Civilinė byla Nr. e2A-681-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01572-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Egilėja“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sotėja“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimus, kuriais ieškovė pašalinta iš atsakovės vykdytų viešųjų pirkimų „Atvežtinės daržovės ir vaisiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427584), „Bakalėja ir kiti produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427597), „Miltai, kruopos, makaronai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427623), „Trapučiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427643) ir „Vietinės daržovės Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (pirkimo Nr. 427647) (toliau – pirkimai) procedūrų ir konstatuotas konkurencijos taisykles pažeidžiantis ieškovės susitarimas su kita šių pirkimų dalyve; atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės vykdomuose pirkimuose. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovės pasiūlymas turi tam tikrų panašumų su trečiojo asmens UAB „Egilėja“ pateiktu pasiūlymu, todėl paprašė ieškovės pateikti paaiškinimus dėl šių sutapimų. Atsakydama 5 atsakovės prašymą, ieškovė paaiškino, kad pirkimo dokumentus rengė savarankiškai pagal dokumentų šablonus ir pasiūlymų rengimo rekomendacijas, įgytus iš teisines konsultacijas teikiančio subjekto. Vėliau, atsakovės prašymu, ieškovė patikslino, kad dokumentų šablonus įgijo iš advokatų kontoros „Eres“. Atsakovė prašė ieškovės pateikti papildomus duomenis, t. y. su minėta advokatų kontora sudarytą paslaugų pirkimo sutartį; paslaugų priėmimo–perdavimo faktą įrodančius dokumentus; sąskaitą faktūrą; banko sąskaitų išrašus, pagrindžiančius, kad ieškovė sumokėjo už suteiktas paslaugas; užsakymą parengti šablonus patvirtinančius dokumentus; elektroninius laiškus, kuriais buvo persiųsti dokumentų šablonai ir rekomendacijos dėl pasiūlymų rengimo. Ieškovė informavo atsakovę, kad jos prašoma informacija yra perteklinė ir konfidenciali, tačiau pateikė atsakovei paslaugų priėmimo–perdavimo faktą įrodančius dokumentus, sąskaitą faktūrą, banko išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovė atsiskaitė už dokumentų rengimo ir konsultacines paslaugas.
3. Atsakovė konstatavo, kad ieškovė logiškai nepagrindė savo ir trečiojo asmens pasiūlymų panašumo, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nusprendė pašalinti ieškovę iš pirkimų procedūrų ir pasinaudoti VPĮ 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Atsakovė taip pat konstatavo, kad ieškovė Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (toliau – EBVPD) galimai pateikė melagingą informaciją, kad ji nėra sudariusi su kitais ekonominės veiklos vykdytojais susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją, ir atmetė ieškovės pasiūlymą vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu.
4. Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas buvo paremtas jos subjektyviu vertinimu, kad ieškovės teikti paaiškinimai ir dokumentai nepašalino kilusių įtarimų dėl galimo susitarimo, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją pirkimuose, egzistavimo. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškovės pateiktus dokumentus laiko nepakankamais, ginčijamas atsakovės sprendimas yra nemotyvuotas. Nustačiusi tik potencialią galimybę, kad informacija yra galimai melaginga, ir neįrodžiusi, kad ieškovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės, atsakovė neturėjo teisės remtis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir pašalinti ieškovę iš pirkimų procedūrų. Atsakovė nepagrįstai neįvykdė VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos prašyti patikslinti duomenis apie pašalinimo pagrindų nebuvimą, nesudarė ieškovei galimybės paneigti pašalinimo pagrindų egzistavimą vadovaujantis VPĮ 48 straipsnio 8 dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kilusias abejones dėl ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio susitarimo. Abi tiekėjos, teikdamos pasiūlymus pirkimuose, kartu su pasiūlymais nepateikė pasiūlymų galiojimo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų, kurie, atsakovei pareikalavus, buvo pateikti per kelias minutes; pateikė identiškas tiekėjo deklaracijas, nors pirkimo dokumentuose nebuvo reikalaujama jas pateikti; tiekėjų pasiūlymo formose datas užrašė formatu yyyy,mm,dd, nors pagal pirkimo dokumentus data turi būti pateikta yyyy-mm-dd formatu; tiekėjos nurodė, kad kartu su pasiūlymais pateikiami tie patys dokumentai – EBVPD, sutarčių sąrašas, tiekėjo deklaracija; pasiūlymų formoje nepažymėjo informacijos apie pasiūlymų galiojimo užtikrinimą; pateikė identiškai patvirtintus EBVPD; kartu su pasiūlymais pateikė vizualiai tapačius įvykdytų sutarčių sąrašus.
7. Teismas vertino, kad ieškovės pateikta sąskaita faktūra negali būti laikoma patikimu įrodymu, pagrindžiančiu, kad ieškovė įgijo dokumentų šablonus ir rekomendacijas, kadangi joje nėra konkretizuojama, kokie šablonai ir rekomendacijos buvo pirkti iš advokatų kontoros. Atsakovė ne kartą prašė ieškovės pateikti kitus duomenis, pagrindžiančius dokumentų šablonų įgijimą, tačiau ieškovė nepateikė jų nei atsakovei, nei teismui, nors būtent jai tenka pareiga paneigti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų susitarimų su kitais tiekėjais buvimą. Teismo vertinimu, ne visi atsakovės nustatyti sutapimai galėtų būti pateisinami tuo, kad ieškovė galimai įgijo dokumentų šablonus ir pasiūlymų pildymo rekomendacijas. Aplinkybė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė identiškas tiekėjo deklaracijas, kuriose paliktos tos pačios klaidos, ir identiškai patvirtintus EBVPD, negalėjo atsirasti vien tik dėl naudojimosi dokumentų šablonais.
8. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad žodžio „galimai“ vartojimas sprendime (atsakovė nurodė, kad ieškovė EBVPD galimai pateikė melagingą informaciją apie konkurenciją iškreipiančių susitarimų sudarymą), rodo, jog nurodyta aplinkybė nėra patvirtinta kaip realiai egzistuojantis faktas. Pagal teismų praktiką, atsakovė, norėdama pašalinti ieškovę iš pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu pagrindu, neprivalo neginčijamai įrodyti, kad ieškovė pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją.
9. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) pradėjo tyrimą ieškovės atžvilgiu, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį sieja suderinti veiksmai. Tačiau atsakovė galėjo taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, kadangi kitos nustatytos aplinkybės dėl ieškovės ir trečiojo asmens pateiktų pasiūlymų sutapimų pagrįstai kėlė abejonių dėl šių tiekėjų sąžiningumo.
10. Teismas vertino, kad atsakovė tinkamai įvykdė VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, nes suteikė ieškovei galimybę teikti paaiškinimus ir ginti savo teises. Atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į ieškovę ir, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi ir 55 straipsnio 9 dalimi, prašė pateikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus. Šiuose raštuose atsakovė buvo nurodžiusi, kokie ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų sutapimai buvo nustatyti ir kokie įtarimai kilo atsakovei. Ieškovei buvo suteikta galimybė paneigti atsakovės įtarimus, tačiau ieškovė atsisakė pateikti didžiąją dalį prašomos informacijos, taigi, ji savo valia nepasinaudojo atsakovės suteikta galimybe. Būdama protinga ir rūpestinga pirkimų dalyvė, iš atsakovės siųstų raštų turinio ieškovė turėjo suprasti, kokie pašalinimo iš pirkimų pagrindai gali būti jai pritaikyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, suderinti veiksmai gali būti konstatuojami tik nustačius tam tikrą kiekį sutapimų, kurie kartu leidžia spręsti apie konkurencijos taisyklių pažeidimą. Ieškovės ir atsakovės pasiūlymų panašumai negali būti laikomi atskirais sutapimais, tai vienarūšis sutapimas, atsiradęs, nes atskiri ūkio subjektai naudojo tuos pačius dokumentų šablonus. Teismas nepagrįstai šias aplinkybes pripažino atskiromis aplinkybėmis ir nesilaikė aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos, pagal kurią konkurencijos taisyklių pažeidimai nustatomi, kai teismas konstatuoja ne tik pasiūlymų panašumus, bet ir kitas aplinkybes, papildomai patvirtinančias pirkimo dalyvių suderintus veiksmus.
11.2. Ieškovės ir trečiojo asmens pirkimo dokumentų sutapimai atsirado dėl to, kad ieškovė rengė pasiūlymus pagal advokatų kontoros parengtus dokumentų šablonus ir pasiūlymų rengimo rekomendacijas. Ieškovė pateikė atsakovei šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus – sąskaitą faktūrą ir banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovei buvo suteiktos šablonų rengimo paslaugos ir teisinės konsultacijos, kurių vertė sudarė 1 450 Eur. Atsakovė nenurodė, kodėl šiuos ieškovės pateiktus dokumentus laiko nepakankamais. Dokumentai, kuriuos ieškovė atsisakė pateikti, yra konfidencialūs, o atsakovė nepagrindė, kaip jie gali paneigti ar patvirtinti jos įtarimus.
11.3. Teismas, atmetęs ieškovės argumentą, kad atsakovė neturėjo pagrindo taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes jos įtarimai apie ieškovės ir trečiojo asmens susitarimus nėra patvirtinti kaip realiai egzistuojantis faktas, netinkamai rėmėsi teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais. Teismo cituotoje nutartyje yra nurodyta, kad pats teismas turi imtis iniciatyvos ir nustatyti tokių duomenų tikrumą, o ne tai, kad melagingos informacijos egzistavimas gali būti nustatomas neįrodžius informacijos neatitikties tikrovei. Šiuo atveju atsakovė nurodė tik prielaidą dėl galimo ieškovės ir trečiojo asmens susitarimo, o teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovė EBVPD nurodė melagingą informaciją.
11.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, atmetė ieškovės pasiūlymą, kai minėtame VPĮ straipsnyje yra nurodyti tiekėjų pašalinimo, o ne jų pasiūlymų atmetimo pagrindai.
11.5. Atsakovė nesikreipė į ieškovę su prašymu patikslinti aplinkybes dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimo. Ieškovei siųstuose raštuose atsakovė nenurodė konkrečių VPĮ straipsnių, kurių pagrindu ieškovė turėjo patikslinti duomenis, nepaminėjo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų. Atsakovės raštuose buvo nurodytos tik bendro pobūdžio VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatos, nors VPĮ 55 straipsnio 9 dalis yra taikoma, kai tikslinamas pasiūlymas siaurąja prasme, o skundžiamas sprendimas susijęs su pašalinimo pagrindų taikymu, t. y. pasiūlymu plačiąja prasme.
11.6. Atsakovė nesudarė ieškovei galimybės paneigti pašalinimo pagrindų egzistavimo VPĮ 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas. Atsakovės argumentai, kad „apsivalymo“ doktrina taikoma, kai tiekėjas yra padaręs pažeidimą praeityje ir už tai nubaustas tam tikra sankcija, o ne konstatavus pažeidimą vykdomame pirkime, neatitinka VPĮ išdėstyto reglamentavimo. VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje neišskirta atskirų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies punktų, dėl kurių taikytina „apsivalymo“ doktrina, o VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti pažeidimai gali būti atlikti tik tame pačiame pirkime. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016, kurioje nurodyta, kad siekiant konstatuoti draudžiamą tiekėjų susitarimą, turi būti nustatytas tam tikras kiekis sutapimų, priimta anksčiau, nei VPĮ buvo nustatytas toks tiekėjų pašalinimo pagrindas; joje analizuojami konkurencijos teisės pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Aktualioje teismų praktikoje nėra nustatyta, kiek sutapimų turi būti rasta tiekėjų pasiūlymuose tam, kad galėtų kilti įtarimai dėl draudžiamų susitarimų sudarymo. Kita vertus, priešingai nei teigia ieškovė, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta daug sutapimų, kurie sukėlė pagrįstų abejonių, kad tiekėjos galimai yra sudariusios tarpusavio susitarimų, iškreipiančių konkurenciją. Nėra jokios priežasties nustatytus sutapimus laikyti vienarūšiu sutapimu.
12.2. Ieškovės pateikti dokumentai neįrodo, kad ji įgijo pirkimo dokumentų šablonus iš jos nurodytos advokatų kontoros. Ieškovė nepateikė atsakovei kitų jos prašomų duomenų, nors nėra jokio pagrindo šią informaciją laikyti konfidencialia.
12.3. Atsakovės įtarimus dėl galimų neteisėtų susitarimų pagrindžia ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, visiškai identišku principu sukurti elektroninio pašto adresai, 5–6 minučių skirtumu pateikti šių dalyvių pasiūlymai pirkimuose, tai, kad pateikusios ieškinius abi įmonės tą pačią dieną ir panašiu laiku (maždaug valandos skirtumu) pateikė prašymus dėl pasiūlymų galiojimo užstatų grąžinimo.
12.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad siekiant pritaikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nėra privaloma neginčijamai įrodyti melagingos informacijos pateikimo faktą, kadangi tokia informacija gali išaiškėti ir vėliau, pavyzdžiui, nagrinėjant ginčą teisme ar Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą.
12.5. Tai, kad atsakovė ginčijamuose sprendimuose nurodė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu atmetusi ieškovės pasiūlymą, o ne pašalinusi ją iš pirkimo, neturi esminės reikšmės sprendimų rezultatui. Iš kitų ginčijamuose sprendimuose išdėstytų formuluočių aiškiai matyti, kad ieškovė yra pašalinama iš pirkimų procedūrų.
12.6. Ieškovė, kaip subjektas, turintis didelę patirtį viešuosiuose pirkimuose (pagal viešai teikiamus duomenis, ieškovė dalyvavo 558 viešuosiuose pirkimuose), gavusi atsakovės raštus, kuriuose išvardinti visi ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų sutapimai, paprašyta pateikti paaiškinimus ir nurodyta, kad atsakovė siekia išsiaiškinti, ar teikiant pasiūlymus pirkimams nėra sudaryta draudžiamų susitarimų, negalėjo nežinoti, dėl kokių pažeidimų padarymo ji yra įtariama ir kokie VPĮ straipsniai gali būti pritaikyti jos atžvilgiu. Atsakovė net 4 kartus kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti paaiškinimus ir papildomą informaciją, tačiau ieškovė atsisakė pateikti didžiąją dalį duomenų.
12.7. Nei VPĮ, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, ar VPĮ 46 straipsnio 8 dalis gali būti taikoma padarius teisės pažeidimą vykstančiame viešajame pirkime. Savo ruožtu teisinėje doktrinoje išaiškinta, kad ši norma taikoma tik tais atvejais, kai atitinkama kontrolės ar teisminė institucija jau pripažino, kad tiekėjas padarė teisės pažeidimą ir už tai jam paskyrė ekonominę ar baudžiamąją sankciją. Net ir aiškinant šią normą kitaip, ji negalėtų būti pritaikyta ieškovės atžvilgiu – ieškovė viso ginčo metu teigė, kad jai turėjo būti pritaikyta minėta nuostata, taigi, ji suprato, kad pažeidė VPĮ 46 straipsnio 4 dalį, tačiau nepakankamai bendradarbiavo su atsakove siekdama padėti išaiškinti padarytą pažeidimą (nepateikė atsakovės prašytų dokumentų).
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Ieškovė teisingai nurodė, kad nustatyti trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymų sutapimai turi būti vertinami kaip vienas konkurencijos teisės pažeidimo požymis. Teismų praktikoje konkurencijos teisę pažeidžiantys susitarimai yra konstatuojami nustačius ne mažiau kaip dvi atskiras nepriklausomas aplinkybes, kurios kartu leidžia daryti išvadą apie sudarytą susitarimą.
13.2. Kasacinis teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018, kurios faktinės aplinkybės buvo panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, netiesiogiai patvirtino, kad vien skirtingų tiekėjų pasiūlymų panašumo ir preliminarios Konkurencijos tarybos nuomonės nepakanka konkurencijos teisės pažeidimams konstatuoti.
13.3. Trečiasis asmuo taip pat inicijavo civilinę bylą, kurioje, remdamasis panašiais motyvas, ginčija atsakovės sprendimus pirkimuose. Ieškovės paaiškinimai dėl pasiūlymų sutapimų sutampa su trečiojo asmens minėtoje kitoje byloje išdėstyta pozicija, kad panašumai kilo dėl panaudotų išorės specialistų parengtų šablonų.
13.4. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad žodžio „galimai“ vartojimas rodo, kad atsakovė, šalindama tiekėją iš pirkimų, rėmėsi tik nepagrįsta prielaida. Papildomai pažymėtina, kad siekiant tiekėjo pateiktą informaciją pripažinti melaginga, turi būti nustatyta ne tik tai, kad ji neatitinka tikrovės, tačiau ir tai, kad tiekėjas turėjo tikslą suklaidinti informacijos gavėją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tiekėjos (ieškovės) pašalinimo iš pirkimų pagrįstumo. Atsakovė vykdė penkis analogiškus maisto produktų (atvežtinių daržovių ir vaisių; vietinių daržovių; bakalėjos ir kitų produktų; miltų, kruopų ir makaronų; trapučių) Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimus. Ieškovė pateikė pasiūlymus visuose atsakovės vykdytuose pirkimuose. Susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais, atsakovė nustatė, kad ieškovės pasiūlymai turi tam tikrų panašumų su trečiojo asmens pateiktais pasiūlymais ir paprašė ieškovės juos paaiškinti, o vėliau, gavusi ieškovės paaiškinimus ir dalį atsakovės prašytų pateikti įrodymų, priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais ieškovė buvo pašalinta iš pirkimų procedūrų. Atsakovė priėmė sprendimus pašalinti ieškovę iš pirkimų nustačiusi, kad ieškovė galimai sudarė su trečiuoju asmeniui susitarimus, kuriais yra siekiama iškreipti konkurenciją pirkimuose, ir galimai pateikė melagingą informaciją EBVPD, deklaruodama, kad nėra sudariusi su kitais ekonominės veiklos vykdytojais tokio pobūdžio susitarimų.
16. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia klausimus dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų egzistavimo, VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsakovės pareigos prašyti tiekėją paaiškinti pateiktą pasiūlymą įgyvendinimo, VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų (ne)taikymo ieškovei. Nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar pagrįstai ieškovė buvo pašalinta iš atsakovės vykdomo pirkimo, t. y. ar vadovaujantis byloje esančiais duomenimis yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė susitarimą, kuriuo yra siekiama iškreipti konkurenciją pirkime ir (ar) pateikė melagingą informaciją apie atitiktį nustatytiems reikalavimams, taip pat ar atsakovė, pašalindama ieškovę iš pirkimų, nepažeidė VPĮ nustatytų procedūrinių reikalavimų ir sudarė ieškovei galimybę paneigti pašalinimo pagrindų egzistavimą.
Dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimų pagrįstumo
17. Vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte reglamentuota, kad tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūrų tuo atveju, jeigu jis pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
18. Pagal atsakovės vykdytų pirkimų sąlygų 21 punktą, įgaliotoji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų arba neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų pašalinimo pagrindų. Pašalinimo pagrindai ir jų nebuvimą patvirtinantys dokumentai yra nurodyti pirkimo sąlygų 6 priede (pirkimo sąlygų 25 punktas). Pirkimo sąlygų 6 priedo „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 3 punkte nustatyta, kad tiekėjas pašalinamas iš pirkimo, jeigu jis, kiekvienas tiekėjų grupės partneris, subtiekėjas ar kitas ūkio subjektas, kurių pajėgumais remiamasi, su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų, o 6 punkte nustatyta, kad tiekėjas pašalinamas iš pirkimo, jeigu tiekėjas, kiekvienas tiekėjų grupės partneris, subtiekėjas ar kitas ūkio subjektas, kurių pajėgumais remiamasi, pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
19. Kaip minėta, atsakovė priėmė sprendimus pašalinti ieškovę iš penkių jos vykdytų pirkimų remdamasi šios nutarties 17 ir 18 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais – atsakovė nustatė, kad ieškovė galimai yra sudariusi susitarimus, kuriais yra siekiama iškreipti konkurenciją pirkimuose, ir galimai yra pateikusi melagingą informaciją, kai pildydama EBVPD deklaravo, kad nėra sudariusi tokio pobūdžio susitarimų su kitais ūkio subjektais. Taigi, abiejų ieškovės atžvilgiu pritaikytų pašalinimo iš pirkimo pagrindų taikymo galimybė šiuo atveju yra sąlygojama aplinkybių, susijusių su konkurenciją ribojančių susitarimų (ne)buvimu – teismui nenustačius pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovę ir kitą pirkimų dalyvę galimai siejo konkurenciją ribojantys susitarimai, kartu nebūtų pagrindo teigti, kad ieškovė, pildydama EBVPD, pateikė melagingą informaciją. Atsižvelgiant į tai, siekiant įvertinti, ar ieškovė buvo pagrįstai pašalinta iš atsakovės vykdytų pirkimų, nagrinėjamoje byloje, visų pirma, turi būti įvertinta, ar ieškovė sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus pirkimuose.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, siekiant ūkio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turi būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 49 punktą). Suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kai tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose Ahlström Osakeyhtiö ir kt. prieš Komisiją, C-89/85, C-104/85, C-114/85, C-116/85, C-117/85 ir C-125/85 iki C-129/85, ECLI:EU:C:1988: 447, 61–72 punktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese. Dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos) ir neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) ar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018).
22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčijama, kad ieškovės ir trečiojo asmens pirkimuose pateikti pasiūlymai pasižymėjo akivaizdžiais panašumais. Atsakovė nustatė, kad abi dalyvės pateiktose pasiūlymų formose vienodai pakeitė datos rašymo formatą (pasiūlymų formose data turėjo būti įrašyta yyyy-mm-dd formatu, savo ruožtu dalyvės datą nurodė yyyy,mm,dd formatu), kartu su pasiūlymais pateikė tuos pačius dokumentus (EBVPD, sutarčių sąrašus, tiekėjo deklaracijas), pasiūlymų formose nepateikė informacijos apie pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Kartu su pasiūlymais ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė identiškai patvirtintus EBVPD (įgalioti asmenys patvirtino kiekvieną dokumento lapą, paskutiniame lape antspaudai ir parašas išdėstyti tokia pačia tvarka), kuriuose abi pastarosios dalyvės, rašydamos savo pavadinimus, naudojo anglišką kabučių rašymo formą. Abi dalyvės kartu su pasiūlymais taip pat pateikė vizualiai tapačius įvykdytų sutarčių sąrašus, kuriuose yra vienodai perkelti žodžiai, nurodyti vienodi skilčių pavadinimai, kiekvienas sąrašo lapas patvirtintas įgalioto asmens parašu. Ieškovės ir trečiojo asmens pateiktos tiekėjų deklaracijos yra identiškos – abi dalyvės taip pat sulygiavo tekstą, perkėlė į naują eilutę tuos pačius žodžius, padarė vienodas klaidas (prieš nurodydamos pirkimo numerį padėjo tašką, tiekėjų deklaracijos 2 punkte nurodė nuostatą iš neaktualios VPĮ redakcijos).
23. Be pirmiau minėtų sutapimų pildant pasiūlymus ir kitus pirkimo dokumentus, atsakovė nustatė, kad ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai pasižymi ir kitais panašumais. Nepaisant to, kad pirkimo dokumentuose su pasiūlymais buvo prašoma pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo tokių dokumentų nepateikė, o atsakovei paprašius juos pateikti, abi pastarosios dalyvės pateikė juos iš esmės tuo pačiu metu (dokumentai buvo pateikti 4 minučių skirtumu). Abi dalyvės, nepateikusios minėtų atsakovės reikalautų pasiūlymų galiojimą užtikrinančių dokumentų, pateikė perteklinius dokumentus – tiekėjo deklaracijas, kurių atsakovė pirkimo dokumentuose nereikalavo pateikti. Kaip minėta, ieškovės ir trečiojo asmens pateiktos tiekėjų deklaracijos buvo vienodos.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės, kad du ūkio subjektai, teikdami pasiūlymus pirkimuose, analogiškai užpildė tam tikras teikiamų pasiūlymų formų skiltis (be kita ko, neįprastai pakeisdamos datos rašymo formatą), visiškai identiškai patvirtino teikiamus EBVPD, parengė vizualiai tapačius įvykdytų sutarčių sąrašus ir identiškas tiekėjo deklaracijas, kuriose padaryti tokie patys apsirikimai, taip pat vienodai suklydo dėl reikalaujamų pateikti dokumentų, t. y. pateikė tuos pačius perteklinius, pirkimo dokumentuose neparašomus pateikti dokumentus (tiekėjo deklaracijas), ir nepateikė dokumentų, kuriuos prašė pateikti atsakovė (pasiūlymų galiojimą užtikrinančių dokumentų), vertinant jas visas kartu, objektyviai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės pasiūlymas atsakovės vykdytuose pirkimuose buvo parengtas nesavarankiškai, tačiau jai derinant savo veiksmus su trečiuoju asmeniui. Ieškovei veikiant pirkimuose savarankiškai, negalėjo atsirasti tiek sutapimų, bendrų klaidų ir neatitikimų, siejančių jos ir kitos pirkimo dalyvės pateiktus pasiūlymus.
25. Nors, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėti atsakovės nustatyti ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų sutapimai yra akivaizdūs ir sukelia objektyviai pagrįstų abejonių dėl šių tiekėjų tarpusavio susitarimo buvimo, teisėjų kolegijos vertinimu, išvadą, kad ieškovė veikė pirkimuose ne savarankiškai, bet derindama savo veiksmus su kitu subjektu, papildomai patvirtina kitos atsakovės nustatytos aplinkybės, nurodytos nagrinėjant bylą teisme. Pavyzdžiui, atsakovė papildomai nustatė, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens elektroninių paštų adresai yra sukurti visiškai tokiu pačiu principu, pradžioje nurodant bendrovės pavadinimą, o vėliau – jos teisinę formą. Ieškovės ir trečiojo asmens galimas sąsajas patvirtina tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė savo pasiūlymus pirkimuose beveik tuo pačiu metu, 5–6 minučių skirtumu. Abi pirkimų dalyvės, pateikusios teisme ieškinius dėl atsakovės priimtų sprendimų panaikinimo, tą pačią dieną ir panašiu laiku (laiko skirtumas sudarė tik apie 1 valandą) pateikė prašymus grąžinti pasiūlymų galiojimo užstatus, be to, tik šios abi tiekėjos, atsakovei pateikus prašymus pratęsti pasiūlymų galiojimo terminus, pasielgė analogiškai ir neatsakė į pateiktus prašymus.
26. Ieškovė, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą reikia daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016), teigia, jog šiuo atveju byloje nėra konstatuotas pakankamas kiekis sutapimų tam, kad jos ir trečiojo asmens veiksmus būtų galima kvalifikuoti kaip konkurencijos teisės draudžiamą susitarimą. Ieškovės teigimu, byloje nustatyti sutapimai yra vienarūšiai ir turėtų būti vertinami kaip vienas sutapimas. Be to, anot ieškovės, ji tinkamai pagrindė, kad atsakovės nustatyti pasiūlymų sutapimai atsirado ne dėl jos ir trečiojo asmens tarpusavio veiksmų derinimo, bet dėl to, kad ieškovė įgijo pirkimo dokumentų šablonus ir jų pildymo rekomendacijas iš advokatų kontoros „Eres“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovės pozicija nėra pagrįsta ir nepaneigia atsakovės padarytų išvadų.
27. Pažymėtina, kad nei VPĮ, nei teismų praktikoje, įskaitant ir ieškovės nurodytą nutartį, nėra suformuluota taisyklė, kiek ir kokio pobūdžio sutapimų (vienarūšių ar kitokių) turi būti nustatyta tam, kad būtų galima konstatuoti tiekėjų draudžiamą susitarimą pirkimuose. Šioje nutartyje jau minėta, kad draudžiamam tiekėjų susitarimui konstatuoti pakanka nustatyti neįprastą ūkio subjektų elgesį, tam tikrus jų veiksmų sutapimus, pagrįstus objektyvia, patikrinama informacija, kurie, vertinant juos kartu, negali būti paaiškinami kitaip, nei suderintų veiksmų egzistavimu. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė analogiškai užpildė ir (ar) patvirtino tam tikras pirkimuose teikiamų dokumentų formas, pildydamos dokumentus padarė tapačias klaidas, pateikė tuos pačius perteklinius dokumentus ir priešingai, nepateikė dokumentų, kuriuos pirkimų sąlygose buvo reikalaujama pateikti. Byloje taip pat nustatyti tam tikri kitokie ieškovės ir trečiojo asmens elgesio pirkimuose sutapimai, be kita ko, ieškovė ir trečiasis asmuo iš esmės tuo pačiu metu pateikė pasiūlymus pirkimuose, atsakovei paprašius pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus, abi tiekėjos pateikė juos beveik tuo pačiu metu ir, galiausiai, abi jos, pateikusios teisme ieškinius, panašiu laiku paprašė grąžinti pasiūlymų galiojimo užstatus. Taigi, byloje yra nustatyti skirtingi, savarankiški ieškovės ir trečiojo asmens galimus suderintus veiksmus patvirtinantys požymiai. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad visi nustatyti sutapimai – tai vienas (vienarūšis) sutapimas, kuris, nesant kitų ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio sąsajas pagrindžiančių aplinkybių, nepatvirtina pastarųjų tiekėjų susitarimų pirkimuose.
28. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės pozicija, kad atsakovės nustatyti sutapimai, kuriais yra grindžiama jos išvada dėl ieškovės ir trečiojo asmens sudarytų neleistinų susitarimų egzistavimo, gali būti logiškai paaiškinami tapačių dokumentų šablonų ir jų pildymo rekomendacijų, įgytų iš teisines paslaugas teikiančio subjekto (advokatų kontoros „Eres“), panaudojimu.
29. Visų pirma, ieškovė neįrodė, kad įgijo iš jos nurodytos advokatų kontoros būtent pirkimuose pateiktų dokumentų šablonus ir jų pildymo rekomendacijas. Byloje nustatyta, kad atsakovė, siekdama išsiaiškinti, ar teikiant pasiūlymus pirkimuose nėra sudaryta draudžiamų susitarimų, prašė ieškovės pateikti išsamius duomenis apie advokatų kontoros suteiktas paslaugas, susijusias su atsakovės vykdomais pirkimais. Atsakovė prašė, kad ieškovė pateiktų jai su advokatų kontora „Eres“ sudarytą paslaugų pirkimo sutartį, paslaugų priėmimo–perdavimo faktą įrodančius dokumentus, sąskaitą faktūrą ir banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad už paslaugas buvo sumokėta, užsakymą parengti šablonus patvirtinančius dokumentus, elektroninius laiškus ar kitokius susirašinėjimus, kuriais ieškovei buvo pateikti dokumentų šablonai ir rekomendacijos, kaip rengti pasiūlymus. Tačiau ieškovė, nepaisydama atsakovės prašymo, pateikė tik advokatų kontoros „Eres“ 2019 m. kovo 22 d. išrašytą sąskaitą, kurioje abstrakčiai nurodyta, kad ieškovė už šablonų rengimo paslaugas ir teisines konsultacijas, suteiktas pagal 2018 m. lapkričio 26 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 2018/1103, turi sumokėti pastarajai advokatų kontorai 1 450 Eur, ir mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad sąskaitoje nurodyta suma buvo sumokėta. Ieškovės pateiktose sąskaitoje ir mokėjimo nurodyme nėra detalizuota, kokie konkretūs šablonai buvo parengti ieškovei ir kokio pobūdžio teisinės konsultacijos jai buvo suteiktos, todėl šie ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina jos išdėstytos pozicijos, kad pirkimo dokumentų sutapimai atsirado dėl tapačių dokumentų šablonų panaudojimo. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė įgijo iš advokatų kontoros „Eres“ pirkimo dokumentų šablonus ir jų pildymo rekomendacijas, byloje nėra pateikta.
30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė atsisakė pateikti iš esmės visus atsakovės prašytus pateikti duomenis, kadangi, jos vertinimu, jie yra pertekliniai, be to, anot ieškovės, juose esanti informacija yra konfidenciali. Tačiau ieškovė nei susirašinėdama su atsakove, nei nagrinėjant bylą teisme visiškai nepagrindė, kokio pobūdžio konfidenciali informacija, kurios ji negali pateikti perkančiajai organizacijai, yra užfiksuota minėtuose atsakovės prašytuose pateikti dokumentuose. Be to, nors klausimas dėl ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumo buvo keliamas ir nagrinėjant bylą teisme, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai nurodė, kad ieškovė, nepateikusi minėtų duomenų, neįvykdė jai tenkančios pareigos paneigti atsakovės nustatytų tiekėjų pasiūlymų sutapimų buvimą, ieškovė nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliaciniam teismui minėtų duomenų ir, tuo atveju, jeigu, jos vertinimu, jie yra konfidencialūs, neprašė teismo pripažinti juos nevieša bylos medžiaga (CPK 9, 10 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė nedisponuoja atsakovės prašytais pateikti dokumentais, pagrindžiančiais, kad ieškovė įgijo pirkimo dokumentų šablonus ir jų pildymo rekomendacijas iš advokatų kontoros „Eres“.
31. Antra vertus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ne visi atsakovės nurodyti ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų sutapimai gali būti protingai paaiškinti aplinkybėmis, susijusiomis su vienodų dokumentų šablonų panaudojimu. Analogiškų šablonų naudojimas galėtų patesinti tik tokius ieškovės ir trečiojo asmens dokumentų sutapimus, kaip datos rašymo formato pakeitimas, angliškų kabučių panaudojimas rašant bendrovių pavadinimus, vizualiai tapačių įvykdytų sutarčių sąrašų sudarymas ar identiškų tiekėjo deklaracijų pateikimas. Tačiau minėtos ieškovės nurodytos aplinkybės negali protingai paaiškinti kitų konstatuotų sutapimų atsiradimo. Pavyzdžiui, šios aplinkybės nepagrindžia, kodėl būtent tik šios dvi tiekėjos suklydo dėl kartu su pasiūlymais turimų pateikti dokumentų ir vietoje pirkimų dokumentuose prašomų pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų pateikė tiekėjų deklaracijas, o vėliau, atsakovei paprašius pateikti pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus, pateikė juos beveik tuo pačiu metu; šios aplinkybės taip pat nepagrindžia, kodėl ieškovė ir trečiasis asmuo visiškai taip pat patvirtino savo teikiamus EBVPD ir pan.
32. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konkurencijos taryba, preliminariai įvertinusi atsakovės pateiktą informaciją, taip pat nurodė, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį galimai sieja draudžiami konkurenciją ribojantys susitarimai ir nutarė pradėti tyrimą dėl ieškovės veiksmų atsakovės vykdomuose pirkimuose atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018), kad net ir preliminari Konkurencijos tarybos pozicija turi būti kvalifikuojama kaip įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme. Aplinkybė, kad Konkurencijos taryba pateikė tik preliminarią specialistų išvadą, pagal kasacinio teismo praktiką, per se (savaime) nereiškia, kad šios specializuotos institucijos išreikšta pozicija yra teisiškai nesvarbi. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, bet kokiu atveju, jei perkančioji organizacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, gavusi jos vertinimą, ji negali jo ignoruoti.
33. Teismui nustačius, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamai įtikinamų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės vykdytuose pirkimuose ieškovė veikė ne savarankiškai, bet suderinusi savo veiksmus su kita pirkimų dalyve, turi būti įvertinta, ar pagrįstai ieškovės atžvilgiu buvo pritaikytas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir pirkimo sąlygų 6 priedo 6 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas, susijęs su melagingos informacijos pateikimu.
34. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai, kuri yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą. Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad toks įrodinėjimo modelis, kai yra įrodinėjamas objektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas, o subjektyviojo elemento buvimas yra preziumuojamas, iš principo yra galimas; bet kokiu atveju besiginantis informacijos teikėjas gali įrodinėti, kad duomenys atitinka faktinę realybę, o jei ir ne, jis apie tai nežinojo (galėjo žinoti) ir nesiekė suklaidinti informacijos adresato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017).
35. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, pildydama EBVPD, deklaravo nesudariusi su kitais ekonominės veiklos vykdytojais susitarimų, kuriais siekta iškreipti konkurenciją pirkimuose. Tačiau šioje byloje teismas nustatė, kad atsakovė nurodė pakankamai įtikinamų duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė dalyvavo pirkimuose sudariusi neleistiną susitarimą su kita pirkimų dalyve, o ieškovė nepajėgė logiškai paaiškinti, kad atsakovės nustatytos aplinkybės atsidaro ne dėl jos suderintų veiksmų pirkimuose, bet dėl kitokių priežasčių. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės EBVPD pateikti duomenys, jog ji nėra sudariusi konkurenciją iškreipiančių susitarimų pirkimuose, neatitinka tikrovės. Ieškovei nepaneigus atsakovės nustatytų aplinkybių dėl galimo ieškovės ir trečiojo asmens neleistinų susitarimų buvimo, ir neįrodžius, kad jos ir trečiojo asmens pasiūlymų sutapimai atsirado ne dėl draudžiamų susitarimų sudarymo, o dėl kitų jos nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovė, pildydama EBVPD, nesuvokė ar negalėjo suvokti, kad ji teikia atsakovei tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pateikė atsakovei melagingus duomenis pirkime ir kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pašalinti ieškovę iš pirkimų vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu.
36. Ieškovė, apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl aptariamo pašalinimo pagrindo taikymo, nurodo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta duomenų atitiktis tikrovei. Anot ieškovės, atsakovė, konstatuodama, esą ieškovė pateikė melagingą informaciją, rėmėsi tik prielaida dėl jo susitarimų su trečiuoju asmeniu (pati atsakovė nurodė, kad ieškovė tik galimai pateikė melagingą informaciją), o teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų nustatyta objektyvioji tiesa. Ieškovės teigimu, teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, padarė nepagrįstą išvadą, kad melagingos informacijos egzistavimas gali būti nustatomas neįrodžius informacijos neatitikties tikrovei, kai iš tikrųjų minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, jog pats bylą nagrinėjantis teismas turi imtis iniciatyvos ir nustatyti tokių duomenų tikrumą.
37. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su ieškovės pozicija, kad pagal pirmiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas, vertindamas, ar tiekėjas nėra pateikęs tikrovės neatitinkančių duomenų pirkimuose, privalo išsamiai ištirti ir motyvuotai patvirtinti arba atmesti argumentus, kuriais remiantis yra įrodinėjama pateiktų duomenų neatitiktis tikrovei. Nagrinėdamas bylą, teismas pagal byloje pateiktus duomenis turi įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja duomenų pripažinimo melaginga informacija subjektyvusis ir objektyvusis elementai. Kita vertus, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino atsakovės pateiktų duomenų atitikties tikrovei. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (žr. sprendimo 11–14, 19 punktus), teismas įvertino atsakovės nurodytų sutapimų, pagrindžiančių galimų ieškovės ir trečiojo asmens susitarimų egzistavimą, visumą, taip pat ieškovės nurodytas aplinkybes, jos teigimu, logiškai pagrindžiančias šių sutapimų atsiradimą, ir sutiko su atsakovės pozicija, kad atsakovės nustatyti pasiūlymų sutapimai kelia pagrįstų abejonių dėl tiekėjos sąžiningumo pirkimuose. Tai, kad teismas konkrečias aplinkybes vertino kitaip, nei jas vertina ieškovė, ir jų pagrindu padarė kitokias išvadas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo išvados yra nepagrįstos.
38. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar netinkamo motyvavimo nepagrindžia ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad teismas neįvertino jos argumentų, jog skundžiamuose sprendimuose atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, nurodė atmetanti ieškovės pasiūlymus, o ne pašalinanti ją iš pirkimų. Iš atsakovės sprendimų turinio (pavadinimo, taikytų teisės normų) akivaizdžiai matyti, kad atsakovė siekė pašalinti ieškovę iš pirkimų procedūrų, o ne atmesti jos pasiūlymą. Sprendimuose nurodytas teiginys dėl pasiūlymų atmetimo vertintinas kaip paprastas apsirikimas ir pats savaime neturi reikšmės vertinant atsakovės priimtų sprendimų teisėtumą. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad grįsdamas sprendimą teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną byloje nurodytą argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016), todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepateikė argumentų dėl minėto ieškovės teiginio, neturinčio reikšmės bylos išsprendimui, teismui išsamiai įvertinus esmines byloje nustatytas aplinkybes, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas neištyrus reikšmingų bylai aplinkybių.
Dėl procedūrinių VPĮ nuostatų pažeidimo
39. Ieškovės teigimu, atsakovė, priimdama sprendimus dėl jos pašalinimo iš pirkimo procedūrų, nesilaikė imperatyvių VPĮ nuostatų, įpareigojančių perkančiąją organizaciją sudaryti tiekėjui galimybę pateikti paaiškinimus. Ieškovė nurodo, kad nei viename iš jai adresuotų raštų atsakovė nenurodė konkrečių VPĮ nuostatų, kurių pagrindu ketino pašalinti ją iš pirkimų, ir nesuteikė jai galimybės pateikti argumentus dėl konkrečių pašalinimo pagrindų buvimo. Be to, anot ieškovės, atsakovė nepagrįstai nesuteikė jai galimybės paneigti pašalinimo pagrindų egzistavimą vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 8 dalimi.
40. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.
41. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovei buvo sudaryta galimybė paneigti nustatytų pašalinimo pagrindų egzistavimą. Atsakovė, nustačiusi tam tikrus pirkimuose pateiktų ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų sutapimus, kurių visuma kėlė jai abejonių dėl to, ar šios tiekėjos nėra sudariusios draudžiamų susitarimų, net keturis kartus prašė ieškovės pateikti paaiškinimus ir (ar) papildomus įrodymus dėl atsakovės nustatytų sutapimų. Ieškovei adresuotuose raštuose atsakovė išsamiai išvardino savo nustatytus tiekėjų pasiūlymų pirkimuose sutapimus, nurodė, kad prašoma pateikti informacija ir (ar) dokumentai yra reikalingi siekiant išaiškinti, ar teikdama pasiūlymus ieškovė ir kita pirkimuose dalyvaujanti tiekėja nėra sudariusios draudžiamų susitarimų, ir paprašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių atsirado minėti sutapimai, o vėliau – ir pateikti konkrečius duomenis (įrodymus), pagrindžiančius ieškovės poziciją. Pažymėtina, kad atsakovė, kreipdamasi į ieškovę, nenurodė konkrečių VPĮ nustatytų pašalinimo pagrindų, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovei nebuvo žinoma, kokie įtarimai kilo atsakovei. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė, kaip profesionali ir nuolatinė viešųjų pirkimų dalyvė (pagal atsakovės pateiktus duomenis, kurių ieškovė neginčijo, ieškovė daugiau nei 550 kartų dalyvavo viešuosiuose pirkimuose), gavusi atsakovės raštus, kuriuose buvo prašoma paaiškinti pasiūlymų sutapimus ir pateikti papildomus įrodymus, reikalingus siekiant išsiaiškinti, ar teikiant pasiūlymus nėra sudaryta draudžiamų susitarimų, neabejotinai turėjo suprasti, kokie pašalinimo pagrindai gali būti jai pritaikyti.
42. Aplinkybę, kad atsakovė tinkamai sudarė ieškovei galimybę paneigti pašalinimo pagrindų egzistavimą ir ieškovė suprato, kokiu pagrindu ji gali būti pašalinta iš pirkimų, patvirtina ir pačios ieškovės elgesys. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek gavusi minėtus, jos teigimu, neišsamius ir nepakankamai motyvuotus atsakovės raštus, iš kurių, anot ieškovės, ji negalėjo nustatyti ketinamų pritaikyti pašalinimo pagrindų, tiek ir susipažinusi su sprendimais, kuriuose jau buvo išsamiai nurodyta, kokiu pagrindu ji buvo pašalinta iš pirkimų, ar su atsakovės pozicija nagrinėjamoje byloje, ieškovė pašalinimo pagrindų nebuvimą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis dėl dokumentų šablonų ir jų pildymo rekomendacijų įgijimo iš advokatų kontoros „Eres“, kurias nurodė dar atsakydama į pirmą atsakovės kreipimąsi dėl pasiūlymų sutapimų paaiškinimo. Atsakovei nurodžius, kokie konkretūs VPĮ nustatyti pašalinimo pagrindai yra pritaikyti ieškovės atžvilgiu, ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, paneigiančių šių konkrečiai įvardintų pagrindų buvimą, taip pat nepateikė jokių naujų šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės argumentai, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo ji nežinojo, kokie konkretūs pašalinimo pagrindai gali būti pritaikyti jos atžvilgiu ir neturėjo galimybės pateikti dėl jų paaiškinimų, vertinami kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.
43. Ieškovės argumentai, susiję su VPĮ 46 straipsnio 8 dalies taikymu, taip pat yra deklaratyvūs ir nereikšmingi nagrinėjamos bylos baigčiai. Pagal aptariamą nuostatą, tuo atveju, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Nors ieškovė nagrinėjamoje byloje ir teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė remiantis minėta VPĮ nuostata paneigti pašalinimo pagrindų egzistavimą, tačiau ji nei teikdama atsakovei pretenzijas dėl jos priimtų sprendimų, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodinėjo, kad šiuo atveju egzistuoja VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos. Taigi, aptariama VPĮ nuostata ieškovė remiasi tik formaliai.
Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias jie patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Antanas Rudzinskas
Egidija Tamošiūnienė