Administracinė byla Nr. AS-516-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00426-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas H. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61162 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti advokato Pauliaus Vinklerio skundą su prašymu atnaujinti terminą dėl Sprendimo.

Teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė Paulius Vinkleris. Prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato Pauliaus Vinklerio su Migracijos departamentu, bei techninės specifikacijos matyti, kad sudaryta sutartis dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų išreiškęs valią skųsti minėtą sprendimą, o, antra, kad šis advokatas paskirtas atstovauti šiam konkrečiam asmeniui arba su pareiškėju būtų sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo bei prašymo atnaujinti terminą, byloje nėra. Prie skundo nėra pridėta duomenų, kad pareiškėjui būtų paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnyje. Be to, vadovaujantis ABTĮ 47 straipsnio 4 dalimi, įgaliotu atstovu teisme gali būti advokatai, kurių įgaliojimai vadovaujantis to paties straipsnio 6 dalimi patvirtinami advokato su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Teismas priėjo prie išvados, kad skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą su prašymu atnaujinti terminą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Be to, teismas pažymėjo, jog ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį, atnaujinti terminą ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad iš teismui pateiktų sprendimų matyti, jog atitinkamuose ginčijamo Sprendimo laukeliuose pažymėta, jog pareiškėjas nori skųsti sprendimą, nori naudotis nemokama (valstybės garantuojama) advokato pagalba. Sprendimuose yra pareiškėjo parašas, kas rodo, kad valia skųsti ir naudotis advokato teisine pagalba buvo tinkamai išreikšta. Taip pat teismui pateikta advokato sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, jog advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėjas priklauso šiai asmenų grupei. Teikiant nemokamą valstybės garantuojamą pagalbą privačios sutartys papildomai nesudaromos. Užsakymo pateikimas pagal galiojančią sutartį su Migracijos departamentu yra tinkamas ir pakankamas pagrindas teikti teisines paslaugas, įskaitant skundo parengimą ir pateikimą, laikomi tinkamais įgaliojimais.

Pareiškėjas nurodo kad pagal ABTĮ 37 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pagal kurią ši pagalba prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Aplinkybė, kad pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, leidžia daryti išvadą, jog jis žyminio mokesčio sumokėti negali, todėl nuo šio mokesčio sumokėjimo atleistinas. Tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė termino trūkumams pašalinti ir tuo iš esmės neleido pareiškėjui pateikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.  

Pareiškėjas pažymi, kad skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, jis buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Teismui elektroniniu paštu pateiktas skundas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, gali būti priimtas ir nagrinėjamas, laikytina, kad teismui pateiktas skundo originalas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta prieglobsčio prašytojo teisė Lietuvos Respublikoje vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1 punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – ir paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – ir Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.

Taigi pareiškėjas su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui. Pažymėtina ir tai, kad atitinkamose Sprendimo dalyse, kurias pildo prieglobsčio prašytojas, pažymėta, kad nesutinkama su sprendimu, ketinama jį skųsti, pageidaujama nemokamos teisinės pagalbos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjui.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir dėl to atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat tai, jog advokatas skundą pateikė elektroniniu paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas nebuvo pateiktas. Kadangi dėl šių vertinimų nebuvo atsisakyta priimti skundą, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Šiuo aspektu tik pažymėtina, jog teismui kilus abejonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turi taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą. Nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, taip pat yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-490-415/2022; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-491-520/2022 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius