Civilinė byla Nr. e2-17026-845/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09025-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.20.1, 3.2.6.5

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grens Cargo“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo „Nautera“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu po priimto teismo įsakymo, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grens Cargo“ 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5,09 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog 2022 m. kovo 7 d. kreditorė UAB „Juris LT“ ir UAB „Nautera“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Nautera“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Grens Cargo“. Pažymėjo, kad pradinė kreditorė UAB „Nautera“ atsakovės UAB „Grens Cargo“ užsakymu suteikė atsakovei prekių pervežimo paslaugas bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui. Atsakovė dalį įsiskolinimo – pagrindinę skolą (230,00 Eur) pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą pradiniam kreditoriui sumokėjo 2022 m. kovo 9 d. tik gavęs ieškovės „Juris LT“ 2022 m. kovo 8 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau likusi skolos dalis, kurią sudaro palūkanos ir ikiteisminio išieškojimo išlaidos, liko neapmokėta.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad UAB „Nautera“ direktorius R. S. UAB „Nautera“ paštu atsiuntė tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (C M R) originalą - atsakovė UAB „Grens Cargo“ šį dokumentą gavo 2022 m. vasario 10 d. Taigi nuo šio momento prasidėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. ZL164520 numatytas 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų terminas atsiskaityti pagal UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą - faktūrą NAU Nr. 281. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Grens Cargo“ 2022 m. kovo 9 d. sumokėjo 230,00 Eur sumą tiesiogiai vežėjui UAB „Nautera“, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. ZL164520 numatytas 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų atsiskaitymo terminas, skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 10 d., nebuvo praleistas. Atsakovės teigimu ieškovė kaip UAB „Nautera“ reikalavimo teisės perėmėja neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje numatytas 40,00 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir šio įstatymo pagrindu priskaičiuotas 5,09 Eur palūkanų, kadangi reikalavimas šias sumas priteisti yra motyvuojamas būtent termino atsiskaityti pagal UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą - faktūrą NAU Nr. 281 pažeidimu, kurio nebuvo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškinio sumą ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Be to, šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 straipsnis (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje šalys savo pozicijas yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, pateikė rašytinius įrodymus. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai užtikrinti tinkamai, šalims buvo suteikta teisė komentuoti dėl savo pozicijų ir pateiktų įrodymų. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog teisė į teisingą teismą nebus pažeista (Europos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kad 2021 m. rugsėjo 30 d. pradinė kreditorė UAB „Nautera“ ir atsakovė UAB „Grens Cargo“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. ZL164520, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei paslaugas ir 2021 m. spalio 27 d. išrašė 230 Eur sumai sąskaitą - faktūrą NAU Nr. 281. Pagal sutartį numatyta, kad atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su pradine kreditore per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad pradinė kreditorė PVM sąskaitą - faktūrą NAU Nr. 281 atsakovei pateikė 2021 m. spalio 28 d., todėl atsakovė pagal sutartis turėjo pareigą šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėti iki 2021 m. lapkričio 27 d., tačiau atsakovė sutartyse nustatytu terminu šios PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo.

Ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Nautera“ 2022 m. kovo 7 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Nautera“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Grens Cargo“ pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. ZL164520 ir pagal 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą - faktūrą NAU Nr. 281. 2022 m. kovo 8 d. pranešimu, kurį ieškovė 2022 m. kovo 8 d. išsiuntė atsakovei tiek el. paštu (19:11:49 val.), tiek atsakovės buveinės adresu, pranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą, kartu su pranešimu pateikė atsakovei reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, ragino atsakovę sumokėti ieškovei skolą, palūkanas ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas iki 2022 m. kovo 15 d. Atsakovė kitą dieną, t. y. 2022 m. kovo 9 d., sumokėjo 230,00 Eur skolą, tačiau nesumokėjo 5,09 Eur palūkanų ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Šiuo aspektu kasacinis sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Atsakovė prieštaravimuose dėl kreditorės pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad UAB „Grens Cargo“ visus savo įsipareigojimus pagal prievolę kuria grindžiamas Kreditoriaus pareiškime pateiktas reikalavimas, įvykdė tinkamai ir laiku. Apie tai Kreditoriui dar 2022 m. kovo mėn. 24 d. raštu buvo pranešta. Dėl šios priežasties nėra pagrindo reikalauti ikiteisminio išieškojimo išlaidų, palūkanų. Nurodyti atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, elektroninis susirašinėjimas, patvirtina, kad atsakovė, kaip minėta, 2022 m. kovo 8 d. pranešimu, kurį ieškovė 2022 m. kovo 8 d. išsiuntė atsakovei tiek el. paštu, tiek atsakovės registruotos buveinės adresu, buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Kartu su pranešimu atsakovei buvo pateikta reikalavimo perleidimo sutarties kopija, taip pat atsakovei buvo išsiųstas elektroninis laiškas (2022 m. kovo 8 d. 19:11:49 val.), atsakovė 2022 m. kovo 9 d. sumokėjo skolą, taigi atsakovė suvokė, jog reikalavimas perleistas. 

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys yra juridiniai asmenys, pradinė kreditorė atsakovei suteikė prekių pervežimo paslaugas, kuriuo pagrindu buvo išrašyta PMV sąskaita-faktūra Nr. 281, atsakovė sutartyse nustatytu terminu laiku neatsiskaitė už pradinės kreditorės suteiktas paslaugas, 230,00 Eur skolą sumokėjo tik 2022 m. kovo 9 d., gavusi ieškovės el. paštu jai siųstą 2022 m. kovo 8 d. pranešimą apie kreditorės pasikeitimą, t. y. delsė sumokėti skolą, todėl dėl atsakovės kaltės, jos vengimo vykdyti sutartines prievoles, ieškovė patyrė išlaidas. Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisi iš atsakovės procesines palūkanas, t. y. 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovės kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc. Dėl nurodyto, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 19 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 219 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 22,40 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 22,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grens Cargo“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų ir 00 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5,09 Eur (penkių eurų ir 9 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (54,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 15 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219,00 Eur (du šimtai devyniolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grens Cargo“, juridinio asmens kodas 300660237, valstybei 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 40 ct), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Lijana Le Huede