Civilinė byla Nr. e2-1752-657/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00420-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
Sekretoriaujant Rasai Juronienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ atstovui T. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerbūvio projektai“ atstovui advokatui K. J., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ atstovei advokatei K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gerbūvio projektai“ dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Statybų inžinerinės paslaugos“.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „Kaunesta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gerbūvio projektai“ 65 260,79 Eur dydžio atsakovo atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė ir Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ir VDU) 2013 m. rugsėjo 30 d. sudarė projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutartį, pagal kurią UAB „Kaunesta“ parengti techninį ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, atlikti ir perduoti sutartinius darbus, kaip numatyta sutartyje, bei ištaisyti defektus. Ieškovė 2014 m. spalio 22 d. su atsakove sudarė subrangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus minėtame objekte. Visi statybos darbai buvo užbaigti 2015 m. rugpjūčio 27 d., pasirašant statybos užbaigimo aktą.
Užsakovas VDU 2018 metais kreipėsi į teismą dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad atsakovė automobilių stovėjimo aikštelę įrengė nekokybiškai, pažeidžiant Techninio projekto reikalavimus, įrengimo technologiją, netinkamomis medžiagomis. Bendra nustatytų defektų šalinimo išlaidų vertė – 419 671,56 Eur. Ieškovei abipusių nuolaidų su Vytauto Didžiojo universitetu būdu byloje sudarius taikos sutartį, atsakovės įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės defektų šalinimo vertė nustatyta tik 65 260,79 Eur (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-303-413/2020). Atsakovė atlyginti jos nekokybiškai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės defektų šalinimo išlaidas atsisakė.
Atsakovė UAB ,,Gerbūvio projektai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus įsipareigojo atlikti pagal techninį projektą ir prie subrangos sutarties pridėtą sąmatą, atsakovė nėra atsakinga už sprendinio aikštelėje iškloti netinkamas ažūrines plyteles įgyvendinimą. Atsakomybė už netinkamus projektinius sprendimus automobilių stovėjimo aikštelei parenkant transportui netinkamas ažūrines trinkeles tenka sutartį su užsakovu sudariusiam ir prievolę parengti projektavimo dokumentus prisiėmusiam generaliniam rangovui – ieškovei. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ieškovės parengtoje projektinėje dokumentacijoje nenumatytų sprendinių neįgyvendinimą, t. y. už ažūrinių trinkelių klojimą nesilaikant darbo projekte nenumatytos klojimo technologijos. Projektinio sprendinio neįgyvendinimą lėmė užsakovo Vytauto Didžiojo Universiteto pozicija dėl techninio projekto pakeitimo ir generaliniam rangovui pateiktas nurodymas aikštelės ažūrinių trinkelių angas užpilti skalda. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovės nurodymu pakeistų projektinių sprendinių į ažūrinių plytelių angas priberti skaldos, o ne berti juodžemį ir sėti žolę, vėliau sąlygojusių statybos darbų defektus, įgyvendinimą, kadangi minėti pakeitimai atlikti ieškovės sprendimu ir rizika.
Trečiasis asmuo UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ prašė ją pašalinti iš bylos, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes ieškinio dalyku nurodomi statybos darbų ir projektavimo darbų trūkumai niekaip susiję su trečiojo asmens veiksmais ar neveikimu, jis, kaip objekte techninę priežiūrą atlikęs subjektas, savo sutartį su užsakovu vykdė tinkamai. Trečiasis asmuo nebuvo ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių dalyviu. Trečiojo asmens, kaip techninę priežiūrą atlikusio subjekto, atlikti veiksmai neturi įtakos atsakovės atsakomybės atsiradimui ar aplinkybėms, šalinančioms atsakovės atsakomybę.
Ieškovė dar prieš 2014 m. balandžio 1 d. Techninės priežiūros sutarties sudarymą kartu su jungtinės veiklos dalyviais jau buvo parengusi Statinio rekonstrukcijos techninį projektą, atlikusi techninio projekto derinimą su užsakovu ir kitomis kompetentingomis įmonėmis ir įstaigomis. Prieš Techninės priežiūros sutarties pasirašymą jau buvo atlikta Statinio rekonstrukcijos techninio projekto privalomoji ekspertizė ir gauta teigiama ekspertizės išvada. Techninės priežiūros vadovas tikrina, ar rangovas statydamas nenukrypsta nuo projekto sprendinių. Vadovaudamasi Techninės priežiūros sutarties 3.4. punktu, ieškovė trečiojo asmens techninės priežiūros vadovams davė nurodymą prižiūrėti ažūrinių trinkelių angų užpildymą skalda, kas buvo vykdoma. Ažūrinių trinkelių užpildymas ne žolės intarpais nelaikytinas trūkumu, nes buvo įgyvendinti užsakovo nurodymai.
Ieškinys yra pateiktas ženkliai praleidus CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, o tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Kaunesta“ ir Vytauto Didžiojo universitetas 2013 m. rugsėjo 30 d. sudarė projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutartį Nr. 45-96, pagal kurią UAB „Kaunesta“ parengti techninį ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, atlikti ir perduoti sutartinius darbus, kaip numatyta sutartyje, bei ištaisyti defektus (sutarties 2 p.).
Ieškovė 2014 m. balandžio 1 d. su trečiuoju asmeniu „Statybų inžinerinės paslaugos“ sudarė Techninės priežiūros sutartį Nr. CPO33400, o 2014 m. spalio 22 d. su atsakove UAB „Gerbūvio projektai“ sudarė subrangos sutartį Nr. 14/10/22, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus minėtame objekte pagal pridedamą sąmatą.
UAB „Šiltas namas“ parengtame Techniniame projekte buvo numatyta, kad pietinėje sklypo dalyje projektuojama nauja automobilių stovėjimo aikštelė VDU muzikos akademijos darbuotojams ir studentams, įrengiami nauji kelio bortai, nauji pagrindai ir ažūrinė danga su žolės intarpais.
Užsakovas VDU kartu su ieškovės UAB „Kaunesta“ ir trečiojo asmens UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ atstovais 2015 m. liepos 23 d. objekte nustatė visą eilę defektų, tarp jų ir automobilių stovėjimo aikštelėje – suskilusios trinkelės, nuskelti bortai, kreivos trinkelių siūlės – ir užfiksavo juos 2015 m. liepos 23 d. Defektiniame akte Nr.1.
Kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 25 d. Defektinio akto Nr. 2, apžiūrint objektą buvo nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelėje rastas perteklinis sluoksnis skaldos. Šis defektas buvo ištaisytas, ką patvirtina 2015 m. rugsėjo 24 d. Defektinis aktas Nr. 3, kur nurodyta, kad perteklinis skaldos sluoksnis pašalintas.
Visi statybos darbai buvo užbaigti 2015 m. rugpjūčio 27 d., nustatyta tvarka pasirašant statybos užbaigimo aktą Nr. SuA-20 150827-00346.
Užsakovas VDU 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. 45-275 kreipėsi į ieškovę UAB „Kaunesta“ dėl nustatytų rangovės (nagrinėjamu atveju UAB „Kaunesta“) atliktų darbų trūkumų, tame tarpe ir automobilių stovėjimo aikštelės dangos (prie rašto pridėto Darbų trūkumų ar kitokių nukrypimo nuo sutarties sąrašo 15 p.).
Pagal byloje ieškovės pateiktą defektų šalinimo lokalinę sąmatą (sudaryta pagal 2020 m. balandžio mėn. kainas) nustatyta, kad automobilių aikštelės pertvarkymo darbų kaina yra 65 260,79 Eur, iš jų tiesioginės išlaidos sudaro 48 119,54 Eur be PVM: betono trinkelių grindinio išardymas pneumoplaktuku – 5 803,95 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais savivarčiais, pakraunant ekskavatoriais 0,25 kub. m talpos kaušais – 2 805,65 Eur, transportuojant šiukšles už kiekvieną papildomą kilometrą pridedant k4 = 15,0 – 1 315,68 Eur, akmens atsijų sluoksnio nukasimas 0,25 kub. m kaušo talpos ekskavatoriumi, suverčiant gruntą į sankasą, kai gruntas I grupės k9 = 1,15 – 63,04 Eur, šaligatvio sluoksnio įrengimas (akmenų atsijos, sluoksnio storis 3 cm) k9 = 1,15 – 3 253,58 Eur, dangos įrengimas iš ažūrinių betono plytelių, kai plytelės 600 x 400 x 80 mm k9 = 1,15 – 22 518,05 Eur, užpylimas augalinio grunto sluoksniu rankiniu būdu k9 = 1,15 – 3 210,43 Eur, paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimas rankiniu būdu k9 = 1,15 – 706,69 Eur, papildomos medžiagos – 640,95 Eur, papildomų mechanizmų vertė – 184,31 Eur, sezoniniai darbai – 1 806,72 Eur, specifiniai darbai – 408,55 Eur, papildomas darbo užmokestis – 1 150,70 Eur, socialinio draudimo išlaidos – 278,07 Eur, statinio statybvietės išlaidos – 3 973,17 Eur; netiesioginės išlaidos sudaro 5 815 Eur, iš jų pridėtinės išlaidos – 3 246,69 Eur, pelnas – 2 568,31 Eur; PVM – 11 326,25 Eur.
Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, jog nustatytus automobilių stovėjimo aikštelės trūkumus bandė šalinti pati.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl nuostolių, patirtų netinkamai vykdžius sutartyje numatytus įsipareigojimus, atlyginimo.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
Atsakovė ir trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu, nes apie atliktų darbų defektus, ieškovei tapo žinoma dar 2016 m. birželio 13 d., kai VDU dėl darbų kokybės pareiškė ieškovei pretenziją. Tuo tarpu ieškovė teigė, jog terminas nėra praleistas, nes apie atsakovės netinkamai atliktus darbus tapo aišku 2019 m. liepos 31 d. gavus teismo ekspertizės aktą, kuriame aiškiai įvardinti atsakovės netinkamai atlikti darbai. 2020 m. liepos 8 d. ieškovei ir VDU pasirašius taikos sutartį, buvo kreiptasi į atsakovę, tačiau atsakovė atlyginti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų nesutiko.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą, į tai, kad šalių (VDU ir ieškovės) ginčas buvo perduotas spręsti teisminei mediacijai, kad atsakovė taip pat dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-303-413/2020 nagrinėjime, teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis neskundė, nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovės nuomonei, kad vienerių metų termino kreiptis į teismą su ieškiniu ji nepraleido, nes ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. liepos 31 d. ekspertizės akto apie darbų rezultato trūkumus gavimo dienos. Ieškinys teismui patiktas 2020 m. rugpjūčio 3 d., todėl ieškovė 1 metų ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl ginčo esmės
Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 str.), darbų kokybės garantija (CK 6.663-6.666 str.).
Neabejotina, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo statybos rangos santykiai pagal 2014 m. spalio 22 d. ieškovės su atsakove UAB „Gerbūvio projektai“ sudarytą subrangos sutartį Nr. 14/10/22 dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbų atlikimo, todėl šalių ginčui išspręsti taikytinos CK nuostatos, reguliuojančios statybos rangą.
Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
CK 6.695 straipsnis, reglamentuojantis rangovo atsakomybę už darbų kokybę numato, jog rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).
Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą (CK 6.664 str. 1 d.). Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.664 str. 2 d.). Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 str. 3 d.).
Šalių pasirašytos subrangos sutarties 11 punktas numatė, kad subrangovė atsako už darbams panaudotų medžiagų kokybę, pateikdamas medžiagų, gaminių ir konstrukcijų sertifikatus, galiojančius Lietuvos Respublikoje. Pagal Sutarties 28 punktą atliktiems darbams nustatyta penkerių metų garantiją. Jeigu garantinio laikotarpio metu iškyla trūkumai atliktuose darbuose, tai užsakovas turi teisę reikalauti, kad vykdytojas juos ištaisytų savo sąskaita (Sutarties 29 p.).
Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1 d., 3 d.). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų.
Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių.
Ieškovė defektų faktą įrodinėjo teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog atlikus Statybinę techninę ekspertizę dėl atliktų ir užbaigtų projektavimo bei statybos darbų kokybės patikrinimo civilinėje byloje Nr. e2–303–413/2020 nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje be ažūrinių trinkelių paklojimo technologijos nesilaikymo, naudotos trinkelės iš viso yra netinkamos automobilių aikštelių įrengimui. Defektų pašalinimui buvo sudaryta sąmata (2019 m. liepos 31 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 01 atsakymas į 11 klausimą, išvadų 3.11 p.; ekspertizės akto 11 priedas).
Atsakovės teigimu, automobilių aikštelėje panaudotų atsijų tinkamumą patvirtiną vidinės kontrolės bandymų rezultatai, kurie užfiksuoti objekto statybos darbų žurnale. Bandymų rezultatams, kaip tinkamiems, pritarė techninę darbų priežiūrą vykdžiusi UAB „Statybos inžinerinės paslaugos“. Atsakovė taip pat nurodė, jog projektinis sprendinys dėl juodžemio ir žolės pakeitimo skalda buvo priimtas tiek užsakovo, tiek generalinio rangovo sprendimu, toks trūkumas nenurodytas nei viename statybos dalyvių surašytame defektiniame akte, nors buvo aiškiai matomas ieškovei priimant atsakovės atliktų darbų rezultatą.
Dėl trinkelių kokybės. Siekdamas paneigti ieškovės pretenzijas dėl trinkelių kokybės, atsakovė galėjo įrodinėti, kad trinkelių kokybiniai rodikliai pablogėjo ne dėl jos, o trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos poveikio. Trinkelių eksploatavimo sąlygos, jų poveikis ir kiti veiksniai gali būti reikšmingi sprendžiant, ar nesant šių veiksnių trinkelių pažeidimai vis tiek būtų atsiradę, jei ne – kokią faktinę reikšmę ši neatitiktis turi trinkelių naudojimo galimybėms.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – teismo ekspertizės akto, eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 0721/340 – nustatyta, kad automobilių aikštelės trinkelės iš viso yra netinkamos automobilių aikštelių įrengimui, t. y. gamintojo UAB „Perdanga“ gaminamos ažūrinės plytelės (AP) yra betoniniai gatvių ir parkų tvarkymo elementai naudojami sodų, pėsčiųjų takų, aikštelių, apskritai landšafto architektūrai sutvarkyti. Neleistina, kad šiuos gaminius veiktų apkrovos, sukeliamos transporto priemonių eismo. Informacijoje vartotojui nurodyta, kad <...> Klojant ažūrines plyteles, rekomenduojame tarp jų palikti tarpus (4÷6 mm). Baigus klojimo darbus, tarpus užpildyti sausomis, smulkiomis granitinėmis atsijomis (fr. 0-2 mm). Paviršių švariai nušlavus, tankinti naudojant vibroplokštę su kaučiukiniu padu. Po vibravimo pakartotinai tarpus užpildyti granitinėmis atsijomis.
Pažymėtina, kad statybinių darbų ir medžiagų pasirinkimas yra specialių žinių reikalaujantis veiksmas. Atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl, teismo vertinimu, ji bet kuriuo atveju galėjo pasirinkti tinkamas priemones reikiamam darbų rezultatui pasiekti, tačiau to nepadarė. Įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, kad automobilių aikštelės įrengimui buvo panaudotos netinkamos kokybės trinkelės atsakovė nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovei neįrodžius, jog ieškovė pažeidė trinkelių eksploatavimo sąlygas, taip pat kitų jos atsakomybę šalinančių trinkelių defektų atsiradimo priežasčių, atsakovė trinkelių klojimo darbams panaudojo netinkamos kokybės trinkeles. Pagal Subrangos Sutarties 11 ir 12 punktus subrangovas (t. y. atsakovė) atsako už darbams panaudotų medžiagų ir atliktų darbų kokybę (CPK 185 str.).
Dėl trinkelių paklojimo technologijos. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad buvo nesilaikyta
ažūrinių trinkelių paklojimo technologijos, nes apžiūrėjus automobilių aikštelę 2019 m. vasario 26 d. nustatyta, kad automobilių aikštelėje rastos klibančios ažūrinės trinkelės – jų tarpai neužpildyti skaldos atsijomis, kaip yra reikalaujama pagal technologiją. Į trinkelių akutes pripilta skaldos, o pagal Projektą numatytas juodžemis su žole. Dėl trinkelių judėjimo buvusi užpildyta skalda yra palindusi po trinkelėmis, kas sukelia dar didesnį trinkelių nelygumą bei judėjimą. Be to, ekspertizės metu atlikus hidrogeologinius tyrimus nustatyta, kad piltinis gruntas, kuris įrengtas statybos darbų metu nebuvo tinkamai sutankintas. Dėl šios priežasties atsirado automobilių aikštelės nuosėdžiai (teismo ekspertizės akto 107-109 lapai).
Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad pagrindinės ažūrinių trinkelių judėjimo priežastys yra tokios: ažūrinės trinkelės paklotos ne pagal trinkelių klojimo technologiją ir ne pagal Projektą: trinkelės turėjo būti klojamos ant 0/5 frakcijos skaldos atsijų 3 cm storio sluoksnio su ne daugiau 5 proc. mineralinių dulkių kiekiu. Ant trinkelių viršaus turėjo būti užšluojamos smulkios skaldos atsijos 0/2 frakcijos, kurių funkcija yra surišti atskiras trinkeles į vieną ištisą sluoksnį. Smulkios skaldos sutankinimui galima buvo purkšti vandenį. Tokiu būdu paruošus pagrindus į ažūrinių trinkelių vidų buvo galima berti ne tik juodžemį, bet ir skaldą. Siekiant pašalinti atsiradusius defektus, visose vietose, kur nustatyti automobilių aikštelės defektai, turi būti išardyta ažūrinių trinkelių danga, išlygintas esamas pagrindas, atlikti grunto sutankinimo darbai, paklota kokybiškos 3 cm skaldos atsijų danga ir atstatyta ažūrinių trinkelių, tinkamų automobilių transportui, danga.
Atsakovė UAB „Gerbūvio projektai“ pateikė UAB „Laboratoriniai tyrimai“ 2020 m. rugsėjo 9 d. Tyrimų protokolą Nr. 1585/2020, kuriame pateikti tiriamojo objekto (automobilių aikštelės skaldos pagrindo sluoksnis) statinio apkrovimo plokšte tyrimo rezultatai. Protokole nurodyta, kad nuokrypių nuo taikomo tyrimo metodo ir neįprastų tyrimo faktų nėra. Tyrimų 2020 m. rugsėjo 15 d. protokole Nr. 1625/2020 pateikti tiriamojo objekto (automobilių aikštelės skaldos pagrindo sluoksnio) tyrimo rezultatai (Kelių ir kitų konstrukcijų sluoksnių dinaminio deformacijos modulio), kur taip pat nurodyta, kad nuokrypių nuo taikomo tyrimo metodo ir neįprastų tyrimo faktų nėra.
Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Statybos inžinerijos paslaugos“ (įmonė, vykdžiusi objekte statybos darbų techninę priežiūrą) taip pat nurodė, jog automobilių aikštelėje ir šaligatviuose panaudotų atsijų tinkamumo ir vidinės kontrolės bandymų rezultatai patvirtino atitiktį Statinio projektui ir normatyviniams reikalavimams. Darbų žurnale Nr. 6 fiksuota, kad trečiojo asmens techninės priežiūros vadovas dalyvavo automobilių aikštelėje ir šaligatviuose įrengiant atsijų sluoksnius, jokių nukrypimų nuo Statinio projekto ir normatyvinių dokumentų reikalavimų nefiksavo. Vadovaujantis rangovo savikontrolės duomenimis, fiksuotais Statybos darbų žurnale, automobilių aikštelės sluoksniai ir grunto pagrindas buvo sutankinti tinkamai, pagal Statinio projekto ir normatyvinius rodiklius.
Ieškovė kitokių įrodymų paneigiančių šias išvadas nepateikė, todėl teismas kritiškai vertina eksperto išvadas dėl netinkamai atliktų aikštelės skaldos pagrindo sutankinimo darbų ir sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, jog grunto sutankinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilių aikštelių tarpus užpildyti skalda, o ne augaliniu sluoksniu pareikalavo pats užsakovas (VDU), tokius reikalavimus ieškovė UAB „Kaunesta“, kaip generalinė rangovė, perdavė atsakovei (subrangovei), taigi, pagrindiniam užsakovas patvirtinus šiuos pakeitimus, jie tapo privalomi visoms šalims. Remiantis CK 6.701 straipsnio 1 dalimi, užduotis (dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis) rangovui pateikiama sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, tačiau tokie darbai, kaip nurodė trečiasis asmuo, nėra esminiai, todėl techninis projektas neprivalėjo būti keičiamas. Be to, pažymėtina, kad teisės teorijoje nurodoma, jog paslaugų sutarčiai būdingas tam tikras paslaugų teikėjo savarankiškumas, kuris yra neapsiribojantis sutarties objektu. Paslaugų teikėjui dalis pareigų kyla įstatymo pagrindu iš bendrų rūpestingumo įpareigojimų, egzistuojančių tos profesijos keliamam standartui. Paslaugų teikėjas turi informuoti klientą apie savo žinias, patirtį, todėl dėl tiekėjo savo srities išmanymo (CK 6.38 str. 2 d.), paslaugų sutartis yra grindžiama pasitikėjimu.
Byloje ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, jog toks technologinis sprendimas (trinkelių užpildymas ne augaliniu sluoksniu, o skalda) nėra galimas, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovė, vykdydama ieškovės nurodymus, priėmė netinkamą technologinį sprendimą ir atliko darbus ne pagal projekto sprendinius.
Dėl nuostolių dydžio. Ieškovė nurodė, kad defektams pašalinti atliktinų statybos darbų preliminari vertė lygi 65 260,79 Eur (sąmata parengta remiantis eksperto parengta lokaline sąmata).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.). Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
Teismas iš ekspertizės akto nustatė, jog automobilių aikštelės danga buvo suprojektuota ne pagal detalųjį planą, danga netinkama automobilių eismui, su neadekvačia želdynų priežiūra eksploatuojant tokią aikštelę, ir dėl to atsakomybę turėtų prisiimti projektuotojas UAB „Šiltas namas“. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė, užsakovo VDU pageidavimu, pakeitusi projektinius sprendinius dėl trinkelių užpildymo ne augaliniu sluoksniu, o skalda, nepasidomėjusi, kokią įtaką šie pakeitimai turės automobilių aikštelei, pati tokiu neveikimu prisidėjo prie atsiradusių nuostolių padidėjimo. Aplinkybė, jog ieškovė į sąmatą įtraukė ir darbus, kurių atsakovė neatliko, nurodė papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti eksperto lokalinėje sąmatoje (ekspertizės akto 11 priedas, civilinė byla Nr. e2-303-413/2020, CPK 179 str.), padidindama šalintinų defektų (atliekamų darbų kiekius) ir nepateikusi šiuos pakeitimus patvirtinančių įrodymų, taip pat sudaro pagrindą mažinti prašomą priteisti 65 260,79 Eur sumą per pusę (nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti tokią mišrios kaltės proporciją: ieškovei tenka 50 proc., o atsakovei – 50 proc.) ir priteisti ieškovei iš atsakovės 32 630,40 Eur defektų šalinimo išlaidų (CK 1.5 str., 6.249 str. 1 d., 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (32 630,40 Eur), ieškovui nuo bylos iškėlime teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos CPK 93 straipsnio pagrindu.
Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 1 204 Eur žyminio mokesčio, todėl atsižvelgiant į bylos baigtį iš atsakovės UAB „Gerbūvio projektai“ ieškovei priteistina 602 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (teisinių paslaugų ataskaitą, 2020 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 85/2020, bankinio mokėjimo nurodymą 2020 m. rugsėjo 8 d. Nr. 82896 ir 2020 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 82995).
Sprendžiant dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tokios išlaidos turi būti priteisiamos, įvertinus konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, ir ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1 d., 2 d.).
Atsakovės UAB „Gerbūvio projektai“ bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai atmestų reikalavimų sumai, t. y. iš ieškovės UAB „Kaunesta“ atsakovei priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 630 x 50 proc.).
Atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 1 213 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 815 -602).
Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 488,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (suteiktų paslaugų ataskaitą, 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 3177 patvirtinimas). Trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis – po 744,15 Eur iš kiekvienos (1 488,30 / 2).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio projektai“, juridinio asmens kodas 302642234, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, 32 630,40 Eur (trisdešimt du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų 40 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas priteistos sumos (32 630,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio projektai“, juridinio asmens kodas 302642234, 1 213 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio projektai“, juridinio asmens kodas 302642234, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų inžinerinės paslaugos“, juridinio asmens kodas 111678149, po 744,15 Eur (po septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 15 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė