Civilinė byla Nr. e2A-809-413/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08274-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.2.2.6; 2.6.18.1; 2.6.10.5.1; 3.2.3.10; 3.3.1.15

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RSPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą 

Teisėjas 

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Slegis“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. M. (toliau – atsakovė, užsakovė) 4 579,68 Eur skolą už atliktus darbus, 19,45 Eur dydžio metines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2025 m. birželio mėnesį sudarė su atsakove žodinę rangos sutartį, pagal kurią šalys sutarė, jog ieškovė atliks atsakovės gyvenamojo namo, esančio Karklų g. 1, Normantai, Kretingalės sen., Klaipėdos raj., fasado bei stogo valymo ir tvarkymo darbus (fasado valymo, fasado purškimo biocidais, stogo valymo, fasado pakalimų dažymo, silikonavimo darbus), o atsakovė šiuos darbus priims ir tinkamai bei laiku už juos atsiskaitys pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Šalys galimą darbų kainą aptarė prieš pradedant ieškovei darbus, tačiau atlikus darbus, informavus apie tai atsakovę ir nurodžius galutinę darbų kainą su PVM  – 4579,68 Eur, atsakovė atsisakė atsiskaityti, tvirtindama, kad darbų kaina yra per didelė. Ieškovė registruotu paštu išsiuntė atsakovei 2025 m. birželio 26 d. Atliktų darbų aktą Nr. MBS2 ir 2025 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 198, kurioje nurodyta mokėjimo suma 4579,68 Eur. Galutinė darbų kaina atsakovei buvo paskaičiuota vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis, atsakovė neginčija, jog darbai buvo atlikti kokybiškai, tačiau iki šiol su ieškove neatsiskaitė ir į jos raginimus sumokėti už darbus nereaguoja.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žodinę rangos sutartį atsakovė sudarė ne su MB „Slegis“ (ieškove), bet su fiziniu asmeniu D. S.. Sudarant sutartį  D. S. neminėjo nei apie įmonę, kuri atliks darbus, nei apie papildomai prie darbų kainos skaičiuotiną PVM. Šalys susitarė dėl tokios darbų kainos: bendra darbų kaina – 5600 Eur (su visais mokesčiais), iš kurios 3600 Eur (su visais mokesčiais) už namo fasado dažymo darbus (kaip nurodė pats D. S., dažymas kainuoja po 12 Eur/kv. m; šiuo atveju fasado plotas yra 300 kv. m, todėl 12 Eur × 300 kv. m = 3600 Eur). Po fasado plovimo darbų paaiškėjo, kad fasadas buvo sugadintas. Dėl šios priežasties D. S. pažadėjo neatlygintinai pašalinti trūkumus – persilikonuoti ir suremontuoti fasadą. Po pirminių ieškovės atliktų darbų (namo fasado plovimo-valymo, stogo plovimo-valymo, fasado pakalimų ir fachverkų dažymo) atsakovė atsisakė tolesnių darbų, t. y. fasado dažymo darbų. Šalys nebuvo susitarusios dėl darbų perdavimo priėmimo, o D. S. niekada nebuvo atvykęs perduoti darbų ir pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo akto. Kadangi buvo atlikti tik namo fasado plovimo-valymo, stogo plovimo valymo, fasado pakalimų ir fachverkų dažymo darbai, atsakovė sutiko sumokėti D. S. 2000 Eur, t. y. iš 5600 Eur (visa sutarta darbų kaina) – 3600 Eur (sutarta kaina už fasado dažymo darbus, kurie nebuvo atlikti) = 2000 Eur. Be to, D. S. reikalavo, kad atlygis už darbą jam būtų sumokėtas grynaisiais pinigais. Kadangi atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, tarp šalių kilo konfliktas. Atsakovė pažymi, kad ji niekada nebuvo sudariusi jokių susitarimų su MB „Slegis“. Dėl šios priežasties ieškovė neturi ir negali turėti reikalavimo teisių į atsakovę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei MB „Slegis“ iš atsakovės R. M. 3702,36 Eur skolą, 17,75 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84,13 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovei priteisė iš ieškovės 238,88 Eur atstovavimo išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad D. S. yra ieškovės MB „Slegis“ vadovas, t. y. asmuo, turintis teisę atstovauti ieškovę, jos vardu sudaryti sandorius, ką šio ginčo atveju jis ir padarė. Darbai buvo atlikti ne paties D. S., o pasitelkiant kitus asmenis, atlikti darbai apskaityti ieškovės veikloje, atsakovei išrašyta 2025-06-26 PVM sąskaita faktūra, dėl to, teismo vertinimu, ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad ji nesuprato, jog sudaro sutartį su ieškove, teismas iš aptartos situacijos sprendė, kad atsakovei buvo svarbus darbų atlikimas, o ne tai, kas tuos darbus atliks, kadangi atsakovė nepasidomėjo, su kuo ji sudaro sutartį, nepareikalavo sudaryti sutartį rašytine forma. Tai, kad darbus atlieka ne D. S., o kiti asmenys, atsakovė galėjo numanyti, kad darbus atlieka ne fizinis, bet juridinis asmuo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė šioje byloje yra tinkama šalis.

6.       Teismas pažymėjo, kad tiek paprastos rangos, tiek vartojimo rangos sutarties atvejais užsakovas turi atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus, kai rangovo atlikti darbai yra perduoti užsakovui. Ginčo atveju ieškovė atliko tam tikrus statybos darbus, todėl galima laikyti, kad atlikti darbai buvo perduoti atsakovei, o atsakovė juos priėmė, kadangi darbai buvo atlikti atsakovės būstui ir  atsakovė naudojasi atliktų darbų rezultatu. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, lieka nustatyti tik darbų apimtį ir kainą.

7.       Atsižvelgdamas į tai, kad šalys rašytinės sutarties nesudarė, šalis siejo tik žodiniai susitarimai, teismas sprendė, kad tokioje situacijoje kiekviena iš šalių turi patikimomis priemonėmis įrodyti, koks buvo žodinio sandorio turinys, o rašytinės sutarties nesudarymo neigiamos pasekmės, nesant galimybių patikimai įrodyti žodinės sutarties turinio, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, gali kilti tiek vienai tiek kitai šaliai.

8.       Iš ieškovės 2025 m. birželio 26 d. atliktų darbų akto teismas nustatė, kad  ieškovė atliko atsakovės namo fasado valymo, fasado purškimo biocidais, fasado pakalimų dažymo, fasado faferkų dažymo, pakalimų remonto (dubliko 20 p.), fasado silikonavimo ir stogo valymo darbus, be to, ieškovė patyrė išlaidas kėlimo mechanizmams ir medžiagoms. Atsakovė pripažino, kad buvo atlikti namo fasado plovimo-valymo, fasado pakalimų dažymo, fasado fachverkų dažymo, nedidelio pakalimų remonto, fasado silikonavimo, stogo plovimo-valymo darbai. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad buvo tartasi ir dėl fasado purškimo biocidais, tačiau atsakovė teigė, kad tokie darbai nebuvo atliekami, nes atsakovei jų nereikėjo. Ieškovė teigė, kad šis darbas taip pat buvo atliktas, tačiau, anot teismo, tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir nepaneigė atsakovės teiginių, kad ieškovei atliekant darbus jokia chemija nebuvo naudojam, taip pat nebuvo imtasi priemonių apdengti kitomis priemonėmis aplinką dėl galimo cheminio poveikio. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad buvo atlikti fasado purškimo biocidais darbai, dėl to už tokius darbus atsakovė neprivalo mokėti.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog prie kėlimo mechanizmų ieškovės priskirti pastoliai bei bokštelis buvo kažkiek naudojami, tačiau, anot atsakovės, tokie darbai nebuvo labai būtini.

10.       Teismas nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atliktų darbų faktinio ploto, todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju  buvo atlikti 300 m2 fasado valymo darbai, 100 m2 fasado pakalimų dažymo darbai, 300 m2 stogo valymo darbai. Ieškovės vertinimu, visų darbų, medžiagų ir paslaugų kaina yra 4 579,68 Eur. Atsakovė nurodė, kad buvo tariamasi dėl fiksuotos darbų kainos, medžiagų ir paslaugų sumos, kuri be stogo plovimo darbų sudarė 5000 Eur, o su stogo plovimu, sutartu papildomai, – 5600 Eur su mokesčiais. Po fasado plovimo darbų atsakovei pamačius, kad viso fasado dažymas nebereikalingas, darbų kaina turėjo būti sumažinta šių nereikalingų fasado dažymo darbų kaina. Kaip pažymėjo teismas, ieškovė tokių atsakovės argumentų nepaneigė. Atsakovė patvirtino, kad D. S. jai nurodė, jog fasado dažymas kainuoja po 12 Eur už 1 kv. m., todėl ji mano, kad atsisakius fasado dažymo darbų, kaina, kuri turi būti atimama iš bendros darbų kainos, yra 3600 Eur. Nesutikdamas su tokia atsakovės pozicija teismas atkreipė dėmesį, kad nors visas namo fasadas nebuvo dažomas, tačiau buvo dažomi fasado fachverkai (mediniai intarpai), todėl nėra pagrindo laikyti, kad iš sutartos darbų kainos turi būti atimta 3600 Eur suma. Be to, anot teismo, niekur nebuvo fiksuotas šalių susitarimas nei dėl 12 Eur už 1 kv. m kainos, nei kokią dalį 12 Eur už 1 kv. m sumoje sudarytų fachverkų dažymas. Buvo tik žodinis šalių susitarimas dėl bendros darbų kainos, tačiau nebuvo išskirta, kiek kainuos atskirai kiekvienas konkretus darbas.

11.       Teismo vertinimu, kadangi atskirų sutartų darbų kaina nėra aiški ir nebuvo šalių sutarta, tokių darbų kaina turėtų būti nustatoma atsižvelgiant ir į šioje verslo srityje įprastą imti kainą už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, taip pat atitinkančią protingumo kriterijus. Pažymėjo, kad šalys pateikė į bylą įrodymus apie galimą tokių darbų kainą iš nesusijusio su byla tokių paslaugų teikėjo A. G. IĮ (toliau - Teikėjas). Be to, ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie kituose jos statybų objektuose atliktų darbų kainas, kurios rodo, kad ieškovės įkainiai ginčo atveju nėra neprotingi.

12.       Pasisakydamas dėl darbų įkainių, teismas nurodė, kad ieškovė 2025 m. birželio 26 d. atliktų darbų akte už namo fasado valymą paskaičiavo 1,65 Eur/kv. m be PVM kainą. Atsakovės pateiktame Teikėjo pasiūlyme atitinkamai nurodyta 1,80 Eur be PVM kaina; ieškovės – 2,70 Eur be PVM kaina valant su chemija (kuri atitinka atsakovės informaciją apie plovimo kartu su chemija kainą). Remdamasis šiais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad ieškovės atliktų darbų akte nurodyta kaina yra pagrįsta ir yra net mažesnė, nei nurodyta atsakovės kaina. Todėl teismas sprendė, kad namo fasado valymo kaina yra 495 Eur + 21 proc. PVM, kas sudaro 598,95 Eur.

13.       Ieškovė nurodė, kad namo fasado pakalimų dažymo kaina yra 14,88 Eur/kv. m be PVM. Atsakovės pateiktame Teikėjo pasiūlyme tokių darbų kaina nurodyta 18 Eur be PVM. Už pakalimų paruošimą bei dažymą du kartus, ieškovės kaina – nuo 12 Eur be PVM, kai nudažoma vienu sluoksniu. Atsakovės pateiktais duomenimis, pakalimų dažymas buvo atliekamas tik vieną kartą ir šią aplinkybę atsakovė grindžia nedideliu įsigytų dažų kiekiu. Iš ieškovės paklausimo Teikėjui matyti, kad buvo domimasi būtent dažymo kaina, nenurodant, kad bus dažoma du kartus. Nors ieškovė nesutiko su tokia aplinkybe, tačiau plačiau apie tai nepasisakė, neįrodinėjo priešingai, neatliko darbų fiksacijos, todėl teismas laikė, kad dažymas buvo atliekamas tik vieną kartą. Pasisakydamas dėl pasiruošimo dažymui, teismas pažymėjo, kad paprastai kažkoks paruošimas visada yra atliekamas, kadangi kitaip negalima užtikrinti geros darbų kokybės ir ilgaamžiškumo. Dėl to teismas sprendė, kad buvo atliktas pakalimų paruošimas bei dažymas vieną kartą, o atsakovės poziciją, kad paruošimo darbai nebuvo atlikti, pripažino nepagrįsta. Iš atsakovės paklausimo Teikėjui teismas nustatė, kad buvo domimasi būtent dažymo darbų kaina kartu su paruošimu. Todėl, anot teismo, yra pagrindas nuspręsti, kad namo fasado pakalimų paruošimo ir dažymo kaina turi būti skaičiuojama 12 Eur/kv. m be PVM. Tai reiškia, kad namo fasado pakalimų dažymo kaina yra 1200 Eur + 21 proc. PVM, kas sudaro 1452 Eur.

14.       Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą informaciją, kad stogo valymo darbai kainuoja 2,07 Eur/kv. m. be PVM, į atsakovės Teikėjo pasiūlyme nurodytą 2 Eur be PVM kainą ir ieškovės nurodytą tokių darbų kainą nuo 2 iki 2,50 Eur be PVM, teismas konstatavo, kad ieškovės atliktų darbų akte įrašyta kaina yra pagrįsta, nes iš esmės yra tokia pati arba mažesnė, nei nurodyta Teikėjo. Todėl teismas nusprendė, kad namo stogo valymo kaina yra 621 Eur + 21 proc. PVM, kas sudaro 751,41 Eur.

15.       Teismas nustatė, kad fasado fachverkų dažymą, pakalimų remontą, silikonavimą ieškovė sudėjo į vieną eilutę, nurodydama, kad tokių darbų kaina yra 495,87 Eur be PVM. Atsakovė neginčijo, kad ieškovė nudažė namo fachverkus. Iš pateiktos į bylą nuotraukos teismas  nustatė, kad namo fasadas turi tokius dizaino elementus, kurių nors nėra daug, tačiau jų nudažymui reikalinga paruošti plotus, apklijuoti fasado elementus, kad nebūtų nudažyta likusi siena. Teismo vertinimu, toks darbas nėra paprastas ir greitai atliekamas. Atsakovė taip pat neneigė, kad buvo atliktas smulkus namo pakalimų remontas, o dėl silikonavimo darbų atsakovės pozicija buvo tokia, kad šio darbo priežastis – ieškovės nekokybiškai atliktas namo fasado plovimas, kai vietomis buvo išplautas fasado elementus sandarinantis silikonas. Su tokia pozicija teismas nesutiko, kadangi tokios sandarinimo priemonės kaip silikonas nėra ilgaamžės ir su laiku gali tekti tokius darbus atlikti iš naujo. Atsakovė nurodė, kad name gyvena aštuntus metus, nors namas buvo pradėtas statyti gerokai anksčiau. Remdamasis šia aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad silikono išplovimo priežastimi buvo ne nekokybiškas ieškovės darbas, o pasenusi, galbūt ir netinkamai panaudota (pagal ieškovės atstovo paaiškinimus posėdžio metu), silikoninė sandarinimo medžiaga. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad tokius darbus ieškovė turėjo atlikti savo lėšomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikė nurodytų darbų įkainavimo, tuo tarpu iš ieškovės Teikėjo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad tokiems papildomiems darbams taikomas 25 Eur + PVM dydžio valandinis įkainis, įskaičiuojant atvykimą ir grįžimą. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, kiek ieškovės darbuotojai sugaišo laiko atlikdami namo fasado fachverkų dažymo, pakalimų remonto ir silikonavimo darbus, tačiau palyginus Teikėjo nurodytą įkainį su  ieškovės atliktų darbų akte nurodyta 495,87 Eur kaina, tai sudarytų nepilnai 20 val. darbo laiko, įskaitant vykimo į darbą ir grįžimo iš darbo laiką. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas padarė daugiau tikėtiną išvadą, kad tiek darbo laiko ir buvo sugaišta, o pati suma už tris skirtingo pobūdžio darbus nėra per didelė. Todėl teismas nusprendė, kad šių darbų kaina yra 495,87 Eur + 21 proc. PVM, kas sudaro 600,00 Eur.

16.       Pasisakydamas dėl ieškovės į atliktų darbų aktą įtrauktos 380,17 Eur kainos už kėlimo  mechanizmų nuomą, į kurią įeina  stelažų ir bokštelio nuoma, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog darbo vietoje buvo ir stelažai, ir bokštelis. Atsakovė tik teigė, kad šios priemonės  buvo mažai naudojamos. Ieškovė šių atsakovės teiginių iš esmės nepaneigė. Atsižvelgdamas į darbų saugos reikalavimus, teismas sprendė, kad tokie įrenginiai buvo reikalingi. Iš Teikėjo ieškovei nurodytos informacijos teismas nustatė, kad  tokių įrenginių nuoma į darbų įkainius neįeina ir skaičiuojama papildomai. Pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį, į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina ne tik rangovo atlikto darbo atlyginimas, bet ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Kadangi teismui buvo sudėtinga įvertinti šių įrenginių naudojimo trukmę, o atsakovės teiginiai, kad tokie įrenginiai nebuvo naudojami visą laiką liko nepaneigti, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės nurodomą šių įrenginių nuomos kainą sumažinti. Be to, kaip pažymėjo teismas, į bylą nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, kiek tokių įrenginių nuoma ieškovei atsiėjo, todėl teismas nusprendė, kad įrenginių nuomos kaina yra 200 Eur. Teismas nurodė, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti šio PVM mokėtojo PVM apmokestinamam paslaugų teikimui (LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 d. 1 p.). Teismas padarė daugiau tikėtiną išvadą, kad ginčo atveju suteikusi atsakovei PVM apmokestinamą paslaugą, ieškovė turi teisę į PVM atskaitą, dėl to PVM už įrenginių nuomą atsakovei  neturi būti skaičiuojamas.

17.       Teismas nurodė, kad į darbų kainą ieškovė įtraukė ir medžiagų kainą – 181,82 Eur. Anot teismo, byloje nustatyta, kad į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina ir ieškovės turėtų išlaidų kompensavimas. Iš tikėtinai panaudotų medžiagų ieškovė nurodė teptukus bei apsauginės dažymo juostos naudojimą, silikoną. Ieškovės papildomai teiktame darbų kainos apskaičiavime už medžiagas yra nurodyta 220 Eur suma, įvardintos medžiagų kainos. Teismo vertinimu, nors tokių medžiagų panaudojimas yra tikėtinas, tačiau įrodymų apie jų įsigijimą ir sunaudotą kiekį ieškovė nepateikė. Atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyros principą, teismas nusprendė šią ieškovės reikalavimo dalį sumažinti iki 100 Eur ir neskaičiuoti PVM mokesčio vadovaudamasis šios nutarties 16 punkte aptartais motyvais.

18.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 3 702,36 Eur (598,95 + 1452 + 751,41 + 600 + 200 + 100) skolą už darbus.

19.       Konstatuodamas CK 6.655 straipsnio 1 dalies ir CK 6.676 straipsnio 2 dalies pažeidimą teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pripažino, jog didžioji dalis ieškovės nurodytų darbų buvo atlikta ir šių darbų rezultatu ji naudojosi iš karto po jų pabaigos, bylos nagrinėjimo metu sutiko sumokėti už atliktus darbus iki 2300 Eur, tačiau su ieškove neatsiskaitė ir to nesiekė padaryti, dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas skaičiuoti ieškovės prašomas palūkanas. Kadangi konkretus susitarimas dėl atsiskaitymo momento nebuvo užfiksuotas, todėl atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove po darbų atlikimo ir po ieškovės surašytų 2025 m. birželio 26 d. atliktų darbų akto bei PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Tikėtina, kad šie dokumentai atsakovei buvo įteikti 2025 m. liepos 1 d. Bet kuriuo atveju atsakovė po darbų baigimo 2025 m. birželio 23 d. (atsakovės tripliko 19 p.) jau turėjo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus, o apie jų kainą sužinoti ne vėliau kaip 2025 m. liepos 1 d. Todėl teismas nusprendė, kad 5 proc. dydžio palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d., kadangi šia data buvo surašytas ieškinys, kas sudaro 17,75 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba sumažinti priteistiną sumą iki 2000 Eur, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Apeliantės nuomone, ieškinys šiuo atveju buvo pareikštas netinkamo ieškovo, kadangi atsakovė niekada nebuvo informuota, jog darbų rangovas yra MB „Slegis“. Apie šį asmenį apeliantė sužinojo tik po darbų atlikimo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė domėjosi, su kuo yra sudaroma žodinė sutartis. Dėl paslaugų suteikimo ji kreipėsi į D. S. kaip fizinį asmenį. Pastarasis nepasakė, kad jis tokių paslaugų neteikia ir  nenurodė, kad šias paslaugas suteiks ne jis, o kitas asmuo. Be to, anksčiau, 2023 metais, po darbų atlikimo D. S. paprašė pinigus pervesti į jo žmonos asmeninę sąskaitą, ką atsakovė ir padarė.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisinio ginčo santykių reguliavimo ir neįvertino aplinkybės, jog būtent rangovas privalo suteikti pilną informaciją apie atliekamus darbus. R. M. niekada nebuvo pasakyta, kad sutartį su ja sudaro MB „Slegis“. D. S. šios pareigos neįvykdžius, vartotojui negali tekti neigiami padariniai. Todėl neinformavus atsakovės kaip vartotojos apie tai, kad sutartį sudarys ne D. S., bet įmonė (MB „Slegis“), negali būti laikoma, kad teisiniai santykiai susiklostė tarp įmonės ir atsakovės R. M.. Byloje nustatyta aplinkybė, kad darbus atliko D. S. pasamdyti kiti fiziniai asmenys, nepatvirtina fakto, jog sutartį su atsakove sudarė juridinis asmuo MB „Slegis“. Ieškovo pateikti įrodymai (automobilių ir džemperio nuotraukos įvairiose vietose ir keistai surašytos lentelės) nepatvirtina ir negali patvirtinti fakto, jog žodinė sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Kadangi apeliantė jokių sandorių su MB „Slegis“ nesudarė, ieškinys turėjo būti atmestas vien tuo pagrindu, jog MB „Slegis“ neturi teisinio suinteresuotumo ir reikalavimo teisių į atsakovę.

20.3.                      Į bylą buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad šalys, sudarydamos žodinę sutartį, susitarė dėl bendros darbų kainos, lygios 5 000 Eur su visais mokesčiais už fasado valymo, viso fasado dažymo, pakalimų valymo ir dažymo su klientės medžiagomis (dažais pakalimams). Šią aplinkybę savo dublike (5 p.) patvirtino ir ieškovė. Darbų eigoje atsakovė atsisakė fasado dažymo darbų ir vietoje jų užsakė stogo valymo darbus. Iš ieškovės pateiktų duomenų nėra aišku, kaip turėtų būti apskaičiuota kaina už atliktus darbus, kadangi ieškovė neatskleidė, kokia turėtų būti fasado dažymo (kurio buvo atsisakyta) bei stogo valymo (kuris buvo papildomai užsakytas) darbų kaina. 2025 m. lapkričio 26 d. žodinio teismo posėdžio metu D. S. patikslino, kad šalys tarėsi dėl tokios darbų kainos (į kurią įeina visi mokesčiai, medžiagos ir įrenginiai): 5 600 Eur su stogo valymu arba 5 000 Eur be stogo valymo.

20.4.                      Namo fasado dažymo kaina yra 12 Eur už kv. m. Kadangi atsakovės namo fasado plotas yra 300 kv. m, tai tokių darbų kaina yra 3 600 Eur (12 Eur × 300 kv. m = 3 600 Eur). Apeliantės nuomone, tai reiškia, kad pagal rinkos kainas jos namo fasado dažymo darbai su mokesčiais, įrengimais bei medžiagomis būtų kainavę apie 3 600 Eur. Įvertinus tai, kad šalys susitarė dėl bendros 5 600 Eur kainos, o eigoje fasado dažymo darbų, kurių vertė 3 600 Eur, buvo atsisakyta, yra pagrindas konstatuoti, kad galutinė mokėtina suma D. S. galėtų būti 2 000 Eur (5 600 – 3 600 = 2 000 Eur).

20.5.                      Taikant pačios ieškovės nurodytus įkainius tretiesiems asmenims (29,04 Eur su PVM/kv. m), fasado dažymo vertė (8 712 Eur) viršija visą sutarties kainą, t. y. vien šie darbai pagal ieškovės kainodarą objektyviai sudaro didesnę darbų kainą nei visa šalių sudaryta sutartis. Tai patvirtina aplinkybę, kad fasado dažymas buvo pagrindinis, didžiausios vertės ir ekonomiškai dominuojantis sutarties darbų elementas, lemiantis bendrą sutarties kainą. Atitinkamai, atsakovei atsisakius fasado dažymo darbų, buvo atsisakyta didžiausios sutarties dalies, todėl palikti nepakeistą beveik visą sutarties kainą nėra jokio ekonominio ir teisinio pagrindo.

20.6.                      Pirmosios instancijos teismas atliktų darbų vertę skaičiavo visiškai kitu principu – ne atimdamas iš bendros 5 600 Eur kainos fasado dažymo darbų (kurie nebuvo atliekami) kainą, bet sudėdamas atskirai kiekvieno atskiro darbo kainą. Bet kuriuo atveju pirmosios instancijos teismo skaičiavimai yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, fasado dažymo darbų (kurių buvo atsisakyta) kaina sudaro 5 600 – 3 702,36 = 1 897,64 Eur su visais mokesčiais, įrenginiais ir medžiagomis. Įvertinus tai, kad fasado plotas yra 300 kv. m, teismo vertinimu, fasado dažymas kainuotų tik po 6,33 Eur / kv. m = 1 897,64 Eur / 300 kv. m. Tokių fasado dažymo darbų kainų rinkoje nėra. Teismas, taikydamas atvirkštinę darbų apskaičiavimo metodiką, padarė pačią pagrindinę ir esminę įrodymų aiškinimo ir taikymo klaidą.

20.7.                      Apeliantės nuomone, pirmajame etape reikėtų nustatyti, kokia būtų fasado valymo, fasado dažymo ir pakalimų bei fachverkų valymo bei dažymo kaina, atsižvelgiant į tai, kad bendra kaina turi sudaryti 5 000 Eur su mokesčiais. Pagal rinkoje egzistuojančias kainas (dubliko priedas Nr. 1) kainos yra tokios: fasado valymas – nuo 1,5 Eur iki 2 Eur už vieną kv. m; stogo plovimas – nuo 2,5 Eur iki 3 Eur už vieną kv. m.; fasado dažymas – nuo 12 Eur už vieną kv. m. Tokiu būdu darbų kaina už fasado valymą ir fasado dažymą būtų tokia: fasado valymas 600,00 Eur = 300 kv. m × 2 Eur/kv. m.; 3 600 Eur = 300 kv. m × 12 Eur/kv. m. Tada pakalimų bei fachverkų valymo ir dažymo kaina pagal šalių susitarimą turėtų būti 800 Eur = 5 000 Eur - 4 200 Eur. Stogo plovimas 900 Eur = 300 kv. m × 3 Eur/kv. m. Todėl bendra darbų kaina būtų 2 300 Eur = 600 Eur fasado valymas + 900 Eur stogo plovimas + 800 Eur pakalimų bei fachverkų dažymas. Taikant šią metodiką D. S. galėjo būti priteista daugiausia 2 300 Eur su visais mokesčiais.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė MB „Slegis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai: 

21.1.                      Apeliacinis skundas dalyje dėl rangos darbų kainos yra grindžiamas klaidinga ir nepagrįsta prielaida, jog šalys neva buvo sutarusios dėl aiškios galutinės darbų atlikimo kainos. Pirmosios instancijos teismas būtent ir nagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl atliktų rangos darbų kainos nustatymo, kas sudarė nagrinėjamo ginčo esmę, kadangi šalys dėl šios kainos nesutarė ir akivaizdžiai nebuvo tarpusavyje sutarusios, dėl to ir kreipėsi ieškiniu į teismą. Teismas pagrįstai nusprendė, jog šalys nebuvo sutarusios aiškios rangos darbų kainos ir ją nustatinėjo pagal ieškovės atliktų darbų rinkos kainas.

21.2.                      Šiuo atveju yra akivaizdu, kad rangos darbų eigoje pasikeitus rangos darbų apimčiai, natūraliai pasikeitė ir galutinė rangos darbų kaina. Todėl net jeigu šalys ir buvo prieš pradedant rangos darbus žodžiu susitarusios dėl pirminės darbų kainos (nors tokių rašytinių įrodymų byloje nėra), šis susitarimas galėjo būti pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė leido ieškovei atlikti visus rangos darbus, darytina prielaida, kad šalys, pasikeitus rangos darbų apimčiai jų vykdymo eigoje, susitarė dėl galimai naujos pakeistų darbų kainos.

21.3.                      Ieškovė prašo atkreipti dėmesį į šalių veiksmus vykdant žodinį susitarimą: ieškovei baigus vykdyti rangos darbus ir pareikalavus apmokėjimo už darbus, rangos darbai ne tik nebuvo priimti ir už juos apmokėta (nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė nereiškė atsikirtimų dėl ieškinio reikalavimo motyvuojant netinkama darbų kokybe), tačiau buvo kviečiama policija. Visa tai aiškiai parodo, kad šalys nebuvo sudariusios aiškaus susitarimo dėl rangos darbų kainos, kas ir nulėmė šalių tarpusavio ginčą dėl apmokėjimo už rangos darbus.

21.4.                      Pasisakydama dėl netinkamo ieškovo, ieškovė prašo atkreipti dėmesį, kad atsakovė įsileido į savo kiemą rangos darbams vykdyti nepažįstamus asmenis, tačiau jokios rašytinės rangos darbų sutarties, kurioje būtų objektyviai įvardintas paslaugas teikiantis asmuo, sudaryti nepageidavo. Atsakovei nebuvo svarbu, kas konkrečiai jos naudai teikia rangos paslaugas. Priešingu atveju ji būtų sudariusi rašytinę sutartį arba nebūtų į kiemą leidusi kitų asmenų, išskyrus D. S.. Ieškovės įgalioti asmenys rangos darbams atlikti atvykdavo su dekoruotu įmonės MB „Slegis“ automobiliu, kurį pastatydavo greta atsakovės tvoros ir dirbdami darbus dėvėjo firminę įmonės aprangą. Todėl atsakovei arba buvo aiškus ir gerai suprantamas rangos paslaugas teikiantis subjektas, arba atsakovė buvo visiškai abejinga tam, kas tokias paslaugas teikia ir su kuo ji privalės atsiskaityti.

21.5.                      Atsakovė byloje neįrodinėjo, jog jai buvo reikšminga žinoti rangos paslaugas teikusį asmenį, dėl to nėra pagrindo taikyti CK 6.674 straipsnio 1 dalį ir vertinti, ar atsakovė, kaip vartotojas buvo tinkamai informuota apie rangos paslaugas teikusį asmenį.  Atsakovei dėl to jokių neigiamų padarinių neatsirado.

Teismas

k o n s t a t u o j a: 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2025 m. birželio mėn. sudarė žodinę rangos darbų sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti atsakovės (užsakovės) gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado ir stogo tvarkymo darbus, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

24.       Ieškovei darbus atlikus, o atsakovei nesutikus mokėti už atliktus darbus rangovo nurodytą kainą (4 579,68 Eur), ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 579,68 Eur skolą už atliktus darbus, 19,45 Eur dydžio metines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

25.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 3702,36 Eur skolą už atliktus darbus, 17,75 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84,13 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovei priteisė iš ieškovės 238,88 Eur atstovavimo išlaidas.

26.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba sumažinti priteistiną sumą iki 2000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem argumentų grupėmis: 1) teismas išnagrinėjo bylą pagal netinkamos šalies (ieškovo) pareikštą reikalavimą, kadangi, apeliantės nuomone, sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, kaip juridiniu asmeniu, bet su fiziniu asmeniu D. S. (ieškovės vadovas); 2) teismas neteisingai nustatė sutarties kainą.  

27.       Taigi, apeliacijos dalykas – materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių šalies (ieškovo) tinkamumo ir rangos sutarties kainos nustatymo, taikymo bei aiškinimo klausimai.  

28.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinio asmens vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kurio teisės ir pareigos yra nustatytos įstatymuose. Pagal LR mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, bendrijos  vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. 

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. yra MB „Slegis“, įregistruotos įmonių registre 2021 m. kovo 29 d., vadovas. Bendrija nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. registruota Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, įmonėje pagal darbo sutartis dirba samdomi darbuotojai, bendrija yra apskaičiusi ir deklaravusi ginčijamą sandorį savo apskaitos dokumentuose ir valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Atsakovės teiginiai apie sutarties sudarymą grindžiami asmenine nuomone ir nepagrįsti šią aplinkybę patvirtinančiais kitais įrodymais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės darbuotojams pradėjus darbus, atsakovė turėjo suvokti, kad darbus atlieka ne D. S., kaip fizinis asmuo, su kuriuo, anot atsakovės, buvo sudaryta sutartis, bet kiti asmenys, tačiau šių asmenų nuo darbo atsakovė nenušalino, pretenzijų dėl to ieškovės vadovui nereiškė ir paskiausiai darbus priėmė ir naudojasi jų rezultatu. Todėl sutiktina su argumentais, kad sudarydamas sutartį D. S. veikė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip ieškovės atstovas.

30.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliacinio skundo argumentus, kad sutartį atsakovė sudarė su fiziniu asmeniu D. S. (CPK 178, 185 straipsniai).

31.       Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartis – tai sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

32.       Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat šiuose straipsniuose nurodyta, kad rašytine ar notarine forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems nustatyta tokia forma. Žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kai įstatymuose ar šalių susitarime nėra nustatyta, kad jie turi būti sudaromi raštu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis), o konkliudentiniais veiksmais – tada, kai įstatyme nėra nustatyta konkrečios sandorio formos ir iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymuose reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

33.       Specialiosiose statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose ir bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose nuostatose nėra nustatyta specialių reikalavimų, keliamų statybos rangos sutarties formai, todėl šiai sutarčiai yra taikomos bendrosios CK nustatytos taisyklės dėl sandorių formos. Tai reiškia, kad rangos (statybos rangos) sutartis gali būti sudaroma tiek pasirašant atitinkamą dokumentą, tiek ir žodžiu ar net konkliudentiniais veiksmais.

34.       Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl sutarties kvalifikavimo, darbų kokybės reikalavimų ir pan. Byloje kilo ginčas dėl darbų kainos nustatymo.  

35.       CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, o tuo atveju, jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles.

36.       CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – tai dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas, darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

37.       Rangos sutartis galioja ir nenurodžius joje kainos, o darbų kaina, kaip buvo minėta, tokiu atveju nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nurodytas nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenustačiusios sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą, įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Kaip protingumo kriterijus atitinkanti gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010). Kilus šalių ginčui,  abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). 

38.       Nors sutarties šalys pagal pirmiau aptartas nuostatas turi teisę savo nuožiūra susitarti dėl darbų kainos ir jos nustatymo būdo, statybos rangos teisiniuose santykiuose šiuo aspektu esama ir tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad, rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. 

39.       Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, kad rangos sutartyje nustatyta konkreti darbų kaina prievolių vykdymo metu gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) ir specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

40.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šalys faktiškai susitarė dėl konkrečios darbų kainos (ieškovė nurodė, kad tai yra apie 5 000 Eur, atsakovė – kad tai yra 5600 Eur (su visais mokesčiais); nei darbų sąmata, nei kitokie sutarties kainos nustatymo kriterijai ir būdai šalių nebuvo nustatyti ir ginčo dėl to byloje nėra.

41.       Byloje iš esmės nėra ginčo ir dėl faktiškai atliktų darbų: ieškovė atliko fasado plovimo-valymo, stogo plovimo-valymo, fasado pakalimų ir fachverkų dažymo darbus. Byloje kilo ginčas dėl darbų apimties ir kainos nustatymo.

42.       Atsakovė įrodinėjo, kad be šios nutarties 41 punkte nurodytų darbų ieškovė buvo įsipareigojusi už tą pačią kainą (5000 – 5600 Eur) atlikti papildomus fasado dažymo darbus. Kadangi fasado plovimo darbai, atsakovės nuomone, buvo atlikti netinkamai, fasado dažymo darbų, kurių kaina yra 3600 Eur, ji atsisakė. Todėl, anot atsakovės, ji liko skolinga ieškovei 2000 Eur (5600 Eur – 3600 Eur).

43.       Ieškovė šias aplinkybes nurodė kitaip, t. y. atsakovei atsisakius namo fasado dažymo  darbų, ji papildomai pas ieškovę užsakė stogo valymo darbus. Todėl pagal pirminį susitarimą darbų kaina turėjo išlikti ta pati, t. y. 5000 Eur., atėmus dekoratyvinio tinko fasado dažymo kainą ir pridedant stogo valymo kainą bei keltuvo nuomą.

44.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčijamas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 42, 43 punktuose, pažymi, kad nei viena iš šalių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ginčijamų aplinkybių nepagrindė. Atsakovė neįrodė, kad buvo atskirai tartasi dėl kiekvieno darbo kainos, taigi ir dėl konkrečios fasado dažymo kainos; ieškovė neįrodė, kad buvo susitarimas pakeisti neatliktus darbus (fasado dažymo) kitais nesutartiniais darbais (stogo valymo) ir dėl atskirų darbų kainos (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo darbų kainą vadovaudamasis tokių darbų rinkos kainomis (šios nutarties 37 punktas).

45.       Byloje nustatyta, kad ieškovė į prašomą priteisti skolą, pagal 2025 m. birželio 26 d. PVM sąskaitoje detalizuotus darbus,  įtraukė 380,17 Eur kėlimo mechanizmų kainą ir 181,82 Eur medžiagų kainą. Pirmosios instancijos teismas aptartų kainų dalyje ieškovės reikalavimus sumažino, atitinkamai iki 200 Eur ir 100 Eur.

46.       Apeliacinės instancijos teismas su teismo išvadomis dėl kainos sumažinimo aptartų kėlimo mechanizmų ir medžiagų dalyje nesutinka ir šioje dalyje ieškovės ieškinį atmeta, kadangi: 1) teismo išvados nėra pagrįstos tai patvirtinančiais įrodymais, kurių ieškovė į bylą nebuvo pateikusi (CPK 178 straipsnis), todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva nustatinėti tokių darbų kainą ir jos sumažinimo kriterijus (CPK 263 straipsnis); 2) kaip minėta, šalims nesudarius darbų sąmatos, nenustačius kitų kainos nustatymo kriterijų ir susitarus dėl fiksuotos darbų kainos, ieškovės prašomos papildomai priteisti galimos išlaidos patenka į CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą rangovui reikalauti padidinti sutartą kainą. Todėl šioje 561,99 Eur (380,17 Eur + 181,82 Eur) dydžio reikalavimų dalyje ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas.

47.        Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal šalių ir rinkos tokio pobūdžio kainas (A. G. pasiūlymai dėl darbų kainos) fasado valymo darbai kainuoja su PVM 653, 40 Eur (300 kv. m x 1,80 Eur/m); stogo valymo darbai – 726 Eur (300 kv. m x 2Eur/kv. m); pakalimų dažymo darbai – 2 178 Eur (jeigu dažoma du kartus).  Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atliko fachverkų paruošimo, dažymo ir fasado silikonavimo darbus, kurių kaina 495,87 Eur. Šiuos darbus atsakovė priėmė, pretenzijų nereiškė ir naudojasi jų rezultatu. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pakalimai buvo dažomi vieną kratą, todėl yra pagrindas tokių darbų kainą sumažinti ne tris kartus, kaip nurodo atsakovė, bet du kartus, kas reiškia, kad ginčo atveju tokių darbų kaina yra 1089 Eur (2178 : 2).

48.       Apibendrinant aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, šios nutarties 46-47 punktuose pateiktus skaičiavimus ir išvadas, laikytina, kad atsakovė liko skolinga ieškovei už darbus 2964,27 Eur (653,40 + 726 + 1089 + 495,87).

49.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti ir sumažinti teismo sprendimu priteistą skolą iki  2964,27 Eur, atitinkamai sumažinti ir priteistas palūkanas iki 14,21 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisimo

50.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, ir teismo sprendimu priteistą 3 702,36 Eur sumą sumažinti iki 2 964,27 Eur, 5 proc. palūkanos paskaičiuotos nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d., sudaro 14,21 Eur (2 964,27 Eur × 0,05 proc. / 365 d. × 35 d.), kas iš viso sudaro 2 978,48 Eur (2 964,27 Eur + 14,21 Eur). Atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 599,13 Eur, atsakovė prašė ieškinį atmesti, apeliacinės instancijos teismas nusprendė priteisti 2 978,48 Eur, atitinkamai ieškovės reikalavimai patenkinti 64,76 proc. (2 978,48 Eur × 100 proc. / 4 599,13 Eur), atmesta reikalavimų dalis 35,24 proc. (100 proc. – 64,76 proc.).

52.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 104 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė – 1 250,00 Eur.

53.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

54.       Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes už 2025 m. rugsėjo mėnesį parengtą atsiliepimą į ieškinį maksimalus dydis yra 5 844,25 Eur (2 337,70 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.).

55.       Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 67,35 Eur (104 Eur × 64,76 proc. / 100 proc.), atsakovei iš ieškovės – 440,50 Eur (1 250,00 Eur × 35,24 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 373,15 Eur (440,50 Eur - 67,35 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

56.       Apeliacinės instancijos teisme apeliantė buvo pareiškusi du alternatyvius reikalavimus – ieškinį atmesti arba priteistą sumą sumažinti iki 2000,00 Eur. Teismas iš dalies patenkino vieną iš alternatyvių reikalavimų, todėl spręstina, kad apeliacinio skundo suma yra 1 720,11 Eur (3 702,36 Eur + 17,75 Eur (palūkanos) = 3 720,11 Eur - 2 000,00 Eur). Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 43,11 proc. (3 720,11 Eur - 2 978,48 Eur = 741,63 Eur × 100 proc. / 1 720,11 Eur), atmesta – 56,86 proc. (100 proc. – 43,11 proc.).

57.       Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 583,00 Eur(83 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 1500,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 100,00 Eur.

58.       Nei ieškovės, nei atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.9 ir 8.11 punktuose nustatytų tokių išlaidų dydžio, nes už 2026 m. sausio mėnesį parengtą apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 6 069,00 Eur (2 427,60 Eur bruto × 2,5 (8.9 p.), o už 2026 m. sausio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 3 155,88 Eur (2 427,60 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.).

59.       Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 625,79 Eur (1 100,00 Eur × 56,89 proc. / 100 proc.), atsakovei iš ieškovės – 682,43 Eur (1 583,00 Eur × 43,11 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 56,64 Eur (682,43 Eur – 625,79 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 429,79 Eur (373,15 Eur + 56,64 Eur) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Slegis“ (juridinio asmens kodas 305725920) iš atsakovės R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 964,27 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 27 ct) skolą, 14,21 Eur (keturiolikos eurų 21 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 978,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Priteisti atsakovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Slegis“ (juridinio asmens kodas 305725920) 429,79 Eur (keturių šimtų dvidešimt devynių eurų 79 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                         Gintautas Koriaginas