Baudžiamoji byla Nr. 1-669-224/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23655-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8;
1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.1.13;
1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3;
2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis M. S. 2018 m. gegužės 20 d. apie 7.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje ir virtuvėje konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę G. S., kuriai jis buto koridoriuje sugriebė už plaukų ir juos traukė dėl to nukentėjusioji atsitrenkė į sieną ir susimušė kairę veido pusę, po to, ją parklupdė ant grindų, o nukentėjusiajai ištrūkus, jis vėl sugriebė jai už plaukų ir nutempė ją į virtuvę, kur vėl traukė ją už plaukų. Tokiu būdu smurtaudamas M. S. nukentėjusiajai G. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdelės apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimo kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje ją nežymiai sužalojo.
Apklaustas įtariamuoju, M. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai bei paaiškino, kad G. S. yra jo sutuoktinė. Santuokoje jis su G. S. gyvena 2 metus, augina vieną bendrą vaiką, kuriam šiuo metu yra 1 metai 4 mėnesiai. Jie gyvena abiems bendrai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Jis su G. S. sutaria gerai, tačiau kaip ir visose šeimose, tarp jų pasitaiko žodinio pobūdžio konfliktų. 2018 m. gegužės 20 d. apie 7.00 val. jis su draugu, kurio nenori paminėti, grįžo į namus, buto duris jiems atidarė G. S.. Atidariusi duris, G. S. iš karto puolė jam priekaištauti, kodėl šis į namus grįžo tik ryte ir kodėl kartu su juo grįžo jo draugas. Tuomet jis uždarė buto duris, jo draugas liko laiptinėje. Jis su G. S. buvo koridoriuje ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu G. S. sudavė jam į veidą, todėl jis susinervino ir griebė jai už plaukų bei pradėjo ją tampyti. Dėl to G. S. atsitrenkė į sieną ir jis ją parklupdė. Tuo metu G. S. atidarė buto duris ir pradėjo šaukti, į butą įėjo jo draugas, kuris nuėjo į kambarį, tada jis vėl sugriebė G. S. už plaukų ir nutempė ją į virtuvę. Tačiau G. S. išsilaisvino ir nubėgo į kambarį, kur ir iškvietė policijos pareigūnus, tačiau tuo jis nepatikėjo, ir pabuvęs bute dar apie 10 minučių, su draugu išvažiavo. Jo draugas nesikišo į jų šeimos ginčus. Jis mano, kad lūpą ir galvą G. S. sužalojo, kai ši atsitrenkė į sieną, o kelį jai sužalojo, kai parklupdė ją ant grindų. Jis supranta, kad padarytais veiksmais G. S. sukėlė fizinį skausmą. Įvykio dieną į namus jis sugrįžo būdamas blaivus. Tai buvo pirmas kartas, kai jis panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę G. S.. Dėl tokio savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Jis atsiprašė G. S., ši jam atleido ir jie susitaikė (bylos lapai (toliau – b. l.) 38 – 39, 42 – 43).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. S. yra jos sutuoktinis. Santuokoje jie kartu gyvena 2 metus laiko, augina vieną bendrą vaiką, kuriam šiuo metu yra 1 metai 4 mėnesiai. Jie gyvena abiems bendrai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Su M. S. ji sutaria gerai, tačiau, kai šis išgeria alkoholio, tarp jų prasideda žodinio pobūdžio konfliktai. 2018 m. gegužės 20 d. apie 7.00 val. į namus sugrįžo M. S., tačiau jis sugrįžo ne vienas – su draugu. Ji pasakė M. S., kad šis nesivestų draugo į namus, kadangi namuose miega jų mažametis vaikas. M. S. jai atsakė, jog jis darys tai, ką nori, kadangi čia yra ir jo namai. Tuomet ji uždarė buto duris ir M. S. draugas liko namo laiptinėje. Tada buto koridoriuje tarp jos ir M. S. kilo žodinio pobūdžio konfliktas dėl to, kad ji neįleido jo draugo į namus. Staiga M. S. sugriebė jai už plaukų ir pradėjo juos tampyti, dėl to ji atsitrenkė į sieną. Ji atsitrenkė į sieną, tiksliau į jos kampą, į kurį pataikė kaire veido puse, ir taip susižalojo lūpą. M. S. ranka jai nesudavė. Kraujosruva smilkinyje jai atsirado dėl plaukų tampymo, kadangi jai buvo net išrauta plaukų. Kairio kelio nubrozdinimas jai atsirado tuomet, kai M. S. ją parklupdė. M. S. ją tempiant už plaukų iš koridoriaus į virtuvę, ji nieko nesusižalojo, tik jai skaudėjo galvą dėl plaukų tampymo. Virtuvėje ji išsprūdo nuo M. S. ir pasakė jam, kad kvies policijos pareigūnus. Tuomet M. S. pasišalino iš namų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, tačiau M. S. namuose jau nebuvo, nes jis pasišalino. Kuomet M. S. koridoriuje stvėrė jai už plaukų ir juos traukė, jai skaudėjo, ji jautė fizinį skausmą, kuomet koridoriuje ji suklupo, jai irgi skaudėjo, ji jautė fizinį skausmą, kuomet virtuvėje traukė jai už plaukų, taip pat skaudėjo ir ji jautė fizinį skausmą. Tai buvo pirmas kartas, kai M. S. prieš ją smurtavo, dėl to ji labai išsigando ir jai atrodė, kad šis sudavė ir delnu, tačiau delnu jai nebuvo suduota, o jos lūpa buvo sužalota kuomet M. S. trenkė ją į sieną. Ji atleido M. S. ir jie susitaikė. M. S. po šio įvykio pasikeitė. Ji pati įvykio metu buvo blaivi. Civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 1 – 5, 22 – 23, 24 – 25).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, G. S. pareiškė, jog 2018 m. gegužės 20 d. apie 7.00 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini) grįžus jos neblaiviam sutuoktiniui M. S., tarp jų kilo konfliktas dėl į namus parsivesto draugo. Konflikto metu sutuoktinis sugriebė jai už plaukų ir pradėjo juos tempti. Konflikto metu ji nugriuvo ant žemės, tačiau M. S. ir toliau ją laikė už plaukų. Išsilaisvinusi ir atsistojusi nuo žemės, ji pradėjo šauktis pagalbos, tačiau jos niekas neišgirdo. Tuomet ji paskambino į policiją. Dėl tokių savo sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Įvykio vietoje M. S. nebuvo rastas, kadangi jis pasišalino dar iki atvykstant policijos pareigūnams. Taip pat matyti, jog buvo apžiūrėta bei užfiksuota įvykio vieta, padarytos fotonuotraukos (b. l. 1 – 5, 7 – 10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 485/2018 (06) nurodyta, kad G. S. muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 29).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog M. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei nežymiai jį sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis M. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. M. S. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 61 – 64, 65 – 66).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis M. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis M. S. anksčiau teistas, paskirtą bausmę jis atlikęs, tačiau dar turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 48 – 49, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi M. S., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). M. S. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtas baudas jis sumokėjęs (b. l. 50 – 55). Kaltinamasis vedęs, dirbantis, turi mažametį vaiką (b. l. 47, 60). Kaltinamasis M. S. stebimų dėl psichikos ar priklausomybės ligų pacientų tarpe neįrašytas (b. l. 58). M. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 38 – 39, 42 – 43). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo M. S. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi kaltinamojo M. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Verta pažymėti, jog M. S. smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė jau ne pirmą kartą (b. l. 48 – 49). Nagrinėjamu atveju M. S. smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, M. S. skiriama prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44 – 45).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti nuteistajam M. S., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam M. S.
Teisėjas Jonas Malinauskas