Civilinė byla Nr. 2S-759-212/2010
Procesinio sprendimo kategorija:106.3;122.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. atstovo advokato E. B. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir I. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo
n u s t a t ė:
Pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1990-10-20 Rokiškio r. Civilinės metrikacijos skyriuje, bendru sutuoktinių sutikimu, palikti sutuoktinių pavardes „V.“, „V.“ ir patvirtinti šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010-08-10 nutartimi nustatė pareiškėjams 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nutartyje nurodytam prašymo trūkumui pašalinti. Nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka įstatymo reikalavimo, nes pareiškėjai sutartimi keičia teismo 2004-02-26 įsakymu priteistą išlaikymą vaikui. Pagal CK 3. 201 str. nuostatas išlaikymas gali būti pakeistas tik ieškinio teisenos tvarka.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjų E. V. ir I. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Nurodė, kad pareiškėjai per nustatytą terminą prašymo trūkumų nepašalino. Pareiškėjų atstovas nurodė, jog pareiškėjai sutinka, kad tėvas teiks didesnį išlaikymą dukrai ir tai neprieštarauja viešąjai tvarkai, įstatymams bei nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Rokiškio rajono teismo 2004-02-26 įsakymu priteisto išlaikymo vaikams dydžio pačios šalys keisti negali, nes pagal CK 3. 201 str. numatyta ieškinio teisena.
Atskiruoju skundu ipareiškėjos I. V. atstovas prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-08-24 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškėjai sutaria, pripažįsta ir nori, kad jo dydis būtų išreikštas konkrečia suma, o ne priklausoma nuo skolininko pajamų, nes to nenumato ir civilinio kodekso normos. Pareiškėjai ginčo dėl vaiko išlaikymo nekelia, o tik prašo teismo abiejų susitarimą patvirtinti kaip nurodo CK 3.192 str. 1 d., kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Teismui sprendimu patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, įsigaliotų teismo sprendimas ir šalių sutarta išlaikymo dukrai teikimo tvarka, o senoji tvarka priimta įsakymu – nebegaliotų. Tarp pareiškėjų nesant ginčo, jiems sutariant dėl išlaikymo teikimo tvarkos ir formos, teismas remdamasisi CK 3.201 str. 3 d. turėtų patvirtinti jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptartą išlaikymą, pakeisdamas priteisto išlaikymo formą ir nurodant konkretų aptartą išlaikymo dydį. Kai vaiko naudai priteisto išlaikymo suma nepriklauso nuo skolininko pajamų, fiksuoto išlaikymo dydžio nustatymas užtikrins, kad skolininkui ir neturint pajamų, motinai kreipiantis į vaikų išlaikymo fondą, vaikas gautų išmoką, kuri sudaro 195 Lt. Kreipiantis pagal įsakymą, kurio išlaikymas priteistas po 1/4 dalį tėvo pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir tėvui neturint pajamų, iš vaikų išlaikymo fondo būtų mokama ne daugiau kaip 1 MGL, kas sudaro 130 Lt. Tokiu atveju nukentėtų vaiko interesai, gaunama išmoka neužtikrintų jo minimalių poreikių tenkinimo.
Atskirasis skundas tenkintinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-08-24 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 str. nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme pagal CPK 111 str. ir 135 str. nustatytus bei specialiuosius reikalavimus. CPK 539 str. 2 d. nurodo, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, privalo tikrinti, ar pateiktas dokumentas atitinka minėtos normos reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai prašo jų santuoką, sudarytą 1990-10-20, nutraukti bendru sutikimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka įstatymo reikalavimo, kad pareiškėjai sutartimi negali pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2004-02-26 įsakymu priteisto išlaikymo dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai, pateikdami prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 2-3). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka įstatymų reikalavimų tik todėl, kad pareiškėjai sutarties 4 dalyje susitarė, jog keičia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2004-02-26 įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Pareiškėjai sutartyje susitaria, kad E. V. teiks išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės, mokant kas mėnesį periodinę išmoką po 200 Lt. Pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis iš esmės yra šalių sutartis, kurioje jie visus privalomus reikalavimus išsprendžia gera valia. Ši sutartis prieštarautų įstatymui tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta teikti išlaikymą vaikui, ar pan. Net ir esant ginčui dėl vaiko išlaikymo, ar norint pakeisti išlaikymo dydį CK 3. 201 straipsnio pagrindu, įstatymas bet kurioje proceso stadijoje suteikia šalims teisę bylą baigti taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.).
Bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams CPK 540 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 541 str. 1 d.). Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimas bus išspręstas teismo sprendimu, o ne pačių šalių sprendimu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti prašymo priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų E. V. ir I. V. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, priėmimo klausimą perduoti Rokiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Zina Mickevičiūtė
Margarita Dzelzienė
Laimantas Misiūnas