Civilinė byla Nr. 2-922-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00336-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.3; 2.1.4.4; 3.4.3.12; 3.3.1.17 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Extant“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties, kuria panaikintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ 2022 m. balandžio 28 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas pirmuoju darbotvarkės klausimu, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Domaska“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektana”, A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Dignalita”, mažoji bendrija „Extant”, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Rekovera“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Timber construction group“ buvo iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Timber construction group“ nemokumo administratore paskirta UAB „Admivista“.
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Timber construction group“ bankroto administravimo išlaidų sąmata pagal faktines, pagrįstas išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 185 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiai, į šią sumą įskaitant 21 680 Eur dydžio atlyginimą nemokumo administratorei.
3. 2022 m. balandžio 28 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tikslinimo. Šio susirinkimo metu priimtas nutarimas pagal kreditorių UAB „Dignalita“ ir mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Extant“ pasiūlytus projektus (81,797 proc. balsų dauguma) patikslinti bendrą administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, nustatant administravimo išlaidų sąmatą pagal faktines, pagrįstas išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 185 MMA, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), į šią sumą įtraukiant 10 086,56 Eur (su PVM) dydžio atlyginimą administratorei. Dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo nemokumo administratorė pateikė skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi atnaujino terminą skundui dėl 2022 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pateikti ir panaikino LUAB „Timber construction group“ 2022 m. balandžio 28 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu.
5. Teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, atsižvelgė į bendrą bankroto proceso trukmę, į ginčijamo nutarimo pobūdį, kuriuo buvo pakeistas neskundžiama teismo nutartimi nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis. Teismas nurodė, kad neskundžiamos nutarties keitimas galėjo suklaidinti administratorę apsisprendžiant, ar skųsti nutarimą. Teismas vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pagal kuriuos būtų neteisinga ir nepagrįsta atsisakyti patikrinti kreditorių priimtą sprendimą sumažinti administratorės atlyginimą, motyvuojant vien tik termino praleidimu, todėl praleistą apskundimo terminą atnaujino.
6. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo ar jo priėmimo procedūrinių pažeidimų šalys nenurodė, jų teismas taip pat nenustatė, todėl plačiau šiuo procedūriniu aspektu nepasisakė.
7. Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys yra nepakankamos, jog atlyginimas nemokumo administratorei būtų sumažintas. Nurodė, kad dėl administratorės pareigos teikti kreditoriams informaciją apie bankroto bylos eigą Kauno apygardos teismas išsamiai pasisakė 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje, teismui nepateikta duomenų, jog tokios informacijos buvo prašoma ir ji nebuvo pateikta. Todėl kreditorių deklaratyvūs teiginiai, kad informacija neteikiama, nesudaro pagrindo sumažinti atlyginimą administratorei. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba) 2022 m. balandžio 13 d. įsakymu UAB „Admivista“ ir R. J. buvo skirti įspėjimai už pažeidimus administruojant UAB „Timber Construction group“, taip pat R. J. ir UAB „Admivista“ buvo skirtos kitos nuobaudos (2021 m. liepos 30 d., rugsėjo 3 d., 2022 m. gegužės 26, gegužės 31 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo sumažinti atlyginimą konkrečioje bankroto byloje, kadangi tai reikštų nubaudimą antrą kartą už tuos pačius pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog administratorė delsia atsiskaityti su kreditoriais ir daro jiems žalą, nesudaro pagrindo mažinti atlyginimo nemokumo administratorei. Kreditoriai, kurie mano, kad jiems padaryta ar daroma žala administratorės veiksmais ar neveikimu, turi teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo MB „Extant“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – 2022 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu palikti galioti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nors skundžiamos nutarties dalis dėl termino atnaujinimo yra neskundžiama, tačiau apeliantė laiko, kad nemokumo administratorė yra savo srities profesionalė, turinti teisininko išsilavinimą, jai keliami aukštesni kriterijai, įgyvendinant procesines teises, tačiau teismas nevertino termino praleidimo svarbos subjektyviuoju aspektu ir, laikydamas administratorės suklydimą svarbia priežastimi, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pagal bendrąją taisyklę teismas administratorės skundo neturėjo priimti. Vis dėlto, teismui atnaujinus skundo padavimo terminą nesant svarbių priežasčių, vadovaujantis nemotyvuotu prašymu, padarytas šiurkštus procesinių teisų pažeidimas, lemiantis bylos nutraukimą.
8.2. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi paskirtas 21 680 Eur dydžio atlyginimas nemokumo administratorei UAB „Admivista“ remiantis išimtinai rekomendaciniais dydžiais neteisingas ir nesąžiningas. Be to, nesant pagrindo, šia nutartimi buvo pakeistas visam bankroto procesui nustatytas 4 000 Eur atlyginimas, kuris buvo nustatytas 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl administravimo išlaidų yra galutinė ir neskundžiama, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties teisėtumas nebuvo patikrintas aukštesnės instancijos teismo.
8.3. Tiek nemokumo administratorės, tiek ją atstovaujančio asmens padaryti pažeidimai administruojant UAB „Timber Construction group“ yra patvirtinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos išvadomis. Pažeidimai nėra susiję tik su kreditorių teise į informaciją, kaip konstatavo pirmos instancijos teismas, tačiau ir su administratoriaus pareiga tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą bei teikti finansines ataskaitas valstybinėms institucijoms, kaip to reikalauja teisės aktai. Taigi nemokumo administratorė savo pareigas vykdo netinkamai, tai patvirtinta neginčijamais įrodymais. Konstatavus, kad paslaugos nėra atliekamos tinkamai, yra pagrindas mažinti atlyginimą.
9. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atsakovės BUAB „Timber construction group“ nemokumo administratorė prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pagal CPK 78 straipsnio 6 dalį skundas gali būti paduotas tik dėl nutarties, kuria terminas nebuvo atnaujintas, o nutartis, kuria terminas atnaujintas, yra neskundžiama. Taigi suinteresuotas asmuo atskirajame skunde negalėjo kelti klausimo dėl atnaujinto termino, negalėjo kvestionuoti teismo nurodytų sprendimo motyvų, nes pagal įstatymą teismas terminą gali atnaujinti tiesiog rezoliucija, net nenurodydamas savo argumentų. Nei vienas iš CPK 293 straipsnio punktų nenumato, kad byla galėtų būti nutraukta dėl to, jog teismas atnaujino terminą skundui paduoti ir išnagrinėjo šį skundą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nesant duomenų, jog informacija nebuvo pateikta, atlyginimas negali būti mažinamas remiantis vien deklaratyviais teiginiais. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad skirtos nuobaudos reiškia pritaikytą atsakomybę, todėl atlyginimo mažinimas reikštų nubaudimą už tą patį pažeidimą antrą kartą. Toks pakartotinis baudimas prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad asmenys, kurie mano, jog jų teisės yra pažeistos, gali savo teises ginti įstatymų nustatyta tvarka.
9.3. Klausimas dėl administravimo sąmatos patvirtinimo buvo išspręstas galutine ir neskundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi. Suinteresuoto asmens pasirinktas būdas kvestionuoti Kauno apygardos teismo galutine ir neskundžiama nutartimi nustatytą administravimo išlaidų sąmatą yra neteisėtas ir nesąžiningas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino nemokumo administratorės skundą dėl BUAB „Timber Construction group“ kreditorių 2022 m. balandžio 28 d. susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. CPK yra įtvirtina ribota apeliacija, kurios tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškina, kad apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu (nutartimi) motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016).
12. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021). Pirmosios instancijos teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, šiuo pagrindu atskirasis skundas taip pat nėra grindžiamas.
13. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą atskirajam skundui pateikti, taip pat, jog nepagrįstai sprendė, kad nemokumo administratorės netinkamas bankroto procedūrų vykdymas nesudaro pagrindo sumažinti atlyginimo nemokumo administratorei.
Dėl termino atnaujinimo
14. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad nemokumo administratorė, kuri pati inicijavo kreditorių susirinkimą ir sužinojo apie priimtą nutarimą tą pačią dieną, praleido JANĮ 55 straipsnyje nustatytą kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo terminą: apskundimo terminas suėjo 2022 m. gegužės 12 d., skundas teismui pateiktas 2022 m. gegužės 24 d. Pirmosios instancijos teismas praleistą terminą atnaujino ir skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmė.
15. Pažymėtina, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo sprendimui apskųsti yra procesinis terminas ir teismas ex officio (savo iniciatyva) turi spręsti, ar terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).
16. Nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Taigi klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 23 punktas).
17. JANĮ nereguliuoja nutarčių, kuriomis sprendžiami termino atnaujinimo klausimai, apskundimo tvarkos, todėl šiuo atveju vadovaujamasi CPK teisės normomis. CPK tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, taigi teismo nutartis (rezoliucija), kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (žr. taip pat, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1108-407/2017, 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018, 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-26-943/2021, 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-466-302/2022 ir kt.). Iš esmės su tuo sutinka ir kreditorė atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad teismo motyvai, kuriais remdamasis jis praleistą terminą atnaujinimo, negali būti apeliacijos objektu ir peržiūrimi apeliacine tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nutartis, kuria atnaujintas terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo pateikti, negali būti apeliacijos objektu, o atskirasis skundas dėl tokios nutarties negalėjo būti priimtas. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau prasidėjus šiam procesui, jis aptartoje dalyje nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo
19. Kreditorių susirinkimo metu, pirmu darbotvarkės klausimu, nutarta patikslinti bendrą administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, nustatant administravimo išlaidų sąmatą pagal faktines, pagrįstas išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 185 MMA, įskaitant PVM, į šią sumą įtraukiant 10 086,56 Eur (su PVM) dydžio atlyginimą administratorei. Dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo nemokumo administratorė pateikė skundą. Pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės skundą tenkino, dėl šios nutarties pateiktas atskirasis skundas.
20. Bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo klausimus reguliuoja JANĮ 75 straipsnis. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs JANĮ pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas pakito, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, taigi šiuo aspektu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022 15 punktas).
22. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas priskiriamas kreditorių susirinkimo kompetencijai (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime. Tačiau, kreditorių susirinkimui patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą, vėliau gali būti sprendžiama dėl sąmatos korekcijų. Kreditorių susirinkimas turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti šią sąmatą ir nustatytos išlaidos, esant objektyvių priežasčių, gali būti didinamos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokie vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 28 punktą ir kt.).
23. Esminis nemokumo bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 29 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos (jos pakeitimo) patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis JANĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 28 punktas).
24. Pažymėtina, kad nuostata, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama, nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo įtvirtinta ir ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad ginčai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkimuose užtęsdavo bankroto procedūras. Šiuo tikslu buvo nustatyta teismo pareiga tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įvertinus išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, kai kyla kreditorių ginčai, t. y. galutinai priimti sprendimą dėl sąmatos, siekiant aiškesnės tolimesnės proceso eigos. Leidimas skųsti teismo sprendimą dėl sąmatos apeliacine tvarka dar labiau užtęstų procedūras, todėl būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 29 punktas).
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutartis, kuria išspręstas administravimo sąmatos tvirtinimo klausimas, negali būti apeliacijos objektu (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1291-553/20221, 2022 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-702-934/2022 35 punktą ir kt.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
26. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas plačiau nepasisako dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų, o apeliacinį procesą civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens MB „Extant“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties nutraukia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Atsakovė LUAB „Timber construction group“ pateikė prašymą priteisti 540 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
28. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (be kita ko, civilinę bylą nutraukus), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikytinas, nes, neišsprendus ginčo iš esmės, nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą. Tais atvejais, kai civilinė byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, CPK nustato kitokias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, grindžiamas priežasties teorija, t. y. kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai: a) ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir b) įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
29. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent dėl suinteresuoto asmens procesinio elgesio jam iniciavus apeliacinį procesą. Be to, nors byla išspręsta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą, tačiau iš esmės apeliantė nepasiekė savo procesinio tikslo, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis lieka galioti visa apimtimi. Šios aplinkybės, remiantis minėta priežasties teorija, sudaro pagrindą kompensuoti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Kadangi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos priteistinos iš suinteresuoto asmens MB „Extant“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Apeliacinį procesą civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Extant“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties nutraukti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Extant“ (juridinio asmens kodas 304870418) 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“ (juridinio asmens kodas 303048918).
Teisėjas Irmantas Šulcas