Teismingumo byla Nr. T-15/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00037-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2020 m. vasario 21 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti 93 596 Eur turtinę žalą, 40 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skunde paaiškino, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nuo 2006 metų iki 2017 m. liepos 10 d. ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Nurodė, kad dėl patirto psichologinio persekiojimo buvo priverstas palikti tarnybą. Paaiškino, kad prašomą priteisti žalą kildina iš VDI veiksmų bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) neveikimo. Pareiškėjas paaiškino, kad dirbdamas VDI buvo diskriminuojamas, nes jam, priešingai nei kitiems darbuotojams, nebuvo mokamos piniginės išmokos. Taip pat nurodė, kad buvo persekiojimas dėl to, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiąją tyrimų tarnybą (toliau – ir STT). Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad buvo neteisėtai viešai paskelbti jo asmens duomenys, juos nepagrįstai susiejant su korupcine veikla. Pareiškėjas pažymėjo, kad VDI neteisėtai apribojo jo teisę į darbą, nes VDI paskelbto konkurso į darbo inspektoriaus pareigas aprašyme nustatė diskriminaciniu pripažintą reikalavimą turėti vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas tvirtino, kad SADM žinojo apie VDI daromus pažeidimus, tačiau nesiėmė veiksmų, kad juos nutrauktų. Pažymėjo, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jei būtų tęsęs darbą VDI. Paaiškino, kad prašo priteisti 5 metų darbo užmokesčio kompensaciją. Pareiškėjas tvirtino, kad nuolat jautė stresą, neigiamus išgyvenimus, taip pat buvo pažeista jo garbė ir orumas, dalykinė reputacija, nes palikęs valstybės tarnybą užsiima individualia veikla.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas žalą kildina ne tik iš viešojo administravimo teisinių santykių bet ir iš civilinių teisinių santykių, nes nutrūkus tarnybos santykiams ir jam vykdant individualią veiklą (teikiant teisines paslaugas) buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, menkinama jo dalykinė reputacija. Teismas nurodė, kad dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas ir asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Šie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų civilinę atsakomybę, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra siejamas su VDI bei SADM veiksmais ir / ar neveikimu. Dalis skunde pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų yra susiję su VDI veiksmais, pareiškėjui užimant valstybės tarnautojo pareigas nurodytoje valstybės institucijoje bei pareiškėjui siekiant dalyvauti VDI paskelbtame konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti. Vadinasi pareiškėjas patirtą turtinę bei neturtinę žalą sieja su tarnybos teisiniais santykiais – nurodo, kad dėl VDI vykdomos diskriminacijos bei persekiojimo buvo priverstas palikti valstybės tarnybą, o dėl nustatytos diskriminacinės sąlygos negalėjo dalyvauti konkurse į valstybės tarnautojo pareigas. Specialioji teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad ginčai dėl žalos, susijusios valstybės tarnybos santykiais, atlyginimo nagrinėjami administraciniame teisme (pvz. Specialiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis byloje Nr. T-155/2015, 2014 m. gegužės 6 d. nutartis byloje Nr. T-64/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. T-24-2014, 2010 m. kovo 10 d. nutartis, priimta byloje A. D. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos).
Taip pat pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš to, jog VDI internetiniame puslapyje paskelbiant Valstybinės darbo inspekcijos kovos su korupcija programos 2015–2019 priemonių plano įgyvendinimo vertinimo ataskaitą Nr. 12.02B-01 buvo neteisėtai atskleisti jo asmens duomenys, nepagrįstai pareiškėją susiejant su korupciniais reiškiniais. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas nustato, kad kovos su korupcija programa yra viena iš korupcijos prevencijos priemonių (5 straipsnio 2 punktas). Programų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų vadovai ar šių įstaigų struktūriniai padaliniai arba asmenys, įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę įstaigoje (7 straipsnio 6 dalis). Vertintina, kad VDI, parengdama bei paskelbdama kovos su korupcija programos ataskaitą, veikė viešojo administravimo srityje.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina taip pat iš to, jog SADM nesiėmė veiksmų, kad nebūtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 1 punktu, VDI yra valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie SADM, ir pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendinanti SADM formuojamą darbo politiką. VDI savininko teises ir pareigas įgyvendina SADM, kuri be kita ko kontroliuoja VDI veiklą (2 punktas). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ir ši bylos dalis priskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, Specialioji teisėjų kolegiją sprendžia, kad pareiškėjo keliamas ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtą ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją, kurie pagal įstatyme nustatytas rūšinio teismingumo taisykles yra nagrinėtini administraciniame teisme, todėl byla gražintina Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė |
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys |