VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui I. G. (I. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas I. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), po priteisti po 30 Eur neturtinės žalos už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą parą (1-3 b. l.).

Skunde nurodė, kad 2014-09-24 . buvo patalpintas į Lukiškių TI-K paskirstymo kamerą ir joje laikomas iki 18 val. 30 min., vėliau į karantino kamerą Nr. 112A, kurioje buvo laikomas su penkiais  asmenimis. Kitą dieną buvo perkeltas į kitą apie 8 kv. m. ploto kamerą, kurioje buvo laikomas dar su trimis asmenimis. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kameros buvo perpildytos, neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-01 įsakymu Nr. V-124 nustatytos minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje, normos (3,6 kv. m.) reikalavimo. Ir taip mažą kamerų plotą taip pat užėmė sanitarinis mazgas, tualetas, atitvertas apie 1,5 m aukščio sienele, prie grindų pritvirtintas stalas su dviem atsilenkiančiom kėdėm. Nurodė, kad kamerose yra nepakankama ventiliacija, dėl to jose drėgna. Nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais ir krisdavo ant galvų ir į maistą. Kamerose nėra galimybės pavalgyti prie stalo, nes stalas labai mažas, o karantino kameroje apskritai jo nebuvo. Kamerose buvo tarakonų.

Pareiškėjo manymu, kalinimas aukščiau nurodytomis sąlygomis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms, pažeidė jo garbę ir orumą. Teigia, kad dėl teisės aktų reikalavimų atitinkančių sąlygų nesudarymo jis patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nebuvo įmanoma pailsėti, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę bendraudamas su kitais asmenimis, kas sudaro pagrindą atlyginti jam neturtinę žalą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad I. G. į Lukiškių TI-K atvyko 2014-09-26. Pažymėjo, kad skirstydama atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Remdamasis pateiktais pareiškėjo judėjimo kamerose duomenimis, nurodė, kad tam tikrą laiką pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, atsiradus galimybei suimtieji (nuteistieji) perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K teigimu, kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytų tardymo izoliatorių kamerų įrengimo reikalavimų. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Sanitarinis mazgas įrengtas ir šaltas vanduo kamerose tiekiamas laikantis Lietuvos higienos normos HN 76“2010 21 punkto reikalavimų.

Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodydamas, jog bausmę atliko nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas neįrodė, kad tam tikri jo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo jo asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nesant nustatytos būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (CK 6.271 str.), pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas (8-15 b. l.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. G. Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-09-26 iki 2015-08-03. Pareiškėjas buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: 2014-09-26–2014-09-28 kamera Nr. 112A, plotas 6,34 m2 (3-4 asmenys kameroje); 2014-09-29 kamera Nr. 134, plotas 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2014-09-29 kamera Nr. 104, plotas – 7,38 m2 (4 asmenys kameroje); 2014-09-30 kamera Nr. 157, plotas – 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2014-10-01 kamera Nr. 117, plotas – 7,31 m2 (4 asmenys kameroje); 2014-10-02 perkeltas į kamerą Nr. 324, kurios plotas – 7,68 m2 (2 asmenys kameroje); 2014-10-03 kamera Nr. 324 (3 asmenys kameroje); 2014-10-04-2014-10-05 kamera Nr. 324 (2 asmenys kameroje); 2014-10-06 perkeltas į kamerą Nr. 345, plotas – 7,95 m2 (3 asmenys kameroje); 2014-10-07 perkeltas į kamerą Nr. 150, plotas – 7,56 m2 (2 asmenys kameroje); 2014-10-07 perkeltas į kamerą Nr. 123, plotas – 7,42 m2 (3 asmenys kameroje); 2014-10-08 perkeltas į kamerą Nr. 302, plotas – 8,05 m2 (2 asmenys kameroje); 2014-10-09–2014-10-13 kamera Nr. 302 (3 asmenys kameroje); 2014-10-14 perkeltas į kamerą Nr. 300, plotas – 7,78 m2 (3 asmenys kameroje); 2014-10-14 perkeltas į kamerą Nr. 324, plotas – 7,68 m2 (2 asmenys kameroje); 2014-10-15 kamera Nr. 324 (3 asmenys kameroje); 2014-10-16 kamera Nr. 324 (2 asmenys kameroje); 2014-10-17–2014-10-22 kamera Nr. 324 (3 asmenys kameroje); 2014-10-23–2014-10-24 kamera Nr. 324 (2 asmenys kameroje); 2014-10-25 perkeltas į kamerą Nr. 337. plotas – 7,69 m2 (3 asmenys kameroje); 2014-10-26– 2014-11-27 kamera Nr. 337 (4 asmenys kameroje); 2014-11-28–2014-12-02 kamera Nr. 337 (2 asmenys kameroje); 2014-12-03 perkeltas į kamerą Nr. 324, plotas – 7,68 m2 (1 asmuo kameroje); 2014-12-03 perkeltas į kamerą Nr. 121, plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2014-12-04 perkeltas į kamerą Nr. 337, plotas - 7,69 m2 (1 asmuo kameroje); 2014-12-05 perkeltas į kamera Nr. 347, plotas – 7,49 m2 (1 asmuo kameroje); 2014-12-06 perkeltas į kamerą Nr. 337, plotas - 7,69 m2 (1 asmuo kameroje); 2014-12-06 perkeltas i kamerą Nr. 347, plotas – 7,49 m2 (1 asmuo kameroje); 2014-12-07–2014-12-15 kamera Nr. 347 (1 asmuo kameroje); 2014-12-16-2014-12-17 kamera Nr. 347 (2 asmenys kameroje); 2014-12-18–2014-12-21 kamera Nr. 347 (3 asmenys kameroje); 2014-12-22 perkeltas į kamerą Nr. 385, plotas – 6,79 m2 (2 asmenys kameroje); 2014-12-23 kamera Nr. 385 (3 asmenys kameroje); 2014-12-24–2015-01-11 kamera Nr. 385 (1 asmuo kameroje); 2015-01-12 perkeltas į kamerą Nr. 222, plotas – 6,93 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-01-13– 2015-01-27 kamera Nr. 222 (1 asmuo kameroje); 2015-01-28 perkeltas į kamerą Nr. 368, plotas – 6,50 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-01-29 perkeltas i kamerą Nr. 370, plotas – 7,01 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-01-30 - 2015-02-02 kamera Nr. 370 (1 asmuo kameroje); 2015-02-03 perkeltas į kamerą Nr. 357, plotas – 6,52m2 (1 asmuo kameroje); 2015-02-03 perkeltas į kamerą Nr. 370, plotas – 7,01 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-02-04–2015-02-05 kamera Nr. 370 (1 asmuo kameroje); 2015-02-06 perkeltas į kamerą Nr. 277, plotas – 7,99 m2 (4 asmenys kameroje); 2015-02-07–2015-02-08 kamera Nr. 277 (2 asmenys kameroje); 2015-02-09 perkeltas į kamerą Nr. 368, plotas – 6,50 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-02-10 perkeltas į kamerą Nr. 345, plotas – 7,95 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-02-11 perkeltas į kamerą Nr. 360, plotas – 6,59 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-02-12 kamera Nr. 360 (1 asmuo kameroje); 2015-02-13 perkeltas į kamerą Nr. 113. plotas – 6.43 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-02-14 perkeltas į kamerą Nr. 337, plotas - 7,69 m2 (3 asmenys kameroje); 2015-02-15 - 2015-02-16 kamera Nr. 337 (4 asmenys kameroje); 2015-02-17 perkeltas į kamerą Nr. 378, plotas - 6,54 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-02-18 perkeltas į kamerą Nr. 292, plotas – 7,80 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-02-19–2015-02-24 kamera Nr. 292 (3 asmenys kameroje); 2015-02-25 kamera Nr. 292 (2 asmenys kameroje); 2015-02-26–2015-03-01 kamera Nr. 292 (3 asmenys kameroje); 2015-03-02 perkeltas į kamerą Nr. 331, plotas – 7,21 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-03-03 kamera Nr. 331 (2 asmenys kameroje); 2015-03-04– 2015-03-06 kamera Nr. 331 (3 asmenys kameroje); 2015-03-07-2015-03-08 kamera Nr. 331 (2 asmenys kameroje); 2015-03-09 perkeltas į kamerą Nr. 299, plotas – 7,87 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-03-09 perkeltas į kamerą Nr. 277, plotas – 7,99 m2 (3 asmenys kameroje); 2015-03-10 perkeltas į kamerą Nr. 305, plotas – 8,17 m2 (3 asmenys kameroje); 2015-03-10 perkeltas į kamerą Nr. 107, plotas – 7,38 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-03-11 kamera Nr. 107 (2 asmenys kameroje); 2015-03-12 perkeltas į kamerą Nr. 297, plotas – 8,08 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-03-12 perkeltas į kamerą Nr. 116, plotas – 7,49 m2 (4 asmenys kameroje); 2015-03-13 kamera Nr. 116 (1 asmuo kameroje); 2015-03-14 kamera Nr. 116 (2 asmenys kameroje); 2015-03-15 kamera Nr. 116 (1 asmuo kameroje); 2015-03-16 perkeltas į kamerą Nr. 299, plotas – 7,87 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-03-17–2015-03-23 kamera Nr. 299 (2 asmenys kameroje); 2015-03-24 perkeltas į kamerą Nr. 291, plotas – 7,73 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-03-25–2015-03-29 kamera Nr. 291 (3 asmenys kameroje); 2015-03-30 kamera Nr. 291 (2 asmenys kameroje); 2015-03-31 perkeltas į kamerą Nr. 268, plotas – 7,30 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-04-01 perkeltas į kamerą Nr. 291, plotas – 7,73 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-04-02–2015-04-17 kamera Nr. 291 (2 asmenys kameroje); 2015-04-18– 2015-04-19 kamera Nr. 291 (3 asmenys kameroje); 2015-04-20–2015-04-22 kamera Nr. 291 (2 asmenys kameroje); 2015-04-23 kamera Nr. 291 (1 asmuo kameroje); 2015-04-24 perkeltas į kamerą Nr. 383, plotas – 7,22 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-04-25– 2015-04-27 kamera Nr. 383 (1 asmuo kameroje); 2015-04-28 perkeltas į kamerą Nr. 347, plotas – 7,49 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-04-28 perkeltas į kamerą Nr. 305, plotas – 8,17 m2 (3 asmenys kameroje); 2015-04-29 - 2015-05-05 kamera Nr. 305 (3 asmenys kameroje); 2015-05-06-2015-05-21 kamera Nr. 305 (1 asmenys kameroje); 2015-05-22-2015-05-25 kamera Nr. 305 (2 asmenys kameroje); 2015-05-26 perkeltas į kamerą Nr. 333, plotas - 7,72 m2 (3 asmenys kameroje); 2015-05-26 perkeltas į kamerą Nr. 376, plotas - 7,35 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-05-27 perkeltas į kamerą Nr. 144, plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-05-28 kamera Nr. 144 (3 asmenys kameroje); 2015-05-29 kamera Nr. 144 (2 asmenys kameroje); 2015-05-30 - 2015-06-06 kamera Nr. 144 (3 asmenys kameroje); 2015-06-07 - 2015-06-08 kamera Nr. 144 (2 asmenys kameroje); 2015-06-09 kamera Nr. 144 (1 asmuo kameroje); 2015-06-10 perkeltas į kamerą Nr. 191, plotas - 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-06-11 kamera Nr. 191 (3 asmenys kameroje); 2015-06-12 perkeltas į kamerą Nr. 372, plotas - 7,23 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-06-13 - 2015-06-14 kamera Nr. 372 (1 asmuo kameroje); 2015-06-15 perkeltas į kamerą Nr. 379, plotas - 6,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-06-15 perkeltas į kamerą Nr. 107, plotas- 7,38 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-06-16 perkeltas į kamerą Nr. 373, plotas - 7,25 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-06-17–2015-06-18kameraNr. 373 (1 asmuo kameroje); 2015-06-19 perkeltas į kamerą Nr. 289, plotas – 7,78 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-06-20–2015-06-21 kamera Nr. 289 (2 asmenys kameroje); 2015-06-22 perkeltas į kamerą Nr. 373, plotas – 7,25 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-06-23 perkeltas į kamerą Nr. 376, plotas – 7,35 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-06-24–2015-06-28 kamera Nr. 376 (1 asmuo kameroje); 2015-06-29 perkeltas į kamerą Nr. 292, plotas – 7,80 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-06-30 kamera Nr. 292 (2 asmenys kameroje); 2015-07-01–2015-07-03 kamera Nr. 292 (1 asmuo kameroje2015-07-04–2015-07-05 kamera Nr. 292 (2 asmenys kameroje); 2015-07-06–2015-07-16 kamera Nr. 292 (1 asmenys kameroje); 2015-07-17 perkeltas į kamerą Nr. 331, plotas – 7,21 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-07-17 perkeltas į kamerą Nr. 383, plotas – 7,22 m2 (2 asmenys kameroje); 2015-07-18–2015-07-23 kamera Nr. 383 (1 asmuo kameroje); 2015-07-24– 2015-07-28 kamera Nr. 383 (2 asmenys kameroje); 2015-07-29 kamera Nr. 383 (1 asmuo kameroje); 2015-07-30–2015-08-02 kamera Nr. 383 (2 asmenys kameroje); 2015-08-03 perkeltas į kamerą Nr. 274, plotas – 7,28 m2 (1 asmuo kameroje) (8-15 b. l.).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimų atitinkančių laikymo sąlygų ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų- atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek m2 turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Logothetis ir kt. prieš Graikiją). EŽTT nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualią miego vietą; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 m2; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kt. prieš Rusiją; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą Olszewskiego prieš Lenkiją).

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad apskaičiuojant minimalią ploto normą vienam asmeniui, neturi būti įskaitytas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas kameros plotas, tačiau pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (LVAT 2014-10-30 nutartis A575-1884/2014). Minėta, kad pagal EŽTT praktiką turi būti atsižvelgiama į tai, ar nėra suvaržyta asmens galimybė judėti tarp baldų ir, ar toks suvaržymas galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris nėra vienkartinis ar trumpalaikis išgyvenimas ar emocija, arba kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo taip suvaržyta galimybė judėti tarp baldų, jog jis dėl to patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos.

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime į skundą detalizuotais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais, nurodytais kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotais ir asmenų, buvusių kameroje kartu su pareiškėju skaičiumi, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2015-08-03 Lukiškių TI-K buvo kalinamas 312 dienų. Laikotarpiais 2014-09-26–2014-09-28, 2014-09-29, 2014-10-01, 2014-10-03, 2014-10-06, 2014-10-07, 2014-10-09–2014-10-14, 2014-10-15, 2014-10-17–2014-10-22, 2014-10-25, 2014-10-26–2014-11-27, 2014-12-18–2014-12-21, 2014-12-22, 2014-12-23, 2015-02-06, 2015-02-13, 2015-02-14–2015-02-16, 2015-02-17, 2015-02-19–2015-02-24, 2015-02-26–2015-03-01, 2015-03-04–2015-03-06, 2015-03-09–2015-03-10, 2015-03-12, 2015-03-25–2015-03-29, 2015-04-18–2015-04-19, 2015-04-28–2015-05-05, 2015-05-26, 2015-05-28, 2015-05-30–2015-06-06, 2015-06-11 pareiškėjui teko apytiksliai nuo 1,59 iki 3,39 m2 kameros ploto. Vadinasi, 109 dienas iš 312 pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m2 kameros ploto, buvo pažeista.

Pareiškėjas taip pat neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kamerose buvo sunku judėti, nebuvo galimybės pavalgyti prie stalo. Šios pretenzijos iš esmės yra susijusios su kamerų perpildymu. Teismui konstatavus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos pažeidimą ir pripažinus, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl judėjimo galimybių apribojimo ir maitinimosi sąlygų atskirai nevertina.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K kamerų būklė buvo antisanitarinė: kamerose nėra ventiliacijos, drėgna, nuo sienų ir lubų krenta dažai, bėgioja tarakonai.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktą, oro temperatūra šaltuoju periodu turi būti 18–22  C šilumos, šiltuoju – 18-28   C, patalpų santykinė oro drėgmė šaltuoju metų periodu turi būti 35–60 proc., šiltuoju - 35–65   C, oro judėjimo greitis šaltuoju metų periodu turi būti - 0,05–0,15 m/s, šiltuoju - 0,15–0,25 m/s. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 76:2010 28 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Iš atsakovo atsiliepimo turinio ir pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (16-123 b. l.) matyti, kad Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. -2015 metais atliktų patikrinimų matyti, kad buvo tikrintos, be kita ko, tam tikros kameros, kuriose kurį laiką buvo laikomas pareiškėjas (kameros Nr. 104, Nr. 107, Nr. 112A, Nr. 116, Nr. 123, Nr. 124, Nr. 134, Nr. 157, Nr. 268, Nr. 277, Nr. 297, Nr. 324, Nr. 345, Nr. 331, Nr. 333, Nr. 360, Nr. 368, Nr. 373, Nr. 372, Nr. 376, Nr. 378), esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti (16-123 b. l.).

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų rezultatai patvirtina, kad nustatyti lubų, sienų, grindų defektai šalinami nedelsiant, atsižvelgiant į finansines Lukiškių TI-K galimybes.

Higienos normos HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (124-126 b. l.). Tokia sutartis buvo sudaryta 2015-01-02 su UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba” (128-130 b. l.). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. -2015 metais atliktų patikrinimų metų vizualiai graužikų ir kitų buitinių parazitų tikrintose kamerose nenustatė. Konstatavo, kad Lukiškių TI-K pagal nustatytą tvarką registruojami ir vykdomi minėtose sutartyse nustatyti deratizacijos ir dezinsekcijos darbai. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kokioje(se) kameroje(se) buvo jo nurodyti higienos normų pažeidimai, taip pat, nesant objektyvių įrodymų, jog dėl skunde aprašytų sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis su pretenzijomis į tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją, ar į medikus dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo laikymo sąlygomis, bei įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl higienos normų reikalavimų laikymosi, darytina išvada, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, o pareiškėjo skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto. Tai reiškia, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą (109 dienas iš 312 pareiškėjui neužtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma), galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Minėta, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Atsakovas atsiliepime į skundą teigia, kad negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas valstybės atsakomybės nešalina ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgdamas į valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (šiam ginčui aktualūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543  nustatytas 1 000 Lt (289,62 Eur) minimalus darbo užmokestis, galiojęs iki 2014 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 nuo 2014 m. spalio 1 d. nustatytas 1 035 Lt (299,76 Eur) minimalus darbo užmokestis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 nuo 2015 m. liepos 1 d. nustatytas 325 Eur minimalus darbo užmokestis), į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 7 Eur (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015; 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-915-858/2015; 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015; 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1165-575/2015 ir A-1326-575/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Byloje nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje taip pat nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo laikymo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti suma yra 330 Eur, kuri priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės.

              Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

             Pareiškėjo I. G. (I. G.) skundą tenkinti iš dalies

Priteisti I. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 330 (tris šimtus trisdešimt) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                    Ina Kirkutienė