Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                             Civilinė byla Nr. 2A-356-777/2014

Teisėja Eglė Žakevičiūtė                                          (Proceso Nr. 2-10-3-00730-2012-1

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                               75.4; 75.8; 35.4; 99.5; 121.14;                                121.20; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. ir atsakovės R. J. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei R. J., tretysis asmuo „Swedbank“, AB dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo ir atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui V. J., tretysis asmuo „Swedbank‘, AB dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; santuokinių pavardžių nekeisti; pripažinti kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto su rūsiu, pažymėtu R-16, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), ir atidalyti į du atskirus butus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, ieškovui paskiriant patalpas, projektiniame pasiūlyme pažymėtas butu 10A, atsakovei – butu 10B; įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui vykdyti remonto darbus dėl buto atidalijimo, t. y. suteikti galimybę prisijungti vandenį, nuotekas, elektros energiją bei kitas reikalingas komunikacijas; 1 500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; 4 000 Lt vertės automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe; 2 360 Lt vertės ieškovo V. J. individualios įmonės vardu įregistruotą transporto priemonę PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; V. J. individualią įmonę, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 1994-04-27, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; 2005-01-06 pasirašytą kredito sutartį su „Swedbank“, AB, palikti solidariąja sutuoktinių prievole, atsakovei mokant 11,5 proc. kredito mokamos sumos per mėnesį; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai kompensaciją – 11,5 proc. sumokėto kredito už laikotarpį nuo 2008 m. liepos iki 2012-07-19 – iš viso 2 305 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškiniu prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, paliekant jai santuokinę pavardę; atsakovei priteisti automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui priteisiant 2 000 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovo nuosavybės teisės dalį; atsakovei asmenine nuosavybe priteisti butą, ieškovui priteisiant 41 350 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovo nuosavybės teisės dalį; ieškovui priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei priteisiant 750 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovės nuosavybės teisės dalį; ieškovui priteisti V. J. IĮ su įmonei priklausančiu turtu – automobiliu PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 59 000 Lt vertės treniruokliais, atsakovei priteisiant 30 680 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovės nuosavybės teisės dalį; priteisti iš ieškovo atsakovei 23 033,91 Lt kompensaciją už jai tenkančią prievolę grąžinti kreditą bankui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes. Padalijo šalių santuokoje įgytą turtą. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą ir automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. individualią įmonę su įmonei priklausančiu turtu – automobiliu PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 59 000 Lt vertės treniruoklius, bei 32 500 Lt dydžio kompensaciją iš atsakovės R. J. už atsakovei R. J. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Pripažino skolinius ieškovo įsipareigojimus „Swedbank“, AB, pagal kredito sutartį Nr. 05-000436-FA ir atsakovės R. J. skolinius įsipareigojimus tam pačiam kreditoriui pagal laidavimo sutartį Nr. 05-000436-LA1 solidariąja šalių prievole. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo                     sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priimti naują sprendimą: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, paliekant atsakovei santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini). Paskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nustatyta tvarka bei atsakovei iš ieškovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kuri iš esmės prieštarauja teismų praktikoje įtvirtintiems principams, – išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti santuokos iširimo priežastis. Privalu išsiaiškinti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Pagrindine nesutarimų ir santuokos iširimo priežastimi laikytinas ieškovo elgesys, kuomet jis santuokos metu pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dėl to bendras gyvenimas su ieškovu atsakovei tapo neįmanomas. Atsakovė rūpinosi ieškovo sveikata, iki ieškovas, nieko nepaaiškinęs, išėjo iš namų. Ieškovas neklausė atsakovės ir šiurkščiai pažeidinėjo ne tik gydytojų rekomendacijas, bet ir sutuoktinio pareigas (lojalumo, abipusės moralinės paramos). Ieškovas nesiekė išlaikyti šeimos ir šeimos turto – gautus paskolos pinigus, kurie priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ieškovas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti – įsigijo treniruoklius, nors prievolę kreditoriui turės įvykdyti abu sutuoktiniai, ir neatlygintinai perleido naudotis jo paties įsteigtai ir vadovaujamai organizacijai – (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra nesąžiningas, nes į dalytino turto balansą neįtraukė viso turto – V. J. individualios įmonės bei šiai įmonei priklausančio automobilio PEUGEOT BOXER. Ieškovas, išėjęs iš namų, neveikė atsakovės ir šeimos interesais bei supriešino savo asmeninius interesus su kito sutuoktinio – atsakovės – interesais. Tuo metu, kai ieškovas paliko šeimą, sutuoktinių bendras vaikas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametė ir atsakovei teko našta vienai rūpintis ne tik likusiu šeimos turtu (butu), jį išlaikyti, gerinti, tačiau ir tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovas prie dukters išlaikymo iki jos pilnametystės neprisidėjo. 2010 metais, nenutraukęs santuokos su atsakove, ieškovas sukūrė faktinę šeimą su kita moterimi ir 2013-03-22 susilaukė vaiko. Ieškovas santuokos metu atsakovei buvo neištikimas. Nurodė, kad yra dvi iš LR CK 3.60 str. 3 d. nustatytų sąlygų, leidžiančių preziumuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Todėl ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ir atsakovė. Atsakovės kaltės požymių byloje nenustatyta. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat nepagrįsta.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašė iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, t. y. treniruoklių vertės nustatymo, kompensacijos, buto padalijimo, kreditinių įsipareigojimų padalijimo, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsta. Dėl pirmosios instancijos teismo aktyvumo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nebuvo aktyvus. Nesiekė, kad šalys šią bylą užbaigtų taikiai, nebandė padėti šalims surasti bendrą kompromisą, pradėjo bylą nagrinėti iš esmės praktiškai net nebuvus normalaus parengiamojo teismo posėdžio. Teismas nesvarstė ir neieškojo turto padalijimo alternatyvų, kurios užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir kuo mažiau pažeistų jų teises, nevertino ieškovo pasiūlyto varianto, suteikė prioritetą atsakovės interesams. Ieškovo atstovė prašė pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, kad nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Pažymėjo, kad atsakovė nedalyvavo nė viename teismo posėdyje. Teismas nesiekė visapusiškai išnagrinėti bylą, nesuteikė lygių galimybių abiem šalims užduoti klausimus, neišklausė atsakovės. Dėl treniruoklių vertės nustatymo. Nurodė ir tai, kad teismas praktiškai neanalizavo ir nevertino dalytino kilnojamojo turto – treniruoklių vertės. Teismas nekėlė klausimo dėl realios treniruoklių vertės santuokos nutraukimo dieną. Sprendime nurodė, kad treniruoklių vertė yra 59 000 Lt, treniruoklius priteisė ieškovui, o atsakovei – 29 500 Lt kompensaciją. Teismo nustatyta vertė ir priteista kompensacija akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Nurodė, kad treniruokliai buvo įsigyti prieš 9 metus už 59 000 Lt. Akivaizdu, kad per devynerius metus yra nusidėvėję, todėl jų vertė yra žymiai mažesnė, nei konstatavo teismas. Pažymėjo, jog ieškovas treniruoklių nenurodė kaip dalytino turto. Tačiau nurodė, kad dalis (50 000 Lt) paimto kredito iš banko buvo panaudota treniruokliams įsigyti. Ieškovas niekada nevengė ir nevengia bei sutiko ir toliau mokėti minėto kredito (50 000 Lt) dalį, kuri buvo panaudota treniruokliams įsigyti. Ieškovas iki šiol vienas moka paimtą kreditą. Ieškovas nemanė, kad gali kilti ginčas dėl treniruoklių, nes jis juos įgydamas už dalį paskolos bei vėliau perduodamas jais naudotis pelno nesiekiančiai organizacijai, šią paskolą iki šiol vienas moka ir sutinka toliau mokėti, nekelia jokių pretenzijų atsakovei. Dėl to neteikė duomenų apie realią treniruoklių rinkos vertę. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 29 500 Lt kompensaciją, nes nenustatė tikrosios treniruoklių vertės. Nurodė, kad teismas vieną turtą dalydamas laikėsi teismų praktikos, t. y. dalijamo tarp šalių bendro turto vertę nustatė pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, o dalydamas treniruoklius – jų vertę nustatė pagal įsigijimo prieš devynerius metus kainą. Dėl buto padalijimo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė butą atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui iš atsakovės – piniginę kompensaciją. Teismas neįvertino atsakovės turtinės padėties, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė bus finansiškai pajėgi sumokėti priteistą kompensaciją. 2013-05-14 posėdyje atsakovės atstovas patvirtino faktą, kad realiai atsakovė neturi pinigų bei galimybių gauti paskolą ar iš kitų teisėtų šaltinių gauti pinigų, kad sumokėtų ieškovui kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad geriausias ir teisingiausias buto padalijimas yra natūra, t. y. butą atidalijant į du atskirus butus pagal pateiktą pasiūlymą. Ieškovui yra reikalingas gyvenamasis plotas. Be to, pažymėjo, kad jis turi galimybę atsakovei sumokėti 65 000 Lt kompensaciją, jei jam būtų priteistas butas, ir prisiimti kreditinių įsipareigojimų vykdymą „Swedbank“, AB, bei surasti galimybę atsakovę atleisti nuo laidavimo. Dėl kreditinio įsipareigojimo. Nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo sumokėtos sumos bankui nuo 2008 m. liepos, nors ieškovas vienas vykdė ir vykdo įsipareigojimus „Swedbank“, AB. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai sutaupė 8 941,75 Lt (1/2 dalį įmokų minėtų laikotarpiu). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodė, kad teismas nepateikė skaičiavimo formulės ir neparodė, kokiu būdu yra atliktas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas, todėl toks bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas nėra suprantamas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad teismas buvo pakankamai aktyvus ir šalys, gindamos savo interesus, taip pat buvo aktyvios. Ieškovas į teismą kreipėsi 2012-07-19, o sprendimas priimtas 2013-10-16. Per daugiau nei metus laiko vykusį skyrybų procesą šalys turėjo pakankamai laiko spręsti turto padalijimo klausimus, tačiau šalims susitarti nepavyko. Teismui byloje pakako įrodymų, kad teismas priimtų teisingą ir pagrįstą sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Nurodė ir tai, kad teismas teisingai padalijo sutuoktiniams priklausantį turtą – treniruoklius. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytu santuokos metu įgyto turto (buto) padalijimu. Priešieškiniu pateikė savo nuomonę dėl buto padalijimo būdo, vienam sutuoktiniui priteisiant butą, kitam – piniginę kompensaciją. Pagal buto techninės apskaitos byloje esantį buto planą matyti, jog bute yra pereinamasis kambarys, kuris ribojasi su koridoriumi. Todėl padalyti butą natūra bei nustatyti naudojimosi butu tvarką neįmanoma, kadangi buto patalpa, plane žymima indeksu 10-2, turinti 19,56 kv. m ploto, praranda funkcinę gyvenamojo kambario paskirtį ir tampa koridoriumi arba holu, kas iš trijų kambarių buto daro šį butą turintį tik du kambarius – tai netrukdo šį butą naudoti šeimos poreikiams, tačiau trukdo jį padalyti. Todėl atsakovės priešieškinyje nurodyta buto padalijimo tvarka ir būdas labiau apsaugo tiek ieškovo, tiek ir atsakovės turtinius interesus. Teismo buto padalijimas yra racionalus, protingas, teisingas. Nurodė ir tai, kad su ieškovo nepagrįstu reikalavimu kompensuoti pusę ieškovo sumokėtų kredito įmokų nesutinka. Visus gautus paskolos pinigus ieškovas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti – įsigijo treniruoklius, kuriuos neatlygintinai perleido naudotis jo paties įsteigtai ir vadovaujamai visuomeninei organizacijai – (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė negavo jokios materialios naudos iš treniruoklių, nors atsakovė galėjo šiuos treniruoklius išnuomoti ir iš nuomos teisinių santykių gauti pajamų, kurios būtų panaudotos kreditui grąžinti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovė neprivalo ieškovui kompensuoti pusę ieškovo sumokėtų kredito įmokų. Prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas įvertino abiejų sutuoktinių asmenines savybes bei elgesį, nustatė, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai, abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti. Nurodė, kad ieškovas nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės. Atsakovė į bylą nepateikė jokių patikimų ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų. Atsakovė buvo neigiamai nusiteikusi prieš ieškovą, konfliktiška, jai buvo nesvarbi ieškovo sveikata. Ieškovas išėjo iš namų dėl to, kad nebepakėlė psichologinės įtampos, konfliktiškų situacijų su atsakove, nesulaukęs jokio moralinio palaikymo iš atsakovės pusės, dėl jos nelojalumo, nesirūpinimo, kai jis buvo bejėgiškos padėties, kai jam buvo reikalinga ypatinga priežiūra. Todėl 2008 metų liepą ieškovas išėjo gyventi pas motiną. Kai ieškovo sveikata pagerėjo, jis norėjo grįžti į namus, tačiau atsakovė jo neįleido, o vėliau pakeitė ir buto durų spyną. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jų šeimos iširimui. Ieškovas niekada nevengė išlaikyti šeimos. Nuo pat treniruoklių įsigijimo pradžios atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų ieškovui. Ieškovas vienas mokėjo paskolą, nors jos dalis buvo panaudota ir būstui įrengti. Ieškovas sportu užsiima jau daug metų, tai – jo gyvenimo būdas. Treniruoklių įsigijimas buvo gerai apsvarstytas sprendimas, kuris buvo priimtas abipusiu sutarimu. Ieškovas išėjęs iš namų neatsiribojo nuo šeimos. Jis toliau rūpinosi dukra, susitikdavo su ja, bendraudavo, duodavo jai 500 Lt kiekvieną mėnesį, mokėdavo ieškovo ir atsakovės paimtą paskolą. Ieškovas užmezgė ryšius su kita moterimi tik praėjus keleriems metams nuo tada, kai jis išėjo iš namų, t. y. po ilgo išsiskyrimo su sutuoktine, kai jų šeiminis gyvenimas buvo nutrūkęs. Todėl vaiko gimimas lemiamos reikšmės santuokos iširimui neturėjo. Prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Atsakovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai neišsiaiškino santuokos iširimo priežasčių. Privalu išsiaiškinti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, tačiau nevertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, t. y. ieškovo nurodytų aplinkybių dėl atsakovės nepagarbos jam, kaltinimo ieškovo nebūtais dalykais, atsakovės nelojalumo, durų spynos pakeitimo ir kt.; atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovas išėjo iš namų ir daugiau juose nebegyveno, visą šį laiką nesirūpino butu ir neprisidėjo prie bendro turto (buto) išlaikymo, piktnaudžiavo alkoholiu, ignoravo ir menkino atsakovės jausmus jam, nesiekė spręsti kilusių problemų, reiškė kaltinimus dėl nebūtų problemų atsakovei, manipuliuodavo atsakove, kad pasijustų pranašesnis, žemino atsakovę kaip asmenybę, pareiškė, jog nebenori tęsti tolesnių santykių su atsakove ir kt. Neaišku, kuriuos argumentus teismas laikė pagrįstais, o kuriuos atmetė. Byloje esančių duomenų nepakanka, kad būtų galima visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti šalių santuokos iširimo priežastis. Dėl to būtina pasiūlyti šalims pateikti įrodymus, patvirtinančius jų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių. Spręstina, ar nėra būtina atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

Ieškovas skunde nurodė, kad teismas praktiškai neanalizavo ir nevertino dalytino kilnojamojo turto – treniruoklių vertės. Teismas nekėlė klausimo dėl realios treniruoklių vertės santuokos nutraukimo dieną. Sprendime nurodė, kad treniruoklių vertė yra 59 000 Lt, treniruoklius priteisė ieškovui, o atsakovei – 29 500 Lt kompensaciją. Teismo nustatyta vertė ir priteista kompensacija akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Nurodė, kad treniruokliai buvo įsigyti prieš 9 metus už 59 000 Lt. Akivaizdu, kad per devynerius metus jie yra nusidėvėję, todėl jų vertė yra žymiai mažesnė, nei konstatavo teismas. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 29 500 Lt kompensaciją, nes nenustatė tikrosios treniruoklių vertės. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. CK 3.119 str. nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių realiai treniruoklių vertei nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, siūlė pateikti duomenis, patvirtinančius realią treniruoklių vertę, nors tokią pareigą turėjo (CPK 159 str. 1 d.), o treniruokliai buvo įsigyti prieš 9 metus ir ieškovas 2013-09-04 teismo posėdžio metu nurodė, kad treniruoklių vertė yra mažesnė.

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė kilnojamojo turto – sportinio inventoriaus vertinimo ataskaitą. Nurodė, kad 2013-11-12 sudarė turto vertinimo sutartį. Tokio reto pobūdžio vertinimo procesas užtruko, todėl jis kartu su apeliaciniu skundu neturėjo galimybių pateikti ginčų treniruoklių vertinimo ataskaitos. Prašė pridėti vertinimo ataskaitą prie bylos. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovui treniruoklių vertė buvo žinoma nuo pat bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos ir ieškovas su priešieškinyje nurodyta treniruoklių verte sutiko, jos neginčijo. Ieškovas per daugiau nei metus laiko trukusį teisminį procesą neteikė bylai reikalingų įrodymų dėl treniruoklių vertės, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, todėl neturi teisės ginčyti treniruoklių vertės. Jo prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo turėtų būti atmestas. Atsižvelgiant į anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių realiai treniruoklių vertei nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, konstatuotina, kad atsakovės argumentai nėra pakankami atmesti ieškovo prašymą dėl naujų įrodymų – kilnojamojo turto – sportinio inventoriaus vertinimo ataskaitos, pridėjimo prie bylos. Todėl šis prašymas tenkintinas. Patenkinus prašymą dėl kilnojamojo turto – sportinio inventoriaus vertinimo ataskaitos pridėjimo prie bylos, jos kopija išsiųstina atsakovei (jos atstovui), kad ji turėtų galimybę susipažinti su šia ataskaita, išsakyti savo nuomonę dėl joje padarytos išvados ar pateikti savo ataskaitą dėl kilnojamojo turto – sportinio inventoriaus vertinimo.

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė butą atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją. Šis skundo argumentas yra pagrįstas iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas butą atsakovei, o ieškovui – iš atsakovės piniginę kompensaciją, šį klausimą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai įvertinęs įrodymus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padalijus butą natūra pagal ieškovo pasiūlytą projektą, dalis buto prarastų funkcinę paskirtį ir butas taptų netinkamas dviem šeimoms gyventi. Tačiau nevertino, kokia žala (proporcinga ar ne) bus padaryta buto paskirčiai, ar praktiškai išlieka buto panaudojimo pagal paskirtį galimybė, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad bute, be pereinamojo kambario, koridoriaus (7,7 kv. m bendro ploto), virtuvės, yra ir 2 atskiri (nepereinami) kambariai. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir ieškovo pateikto buto padalijimo projektinio pasiūlymo. Akivaizdu, kad jis paruoštas ne kompetentingo asmens (pvz. VĮ Registro centro) ir atspindi tik ieškovo norą (pozicija) dėl buto padalijimo natūra. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktą buto padalijimo projektinį pasiūlymą priėmė, jo trūkumų nenurodė ir nepasiūlė ieškovui šiuos trūkumus ištaisyti. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių padalyti butą natūra pagal šalims tenkančias dalis (CK 3. 127 str.).

Ieškovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo sumokėtos sumos bankui nuo 2008 m. liepos, nors ieškovas vienas vykdė ir vykdo įsipareigojimus „Swedbank“, AB. Taigi atsakovė nepagrįstai sutaupė 8 941,75 Lt (1/2 dalį įmokų minėtų laikotarpiu). Teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo šį klausimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių skoliniai įsipareigojimai pagal kredito ir laidavimo sutartis „Swedbank“, AB, laikytini solidariąja sutuoktinių prievole, nes kreditas paimtas santuokos metu, dalis jo panaudota santuokiniam būstui pagerinti, o kita dalis panaudota treniruokliams, už kuruos atsakovei teismo priteista pusės jų vertės kompensacija, įsigyti. Tačiau neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos iš atsakovės priteisimo už sumokėtą kreditą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos, kai šalys bendro ūkio nevedė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ir atsakovės reikalavimo dėl                            23 033,91 Lt kompensacijos iš ieškovo priteisimo už jai tenkančią prievolę grąžinti kreditą bankui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių teisinį ginčą, privalėjo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir jas išanalizuoti. Teismas, taikydamas teisės normas, turi remtis konkrečių gyvenimo aplinkybių, kurios sudaro faktinį bylos pagrindą, nustatymu ir išsamiu jų ištyrimu. Tinkamai nenustačius ir neišanalizavus bylai reikšmingų aplinkybių nėra sąlygų ir pagrindų konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta teisingai, o teisės normos pritaikytos tinkamai. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidos turės būti pirmosios instancijos teismo perskirstytos pagal CPK 93 str. taisykles išnagrinėjus bylą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo ir atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n u t a r i a :

              tenkinti ieškovo prašymą dėl naujų įrodymų – kilnojamojo turto – sportinio inventoriaus vertinimo ataskaitos, pridėjimo prie bylos. Šios ataskaitos kopiją išsiųsti atsakovės atstovui.

              Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Jolanta Gailevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                         Rimvida Zubernienė

                 Alvydas Žerlauskas