Administracinio nusižengimo byla Nr. II-467-1017/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02847-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4

 (S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

 2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Ilonai Banel,

dalyvaujant skundą padavusiam A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9593-2019 pakeitimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9593-2019 A. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 13 d., 16.13 val. Vilniuje, Pramonės g., vairuodamas automobilį, būdamas pradedantysis vairuotojas, viršijo leistiną 40 km/val. greitį, važiavo 90 km/val. greičiu, t. y. įvertinus greičio matuoklio paklaidą (2 km/val.), leistiną greitį viršijo 48 km/val., šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 129 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 6 mėnesiams (b. l. 6-7).

Vilniaus miesto apylinkės teismui A. R. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams arba sutrumpinti jos terminą. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, kadangi:

1) A. R. sutiko su jam inkriminuotu nusižengimu, gailisi dėl savo veiksmų, padarytą nusižengimą apmąstė, pilnai suvokė jo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas.

2) Jis viršijo greitį ne sąmoningai ketindamas pažeisti Kelių eismo taisykles, o skubėdamas dėl susiklosčiusių aplinkybių – skubėjo namo pakeisti tėvą, prižiūrintį savo motiną (močiutę), kadangi jam reikėjo išvykti į darbą, o močiutę nepertraukiamai prižiūri kartu su tėvais pakaitomis, nes ji serga Alzhaimerio liga, įvairiomis kraujagyslių ir širdies ligomis. Dėl šių aplinkybių jo nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.

3) Prašo atsižvelgti į tai, kad Pramonės gatvėje Vilniuje, ribojimas neviršyti 40 km/h greičio yra tik labai trumpą atkarpą, joje nėra daugiabučių namų, automobilių ir pėsčiųjų eismas šioje gatvėje neintensyvus, pažeidimo padarymo metu pėsčiųjų kelyje nebuvo, automobilių vos keli, todėl jis pažeidimu nesukėlė grėsmės nei vienam eismo dalyviui, jis pavojingai nemanevravo, važiavo prisisegęs saugos diržą. Jo pažeidimas nesusijęs su alkoholinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu.

4) Jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, nes jis prižiūri ir globoja močiutę S. R., kurią reikia ne tik prižiūrėti namuose, bet ir nupirkti maisto, bei higienos reikmenų, esant reikalui nuvežti į sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas. Be to, ši teisė  jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nes jis pagal individualios veiklos pažymėjimą teikia kurjerio –prekių išvežiotojo paslaugas.

5) Prašo atsižvelgti į jo asmenines savybes, kad jis yra doras, atsakingas asmuo, ne piktybinis Kelių eismo taisyklių  pažeidėjas, stengiasi laikytis įstatymų, savanoriaudavo ir dalyvaudavo policijos organizuojamose akcijose, buvo jaunasis policijos rėmėjas (b. l. 2-3).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad A. R. skunde nenurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurias, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, būtų galima laikyti ypatingomis ir suteikiančiomis pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs A. R. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis greitį viršijo, nes nepastebėjo greitį ribojančio ženklo, manė, jog toje kelio atkarpoje galima važiuoti 60 km/val. greičiu. Kaip pradedantysis vairuotojas galėjo maksimaliai važiuoti 80 km/val. greičiu. Skubėjo pas močiutę, turėjo išleisti tėtį iš darbo., kartu su tėčiu rūpinasi močiute, kuriai faktiškai reikalinga nuolatinė priežiūra. Dirba kurjeriu, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks galimybės dirbti. Teisę vairuoti įgijo 2017 m. lapkričio mėnesį.

Skundas netenkintinas.

ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 416 str. 7 d.). Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, 129 punktas nustato, jog gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.  

ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, pareiškėjo A. R. kaltės klausimas neginčijami. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad A. R. 2019 m. balandžio 13 d., 16.13 val., Vilniuje, Pramonės g., vairuodamas automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas pradedantysis vairuotojas – teisę vairuoti transporto priemones jis įgijo 2017 m. lapkričio 7 d. (neturi dvejų metų vairavimo stažo), viršijo leistiną 40 km/val. greitį ir važiavo 88 km/val. greičiu, t. y. leistiną greitį viršijo 48 km/val. (įvertinus paklaidą – 2 km/val.). Pareiškėjo skunde prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams arba sutrumpinti šį terminą. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog administracinis nusižengimas buvo įvykdytas ne sąmoningai siekiant pažeisti Kelių eismo taisykles, o skubant namo pakeisti tėvą, prižiūrintį savimi negalinčią pasirūpinti močiutę,  be to teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbe.  

Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, visų pirma, pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, ANK 416 straipsnyje numatęs administracinę atsakomybę už leistino greičio viršijimą, ją detaliai diferencijuoja, atsižvelgiant į viršyto nustatyto greičio dydį. Antra, įstatymų leidėjas diferencijuoja administracinę atsakomybę, atsižvelgiant į transporto priemonės pobūdį, taip pat atsižvelgiant į vairuotojo turimą vairavimo stažą, įskaitant ir pradedančiuosius vairuotojus, kuriems yra nustatyti dar griežtesni greičio ribojimai bei atsakomybė nei vairuotojui, turinčiam didesnį nei dviejų metų vairavimo stažą. Tai yra padaryta, siekiant užtikrinti kelių eismo ir jo dalyvių saugumą, kadangi pradedantieji vairuotojai turi mažiau patirties bei įgūdžių, kaip elgtis sudėtingose ar pavojingose situacijose. Dėl to, siekiant sudrausminti pradedančiuosius vairuotojus bei sulaikyti juos nuo leistino greičio viršijimo, atsakomybė yra griežtesnė.   

Minėta, kad administracinio nusižengimo metu pareiškėjas A. R. viršijo leistiną greitį 48 km/val. Jis toje vietoje, kurioje leistinas greitis yra 40 km/val., važiavo mažiausiai 88 km/val. greičiu. Pagal kelio ženklus šioje vietoje leistinas greitis buvo tik 40 km/h. Taigi pareiškėjas ženkliai viršijo ne tik maksimalų leistiną greitį, kuris galioja tame kelyje ir patyrusiems vairuotojams, bet tai padarė ir būdamas pradedantysis vairuotojas, neturėdamas įgūdžių. Greitis kelyje gyvenvietėse yra sumažinamas iki mažesnio nei standartinis 50 km/h, turint tam pagrįstų priežasčių: atsižvelgiant į gyventojų tankį, mokyklos ar ugdymo įstaigos artumą, kelio pavojingumą ir t.t.. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo įvykdytas administracinis nusižengimas, kuomet mieste, intensyvaus eismo gatvėje, dienos metu, dar palyginti neilgą laiką turintis teisę vairuoti automobilį važiavo dvigubai didesniu greičiu nei leistinas maksimalus visiems vairuotojams greitis, elgėsi labai pavojingai, savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, be to, šiuo savo elgesiu jis parodė cinišką požiūrį į galiojančias Kelių eismo taisykles.    

Pareiškėjas A. R. nurodo, kad jis nesiekė sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisykles. Tačiau šiam teiginiui prieštarauja kitas jo teiginys, kad jis skubėjo namo, vadinasi suvokė, kad skuba, dėl to važiuoja didesniu nei leistinu greičiu, tai yra viršijo greitį tyčia, sąmoningai ignoruodamas kelio ženklus. Jo teiginys, kad Pramonės gatvėje 40 km/h greitis nustatytas tik nedidelėje atkarpoje  nedaro jo pažeidimo mažiau pavojingu, nes jis važiuodamas ženkliai viršijo ir standartinį 50 km/h greitį, įprastinį gyvenvietėje. Be to, jis viršijo maksimalų greitį, apskirtai leidžiamą pradedantiesiems vairuotojams tokiame kelyje, t. y. 80 km/val. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad jis ir jo šeimos nariai nuolatinai prižiūri savo močiutę pakaitomis, vadinasi iš anksto suderintu grafiku, jam reikėjo pakeisti tėvą, kuris turėjo išvykti į darbą. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadas, kad laikas, kada jam reikės vykdyti savo pareigas prižiūrint sergantį šeimos narį buvo iš anksto žinomas ir numatomas, taip kad pareiškėjas turėjo galimybę organizuoti savo veiklą taip, kad pasiektų namus laiku, be poreikio pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti grėsmę kitų eismo dalyvių ar net savo saugumui. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimu vadovaujantis nėra pagrindo švelninti pareiškėjo atsakomybę. Kaip nurodė pareiškėjas, jis nėra vienintelis šeimos narys, kuris ją prižiūri, tą atlieka ir jo tėvai, be to, nuosavos transporto priemonės vairavimas nėra vienintelė priemonė susiekimui. Slaugomas šeimos narys gyvena mieste su išvystytomis infrastruktūromis, galimybė aprūpinti ją maisto produktais, higienos priemonėmis Lazdynų mikrorajone neabejotinai yra ir nesinaudojant nuosava (individualia) transporto priemone.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, teismų praktikoje nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Be to, aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla, A. R. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra atsakingas pilietis, laikosi įstatymų reikalavimų, nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių, aktyviai dalyvauja policijos prevencinėse priemonėse, iš jo pažymos apie baustumą administracine tvarka (b. l. 8-16) matyti, kad jis vien būdamas pradedančiuoju vairuotoju per 2018-2019 m. buvo šešis kartus baustas vien už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, visos nuobaudos galioja, be to jis turi eilę galiojančių nuobaudų už kitokios rūšies administracinius nusižengimus transporto srityje (važiavimą visuomeniniu transporto be bilieto). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir neleidžia jo laikyti teisės aktų reikalavimus gerbiančiu ir jų besilaikančiu asmeniu. Nors minėti nusižengimai nėra labai šiurkštūs ir pavojingi, tačiau jie dažni ir sistemingi, rodantys, kad pareiškėjas linkęs lengvabūdiškai vertinti visuomenei nustatytas elgesio taisykles. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad skundžiamu nutarimu nebuvo įstatyminės galimybės skirti jam baudos dydį, koks buvo pasiūlytas administraciniu nurodymu. Mažinti minimalios baudos dydį perpus yra galimybė tik tuo atveju, jei ji skiriama administraciniu nurodymu, arba pritaikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Administracinis nurodymas įsigalioja tik tuomet, jei asmuo su juo sutinka ir jį vykdo (ANK 610 str. 1 ir 5 d.). Jei asmuo nesutinka su administraciniu nurodymu, jis gali kreiptis į administracinio nusižengimo protokolą surašiusią instituciją, kad jis būtų panaikintas, o byla siunčiama nagrinėti į teismą ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją ir nesuėjus administraciniame nurodyme jį įvykdyti nustatytam terminui (ANK 613 str. 2 d.). Šiuo atveju, kadangi pareiškėjas kreipėsi į instituciją su prašymu netaikyti jam administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą, nei numatytas minimalus, o ANK 610 straipsnio nuostatos nenumato administraciniame nurodyme galimybės netaikyti privalomos taikyti administracinio poveikio priemonės ar ją mažinti, laikytina, kad A. R. prašė panaikinti administracinį nurodymą ir perduoti medžiagą nagrinėti institucijai, nagrinėjančiai jo bylą ne teismo tvarka.

Byloje nenustatyta A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Kadangi institucija nenustatė ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyto pagrindo švelninti nuobaudą, pareiškėjui buvo paskirta ne pusė minimalios baudos (kaip buvo siūlyta administraciniu nurodymu), o minimali bauda.

Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu A. R. paskirta teisinga – minimali nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r i a :

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 13  d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9593-2019.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                     Giedrė Norvilienė