Byla Nr. 1S-130-148/2015
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00231-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,
sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
gynėjui advokatui Gintarui Ruseckui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. J. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo ankstesne teismo nutartimi nustatyto suėmimo termino pasibaigimo pabaigos.
Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė :
Tautvydas J. P. apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2014 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val., viešoje vietoje – parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir asmenybei, sutrikdydamas visuomenės tvarką, dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais, kojomis nukentėjusiajam A. B. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas veide, dešinėje ausyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje ausyje, odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje, kraujosruvas galvos plaukuotos dalies minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, dėl galvos sumušimo įvyko A. B. mirtis, tokiais veiksmais tyčia nužudė A. B. ir pažeidė viešąją tvarką.
K. T. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2014 m. birželio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis iki 2015 m. birželio 11 d.
Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad T. J. kaltinamas dviejų tyčinių, tarp jų ir labai sunkaus, nusikaltimų padarymu, už kurį numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos Respublikoje tvirtais socialiniais ryšiais nesaistomas, turi ryšių užsienyje, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
K. T. J.gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Skunde gynėjas nurodo, kad nutartis, kuria pratęstas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas, grindžiama abstrakčiais, faktinių aplinkybių neatitinkančiais argumentais. Atkreipia dėmesį, kad laikantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio nuostatų bei BPK 11 straipsnyje įtvirtino proporcingumo principo, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tuo atveju, jei be jų neįmanoma pasiekti įstatyme numatytų tikslų. Tuo tarpu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino, ar BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Be to, gynėjo teigimu, teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, iš anksto neigiamai vertina bylos aplinkybes, pažymi, kad T. J. kaltinamas ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal teismų praktiką, ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti asmeniui griežčiausią kardomąją priemonę, o skundžiamoje nutartyje nenurodomi objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad T. J. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad T. J. anksčiau neteistas, jauno amžiaus, o tai, kad jo mama ir sesuo gyvena bei dirba Anglijoje, negali nusverti aplinkybės, kad T. J. turi pastovią gyvenamąją vietą Lietuvoje, gyvena su močiute. Ikiteisminio tyrimo gauti duomenys, jog seniūnijoje dėl T. J. elgesio negauta nusiskundimų, jis gyvena pas močiutę, močiutė turi ūkį, jis padeda močiutei ūkyje, todėl T. J. turi ir pragyvenimo šaltinį. Taip pat T. J. padeda ir tėvas, kuris rūpinasi sūnumi. Tai būtent ir pažymi tvirtus socialinius saitus Lietuvoje. Iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių taip pat matyti, kad T. J. užsidirbdavo pinigų padėdamas ūkininkams, reiškia jam nereikia daryti nusikalstamų veikų pragyvenimui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis piktybiškai darytų teisės pažeidimus. Kaltinamasis neturi racionalaus pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo, tokį pagrindą patvirtinančių aplinkybių nėra, nėra duomenų apie tokį jo tariamą ketinimą. T. J. nėra atsakingas už tai, jog jo mama ir sesuo gyvena, dirba užsienyje, bet ne Lietuvoje.
Baudžiamojoje byloje baigtas įrodymų tyrimas ir išklausytos baigiamosios kalbos, posėdžių protokoluose fiksuoti asmenų paaiškinimai, kad T. J. gyvena su močiute, dirbo ir padėdavo jai ūkio reikaluose, buvo saistomas tvirtais socialiniais saitais būtent savo pastovioje gyvenamojoje vietoje, tad nagrinėti paaiškinimai taip pat nesuteikia prielaidų manyti, kad jis ketintų bėgti (slėptis) nuo teismo. Nebuvo įvertinta ir tai, kad šiuo metu didžiulis darbymetis ūkio darbuose, anūkas T. J. pagrindinis pagalbininkas močiutės G. J. ūkyje, vienai močiutei per sunku tvarkytis ūkyje.
Svarbu ir tai, jog bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka net iki 2015 m. spalio 5 d., sekantis teisiamasis posėdis įvyks po šios skundžiamos nutarties praėjus labai ilgam laikotarpiui - po keturių su puse mėnesių. Tai ypač traumuoja jauną žmogų psichologiškai. Įprastai griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas taikoma recidyvistams bei pavojingiems recidyvistams, tačiau T. J. neteistas, anksčiau nepadaręs nusikalstamų veikų. Asmuo jauno amžiaus ir jau laikomas suimtas metus laiko net be apkaltinamojo įsiteisėjusio nuosprendžio, tai nepadės formuoti teigiamo požiūrio į teisingumo vykdymą.
Kardomųjų priemonių yra kelios rūšys, net galima skirti kelias švelnesnes. Neapsvarstyta galimybė dėl kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros taikymo, kuomet asmuo būtų pastovioje kontrolėje.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
K. T. J. gynėjo E. J. Grigaravičiaus skundas atmestinas.
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria T. J. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam T. J. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Privaloma suėmimo taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio kaltinamojo akto, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (L. L., S. Š. ir kt.) parodymuose, iš dalies paties suimtojo T. J. parodymuose, nukentėjusiosios S. B. parodymuose, liudytojo A. P. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami iš esmės ir įrodymai nevertinami, nes tai bus padaryta baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad T. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidžia.
Panevėžio apygardos teismas pratęsė T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. T. J. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas, sukėlęs neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šią veiką baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo skunde teisingai pažymima, kad nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau byloje yra ir kitų įstatyme numatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad T. J. Lietuvos Respublikoje nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Bylos duomenimis, jis nedirbo ir nesimokė, motina ir sesuo gyvena užsienyje. Pastaroji aplinkybė rodo, kad užsienyje jis turi ryšių, kuriais gali pasinaudoti, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Gynėjo skunde nurodomos aplinkybės apie suimtojo turimus socialinius ryšius (su močiute, tėvu, gyvenamąja vieta) nepatvirtina, kad šie ryšiai sulaikytų jį nuo galimybės bėgti (slėptis) ir nešalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
K. T. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Priešingai negu teigiama skunde, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje T. J. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.
Gynėjas skunde nurodo, kad paprastai kardomoji priemonė – suėmimas taikoma recidyvistams bei pavojingiems recidyvistams, o T. J. praeityje neteistas. Įstatymas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo nesieja tik su nusikalstamų veikų recidyvu (kas galbūt, esant aplinkybių visumai, galėtų pagrįsti kitą suėmimo pagrindą – būdamas laisvėje, kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas), o suėmimo termino pratęsimo sąlygos ir pagrindas (būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), numatyti įstatyme, yra aptarti šioje nutartyje. Kita vertus, nors T. J. ir nėra recidyvistas, tačiau jis yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymu.
Skunde gynėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimas teisme jau beveik baigtas, kitas teismo posėdis numatytas tik spalio mėnesį, o tai traumuoja jauną žmogų psichologiškai. Teismas pažymi, kad tačiau toks laisvės suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Kita vertus, natūralu, kad nusikalstamų veikų padarymu kaltinamam asmeniui dėl to kyla tam tikrų pasekmių, vienokiu ar kitokiu būdu varžančių kaltinamojo tam tikras teises bei laisves. Be to, nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo terminų, ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir bylą perduota nagrinėti teismui, kuris šių terminų nėra saistomas.
Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes. Akivaizdu, jog pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas taip pat nedėstė argumentų, kodėl negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip šališką ar pažeidžiančią Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį.
S. P. apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, todėl ją naikinti gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r i a:
K. T. J. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėja Regina Gaudutienė