Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-1079-478-2014].docx
Bylos nr.: 1S-1079-478/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių PN-AK 3-ji valdyba 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK XXI skyrius)
Išžaginimas (BK 149 str.1d.).
Seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Nr

Bylos Nr. 1S-1079-478/2014

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00049-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

 



KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. liepos 1 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

 

n u s t a t ė :

 

A. V. bausmę atlieka pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-11-07, pabaiga – 2016-04-22.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 95-139 nutarta nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį, jam neatlikus 2 metų 18 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-04-03) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos A. V. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis A. V. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka už dingusią apšvietimo lempą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nors to pažeidimo jis nepadarė. Atvykus į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ią valdybą, jam pasiūlyto darbo neatsisakė, tačiau to darbo sąlygos jam netiko dėl turimo neįgalumo. A. V. pažymi, kad pataisos įstaigoje jis mokosi kompiuterio operatoriaus specialybės, palaiko ryšius su sūnumi ir jį išlaiko. Neteisingai yra nurodoma, kad nuteistasis vengia atlyginti civilinį ieškinį, nes jis nukentėjusiosios duomenis sužinojo tik po metų bausmės atlikimo, tuomet kurį laiką nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino. Skunde nurodo, kad laisvėje dirbs pas draugą sezoninius darbus – prekiaus lietpalčiais nuo lietaus. Būtent dirbdamas ir gaudamas neįgalumo pašalpą laisvėje jis galėtų atlyginti civilinį ieškinį. Nuteistasis tvirtina, kad pakeitė gyvenimo būdą ir turi konkrečius ateities tikslus siekti geresnio gyvenimo. Jis laisvėje turi mašiną, kuklų būstą, tikisi sukurti šeimą.

Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nuomonė teismo neįpareigoja nuteistąjį lygtinai paleisti.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą. Dėl padarytų nusikaltimų kaltės iki šiol nepripažįsta ir savo elgesio kritiškai nevertina, nukentėjusiąją vadina „laisvo elgesio moterimi“ ir jaučiasi bausmę atliekantis nepelnytai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, ir, kaip matyti iš skundo turinio, kaltės dėl šio pažeidimo taip pat nepripažįsta, kaltina kitus nuteistuosius ir pareigūnus. A. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika tiek socialinio tyrimo, tiek psichologinės tarnybos išvadoje įvertinta kaip vidutinė, pagrindiniai šią riziką didinantys veiksniai nurodyti jo gyvenimo stilius ir draugai (laisvalaikio leidimas sukūrė situaciją nusikalsti), emocinė gerovė (socialiniai ryšiai paviršutinio pobūdžio, neadekvatus savęs vertinimas), jo mąstymas ir elgesys (dėl savo problemų kaltina kitus). Pats nuteistasis šių rizikos veiksnių, galinčių paskatinti jį ateityje nusikalsti, neįžvelgia. Su skundu pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad nuteistasis pasižymi provokuojančiu elgesiu, yra užsispyręs, turi kategorišką nuomonę, kurios laikosi, ir mano, kad visi kiti pasaulį suvokia ir mato taip, kaip jis. Nors A. V. skunde nurodo, kad laisvėje jo laukia darbas, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, o nuteistojo darbinė motyvacija psichologinės tarnybos specialistės įvertinta kaip žemesnė nei vidutinė. Specialistės nuomone, nuteistojo ateities planai abstraktūs, apie savo tikslus jis kalba nekonkrečiai.

Šiuo atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jo elgesį charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų pavojingumą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. V. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 18 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 6 mėnesiai), dar didelė ir tikrai nėra adekvati jo padarytų nusikaltimų pavojingumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, kas reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali A. V. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu A. V. pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos, jam taikoma probacija nepasieks savo tikslo, ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėja              Jūratė Jakubonienė