 m. spalio 17 d. konsultacinės išvados matyti, kad dėl ieškovės savavališkos priestato statybos specialistas konstatavo gretimo (apeliantės) pastato techninės būklės pablogėjimą ir galimą Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 2.2 punkto pažeidimą (21, 22 punktai). Iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad dėl privalomų atstumų nesilaikymo dalis atsakovės pastato sienos plytų yra ištrupėjusios, taip darant neigiamą poveikį statinio mechaniniams atsparumui.
40. Aptartos 38, 39 punktuose aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pateisinti savavališkai pastatytą priestato pietvakarinėje pusėje dalį (3,92 m x 4,46 m) vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir tenkinti ieškovės reikalavimą šioje dalyje negalima, kadangi šios ginčijamo priestato dalies statyba akivaizdžiai pažeidžia gretimo pastato savininko teises ir teisėtus interesus.
41. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kita ginčijamo priestato dalis (10,62 m x 1,57 m), kaip savarankiškos patalpos, kuri nuo atsakovės pastato ir žemės sklypo ribos nutolusi didesniu kaip 3,92 m atstumu, apeliantės teisių ir privalomo 3 m atstumo nepažeidžia, todėl ieškovės reikalavimas įteisinti šios savavališkos priestato dalies statybą be atsakovės sutikimo laikytinas pagrįstu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
42. Kaip minėta, atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimą ir tuo pagrindu, kad teismas, atsisakydamas sustabdyti bylą, netinkamai taikė ir aiškino CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat modifikavęs ieškinio rezoliucinės dalies formuluotę, peržengė ieškinio ribas.
43. Šie apeliacinio skundo argumentai buvo nurodyti ir atsakovės kasaciniame skunde, kuriuos kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais (LAT 47-49 punktai). Todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tekindamas visiškai ieškovės reikalavimą dėl priestato iš kiemo pusės pietvakarinėje dalies (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m) įteisinimo, teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl teismo sprendimo dalis priestato iš kiemo pusės pietvakarinėje dalies (3,92 m x 4,46 m) savavališkos statybos įteisinimo be atsakovės sutikimo panaikinama ir šioje dalyje ieškovės reikalavimas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovui teisė be atsakovo sutikimo leisti pertvarkyti pastato projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą dalies priestato iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m) ir šį reikalavimą atmetus, laikytina, kad patenkinta 75 proc. (pareikšti 2 reikalavimai po 50 proc., vieno reikalavimo atmesta pusė) ieškinio reikalavimų, o apeliacinio skundo patenkinta 25 proc., todėl atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
46. Nustatyta, kad ieškovės UAB „Judex“ pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 4317,75 Eur (4204,75 Eur atstovavimo išlaidos ir 113 Eur žyminis mokestis).
47. Atsakovės UAB „Salonika“ pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 1200 Eur.
48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
49. Ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2020 m. balandžio mėnesį parengtą ieškinį yra 3396,50 Eur (1358,60 Eur bruto × 2,5 (8.9 p.)), už 2020 m. birželio mėnesį parengtą dubliką – 2037,90 Eur (1358,60 Eur bruto × 1,5 (8.3 p.)).
50. Atitinkamai ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 3238,31 Eur (4317,75 Eur × 75 proc. / 100 proc.), atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteista 300 Eur (1200 Eur × 25 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 938,31 Eur (3238,31 Eur – 300 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
51. Ieškovės kasacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 1 936 Eur, atsakovės – 1385 Eur. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės kasacinis skundas buvo patenkintas iš dalies (50 proc.), atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistina 692,50 Eur (1385 Eur / 2) kasacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės – 968 Eur (1936 Eur / 2). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 275,50 Eur (968 Eur – 692,50 Eur) kasacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
52. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudarė 3206,50 Eur (907,50 Eur + 2299 Eur (iš šios sumos 1331 Eur sumokėta ekspertui) ), atsakovės – 575 Eur (75 Eur žyminis mokestis + 500 Eur atstovavimo išlaidos).
53. Ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.10, 8.16 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžių. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti 25 proc. apeliacinio skundo, atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistina 143,75 Eur (575 Eur × 25 proc. / 100 proc.), o ieškovei iš atsakovės priteistina 2404,86 Eur (3206,50 Eur × 75 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2261,11 Eur (2404,86 Eur – 143,75 Eur) apeliacinių instancijų teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos.
54. Taigi, susumavus apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2536,61 Eur (275,50 Eur + 2261,11 Eur) (CPK 93 str.).
55. Pirmosios instancijos teisme pašto išlaidos siekė 5,26 Eur, todėl valstybei iš atsakovės turėtų būti priteista 3,95 Eur, o iš ieškovės – 1,31, tačiau jos yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 5 eurai, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti 2021 m. gegužės 19 d. teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovui UAB „Judex“ teisė be gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Solanika“ sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą – dalį priestato iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m) ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei UAB „Judex“ (juridinio asmens kodas 134494286) iš atsakovės UAB „Solanika“ (juridinio asmens kodas 159861167) 2 938,31 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 31 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovės UAB „Solanika“ priteista 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Judex“ (juridinio asmens kodas 134494286) iš atsakovės UAB „Solanika“ (juridinio asmens kodas 159861167) 2 536,61 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 61 ct) apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Edvardas Paliokas
Egidijus Tamašauskas