Administracinė byla Nr. I-3431-561/2015

           Proceso Nr. 3-61-3-01655-2014-7

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.,74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

    n u s t a t ė:

Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimo parduotuvė nesugebėjo tinkamai įvykdyti jo užsakymo, t. y. pareiškėjas pateikė prašymus įsigyti pieštukinius klijus, tačiau jo prašymas nebuvo įvykdytas. Pabrėžė, kad dėl to, jog negalėjo įsigyti pieštukinių klijų, jis patyrė didelį diskomfortą bei jautėsi nepagrįstai baudžiamas. Pareiškėjas prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pabrėžė, jog Kalėjimo pareigūnai atlieka savo pavestas darbo funkcijas nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai veikdami, nepažeisdami teisėtumo. Pažymėjo, kad pagal 2014-03-04 pareiškėjo prašymą, kuriame pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam yra reikalingi klijai, jis tą pačią dieną juos gavo. Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimo teritorijoje esančioje parduotuvėje prekių likučio poreikis nustatomas remiantis dviejų savaičių pardavimų rezultatais, tačiau, Kalėjimo teigimu, yra neįmanoma prekių kainininke nurodyto asortimento poreikio numatyti tiksliai. Todėl dėl šios priežasties parduotuvėje ne visada gali būti visų asortimente nustatytų prekių būtent tam momentui.

Nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 86,88 Eur (300 Lt) neturtinę žalą, kuri jam galimai padaryta dėl netinkamų Kalėjimo pareigūnų veiksmų (b. l. 1).

CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (Kalėjimo) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo vasario mėnesio pateikti prašymai (b. l. 3, 4, 5, 6) dėl pieštukinių klijų įsigijimo nebuvo įvykdyti. Iš atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų matyti, kad prašymai buvo neįvykdyti dėl to, jog Kalėjimo parduotuvėje pareiškėjo prašomos prekės nebuvo. Atsakovė tvirtino, kad parduotuvėje prekės nebuvo, nes neįmanoma prekių kainininke nurodyto asortimento poreikio numatyti tiksliai.   

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliuojamą sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis, o tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1978 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę, 5310/71). Praktikoje nurodoma ir tai, kad asmens kalinimo sąlygos turi būti suderinamos su pagarba žmogaus orumui, kad sulaikymo priemonių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų kalinamajam tokių kančių ar sunkumų, kurių intensyvumas viršytų kalinimui neišvengiamai būdingą kentėjimo laipsnį, bei, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, kalinčiojo sveikata ir gerovė būtų tinkamai apsaugotos (žr. 2013 m. liepos 30 d. sprendimą byloje T. B. prieš Rumuniją, 19730/10; 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą, Nr. 44558/98, 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96).

Teismas pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos (žr. LVAT 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, LVAT 2010-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Remdamasis išdėstyta teismų praktika, teismas konstatuoja, kad prekių tiekimo sutrikimas (prekių tiekėjui pritrūko pieštukinių klijų) negalėjo lemti reikšmingų ir didelių išgyvenimų, viršijančių EŽTT suformuoto minimalaus žiaurumo lygio standarto bei viršyti kalinimui neišvengiamai būdingą kentėjimo laipsnį, nes truko neilgai ir yra ištaisytinas (galima pakartoti užsakymą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo užsakymas pagal 2014-03-04 prašymą buvo įvykdytas.

Darytina išvada, kad aptariamais veiksmais pareiškėjui nėra padarytas net menkiausio laipsnio neigiamas poveikis. Neturinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas taip pat nėra įrodytas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną ar pan.), o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, todėl ir ši aplinkybė įrodo jo reikalavimo dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrįstumą.

Nenustačius Kalėjimo personalo neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo CK 6.271 straipsnio prasme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė:

            Pareiškėjo D. D. skundą atmesti.

            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                                  Arūnas Kaminskas