Civilinė byla Nr. 2A-1753-510/2011
2-21-3-18359-2010-9
Pirmosios instancijos teismo teisėja D. Labokaitė
(S)
15.3.; 11.9.10.7.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui advokatui G. K., atsakovo atstovei advokatei B. Pauliukevičienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Toirenta“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-341-638/2011 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Toirenta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas A. A. ieškinyje nurodė, kad 2010 m. spalio 11 d. buvo atleistas iš darbo UAB „Toirenta“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „Taifor“) vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvyliką mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). 2007 m. birželio 28 d. šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas vairuotoju pirmaeilėms pareigoms, tikslesnis darbo pobūdis - biotualetų transportavimas. Ieškovas darbo funkcijas atliko sąžiningai ir rūpestingai. 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas pastebėjo, jog jam buvo išmokamas nepilnas atlyginimas. Be to, ieškovui nebuvo tinkamai užtikrintas darbo saugumas. Ieškovas 2010 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. 2010 m. rugsėjo 22 d. ieškovas gavo Valstybinę darbo inspekcijos sprendimą, kuriuo ieškovo prašymas buvo pripažintas tenkintinu, o atsakovo direktoriui įteiktas reikalavimas pašalinti rastus pažeidimus. Direktorius, gavęs Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą, pradėjo ieškovui grasinti, jog atleis iš darbo, vertė dirbti viršvalandžius neatlygintinai, darė psichologinį spaudimas savo noru išeiti iš darbo. Direktorius 2010 m. spalio 4 d. kreipėsi į policijos pareigūnus ir apkaltino ieškovą 2010 m. rugsėjo 17 d. neva išplūdus necenzūriniais žodžiais, tačiau byla buvo nutraukta. 2010 m. spalio 11 d. atsakovas surašė aktą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Įvykis, kurio metu ieškovas neva pažeidė darbo drausmę, buvo išgalvotas. Atsižvelgiant į tai, jog atleidimo dieną atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, ieškovui yra priteistinas vidutinis darbo užmokestis. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė dvasinį skausmą, išgyvenimus, pažeminimą, buvo sugadinta reputacija, pablogėjo šeimos materialinė gerovė. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 5000 Lt. Ieškovas prašė: pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, į darbą negrąžinti; priteisti iš atsakovo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu pagal DK 129 straipsnį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo 3892,13 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu nusprendė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Toirenta“ direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymą, kuriuo ieškovas A. A. buvo atleistas iš UAB „Toirenta“ vairuotojo pareigų, į darbą negrąžinti; laikyti, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką - po 124,76 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2010 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo, 7935 Lt (priskaityta suma) išeitinės išmokos, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1300 Lt išlaidų už teisinę pagalbą; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 3692,13 Lt darbo užmokesčio ir šioje dalyje bylą nutraukti; priteisti valstybei iš atsakovo 893,27 Lt žyminio mokesčio ir 8 Lt pašto išlaidų; priteisti valstybei iš ieškovo 3 Lt pašto išlaidų; sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio (2645 Lt, priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdyti skubiai. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo 2010 m. spalio 11 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą - kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atsakovas teigia, kad 2010 m. birželio 10 d. ieškovui bandė įteikti reikalavimą pateikti pasiaiškinimą, kodėl nebuvo vykdomas l.e.p. direktoriaus pareigas A. M. nurodymas 2010 m. birželio 9 d. į objektus vykti automobiliu MAN (duomenys neskelbtini) o ieškovas išvyko su automobiliu MAN 8.180 (duomenys neskelbtini). Atsakovo direktorius teigė, kad ieškovas reikalavimo pasiaiškinti nepriėmė, pasiaiškinimo nepateikė, apie tai atsakovas surašė aktą. Aktą pasirašiusi atsakovo darbuotoja E. J. apklausiama kaip liudytoja teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovui žodiniu direktoriaus nurodymu buvo liepta važiuoti su tam tikru automobiliu, tačiau ieškovas išvyko su kitu. Liudytoja matė, kad ieškovas grįžęs kalbėjosi su direktoriumi, ką kalbėjosi, ji negirdėjo. Rytojaus dieną ieškovui buvo perskaitytas aktas apie jam paskirtą drausminę nuobaudą - įspėjimą arba papeikimą. Iš liudytojos parodymų darytina išvada, kad iš ieškovo nebuvo prašoma raštu pasiaiškinti dėl automobilio, kuriuo išvyko į objektą 2010 m. birželio 9 d., pasirinkimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui buvo duotas nurodymas į objektą vykti tam tikru konkrečiu automobiliu. Iš ieškovo pateiktos 2010 m. birželio 12 d. kontrolinės biotualetų aptarnavimo kortelės matyti, kad automobilis, kuriuo reikia vykti į objektą, apskritai nebuvo nurodomas. Atsakovas 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.190 paskyrė ieškovui papeikimą už tai, kad ieškovas grubiai elgėsi darbe su bendradarbiais, sistemingai nevykdė direktoriaus nurodymų, savavališkai priimdavo sprendimus, nuolatos atsikalbinėdavo. Ši drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai - nebuvo pareikalauta pasiaiškinimo raštu (liudytoja nepatvirtino, kad toks reikalavimas ieškovui buvo pareikštas), nepateikta įrodymų, kad ieškovui konkrečiai buvo duoti tam tikri nurodymai, kuriuos ieškovas gavo ir jų nevykdė. Net jeigu laikyti, kad darbdavys reikalavo pasiaiškinimo raštu, tai matyti, kad pasiaiškinti prašyta (ar norėta prašyti) tik dėl išvykimo netinkamu automobiliu, o įsakyme dėl drausminės nuobaudos išvardinamas visas sąrašas darbo drausmės pažeidimų (atsikalbinėjimas, grubus elgesys, sistemingas nurodymų nevykdymas), dėl kurių buvimo nėra pateikta jokių įrodymų. Konstatuodamas šios drausminės nuobaudos paskyrimo neteisėtumą, teismas nepasisako dėl įsakymo skirti šią nuobaudą panaikinimo, nes ieškovas per tris mėnesius nuo nuobaudos paskyrimo jos neskundė darbo ginčų komisijai, ir šis terminas jau yra praleistas. 2010 m. rugsėjo 1 d. atsakovas pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti, kodėl pastarasis pasišalino iš darbo vietos. Ieškovas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad dirbo - vežė tualetus iš Nemuno žiedo, o grįžęs, išvyko dirbti į Alytų. 2010 m. rugsėjo 2 d. ieškovui buvo paskirta pastaba už tai, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. savavališkai pasišalino iš darbo vietos. Iš atsakovo pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. ieškovui pažymėtos 8 darbo valandos. Pastaba ieškovui paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovas padarė tokį darbo drausmės pažeidimą kaip pasišalinimas iš darbo vietos. Taip pat nepateikta įrodymų, kad ieškovui buvo duotos konkrečios užduotys 2010 m. rugsėjo 1 dienai, kurių ieškovas nevykdė, tačiau išvyko su kitu darbuotoju dirbti į Alytų. Atsakovas 2010 m. spalio 11 d. išleido įsakymą, kuriuo nusprendė atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ( b.l.16). Įsakyme nurodoma, kad ieškovo padarytas pažeidimas yra „sistemingas pažeidinėjimas darbo tvarkos, kėlimas grėsmės įmonės vadovui ir kitiems darbuotojams“. Kuo konkrečiai pasireiškė darbo drausmės pažeidimas ir grėsmės kėlimas – atsakovas nenurodė, todėl atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Santykiai tarp šalių yra konfliktiški, todėl ieškovas į darbą negrąžintinas, laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Ieškovui iš atsakovo priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo bei trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Reikalavimo priteisti 3692,13 Lt darbo užmokestį ieškovas atsisakė, todėl byla šioje dalyje nutrauktina. Atsakovas grubiai pažeidinėjo ieškovo darbines teises. Toks darbdavio elgesys sukėlė ieškovui stresą, pergyvenimus, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas UAB „Toirenta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Ieškovas įmonėje dirbo nuo 2007 m. birželio 28 d., tačiau niekada nebuvo pavyzdingas ir stropus darbuotojas. 2010 m. gegužės 31 d. į darbdavį rašytiniu prašymu kreipėsi administratorė, kuri skundėsi dėl ieškovo elgesio darbe, necenzūrinių žodžių naudojimo. 2010 m. birželio 4 d. rašytiniu prašymu dėl netinkamo ieškovo elgesio kreipėsi A. M.. Šie kreipimaisi nebuvo vieninteliai Nors ieškovas turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas, ieškovo elgesys darbe nesikeitė, todėl 2010 m. spalio 11 d. UAB „Toirenta“ direktoriaus įsakymu su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta. Ieškovas buvo pagrįstai atleistas šio straipsnio pagrindu, nes buvo padaręs darbo drausmės pažeidimą, darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai buvo taikyta drausminė nuobauda, ši nuobauda buvo galiojanti. Visos atsakovo darbuotojos, apklaustos liudytojomis, nurodė, kad ieškovas buvo konfliktiškas, nesugyvenamo charakterio, nevykdydavo nurodymų, konfliktavo su darbdaviu ir atleidimo dieną. Byloje yra pateikti tarnybiniai pranešimai apie netinkamą ieškovo elgesį, kurių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 124,76 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsigaliojimo ir 7935 Lt išeitinės išmokos, nes tokia suma nėra adekvati sankcija atsakovo pažeidimui. Atsakovas yra maža įmonė, joje dirba tik 7 darbuotojai, kiekvieno mėnesio bendra darbo užmokesčio suma su VSD mokesčiais yra 17 004,05 Lt. Greta to, įmonė vykdo kasmėnesinius būtinus mokėjimus, bendrovės veikla nėra pelninga, prasidėjus ekonominei krizei, buvo sumažintas darbuotojų darbo užmokestis. Aukščiau paminėtos aplinkybės yra pagrindas mažinti priteistas sumas. Apeliantas nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą. Tenkindamas šią ieškovo ieškinio dalį, teismas nenustatė darbdavio atsakomybės sąlygų. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimui dėl neturtinės žalos pagrįsti, nenurodė, kokius neigiamus padarinius jam sukėlė neteisėtas atleidimas.
Ieškovas A. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad atsakovo argumentai dėl 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 190 paskirtos drausminės nuobaudos yra nepagrįsti. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas gavo tam tikrus nurodymus, kurių nevykdė. Teismas teisingai pažymėjo, kad įsakyme dėl drausminės nuobaudos išvardinamas visas sąrašas darbo drausmės pažeidimų, dėl kurių buvimo nėra pateikta jokių faktinių įrodymų. Atsakovas, įrodinėdamas, kad papeikimas buvo paskirtas pagrįstai ir teisėtai, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui buvo duotas nurodytas vykti į objektą būtent tam tikru konkrečiu automobiliu. Dėl 2010 m. rugsėjo 2 d. paskirtos drausminės nuobaudos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas savavališkai pasišalino iš darbo vietos, nes nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovui buvo duotos konkrečios užduotys 2010 m. rugsėjo 1 d. įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė, tuo tarpu atsakovo 2010 m. spalio 11 d. išleistame įsakyme, kuriuo ieškovas buvo atleistas iš darbo, nurodyta, kad ieškovo padarytas pažeidimas - „sistemingas pažeidinėjimas darbo tvarkos, kėlimas grėsmės įmonės vadovui ir kitiems darbuotojams“. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kuo būtent pasireiškė darbo drausmės pažeidimas ir grėsmės kėlimas. Atsakovas turi daugiau nei 1 mln. Lt nuosavo kapitalo bei finansiniais metais grynasis pelnas sudaro 38 1811 Lt, todėl atsakovo argumentai, kad bendrovės veikla yra nuostolinga yra nepagrįsti. Įvertinus atsakovo padarytą teisės pažeidimą bei jo sunkumą, bei kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovui priteistos sumos yra adekvati sankcija už atsakovo padarytus pažeidimus. 124,76 Lt suma už kiekvieną darbo dieną bei 7935 Lt išeitinė išmoka nėra laikytinos didelėmis sumomis juridiniam asmeniui. Teismas ieškovui priteisė 4 000 Lt neturinės žalos atlyginimo įvertinęs tai, kad atsakovas nesilaikė ieškovo atžvilgiu Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų, netikrino sveikatos, neįvertino profesinės rizikos dirbant sunkų darbą, kuriame naudojami chemikalai, persekiojo ieškovą, nepagrįstai skyrė ieškovui drausmines nuobaudas ir nepagrįstai bei neteisėtai atleido iš darbo. Neteisėtas atleidimas sąlygojo dvasinius, emocinius išgyvenimus, ieškovas jautėsi pažemintas ir prislėgtas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Toirenta“ direktorius 2010 m. spalio 11 d. įsakymu (b.l.16) atleido ieškovą A. A. iš vairuotojo pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Įsakyme nurodyta, kad darbuotojas sistemingai pažeidinėja darbo tvarką, kelia grėsmę įmonės vadovui ir kitiems darbuotojams, todėl atleidžiamas vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu.
DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Taigi, atleisdamas darbuotoją DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindais, darbdavys privalo konstatuoti, jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui (DK 242 straipsnio 1 dalis), todėl darbdavys darbuotojo pažeidimą turi aiškiai įvardinti. Įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011). Teisme tikrinant drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų (arba neveikimo) ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2005).
Kaip minėta, atsakovo UAB „Toirenta“ direktorius 2010 m. spalio 11 d. įsakyme (b.l.16), kuriuo ieškovas buvo atleistas iš darbo, konstatavo, jog ieškovas sistemingai pažeidinėja darbo tvarką, kelia grėsmę įmonės vadovui ir kitiems darbuotojams. Toks aplinkybių, kuriomis remiantis buvo ieškovas buvo atleistas iš darbo, išdėstymas yra nekonkretus ir neapibrėžtas, nes nėra nurodyti nei konkretūs ieškovo veiksmai (neveikimas), nei jų padarymo vieta ir laikas. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarė išvadą, kad atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes atsakovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė darbo drausmės pažeidimas ir grėsmės kėlimas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su šia apylinkės teismo išvada ir papildomai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovą atstovavusi advokatė taip pat negalėjo paaiškinti, kokiais konkrečiais ieškovo veiksmais buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio buvo priimtas 2010 m. spalio 11 d. įsakymas atleisti jį iš darbo. Atsakovui neįrodžius pažeidimo fakto, nepriklausomai nuo kitų dviejų ankstesnių nuobaudų teisėtumo, ieškovas atleidimas iš darbo negali būti laikomas teisėtu.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovas turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas, kurios įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Apelianto argumentas, jog šios nuobaudos turėjo būti ginčijamos yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką darbuotojas, reikšdamas reikalavimą dėl grąžinimo į darbą (ar kitokio jo teisių gynimo būdo taikymo neteisėto atleidimo iš darbo atveju), kai jis buvo atleistas iš darbo dėl nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar kitokio pažeidimo, jeigu prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, ieškinio pareiškime gali reikšti vien tik reikalavimą dėl pažeistos jo teisės atkūrimo – grąžinimo į darbą ar kitokio jo teisės gynimo būdo taikymo, nereikalaudamas panaikinti pirmesnę paskirtą nuobaudą. Jeigu tokio ieškinio pagrindu yra įvardijamas vėlesnės nuobaudos nepagrįstumas bei neteisėtumas, tai pareikštas reikalavimas apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo. Tokiu atveju ankstesnės nuobaudos paskyrimo aplinkybės ir jų pagrįstumo bei teisėtumo įvertinimas sudaro ieškinio pagrindą ir yra bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2009). Kadangi įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo nurodyta, jog ieškovas yra atleidžiamas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos), apylinkės teismas, net ir neesant ieškovo reikalavimo, pagrįstai patikrino ankstesnių dviejų drausminių nuobaudų teisėtumą.
UAB „Toirenta“ direktorius 2010 m. birželio 11 d. įsakymu (b.l.69) skyrė ieškovui papeikimą, o 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu (b.l.75) skyrė ieškovui pastabą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo išvados dėl šių dviejų nuobaudų pagrįstos byloje esančiais įrodymais.
UAB „Toirenta“ direktorius 2010 m. birželio 11 d. įsakyme (b.l.69) nurodyta, jog ieškovui papeikimas skiriamas už grubų elgesį darbe su bendradarbiais, direktoriaus nurodymų nevykdymą, nuolatinį atsikalbinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šiame įsakyme nėra aiškiai įvardinti konkretūs darbuotojo pažeidimai. Į bylą yra pateiktas atsakovo 2010 m. birželio 10 d. reikalavimas ieškovui pateikti pasiaiškinimą (b.l.67), kodėl nebuvo vykdomas l.e.p. direktoriaus pareigas A. M. nurodymas 2010 m. birželio 9 d. į objektus vykti automobiliu MAN (duomenys neskelbtini) o ieškovas išvyko su automobiliu MAN 8.180 (duomenys neskelbtini) (b.l.67). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui buvo duotas nurodymas į objektą vykti tam tikru konkrečiu automobiliu. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir tai, jog kontrolinėje biotualetų aptarnavimo kortelėje automobilis, kuriuo reikia vykti į objektą, apskritai nebuvo nurodomas (b.l.21). Atsakovas 2010 m. birželio 11 d. įsakyme nurodė, jog drausminę nuobaudą skiria už sistemingą direktoriaus nurodymų nevykdymą, tačiau atsakovas nenurodė, kokie dar nurodymai nebuvo vykdomi. Apylinkės teismas dėl kitų 2010 m. birželio 11 d. įsakyme nurodytų pažeidimų (grubaus elgesio darbe su bendradarbiais, direktoriaus nurodymų nevykdymo, nuolatinio atsikalbinėjimo) pagrįstai pažymėjo, jog darbdavys nepareikalavo pasiaiškinti bei nepateikė jokių faktinių įrodymų.
UAB „Toirenta“ direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakyme (b.l.75) nurodyta, jog ieškovui pastaba skiriama už savavališką pasitraukimą iš darbo vietos 2010 m. rugsėjo 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ir ši drausminė nuobauda ieškovui yra paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui buvo duotos konkrečios užduotys 2010 m. rugsėjo 1 dienai, kurių ieškovas nevykdė, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b.l.97) pažymėjo, kad ieškovas dirbo visą dieną.
Apeliantas apeliacinį skundą dėl visų ieškovui paskirtų nuobaudų grindžia teiginiais, jog ieškovas nebuvo stropus ir pavyzdingas darbuotojas, kad jis yra konfliktiško būdo ir nesugyvenamo charakterio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, nes darbdavio pareiga yra įrodyti konkrečių pažeidimų padarymo faktus.
Apeliantas apeliaciniame skunde skundžia tas teismo sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo ieškovui buvo priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 124,76 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsigaliojimo ir 7935 Lt išeitinė išmoka, nurodydamas, jog bendrovės veikla nėra pelninga, prasidėjus ekonominei krizei, buvo sumažintas darbuotojų darbo užmokestis, kas apelianto nuomone, yra pagrindas mažinti priteistas sumas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes iš atsakovo 2010 metų balanso (b.l.130-131) matyti, kad įmonės balansinė turto vertė viršija 1 mln. litų, o tai reiškia, kad ieškovui iš atsakovo priteistos sumos jas palyginus su įmonės balansine turto verte santykinai nėra didelės.
Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. DK 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui neteisėtai paskyrė tris drausmines nuobaudas, tame tarpe ir griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiu, jog neteisėtas darbdavio elgesys sukėlė ieškovui didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 4000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas atsakovas ieškovui privalo atlyginti jo turėtas apeliaciniame procese 2500 Lt išlaidas už advokato pagalbą (b.l.160-161) (CPK 98 straipsnis).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
n u t a r i a
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. A. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Toirenta“ 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) už advokato pagalbą apeliaciniame procese.
Kolegijos pirmininkas Ramūnas Mitkus
Teisėjai Albinas Čeplinskas
Algirdas Remeika