Civilinė byla Nr. 2A-626-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-007094-2015-5

                        Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.3.;     3.1.7.4; 3.2.4.4;3.2.4.11;3.3.1.14;3.3.1.21;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo  civilinėje byloje Nr. 2-2-874/2017 pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą pareiškimą dėl I. S. pripažinimo neveiksnia, suinteresuoti asmenys I. S., V. Š., viešoji įstaiga Joniškio psichikos sveikatos centras, išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūra patikslintu prašymu prašė pripažinti I. S. ribotai veiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje; pripažinti I. S. neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Paaiškino, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gauta Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, įvertinant atsakovės I. S. veiksnumą. Prokuratūroje buvo atliktas tyrimas, užklaustos institucijos ir surinkta informacija, kad I. S. nuo 2004 m. yra Joniškio PSC įskaitoje dėl nustatyto kliedesinio sutrikimo, dėl gydymo nesikreipė, savo būsenai nekritiška. Nuo 2003-06-03 iki 2003-06-04 buvo gydoma Psichiatrijos klinikoje, diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija. I. S. gydosi nereguliariai, yra fiziškai savarankiška, o jei nuolat vartotų vaistus, tai galėtų gyventi savarankiškai. Ji reguliariai kreipiasi į Joniškio rajono policijos komisariatą su pareiškimais dėl tariamų nusikalstamų veikų, kuriuos išnagrinėjus buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. I. S. atliktos trys teismo psichiatrijos ekspertizės. Yra nustatytos turtinių santykių sritys ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose dėl savo psichikos sveikatos būklės ji gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti. Nustatytos turtinių santykių sritys, kuriose I. S. iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti ir nustatytos asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose I. S. negali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti.

2. Suinteresuotas asmuo I. S. su patikslintu pareiškimu nesutinka, nurodė, kad gali savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos tvarkytis visose srityse. Kreipėsi į policiją, nes sesuo ją puolė. Ekspertų išvada jai yra aiški. Nesutinka su ribotu veiksnumu. Jai jokios pagalbos nereikia. Gydosi antri metai pas psichiatrus. Iki 2015 m. pas psichiatrus nesigydė. Dabar geria vaistus, bet psichikos sutrikimų neturi. Turi du vaikus, bendrauja, jie siunčia jai pinigus.

3. Suinteresuoto asmens I. S. atstovė advokatė D. M. prašė netenkinti patikslinto pareiškimo. I. S. pati išsiėmė naują pasą, buvo išvykusi į užsienį, užsiregistravo darbo biržoje, mokosi, gauna stipendiją, tvarkosi buityje, disponuoja pinigais, moka mokesčius. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuoti patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, tai yra toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. I. S. susivokia laike ir erdvėje, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, gyvena viena ir savarankiškai tvarko savo buitį, Joniškio PSC išsirašė gydymui skirtus vaistus.

4. Suinteresuotas asmuo V. Š. prašė tenkinti patikslintą pareiškimą ir paaiškino, kad sesuo gyvena kitai seseriai nuosavybės teise priklausančiame bute. Jei I. S. mokėtų už butą, ten galėtų gyventi. Jai būtina pagalba. Kai I. S. grįžo gyventi pas mamą su visais konfliktavo. Su I. S. yra konfliktiniuose santykiuose, nebendrauja, bijo jos, nes ji ją kaltina nebūtais dalykais. Su vaikais I. S. nebendrauja, jie gyvena užsienyje. Dar kai ji gyveno su vyru, šis sakydavo, kad su I. S. kažkas negerai.

                                     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino.

6. Pripažino I. S. ribotai veiksnia tokiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje. Pripažino I. S. neveiksnia tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Nusprendė inicijuoti bylos dėl globos/rūpybos I. S. nustatymo ir globėjo/rūpintinio paskyrimo iškėlimą.

7. Teismui paskyrus papildomą ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę 2017-03-22 teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. vasario 3 d. – kovo 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-47/2017, kuriame pateiktos išvados, kad I. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, diagnozė - kliedesinis sutrikimas. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti šios turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių srityje (teisė rinkti ir teisė būti išrinktai). Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). I. S. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, gali būti apklausiama, tačiau dėl išreikšto lėtinio psichikos sutrikimo ji nesugeba būti pilnaverte teismo proceso dalyve.

8. Teismas pažymėjo, kad I. S. nuo 2016-06-21 iki 2029-08-23 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Ji 2017-03-15 – 2017-07-28 mokosi VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro profesinėje reabilitacijoje „Pardavėjo“ dieninėje mokymo programoje. Teismas įvertinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas; tai, kad iki 2015 m. I. S. savarankiškai visai nesigydė, tai, kad I. S. buvo taikytas priverstinis stacionarus gydymas; tai, kad net po priverstinio stacionaraus gydymo I. S. kliedesinis sutrikimas išliko, todėl ekspertai negalėjo pateikti tikslios išvados; tai, kad trečioji ekspertizė I. S. buvo atlikta iš karto po stacionarinio gydymo, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareikėjo prašymą.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu I. S. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais - psichinis sutrikimas turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų šios priemonės taikymą. Teismas nepagrįstai ją pripažino neveiksnia tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Teismas sprendimą motyvavo aplinkybėmis, duomenimis turimais  daugau kaip prieš dešimt metų. Jai nenuvykus ekspertizės atlikimui buvo priimta nutartis dėl priverstinio gydymo. Po gydymo buvo atliktos dar dvi psichiatrinės ekspertizės, kuriose aiškiai nebuvo nurodyta, kaa ji nesugeba  suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

2. Ji gali gyventi savarankiškai nes pasibaigus paso galiojimui - išsiėmė naują asmens dokumentą; vyko į užsienį - gavo vizą; viena gyvenu ir yra savarankiška buityje: apsirengia, susitvarko, pasigamina valgyti, nueina į parduotuvę, apsiperka, susimoka mokesčius. Gauna stipendiją, be to, pragyventi jai padeda vaikai, kurie iš užsienio siunčia pinigus, ką patvirtina pateikti dokumentai. Visada ir visur atvyksta paskirtu laiku, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl akivaizdu, kad orientuojasi tiek laike, tiek erdvėje. Šiuo metu mokosi, išsilaikė visas įskaitas, yra gerai įvertinta, ką patvirtina VšĮ įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro pažyma. Teismas nepagrįstai pripažino ją ribotai veiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse.

3. Nesutinka su teismo sprendimu, kad yra neveiksni asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje, teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje. Nuolat vartoja vaistus, juos reguliariai išsirašo, lanko psichikos dienos stacionarą. Jos psichikos būklė stabili, tai  patvirtina 2017-04-27 išduotas medicininis pažymėjimas, kurio kopiją pateikia kartu su skundu. Teismas nepagrįstai apribojo jos galimybe savarankiškai kreiptis su pareiškimais, skundais į viešojo administravimo subjektus (pvz. policiją). Tačiau ji jau kelerius metus su jokiais pareiškimais niekur nesikreipė. Pripažįsta, kad anksčiau yra pateikusi skundų, tačiau tam buvo pagrindas jos seserų veiksmai. Tačiau dabar, kai pasikeitė bute spyną, ir visiškai nutraukė su jomis ryšius, pagrindo kreiptis dėl jų veiksmų neturi. Suvokia, kada ir dėl ko turi būti pradėti ikiteisminiai (teisminiai) procesai.

10. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūra su apeliaciniu skundu nesutinka prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas vadovaujantis suinteresuoto asmens I. S. interesų apsaugos tikslais, nes buvo nustatyta, kad I. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - Kliedesiniu sutrikimu (F22.0), kuris neigiamai įtakojo jos socialinį gyvenimą, sukėlė pasekmes jos gebėjimams tam tikrose socialinio gyvenimo srityse. Apeliantės argumentai, kad ji nepagrįstai pripažinta neveiksnia sveikatos priežiūros srityje ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje, yra atmestini kaip nepagrįsti. Ekspertizės akte labai išsamiai yra aprašyta jos gydymosi eiga nuo jos pirmo karto 2003 m. gydymo psichiatrinio profilio stacionare iki dabar, iš kurios matyti, ji nereguliariai konsultuota psichiatrų ambulatoriškai, gydymo eigoje buvo nebendradarbiaujanti, vaistų nevartojanti, buvo priverstinai gydyta. Ir po gydymo ji išlieka nekritiška savo būklės atžvilgiu. Psichologinio tyrimo duomenimis, sutrikęs jos gebėjimas apmąstyti socialinius reiškinius ir pilnavertis komunikavimas su aplinka dėl sąvokinio mąstymo iškreiptumo ir refleksijos deficito. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad I. S. psichikos sutrikimo nepripažįsta, šią aplinkybę ji patvirtino ir pati 2017 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu, o tai reiškia, kad ji yra nekritiška savo būklės atžvilgiu, gydosi ne sąmoningai išreikšta valia tam, kad pasveikti, bet tik tam, kad tik nori parodyti teismui, kad gydosi. Negydomas I. S. diagnozuotas psichikos sutrikimas kelia pavojų ne tik pačios bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui. Ji negeba savarankiškai kai tai yra būtina kreiptis į viešojo administravimo institucijas, pavyzdžiui policiją, iš pateikto Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK 2015 m. sausio 13 d. rašto Nr. 40-S-3634 su prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ji eilę kartų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimais (prašymais), kuriuose neaiškiai, padrikai, neadekvačiai nurodydavo tariamas nusikalstamas veikas. 2013-2014 m. buvo gauti 8 tokio pobūdžio pareiškimai (prašymai), kuriuos išnagrinėjus visais atvejais buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepadarius nusikalstamos veikos.

2. Nėra teisinio pagrindo sutikti ir su kitais apeliantės argumentais, kad nebuvo teisinio pagrindo apriboti jos veiksnumo turtinių santykių srityse, nes ji gyvena savarankiškai, pati apsiperka, susimoka mokesčius. Tačiau Joniškio rajono apylinkės teismas neapribojo I. S. veiksnumo turtinių santykių srityje, susijusioje su asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), todėl jos argumentai, kad ji geba priimti savarankiškai sprendimus šioje srityje, nepatvirtina jos gebėjimo savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus kitose turtinių santykių srityse.

3. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Esant tokioms bylos aplinkybėms darytina išvada, kad I. S. diagnozuotas psichikos sutrikimas apriboja galimybę jai orientuotis savarankiškai, integruotis, būti ekonomiškai savarankiška, pačiai daryti objektyvius sprendimus ir už juos atsakyti, todėl I. S. teisės ir teisėti interesai geriausiai bus apginti globos ir rūpybos instituto pagalba. Pažymi, kad asmens veiksnumas yra ribojamas tik tokiam laikui, kokiam jis yra būtinas, o išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindu riboti asmens veiksnumą, teismo sprendimas, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrimas. Apeliantės I. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą.

              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso,  toliau - CPK 320 straipsnio  1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio  2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12. Suinteresuotas asmuo I. S. pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuodama tuo, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi ankstesniais dokumentais apie jos sveikatos būklę. Tačiau jos vertinimu tai, kad ji anksčiau sirgo ir nenorėjo gydytis neturėtų būti vertinama šioje byloje nes šiai dienai situacija yra visiškai pasikeitusi. Nurodo, kad teismui manant, kad yra reikalinga, sutinka pati nuvykti pakartotinai ekspertizei į Vilnių.  Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad ji dalyvavo teismo posėdyje, buvo atstovaujama advokato, turėjo galimybę išsakyti savo poziciją, teisę ir galimybę teikti prašymus, papildomus duomenis, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio teismo vertinimu nėra būtina skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu asmeninių turtinių santykių srityse ir pripažinimo neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse. Apeliantė skunde iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į pasikeitusią situaciją ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1245-959/2014 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorą, nes teismui iškilo pagrįstų abejonių dėl atsakovės I. S. gebėjimo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti bei gebėjimo įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines pareigas. Prokuroro atlikto tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie I. S. psichikos sveikatos būklę. PSC 2014 m. gruodžio 10 d. išduotame medicininiame pažymėjime nurodoma, kad I. S. nuo 2004 m. yra Joniškio PSC pacientų registre dėl nustatyto kliedesinio sutrikimo, psichikos būsenoje vyrauja kliedesinė simptomatika; pacientė gydytis atsisako, į Joniškio PSC dėl gydymo nesikreipė, savo būsenai nekritiška. I. S. nuo 2003-06-03 iki 2003-06-04 buvo gydoma Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija. Iš Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. 40-S-3634 pateiktų duomenų ir dokumentų apie I. S. matyti, kad I. S. eilę kartų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimais, prašymais, kuriuose neaiškiai, padrikai, neadekvačiai išsako tariamas nusikalstamas veikas (2013-2014 m. buvo gauti 8 tokio pobūdžio pareiškimai (prašymai)). Dėl kurių priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, nes nebuvo nustatytos padarytos nusikalstamos veikos. Teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi I. S. psichinei būsenai nustatyti paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę kurios atlikimui I. S. 2015-05-05 nuvykti į ekspertinę įstaigą – Šiaulių teismo psichiatrijos ekspertizės komisiją, atsisakė. Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė priverstinai nusiųsti I. S. 2015-07-02 ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui. 2015-08-26 teisme gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad I. S. rekomenduojama paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę tik po stacionarinio gydymo, kai bus praėję psichozės reiškiniai. I. S. priverstinai gydyta nuo 2016-01-07 iki 2016-05-25. 2016-12-09 teisme gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad I. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas, diagnozė – kliedesinis sutrikimas; I. S. gebėjimas teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti turtinių santykių srityse šiuo metu iškreiptas kliedesinio sutrikimo, kuris gali redukuotis po ilgalaikio gydymo psichiatrinio profilio ligoninėje (2 t., b. l. 2-5). Teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi I. S. psichinei būsenai nustatyti paskyrė papildomą ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2017-03-22 teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. vasario 3 d. – kovo 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-47/2017, kuriame pateiktos išvados, kad I. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, diagnozė - kliedesinis sutrikimas. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti šios turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių srityje (teisė rinkti ir teisė būti išrinktai). Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). I. S. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, gali būti apklausiama, tačiau dėl išreikšto lėtinio psichikos sutrikimo ji nesugeba būti pilnaverte teismo proceso dalyve (2 t., b. l. 43-46). Bylos duomenimis I. S. nuo 2016-06-21 iki 2029-08-23 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Byloje yra duomenys apie I. S. mokymąsi nuo 2017-03-15 – 2017-07-28 VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro profesinėje reabilitacijoje „Pardavėjo“ dieninėje mokymo programoje.

15. Apeliantė pareiškė prašymą priimti naujus įrodymus, 2017-06-12 profesinių gebėjimų atkūrimo sutarties kopiją bei jos praktikos įvertinimo kopiją, taip pat 2017-04-27 medicininį pažymėjimą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat pažymėtina, kad nors CPK 314 straipsnis numato, kad  apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į ginčo esmę pateikti papildomai dokumentai priimti, išsiųsti pareiškėjai, ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

16. Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas,  Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją (pridedama), nacionalinį teisinį reglamentavimą (Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalis, CK 3.15 straipsnis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į tai ypač svarbu atsižvelgti, vertinant asmens pripažinimą neveiksniu arba ribotai veiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse.  Šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu apeliacinio teismo vertinimu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais taikant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo įgyvendinimą. Kuo mažesnio veiksnumo ribojimo principas lemia teismo pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, o ne abstrakčiai. Be to, asmens veiksnumo ribojimas yra ratio ultima priemonė – skirtina tik tada, kai mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių vertinimui, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad  jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis ( CPK 185 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai pripažino ją ribotai veiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse. Nes ji gali gyventi savarankiškai, gyvena viena, pati savimi pasirūpina,  jai padeda vaikai, kurie iš užsienio siunčia pinigus. Orientuojasi  tiek laike, tiek erdvėje. Mokėsi išsilaikė visas įskaitas, yra gerai įvertinta, ką patvirtina VšĮ įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro pažyma. Bylos medžiaga, ekspertizės išvadomis nustatyta, kad I. S. dėl savo psichikos sveikatos būklės gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais. Tačiau tik iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Taip pat nustatyta, kad dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savitvarkos įgūdžių srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių srityje (teisė rinkti ir teisė būti išrinktai). Apeliacinio teismo vertinimu apeliantės nurodyti argumentai bei bylos duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas ištyrė visu įrodymus, tinkamai juos įvertino. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo padaryti kitokias išvadas ir spręsti, kad teismo išvada, bei sprendimas pripažinti I. S. ribotai veiksnia tokiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

18. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

Dėl pripažinimo neveiksnia

19. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu apeliacinio teismo vertinimu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais taikant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo įgyvendinimą. Asmens veiksnumo ribojimas yra ratio ultima priemonė – skirtina tik tada, kai mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų.

20. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kad yra neveiksni asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje, teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje. Nurodė, kad nuolat vartoja vaistus, juos reguliariai išsirašo, lanko psichikos dienos stacionarą. Apeliantė papildomai pateikė 2017-04-27 pažymą, kurioje nurodoma apie jos lankymąsi gydymo įstaigoje, nurodoma, kad jos psichikos būsena stabili. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai apribojo jos galimybe savarankiškai kreiptis su pareiškimais, skundais į viešojo administravimo subjektus (pvz. policiją).

21. Pareiškėjas nesutikdamas su apeliantės argumentais be kitų argumentų nurodė ir tai, kad I. S. psichikos sutrikimo nepripažįsta, yra nekritiška savo būklės atžvilgiu, gydosi ne sąmoningai išreikšta valia tam, kad pasveikti, bet tik tam, kad tik nori parodyti teismui, kad gydosi. Pareiškėjo vertinimu negydomas I. S. diagnozuotas psichikos sutrikimas kelia pavojų ne tik pačios bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui. Jos nesugebėjimo kreiptis į viešojo administravimo institucijas, pavyzdžiui policiją, patvirtina byloje esantys duomenys, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimais (prašymais), kuriuose neaiškiai, padrikai, neadekvačiai nurodydavo tariamas nusikalstamas veikas. 2013-2014 m. kreipėsi aštuonis kartus ir visais atvejais išnagrinėjus prašymus buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepadarius nusikalstamos veikos.

22. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. vasario 3 d. – kovo 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-47/2017 pateiktos išvados, kad dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). I. S. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, gali būti apklausiama, tačiau dėl išreikšto lėtinio psichikos sutrikimo ji nesugeba būti pilnaverte teismo proceso dalyve. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į bylos medžiagą, ekspertizės išvadas padarė išvadą, kad I. S. pripažintina neveiksnia tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, ekspertizių išvadas bei teismo padarytas išvadas ir sprendžia, kad negalima padaryti vienareikšmės neabejotinos išvados, kad mažiau jos teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jos interesų, t.y., kad šiuo atveju teisingiausias sprendimas yra pripažinti neveiksnia minėtose asmeninių neturtinių santykių srityse. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teismo išvados dėl veiksnumo ribojimo šiose srityse pagrįstos ir apeliantės argumentai, kad ji pilnai supranta savo veiksmus ir joks teisių ribojimas nereikalingas ir nepagrįstas. Taip pat teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad remiamasi 2013-2014 m. argumentais, kada ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, nes duomenų apie jos nepagrįstą kreipimąsi po šio laikotarpio byloje duomenų nėra. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ji jau kelerius metus su jokiais pareiškimais niekur nesikreipė. Pripažįsta, kad anksčiau yra pateikusi skundų, tačiau tam buvo pagrindas jos seserų veiksmai. Tačiau dabar, kai pasikeitė bute spyną, ir visiškai nutraukė su jomis ryšius, pagrindo kreiptis dėl jų veiksmų neturi. 

24. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Tačiau jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis ( CPK 185 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad apeliacinis skundas šioje dalyje iš dalies pagrįstas. Teismo sprendimas keistinas, I. S. pripažintina ribotai veiksnia tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). todėl iš dalies keistinas pirmosios instancijos sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškimą tenkinti iš dalies .

Pripažinti I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja                                                                                                                      Vilija Valantienė