Civilinė byla
Nr. 3K-3-473/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2;
77.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m.
lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės
(kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio
25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus
miesto savivaldybės ieškinį atsakovams I. R., O. R., E. S. (R.), T. V.
dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo; trečiasis asmuo byloje –
uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas
dėl savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties
nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovas
prašė nutraukti 2001 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės
butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini),
nuomos sutartį, sudarytą trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ ir atsakovės
I. R., iškeldinti iš ginčo buto atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu,
nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovas ginčo butą išnuomojo
atsakovės I. R. dviejų asmenų šeimai: atsakovei ir jos sūnui O. R..
2007 m. liepos 12 d. O. R. vedė E. S. (R.). 2007 m. spalio
25 d. VšĮ „Vilniaus butai“ darbuotojai patikrino ginčo butą ir surašė buto
patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu bute gyveno ne
nuomininkė I. R. ar jos šeimos nariai, o pašalinis asmuo atsakovas T. V..
Ieškovas nėra davęs leidimo nuomoti buto kitiems asmenims, todėl pareikalavo atsakovą
T. V. atlaisvinti ginčo butą. Kadangi ginčo butas naudojamas ne pagal
paskirtį ir sutartį, jame lankosi ir gyvena pašaliniai asmenys, kurie sudaro
neįmanomas gyventi sąlygas kitiems namo gyventojams ir kelia jiems pavojų,
gadina tiek ieškovo, tiek kitų gyventojų materialinį turtą, tai, ieškovo
manymu, sudaro pagrindą nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir
iškeldinti atsakovus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovas
T. V. nurodė, kad yra atsakovės E. S. (R.) sūnus ir ginčo bute
negyvena, o patikrinimo metu bute atliko einamąjį remontą.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis
apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas
nustatė, kad iki 2005 m. gruodžio 8 d. ginčo butas nuosavybės teise
buvo registruotas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, tačiau UAB ,,Naujamiesčio
būstas“ su atsakove I. R. neterminuotą ginčo buto nuomos sutartį sudarė
2001 m. gegužės 14 d. Kadangi šalių nuomos santykiai tęsėsi
įsigaliojus 2000 m. CK, tai teismas ginčo sprendimui taikė 2000 m. CK
nuostatas. Teismas konstatavo, kad naujasis buto savininkas (ieškovas), tapęs
nuomotoju, nereiškė iniciatyvos pradėti derybas su nuomininke dėl nuomotojui
palankesnių nuomos sąlygų įteisinimo ar naujos nuomos sutarties sudarymo, todėl
neįgijo teisės nutraukti nuomos sutartį neįspėjęs nuomininkės, nes sutarties
sudarymo metu galiojusių įstatymų ir sutarties sąlygų nenustatyta tokios
galimybės. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas neįgijo teisės nutraukti nuomos
sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai paneigia faktą, kad
butas subnuomojamas atsakovui T. V.; už buto komunalinius mokesčius neįsiskolinta.
Teismas nustatė, kad pagrindinės nuomininkės I. R. sūnus O. R. sudarė
santuoką su E. S.-R., o atsakovas T. V. yra atsakovės E. S.-R.
sūnus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovai O. R., E. S.-R. ir
T. V. yra nuomininko šeimos nariai (CK 6.588 straipsnio
1-2 dalys). Teismas konstatavo, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog
ginčo butas naudojamas pagal paskirtį, nes jame gyvena nuomininko šeimos nariai
ir jis nesubnuomojamas. Teismas sprendė, kad faktas, jog bute
triukšmaujama, girtaujama, vyksta muštynės, jame lankosi asocialūs asmenys ir
sudaromos neįmanomos gyventi sąlygos kitiems namo gyventojams bei jiems
keliamas pavojus, nėra aplinkybės, patvirtinančios buto naudojimą ne pagal
paskirtį. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog nuomininkas nevykdo
sutarties, todėl neturėjo pagrindo nutraukti nuomos sutartį (CK 6.111 straipsnis),
nes nebandė kilusio ginčo išspęsti taikiai, neįspėjo jų dėl sutarties
nutraukimo, keliamo triukšmo, nenustatė, kokį turtą nuomininkai sugadino,
neišsiaiškino, kad T. V. yra nuomininkės sūnus, nepaprašė nuomininkų
paaiškinimo (CK 6.200 straipsnis).
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio
25 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m.
vasario 12 d. sprendimo dalį ir ieškinio dalį tenkino – iškeldino atsakovą
T. V. iš ginčo buto nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Teismas
nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog I. R. naudojasi išnuomotu butu ne pagal
paskirtį; nustatė, kad atsakovė I. R. yra išvykusi gyventi į Kanadą pas
dukterį, o jos sūnus atsakovas O. R. – uždarbiauti į Angliją; E. S.,
yra atsakovo O. R. sutuoktinė, todėl pagal CK 6.588 straipsnį
laikytina nuomininkės I. R. šeimos nariu. Kadangi ginčo buto nuomininkė I. R.
yra išvykusi gyventi į Kanadą, tai teismas sprendė, kad atsakovai I. R. ir
T. V. bendro ūkio vesti negalėjo, todėl pripažino nepagrįsta pirmosios
instancijos teismo išvadą, kad atsakovas T. V. laikytinas buto nuomininko šeimos
nariu. Teismas nustatė, kad atsakovas T. V. apsigyveno ginčo bute be
teisėto pagrindo, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi greta
gyvenantiems kaimynams, todėl pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
patenkino ieškinio dalį dėl atsakovo T. V. iškeldinimo iš ginčo buto
nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis). Teismas
taip pat pažymėjo, kad tai, jog T. V. apsigyveno bute atsakovės E. S.
leidimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė I. R. tiesiogiai
pažeidė buto nuomos sutartį, nes nuomininko šeimos nario teisės šiuo atveju
negali būti tapatinamos su buto nuomininko teisėmis ir pareigomis (CK 6.589 straipsnis).
Dėl to teismas sprendė, kad nutraukti buto nuomos sutartį bei iškeldinti
atsakovus I. R. bei O. R. nėra teisinio pagrindo. Spręsdamas klausimą dėl
atsakovės E. S. iškeldinimo, teismas nustatė, kad ji turi nepilnametę dukterį
D. M., gimusią (duomenys neskelbtini),
su kuria gyvena ginčo bute. Nors dėl jos iškeldinimo iš buto ieškovas
reikalavimo nėra pareiškęs, tačiau CK 3.163 straipsnio pagrindu atsakovė
negali būti iškeldinta iš buto.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai.
Ieškovas kasaciniu
skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nutarties dalį dėl atmestų
ieškinio reikalavimų ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių gyvenamosios
patalpos nuomą, aiškinimo ir taikymo. Teismai netinkamai aiškino ir taikė
CK 6.489 straipsnio 1 dalies, 6.497 straipsnio 1 dalies
1 punkto, 6.576 straipsnio, 6.609 straipsnio 3 dalies,
6.611 straipsnio nuostatas. Apeliacinės
instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas T. V. gyvena ginčo bute be
teisėto pagrindo, bet
nenustatęs nuomos sutarties pažeidimo, priėjo prie nepagrįstos ir prieštaringos
išvados. Teismai nustatė, kad pagrindinė nuomininkė išvyko nuolat gyventi į
užsienį, todėl negali ginčo butu naudotis pagal paskirtį. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti
ar išnuomoti bei daugiabučiams
namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 7 punktą socialinio būsto paskirtis yra
vienintelė – jis yra išnuomojamas gyventi; asmuo, išsinuomojęs socialinį būstą, negali
jame negyventi. Pagal CK 6.611 straipsnio
nuostatas, kai nuomininkas yra apsigyvenęs bute
nuomos sutarties pagrindu, tačiau jis ir jo šeimos nariai jose negyvena ir
perleidžia jas naudotis pašaliniams asmenims, toks buto perleidimas
pripažintinas jo naudojimu ne pagal paskirtį. Gyvenamųjų patalpų
naudojimas ne pagal paskirtį yra esminis
socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimas. Be to, būsto
suteikimas socialiai remtiniems asmenims yra viešojo intereso tenkinimas, ir
priešingai, jei socialinis būstas yra nenaudojamas ar asmuo, kuriam toks būstas
suteiktas, jame negyvena, t. y. jam suteiktu savivaldybės gyvenamuoju
būstu naudojasi ne pagal paskirtį, tokiais veiksmais viešasis interesas yra šiurkščiai pažeidžiamas. Teismai, nors ir nustatę, kad ginčo bute
pagrindinė nuomininkė ir jos sūnus negyvena, o ginčo bute gyvenantys asmenys
sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems namo gyventojams, nepagrįstai nepriėmė sprendimo iškeldinti atsakovus iš ginčo
gyvenamųjų patalpų. Taip teismai
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl
gyvenamosios patalpos nuomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos
priežiūros centras v. N. V., K. V., bylos Nr. 3K-3-231/2001; 2001 m.
balandžio 28 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Alytaus rajono savivaldybė v. J. B. ir
kt., bylos Nr. 3K-3-1224/2001). Be to, apeliacinės instancijos
teismas turėjo taikyti CK 6.603 straipsnio 3 dalį, nes faktinių
aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva.
2. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas
pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK
185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 2 dalis, 331 straipsnio
4 dalies 3 punktas), nes faktinėms aplinkybėms taikė netinkamas teisės normas. Šių proceso
bei materialinės teisės normų pažeidimas buvo esminis, t. y. tiesiogiai nulėmė neteisėtos
nutarties priėmimą, kartu ir neteisingą bylos išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas
reikalavimo iškeldinti
atsakovę E. S. iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, t. y.
byloje esančių kolektyvinių gyventojų skundų, adresuotų Vilniaus miesto
savivaldybei, kuriuose nurodyta,
kad E. S. netinkamas elgesys sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi; Vilniaus apskrities Priešgaisrinės
gelbėjimo valdybos
2008 m. kovo 9 d. raštas Nr. 3-19-2319, patvirtinantis, kad
E. S. dėl dujinės
viryklės surašytas Techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų
eksploatavimo uždraudimo protokolas; namo gyventojų 2008 m. spalio 5 d. prašymas,
kuriame nurodyta, kad
niokojamas ginčo butas (išlaužyti langai) bei bendras gyventojų turtas
(laužomos ir daužomos
gyventojų lėšomis naujai įdėtos šarvo durys ir pan.). Pagal CPK 270 straipsnio
4 dalies 3 punktą, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą teismas,
nustatęs, kad byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, sprendime (nutartyje) turi nurodyti,
kodėl juos atmetė, tačiau bylą nagrinėję teismai dėl šių įrodymų visiškai
nepasisakė.
3. Dėl CK 3.163 straipsnio taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK
3.163 straipsnio nuostatas kaip pagrindą
neiškeldinti atsakovės E. S. iš ginčo buto, nes kasatorius nereiškė
reikalavimo iškeldinti atsakovės nepilnametę dukterį todėl, kad neturėjo jokių viešų
duomenų apie jos egzistavimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad
atsakovė E. S. turi nepilnametę dukterį, privalėjo ne ieškinį atmesti, o konstatavęs, kad byla buvo netinkamai
išnagrinėta, perduoti bylą nagrinėti
iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2,
3 dalys). Vaiko teisių negalima suabsoliutinti, nes prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas yra
lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Nepilnamečių vaikų
teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai,
todėl tėvai ir turi galimybę užtikrinti D. M. (E. S. nepilnametės dukters)
teisę į būstą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl, iškeldinus
atsakovus iš ginčo buto ir turint kitą gyvenamąją patalpą, bus pažeista
D. M. teisė turėti tokias
gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam
ir socialiniam vystimuisi. Atsakovė E. S.
finansiškai pajėgi aprūpinti savo dukterį gyvenamuoju būstu, o tėvams neturint
galimybės aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu, pareiga kils kasatoriaus Vaikų
teisių apsaugos skyriui – suteikiant
vaikams laikiną apgyvendinimą laikinuose globos namuose iki tėvai galės užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams
gyvenamąjį būstą.
Atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimų į kasacinį
skundą negauta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl socialinio būsto nuomos
sutarties
CK XXVIII skyriaus (,,Nuoma“) normos yra bendrosios nuomos
teisinių santykių normos, gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (nuomos
sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka) reglamentuoti CK XXXI skyriuje (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“), kurio normos CK XXVIII skyriaus atžvilgiu yra
specialiosios. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise
valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos
sąlygas ir tvarką nustato specialusis 1992 m. balandžio 7 d. Lietuvos
Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams
namams modernizuoti įstatymas
(toliau – Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymas).
Kasatorius
kasaciniame skunde nurodo, kad ginčo gyvenamosios patalpos pagrindinei
nuomininkei buvo išnuomotos kaip socialinis būstas, todėl bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog ginčo bute
pagrindinė nuomininkė ir jos sūnus negyvena, o ten gyvenantys asmenys sudaro
neįmanomas sąlygas gyventi kitiems namo gyventojams, nepagrįstai nepriėmė sprendimo iškeldinti
atsakovus iš ginčo gyvenamųjų patalpų.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo
teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes
tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma.
Gyvenamosios patalpos, sudarančios savivaldybės socialinio būsto fondą,
išnuomojamos konkrečiai nustatytai tikslinei paskirčiai – asmenims (šeimoms),
turintiems teisę į socialinį būstą, apgyvendinti nekomercinėmis sąlygomis (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ginčo
nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Valstybės paramos būstui išsinuomoti
įstatymo 21 straipsnio 2 punkte buvo įtvirtinta, kad dėl socialinio
būsto nuomos konkretiems asmenims turėjo būti priimamas savivaldybės valdymo
organo sprendimas, nurodant asmenis (jų šeimos narius), kuriems šis socialinis
būstas suteikiamas, o būsimi nuomininkai turėjo pateikti raštiškus
įsipareigojimus apsigyventi suteikiamame socialiniame būste. Nagrinėjamoje
byloje tokio savivaldybės kompetentingo organo sprendimo ir nuomininkų
įsipareigojimų nepateikta. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad trečiasis asmuo
UAB ,,Naujamiesčio būstas“ 2001 m. gegužės 14 d. su atsakove
I. R., kaip ginčo gyvenamosios patalpos nuomininke, sudarė neterminuotą
buto nuomos sutartį, nors iki 2005 m. gruodžio 8 d. ginčo butas
nuosavybės teise buvo registruotas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Byloje taip
pat yra duomenų, kad atsakovai I. R. ir O. R. ginčo bute gyveno iki 2001
m. gegužės 14 d. sutarties sudarymo.
Atsižvelgdama
į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė
esminės faktinės aplinkybės – kokiam tikslui (socialinio būsto suteikimui,
tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomai ar kt.) buvo išnuomotos ginčo
gyvenamosios patalpos nuomininkei. Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinio
būsto specifinė paskirtis taip pat lemia tokio būsto nuomos sutarties
specialius pasibaigimo pagrindus, pvz., nustačius, kad nuomininkui (ar jo
šeimos nariams) valstybės parama būstui išsinuomoti nebeteiktina dėl
pagerėjusios materialinės padėties. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismams
nenustačius, ar ginčo gyvenamosios patalpos išnuomotos kaip socialinis būstas,
kasacinis teismas negali pasisakyti dėl ginčo nuomos sutarties nutraukimui
taikytinos teisės normos tinkamo aiškinimo ir taikymo.
Dėl
iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos pagrindų
Spręsdamas
šalių ginčą teismas nustatytiems faktams ir šalis siejantiems materialiesiems
teisiniams santykiams taiko konkrečias materialiosios teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo nurodytas teisinis
ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teismas savo
sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys, nes ginčo
santykio teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Kai ieškovas, ieškinyje
išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą,
teismas taiko normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą. Šis teismo
veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei
ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141
straipsnis) (žr., pvz. ,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje
byloje S. N. v. R. A., bylos Nr.3K-3-29/2009; 2001 m.
sausio 24 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje AB Tauro bankas v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; ir kt.).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovai I. R. ir
O. R. iš ginčo gyvenamosios patalpos išvykę ir jose negyvena. Šia faktine aplinkybe
savo reikalavimą iškeldinti šiuos atsakovus grindė ir ieškovas, tačiau teisinį
iškeldinimo pagrindą nurodė CK 6.611 straipsnį ir 6.497 straipsnio
1 punktą. Šių atsakovų atžvilgiu taikytinos teisės normos, nustatančios
išvykimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos pasekmes. Gyvenamųjų patalpų nuomą
reglamentuojančios teisės normos skiria laikiną išvykimą (CK 6.591
straipsnis) bei išvykimą gyventi kitur (CK 6.609 straipsnio 3 dalis) ir
priklausomai nuo išvykimo pobūdžio nustato skirtingas pasekmes: laikinai
išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į
valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su
sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas
(CK 6.591 straipsnio 1 dalis), o jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po
nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę
šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teisė į
nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta (CK 6.591 straipsnio 5 dalis);
kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur,
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą
nagrinėję teismai nesiaiškino, kada konkrečiai, kokiam laikui ir kokiu tikslu
iš Lietuvos išvyko gyvenamųjų patalpų nuomininkė ir jos sūnus. Nenustačius šių
esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčių aplinkybių, neįmanoma
teisiškai kvalifikuoti ginčo santykių.
Pagal CK 6.578 straipsnio 3 dalį nuomininkas yra fizinis
asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių
interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat
teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties,
kaip ir nuomininkas. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas,
kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo,
bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku
išsinuomotoje patalpoje. Nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi
išsinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią
patalpą, tačiau joje teisėtai apsigyvenęs šeimos narys įgyja savarankišką teisę
į nuomojamą gyvenamąją patalpą, kuri neišnyksta, šią teisę praradus
nuomininkui (CK 6.588, 6.590, 6.602 straipsniai). Dėl to šioje byloje
kiekvieno atsakovo atžvilgiu dėl teisės į ginčo patalpą pasibaigimo ir
iškeldinimo turi būti nagrinėjama ir pasisakoma atskirai. Byloje nustačius, kad
E. S. ginčo gyvenamojoje patalpoje kaip šeimos narė apsigyveno teisėtai,
nuomininkės I. R. ir kito šeimos nario O. R. išvykimas iš nuomojamos
gyvenamosios patalpos neturėtų įtakos jos teisei toliau gyventi šiame bute.
Teismas turi svarstyti, ar jos atžvilgiu yra iškeldinimo pagrindai, nurodyti
ieškovo: gyvenamosios patalpos ardymas ar gadinimas, gyvenamosios patalpos
naudojimas ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudarymas neįmanomų sąlygų
kitiems kartu arba greta gyventi (CK 6.611 straipsnis). Pažymėtina, kad
nagrinėjant šios kategorijos bylas reikia įvertinti teisės į būstą ribojimo
būtinumą būsto neliečiamybės gerbimo, kaip tai suprantama Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, kontekste.
Dėl CK 3.163 straipsnio
taikymo
Vaikų
teisių apsauga yra viešasis interesas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymo nuostatomis valstybė įsipareigoja
teikti pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus (22 straipsnis), kartu su tėvais ir
kitais teisėtais vaiko atstovais per valstybės ir vietos savivaldos
institucijas užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko vystimuisi
(11 straipsnis). Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios nuomos santykius, vaiko teisių į
gyvenamosios patalpos nuomą nekonkretizuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant
ginčą dėl asmens, turinčio nepilnamečių vaikų, teisės į gyvenamosios patalpos
nuomą įgyvendinimo, svarbu nustatyti, ar šio asmens prašomas užtikrinti vaikų
teisių į būstą apsaugą būdas yra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje O. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė,
bylos Nr. 3K-3-1547/2002).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas
klausimą dėl atsakovės E. S.-R. iškeldinimo, nustatė, kad ji turi
nepilnametę dukterį D. M., gimusią (duomenys neskelbtini), su kuria gyvena ginčo bute, todėl sprendė, jog CK
3.163 straipsnio pagrindu atsakovė negali būti iškeldinta iš buto. Kasatorius
kasaciniame skunde nurodo, kad apie tai, jog kartu su atsakove E. S.-R.
ginčo patalpose gyvena nepilnametė duktė, sužinojo tik bylos nagrinėjimo
apeliacinėje instancijoje metu, be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl
iškeldinus atsakovus iš ginčo buto ir turint kitą gyvenamąją patalpą, bus
pažeista D. M. teisė
turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam,
dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad nagrinėjamu atveju teismai turėjo aiškintis ir nustatyti faktines
aplinkybes, ar E. S.-R. nepilnametė duktė
nuolat gyvena su atsakove ginčo patalpose, ar iškeldinant atsakovę iš ginčo
patalpų ji turės galimybę sudaryti jos nepilnametei dukteriai sąlygas į tinkamą
gyvenamąjį būstą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė
E. S.-R. turi nepilnametę dukterį, turėjo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK
329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir sudaryti sąlygas ieškovui
patikslinti savo ieškinio reikalavimus paaiškėjus naujoms aplinkybėms, o ne
ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl
nuomininko, gyvenančio su nepilnamečiu vaiku, iškeldinimo į bylos nagrinėjimą
trečiuoju asmeniu įtrauktina Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kaip institucija,
atsakinga už nepilnamečių vaikų teisių apsaugą.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius kasaciniame skunde nurodo,
kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą
reglamentuojančias teisės normas, nes nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų ir nutarties
motyvuojamojoje dalyje nepasisakė, kodėl kai kuriuos įrodymus atmetė. Teisėjų kolegija dėl šių kasacinio
skundo argumentų nepasisako, nes, bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme, teismas turės iš naujo vertinti visus byloje surinktus
įrodymus.
Remdamasi pirmiau
išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek
apeliacinės instancijų teismai išnagrinėjo bylą neatskleidę jos esmės. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad byla turi būti iš naujo nagrinėjama pirmosios
instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).
Dėl išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teisme
patirta 74,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla
grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nurodytų
išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės
(CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai
turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 27 d. pažyma apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 360 ir 362 straipsniais,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio
25 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl atsakovų I.
R., O. R. ir E. S.-R. iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir šią
bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitą Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nutarties
dalį palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto
2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria
atmestas ieškinio reikalavimas dėl atsakovų I. R., O. R. ir E. S.-R. iškeldinimo
nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteista bylinėjimosi išlaidų iš
ieškovo.
Kitą Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti
nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Janina Stripeikienė
|
|
|
|
|
|
Birutė Janavičiūtė
|
|
|
|
|
|
Juozas Šerkšnas
|