(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams L. G., A. S., E. P. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Alzida“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė solidariai iš atsakovų L. G., A. S. ir E. P. priteisti trečiojo asmens likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, LUAB arba bendrovė) „Alzida“ naudai 210 437 Eur nuostolių atlyginimą, 21 822,02 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šios bylos šalys yra trečiojo asmens LUAB „Alzida“ akcininkai. Ieškovės aiškinimu, atsakovė L. G. 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. buvo paskirta trečiojo asmens direktore, 2016 m. birželio 7 d. išrinkta valdybos pirmininke, nuo 2017 m. balandžio 28 d. – valdybos nare. Atsakovas A. S. nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. buvo LUAB „Alzida“ valdybos nariu, o atsakovas E. P. 2017 m. balandžio 28 d. išrinktas valdybos pirmininku.
3. Ieškovės tvirtinimu, tarp akcininkų kilus ginčams dėl bendrovės valdymo ir veiklos krypties, atsakovai stengėsi nušalinti ieškovę ir kitus akcininkus nuo bendrovės valdymo, atleisti darbuotojus ir sužlugdyti bendrovės veiklą. Ieškovė nurodė, kad atsakovai tarpusavyje suderintą planą pradėjo vykdyti 2016 m. vasario 5 d. – 2016 m. kovo 30 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, priimdami sprendimą likviduoti bendrovę.
4. Ieškinio reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis. Ieškovė akcentavo, kad trečiąjį asmenį kontroliuojantis likvidatorius, kuris buvo paskirtas atsakovų balsais, negina bendrovės teisių ir vykdo atsakovų nurodymus. Prašomais priteisti nuostoliais ieškovė nurodo per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. bendrovės negautą grynąjį pelną.
5. Ieškovė pabrėžė, kad iki atsakovų pradėto LUAB „Alzida“ veiklos stabdymo, bendrovė veikė pelningai – 2016 m. pabaigoje turėjo 226 429 Eur nepaskirstytojo pelno, tačiau gavus pelno (nuostolių) ataskaitas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d., paaiškėjo, kad bendrovė ne tik prarado nepaskirstytą pelną, bet ir patyrė 201 862 Eur dydžio nuostolius. Ieškovė akcentavo, kad LUAB „Alzida“ nuo 2016 m. ligi šiol nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui.
6. Ieškovės vertinimu, atsakovės L. G. veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tai, kad ji direktore buvo paskirta bendrovės valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. sprendimais, kurie (sprendimai dėl paskyrimo) įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo priėmimo momento). Ieškovės teigimu, atsakovė L. G. buvo atsakinga už visą bendrovės veiklos organizavimą, įskaitant laboratorijų darbą, todėl turi atsakyti už bet kokius bendrovės veiklos ir darbo organizavimo trūkumus. Už kitus bendrovės sprendimus atsakingi bendrovės valdybos nariai L. G., A. S. ir E. P., balsavimu pritarę neteisėtų strateginių sprendimų priėmimui. Ieškovės vertinimu, atsakovai su LUAB „Alzida“ elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, bendrovę sužlugdė ir padarė jai nuostolių.
7. Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. A. S. taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
8. Atsakovė L. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas jos naudai.
9. Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės L. D. ieškinį atmetė.
11. Teismas nustatė, kad LUAB „Alzida“ buvo akredituota ir notifikuota statybinių medžiagų fizikinių ir cheminių bandymų laboratorija, ginčo šalys yra LUAB „Alzida“ akcininkai – ieškovė yra akcininkė nuo 2006 m. gegužės 3 d., atsakovė L. G. nuo 1993 m., atsakovas A. S. nuo 2005 m. sausio 3 d., atsakovas E. P. nuo 2009 m. kovo 27 d. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Alzida“ valdybą nuo 2016 m. birželio 7 d. sudarė L. G. (valdybos pirmininkė), A. S. ir A. D., o nuo 2017 m. balandžio 28 d. valdybos nariais buvo L. G., E. P. (valdybos pirmininkas) ir V. D.. Nuo 1995 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Alzida“ direktoriumi buvo atsakovas A. S., nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. – V. D., 2016 m. rugpjūčio 4 d. laikinai eiti direktoriaus pareigas (iki bus paskirtas konkurso būdu išrinktas vadovas) buvo paskirta atsakovė L. G., kuri pakartotinai paskirta 2017 m. gegužės 9 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. sausio 11 d. LUAB „Alzida“ buvo valdoma ir vadovaujama administratorės UAB „Valeksa“.
12. Teismo sprendime nurodyta, kad 2016 m. vasario 5 d. įvyko bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris 2016 m. kovo 30 d. (po susirinkimo pertraukos) priėmė sprendimą likviduoti UAB „Alzida“, likvidatoriumi paskirtas A. G..
13. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 13 d. įsakymu dėl naujų užsakymų priėmimo direktorė L. G. įsakė uždrausti bendrovės darbuotojai N. R., taip pat kitiems bendrovės darbuotojams priimti iš klientų naujus užsakymus, kol nėra įvykdyti visi ankstesni užsakymai, surašyti bandymų protokolai bei už atliktus darbus išrašytos sąskaitos faktūros, taip pat kol nėra priimtas Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos sprendimas dėl įmonės akreditacijos, arba iki atskiro direktorės įsakymo. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į tai, kad dėl bendrovėje susidariusios padėties iškilo didelė užsakymų neįvykdymo rizika. 2017 m. kovo 28 d. valdybos posėdžio protokole užfiksuotas sprendimas sustabdyti bendrovės veiklą dėl ekonominių priežasčių – bendrovėje susiklosčiusios sudėtingos ekonominės situacijos, ir nustatyta, kad iki 2017 m. birželio 1 d. turi būti atlikti visi bendrovės atliekami bandymai.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinio akreditacijos biuro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. AK-63 nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 lapkričio 5 d. buvo sustabdytas LUAB „Alzida“ akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.008 bei jo priedų galiojimas, nustatytas terminas iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Nacionalinio akreditacijos biuro 2017 rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. AK-122 panaikintas bendrovės akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.008 bei jo priedų galiojimas nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d., taip pat pripažinta netekusi galios 2015 m. lapkričio 30 d. licencinė sutartis dėl akreditavimo sąlygų laikymosi.
15. Teismas nurodė, kad pagal ABĮ reguliavimą viena iš bendrovės akcininko neturtinių teisių yra teisė teisme pareikšti ieškinį atlyginti žalą, atsiradusią dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad ieškovė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kitų nei įstatyme nurodyta asmenų, todėl ieškinio argumentus dėl reikalavimų atsakovams, kaip akcininkams, teismas atmetė, apie tai plačiau nepasisakydamas.
16. Spręsdamas dėl atsakovų, jiems būnant bendrovės valdymo organų nariais, veiksmų neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas ieškovės išdėstytas aplinkybes pripažino iš dalies pagrįstomis.
17. Teismo sprendime konstatuota, kad dėl ieškovės nurodomų atsakovų L. G., A. S. neteisėtų veiksmų, susijusių su priimtais sprendimais stabdyti bendrovės veiklą, atleisti darbuotojus, uždrausti priimti iš klientų naujus užsakymus, taip pat su atsakovų atsikirtimais dėl nurodytų veiksmų, yra konstatuotos prejudicinės aplinkybės, kurios išdėstytos įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-30-560/2019, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimas. Šia nutartimi buvo pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento: UAB „Alzida“ direktorės 2017 m. kovo 13 d. įsakymas (dėl naujų užsakymų patvirtinimo), UAB „Alzida“ valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimas (dėl veiklos sustabdymo), UAB „Alzida“ 2017 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu (dėl pritarimo valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimui) ir UAB „Alzida“ valdybos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu (dėl UAB „Alzida“ vadovo paskyrimo).
18. Įvertinęs įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsakovų L. G. (kaip bendrovės vadovės bei valdybos narės) ir A. S. (kaip valdybos nario) veiksmų neteisėtumą laikė nustatytu ir įrodytu faktu, nes šių atsakovų veiksmais buvo sutrikdytas bendrovės veiklos vykdymas, priimti ekonomiškai nepagrįsti sprendimai, jų veikimas prieštaravo bendrovės veiklos tikslui siekti pelno. Teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės atsakovų argumentai apie tai, kad 2016 m. kovo 30 d. buvo priimtas akcininkų sprendimas likviduoti bendrovę.
19. Įvertinęs ieškovės argumentus dėl atsakovų veiksmų, susijusių su UAB „Alzida“ akreditacijos panaikinimu, bei ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės L. G. veiksmų neteisėtumą. Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis dėl L. G. veiksmų, susijusių su bendrovės akreditacijos panaikinimu. Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad UAB „Alzida“ prarado akreditaciją iš dalies dėl L. G. neatitikimo Nacionalinio akreditacijos biuro keliamiems reikalavimams ir kokybės vadove nustatytos tvarkos nevykdymo.
20. Teismo vertinimu, atsakovė L. G., kaip bendrovės vadovė, nesiimdama visų tinkamų priemonių nustatytu terminu pašalinti Nacionalinio akreditacijos biuro 2017 m. sausio 25-26 d. neatitikčių protokoluose nurodytus trūkumus, jų nepašalinusi, elgėsi akivaizdžiai aplaidžiai. Atsakovė galėjo suvokti, kad nepašalinus nustatytų trūkumų bus panaikintas akreditavimo pažymėjimo galiojimas, sustabdytas bendrovės paskyrimo atlikti trečiųjų asmenų užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą galiojimas, dėl ko įmonė negalės vykdyti veiklos pilna apimtimi. Tokiu būdu atsakovė prisiėmė nuostolių bendrovei atsiradimo riziką.
21. Spręsdamas dėl atsakovo E. P. veiksmų, susijusių su bendrovės akreditacijos panaikinimu, neteisėtumo, teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog 2017 m. gegužės 9 d. vykusio valdybos posėdžio metu buvo nuspręsta atidėti klausimo dėl Nacionalinio akreditacijos biuro nustatytų trūkumų nagrinėjimą iki L. G. bus perduoti visi bendrovės dokumentai ir turtas, o valdybos nariai bus supažindinti su dokumentais, savaime neįrodo atsakovo E. P. veiksmų neteisėtumo, ypač atsižvelgus į tai, kad šis atsakovas valdybos pirmininku buvo išrinktas tik 2017 m. balandžio 28 d. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo E. P., kaip bendrovės valdybos nario, veiksmai padarė įtakos UAB „Alzida“ akreditacijos panaikinimui.
22. Teismas pagrįstais pripažino atsakovų atsikirtimus, kad ieškovė savo veiksmais (neveikimu) taip pat prisidėjo prie bendrovės akreditacijos panaikinimo. Ieškovė pagal pareigas buvo įmonės direktoriaus pavaduotoja, užėmė kokybės vadybininko ir technikos vadovo pareigas. Ieškovė suvokė, kad ji turi paruošti bendrovę akreditacijai, tą patvirtina ir ieškovės 2017 m. sausio 4 d. prašymas UAB „Alzida“ laikinajam administratoriui dėl atostogų derinimo. Bendrovės vadovo 2017 m. vasario 3 d. įsakymu būtent ieškovė buvo įpareigota pašalinti nustatytus trūkumus, tačiau duomenų, jog ieškovė įvykdė įpareigojimą, nėra pateikta. Teismo vertinimu, ieškovės neveikimas sudarė sąlygas, kad Nacionalinio akreditacijos biuro nustatyti trūkumai laiku nebuvo pašalinti.
23. Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad joje nėra objektyvių įrodymų, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. galėjo būti sudarytos sutartys, kurias įvykdžius, UAB „Alzida“ būtų gavusi 297 147 Eur pardavimo pajamų, uždirbtų 210 437 Eur dydžio grynąjį pelną. Teismo įsitikinimu, ieškovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje yra netiksliai apskaičiuotas bendrovės negautas grynasis pelnas, jos pelningumo procentas, nėra išskaičiuotos bendrovės veiklos sąnaudos, pelno mokestis. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodytas 210 437 Eur žalos bendrovei padarymo faktas. Nenustatęs žalos fakto, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl byloje neįrodyto žalos padarymo fakto.
24.2. Atsakovai neteisėtais veiksmais padarė bendrovei 210 437 Eur ekonominių nuostolių, pasireiškiančių negauto grynojo pelno pavidalu.
24.3. Teismas iš esmės teisingai konstatavo atsakovų veiksmų neteisėtumą, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė savo veiksmais (neveikimu) taip pat prisidėjo prie bendrovės akreditacijos panaikinimo. Nacionalinis akreditacijos biuras jokių neatitikimų, susijusių su ieškove ir jos eitomis pareigomis, nenustatė.
24.4. Visi trys atsakovai, veikdami kaip bendrovės valdybos nariai, ir atsakovė L. G., kaip bendrovės vadovė, atliko neteisėtus veiksmus ir priėmė neteisingus sprendimus.
24.5. Į bylą pateiktas UAB „Forensic and Investigation Services“ 2021 m. kovo 2 d. atlikto tyrimo aktas pagrindžia 210 437 Eur ekonominių nuostolių negauto grynąjį pelno pavidalu padarymą, tokia specialisto išvada pagrįsta pagal aprobuotus metodus atliktais skaičiavimais.
24.6. Kasmetinio bendrovės grynojo pelno rezultatai skaičiuojami turint kitus tyrimo tikslus ir pagal kitas metodikas, todėl negali būti tapatinami su ekonominių nuostolių dėl negauto grynojo pelno sąvoka.
24.7. Atsakovų argumentai dėl 2021 m. kovo 2 d. tyrimo akto (konsultacinės išvados) trūkumų yra nepagrįsti, jie nepaneigia išvadų dėl LUAB „Alzida“ padarytų nuostolių.
24.8. Teismas neteisingai aiškino ir taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo bylos, nepagrįstai nenustatė įrodymais patvirtintų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų.
25. Atsakovas A. S. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Kartu su atsiliepimu pateikė naujus duomenis – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto absolventų sąrašą, taip pat pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsiliepime išdėstyti tokie teiginiai:
25.1. Ta aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje buvo neteisėtu pripažintas UAB „Alzida“ valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimas dėl veiklos sustabdymo, savaime nereiškia, jog buvo nustatyti neteisėti A. S. veiksmai.
25.2. Ieškovė bendrovės akcininkų 2016 m. kovo 30 d. sprendimą dėl bendrovės likvidavimo apskundė teismui. Būtent dėl ieškovės veiksmų nusikėlė bendrovės likvidavimo pradžios momentas, o ginčui aktualiu laikotarpiu – nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. bendrovė veiklos vis tiek nebūtų vykdžiusi.
25.3. Vienintelis byloje įrodinėjamas A. S. neteisėtas veiksmas, kuris susijęs su juo, kaip bendrovės valdybos nariu, yra balsavimas valdybos 2017 m. kovo 24 d. susirinkime, kuriame priimtas sprendimas stabdyti bendrovės veiklą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi to valdybos sprendimo vykdymas buvo sustabdytas.
25.4. Ieškinys turėjo būti atmestas ir dėl to, kad pati ieškovė savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie bendrovės akreditacijos praradimo, dėl ko įmonė negalėjo vykdyti veiklos ir uždirbti pajamų.
25.5. Konsultacinėje išvadoje apskaičiuotas bendrovės negautas grynasis pelnas, net ir nevertinant pelno apskaičiavimo teisingumo, neatitinka protingumo ir realumo kriterijų.
25.6. Konsultacinėje išvadoje pasirinktas netinkamas negauto grynojo pelno apskaičiavimo būdas, nes prie įmonės sąnaudų, reikalingų negautoms pajamoms uždirbti, nepagrįstai nėra priskiriamos ir nėra įskaičiuojamos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. UAB „Alzida“ faktiškai patirtos 201 267 Eur sąnaudos.
25.7. Netiesioginių nuostolių, kaip negauto grynojo pelno, apskaičiavimo principas iš esmės yra toks pat, kaip ir įmonės grynojo pelno apskaičiavimas įmonės metinėje pelno (nuostolių) ataskaitoje.
25.8. Paaiškėjo papildoma informacija, kad konsultacinę išvadą parengęs specialistas R. B. ir ieškovės sutuoktinis 1978 m. kartu baigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą, be to, ir už akto parengimą sumokėta suma (6 050 Eur) kelia abejonių šio specialisto nešališkumu.
26. Atsakovė L. G. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
26.1. Teismas teisingai nustatė, kad pati ieškovė savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo (taigi atliko neteisėtus veiksmus) prie UAB „Alzida“ akreditacijos panaikinimo.
26.2. Ieškovė nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės balsavimo bendrovės valdyboje už save bendrovės vadovo rinkimų metu, ir tarp prašomos priteisti žalos šiame ginče.
26.3. Ieškovės sutuoktinis 2017 m. sausio 13 d. įsteigė UAB „Aidika“, kuri įsigijo UAB „Tetslita“, o tai patvirtina, jog per sutuoktinį ieškovė nuo pat atsakovės L. G. grįžimo į UAB „Alzida“ 2017 m. sausio mėn., sistemingai rengėsi perimti bendrovės veiklą (klientus), kas ir lėmė UAB „Alzida“ pajamų negavimą.
26.4. UAB „Alzida“ negalėjo ištaisyti Nacionalinio akreditacijos biuro nustatytų neatitikčių, kadangi pati ieškovė neperdavė reikiamų dokumentų (juos slėpė).
26.5. Iškovė neįrodė nuostolių bendrovei padarymo fakto ir dydžio, į bylą pateiktoje konsultacinėje išvadoje neteisingai skaičiuojamas negautas grynasis pelnas.
26.6. UAB „Alzida“ pelnas iki 2017 m. buvo keliasdešimt kartų buvo mažesnis, nei ieškiniu reikalaujama priteisti suma.
26.7. Administracinių sąnaudų pripažinimas žala yra nepagrįstas.
26.8. Ieškovės kvestionuojami atsakovų sprendimai buvo priimti reaguojant į buvusią situaciją bendrovėje; net ir pripažinus juos neteisėtais, tai nereiškia atsakovų kaltės egzistavimo.
27. Atsakovas E. P. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas paremtas tokiais argumentais:
27.1. Ieškovė prieštarauja pati sau – pagal galiojančius teisės aktus ir aktualią teismų praktiką išvestinis ieškinys bendrovės akcininkų atžvilgiu už jų, kaip akcininkų, veiksmus nėra galimas.
27.2. Teismas išsamiai ir pagrįstai argumentavo, kodėl atsakovo E. P., kaip bendrovės valdybos nario, veiksmai nėra sietini su UAB „Alzida“ akreditacijos panaikinimu.
27.3. Įvairiais laikotarpiais UAB „Alzida“ valdybos nare buvo (ir yra) arba pati ieškovė, arba jos sutuoktinis; beveik metus ieškovės sutuoktinis netgi vadovavo UAB „Alzida“, nors tuo pačiu buvo ir kitos įmonės direktoriumi, taip pažeisdamas viešąjį interesą.
27.4. Ieškovė buvo UAB „Alzida“ technikos vadovė, kokybės vadybininkė bei direktoriaus pavaduotoja, kurios esminės pareigos buvo susijusios su atsakomybe už laboratorinių bandymų veiklą, tačiau pirmiausia dėl ligos, o vėliau dėl atostogų ieškovė nebuvo darbe, o savo įgaliojimų, kurių pagrindu būtų galima atlikti veiksmus dėl Nacionalinio akreditacijos biuro nustatytų trūkumų ištaisymo, ji niekam neperdavė.
27.5. Konsultacinėje išvadoje skaičiuojamas galimas žalos dydis, nulemtas esą neteisėtų veiksmų, kurie nėra tyrimo objektas, todėl bent į vieną klausimą specialistas atsakymo negalėjo duoti.
27.6. Teismas pagrįstai specialisto konsultacinę išvadą vertino kaip nepatikimą įrodymą.
28. 2021 m. rugpjūčio 9 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės L. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
29. 2022 m. balandžio 8 d. apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovės L. D. rašytiniai paaiškinimai.
30. 2022 m. balandžio 11 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės L. D. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
31. 2022 m. balandžio 27 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovo E. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų kartu su jas pagrindžiančiais dokumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų priėmimo
22. Prieš bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Ieškovė nurodė, kad rašytinius paaiškinimus teikia įvertinusi atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
23. Rašytiniuose paaiškinimuose teisingai nurodyta, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kita vertus, teismų praktikoje rašytinių paaiškinimų, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, pateikimas apeliaciniame procese yra ribojamas, kadangi CPK normos, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, nenumato apsikeitimo jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022 19 punktą).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė rašytinius paaiškinimus pateikė atsikirsdama į atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, todėl tokio turinio rašytiniai paaiškinimai negali būti priimami.
25. Atsakovas A. S. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis apie ieškovės sutuoktinio ir konsultacinę išvadą parengusio specialisto R. B., kuria (išvada) buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, tarpusavio ryšius, t. y. kad ieškovės sutuoktinis ir išvadą rengęs specialistas kartu studijavo toje pačioje mokymo įstaigoje. Teikdamas tokius duomenis atsakovas A. S. nurodė, kad jie gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
26. CPK 314 straipsnyje yra nustatyti ribojimai teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme – atsisakoma priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Atsakovas A. S. pirmosios instancijos teisme neteikė įrodymų apie ieškovės sutuoktinio ir specialisto R. B. tarpusavio ryšius jų mokymosi (studijų) metu. Byloje nėra duomenų, kad leidinys, kurio ištrauka apeliacinės instancijos teismui pateikta kartu su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, buvo išleistas ar galėjo būti gautas tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas A. S. pirmosios instancijos teisme teikė atsikirtimus apie galimą specialisto R. B. neobjektyvumą dėl jo sąsajų su ieškove (pavyzdžiui, kad specialistas kaip auditorius audituoja ieškovės šeimos valdomas įmones). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, todėl atsakovo A. S. pateikti duomenys, kaip nauji įrodymai, nepriimami.
Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį apimties
28. Šioje byloje ieškovė (apeliantė) pareiškė reikalavimus dėl žalos trečiajam asmeniui LUAB „Alzida“ padarymo atsakovų, kaip bendrovės valdymo organų narių ir akcininkų, veiksmais.
29. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta akcininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABĮ 16 straipsnio 1 straipsnio 5 punkte numatytas specialus išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys tretiesiems asmenims, juo suteikiama akcininkui locus standi (teisė kreiptis į teismą) ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo. Akcininkas išvestinį ieškinį gali pateikti tik dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių, stebėtojų tarybos narių padarytos žalos bendrovei atlyginimo, tačiau negali reikšti išvestinio ieškinio, kai tretieji asmenys padaro bendrovei žalą, pavyzdžiui, nesąžiningos konkurencijos veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 96–97 punktai ir juose nurodyta praktika). Tai reiškia, kad ieškovė (apeliantė), būdama LUAB „Alzida“ akcininke, turi teisę ieškinį reikšti atsakovams tik kaip bendrovės valdymo organų nariams (valdybos nariams, bendrovės vadovui). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik tuos ieškovės argumentus, kurie susiję su atsakovų, kaip LUAB „Alzida“ valdymo organų narių, veiksmais.
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė (apeliantė) neturi teisės reikšti specialaus išvestinio ieškinio bendrovės akcininkams, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovų, kaip bendrovės akcininkų veiksmais, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.
Dėl nustatyto neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, fakto
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtintos normos, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rūpestingumo, lojalumo) juridiniam asmeniui, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame CK straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
32. Teismų praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civilinė atsakomybė, tai yra pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas šiai atsakomybei kilti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019 52 punktą).
33. Įvertinęs įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-30-56/2019, konstatuotas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes (CPK 182 straipsnio 3 punktas), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės L. G., kaip bendrovės vadovės ir valdybos narės, atsakovo A. S., kaip valdybos nario, veiksmai buvo neteisėti (šių atsakovų veiksmais buvo sutrikdyta bendrovės veikla, jų priimti sprendimai buvo ekonomiškai nepagrįsti, veiksmai prieštaravo bendrovės tikslui siekti pelno). Apskųstame sprendime teismas atsakovų neteisėtais veiksmais pripažino tai, kad: 1) 2017 m. kovo 13 d. atsakovė L. G. priėmė įsakymą, kuriuo uždraudė darbuotojams iš klientų priimti naujus užsakymus; 2) 2017 m. kovo 24 d. UAB „Alzida“ valdybos nariai L. G. ir A. S. priėmė sprendimą stabdyti bendrovės veiklą ir atleisti darbuotojus; 3) atsakovės L. G. neveikimas, nesiimant visų tinkamų priemonių pašalinti kompetentingų institucijų nustatytus trūkumus, lėmė UAB „Alzida“ akreditacijos bei licencijos panaikinimą. Tik ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriame pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovų neteisėtų veiksmų konstatavimo nėra kvestionuojamos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių išvadų plačiau nevertina ir atsakovų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo fakto neanalizuoja.
Dėl atsakovo E. P. veiksmų (ne)teisėtumo
34. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės (apeliantės) aiškinimu dėl atsakovo E. P. veiksmų neteisėtumo. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2017 m. gegužės 9 d. vykusio bendrovės valdybos posėdžio metu buvo nuspręsta atidėti klausimo dėl nustatytų bendrovės veiklos trūkumų nagrinėjimą iki L. G. bus perduoti visi bendrovės dokumentai ir turtas bei valdybos nariai bus supažindinti su dokumentais, savaime neįrodo E. P. veiksmų neteisėtumo. Apeliaciniame skunde atsakovo E. P., kaip bendrovės valdybos nario, veiksmų neteisėtumas susietas su tuo, kad E. P. nesiėmė reikiamų veiksmų ištaisyti Nacionalinio akreditacijos biuro nustatytiems pažeidimams ir trūkumams, nes valdybos 2017 m. gegužės 9 d. posėdyje balsavo už kito valdybos nario pasiūlymą atidėti akreditacijos atnaujinimui reikalingus veiksmus ir šio klausimo nagrinėjimo vėliau taip ir neatnaujino. Atsikirsdamas į ieškovės apeliacinio skundo argumentus atsakovas E. P. pažymėjo, kad valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, be to, jokia teisės norma neįpareigoja valdybos (jos) narių spręsti su kasdiene ūkine juridinio asmens veikla susijusių klausimų.
35. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
36. Atsakovo E. P. atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai akcentuota, kad ABĮ 34 straipsnyje apibrėžta bendrovės valdybos kompetencija neapibrėžia valdybos pareigos spręsti klausimus, susijusius su bendrovės įprastinės veiklos sąlygų (tame tarpe akreditacijos, licencijos teisės išsaugojimo) užtikrinimu. Apeliaciniame skunde nekonkretizuotas teisinis pagrindas, kuris sukurtų pareigą atsakovui E. P., kaip valdybos nariui, imtis veiksmų ištaisyti Nacionalinio akreditacijos biuro nustatytiems pažeidimams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. P., kaip bendrovės valdybos nario, balsavimas valdybos 2017 m. gegužės 9 d. posėdyje už sprendimą atidėti klausimo dėl veiksmų, reikalingų bendrovės akreditacijai, svarstymą iki bus gauta išsamesnė informacija ir duomenys (bendrovės dokumentai), savaime negali būti laikomas neteisėtu veiksmu.
37. Nenustačius tam tikros asmens pareigos (kylančios iš sutarties, įstatymo ar bendro pobūdžio pareigos) pažeidimo, negali būti konstatuojamas asmens veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.246 straipsnio normų prasme. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį atsakovo E. P. atžvilgiu tuo pagrindu, kad nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas).
Dėl žalos vertinimo
38. Ieškovė (apeliantė) trečiojo asmens LUAB „Alzida“ patirtą žalą įrodinėjo UAB „Forensic and investigation services“ specialisto R. B. parengtu 2021 m. kovo 2 d. tyrimo aktu (konsultacine išvada). Ieškovės (apeliantės) nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą specialisto išvadą bei teismo posėdyje specialisto teiktus paaiškinimus, supainiojo ekonominius nuostolius negauto grynojo pelno pavidalu su kitų metodų taikymo būdu (turint tikslą sudaryti metinius finansinius rinkinius) skaičiuojamais bendrovės kasmetiniais grynojo pelno rezultatais.
39. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
40. Į bylą pateiktoje 2021 m. kovo 2 d. išvadoje (ekspertinio tyrimo aktas–konsultacinė išvada) Nr. 21-18 specialistas į užduotą klausimą – „Kokius ekonominius nuostolius per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. dėl negautų pajamų patyrė LUAB „Alzida“ dėl to, kad bendrovė sustabdė savo veiklą, neteko savo veiklos akreditacijos ir atitinkamai prarado klientų užsakymus?“ – atsakė, kad LUAB „Alzida“ per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. patyrė 210 437 Eur ekonominių nuostolių negauto grynojo pelno pavidalu. Skaičiuodamas ekonominius nuostolius specialistas taikė formulę: Negautos pajamos – Nepatirtos (inkrementinės) sąnaudos = Negautas pelnas. Negautų pajamų apskaičiavimui specialistas pasirinko „prieš ir po“ metodą – šis metodas palygina bendrovės veiklos rezultatus prieš įvykį ar veiksmą, dėl kurio buvo negautas pelnas, su bendrovės veiklos rezultatais po įvykio ar veiksmo. Negautų pajamų skaičiavimo metodo pasirinkimas motyvuotas tuo, kad yra turima istorinė bendrovės pajamų informacija (2011–2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos). Nepatirtų sąnaudų apskaičiavimui specialistas pasirinko nestatistinį rodiklių analizės būdą, pagal kurį sąnaudos priskiriamos proporcingai kokiam nors pasirinktam veiksniui.
41. 2021 m. kovo 2 d. specialisto išvadoje pagal UAB „Alzida“ pajamų (pelno) ataskaitas nustatytos bendrovės pardavimų pajamos 2011–2016 m. laikotarpiu ir konstatuota, kad bendrovė dirbo stabiliai, o bendrovės pardavimų pajamos kasmet buvo tarp 200 000 Eur ir 300 000 Eur. Ekonominių nuostolių apskaičiavimui specialistas nustatė aritmetinį UAB „Alzida“ metinių pardavimo pajamų vidurkį 2011–2016 m. laikotarpiu – 240 920 Eur. Specialistas pažymėjo, kad ekonominių nuostolių skaičiavimo laikotarpį sudaro visi 2017 metai ir 2018 metų 86 dienos. Specialistas darė prielaidą, kad nesant pažeidimo, įmonė būtų veikusi taip pat gerai kaip vidutiniškai veikė 2011–2016 m. (gavusi tiek pat pajamų, kiek vidutiniškai gaudavo ankstesnių penkerių metų laikotarpiu), todėl, specialisto skaičiavimu, UAB „Alzida“ pardavimo pajamos būtų buvę 240 920 Eur 2017 metais ir 56 765 Eur per analizuotą 2018 metų laikotarpį.
42. Ieškovės (apeliantės) pasitelktas specialistas, vertindamas bendrovės nepatirtas sąnaudas, suskaičiavo UAB „Alzida“ 2011–2016 m. patirtų veiklos sąnaudų bei pardavimo savikainos metinius aritmetinius vidurkius. Darydamas prielaidą, kad UAB „Alzida“ 2017 metais ir per 2018 metų 86 dienas savo veikloje būtų patyrusi tokias pat sąnaudas, kokios buvo vidutinės ankstesnio laikotarpio sąnaudos, specialistas suskaičiavo, jog nurodytu laikotarpiu UAB „Alzida“ būtų patyrusi 286 727 Eur dydžio sąnaudas. Iš apskaičiuotų sąnaudų, kurios galėjo būti bendrovės patirtos, jei veikla būtų vykdyta taip pat kaip vidutiniškai gerai, kaip buvo vykdyta ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, specialistas atėmė UAB „Alzida“ 2017 m. ir 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 27 d. laikotarpiu realiai patirtas faktines sąnaudas. Specialisto išvadoje neatskleista, dėl kokios priežasties skaičiuojant pažeidimo nebuvimo atveju bendrovės tikėtinai patirtinas veiklos sąnaudas, buvo atsižvelgta į konkrečias bendrovės faktiškai patirtas išlaidas. Teismo 2021 m. gegužės 17 d. posėdyje apklaustas specialistas nurodė, kad pagal Europos Komisijos praktikinį vadovą, siekiant nustatyti prarasto pelno sąnaudas, reikia atimti sąnaudas, kurių įmonė išvengė dėl mažesnės gamybos apimties, nebūtina nustatyti visų sąnaudų, o tik įvertinti tas sąnaudas, kurios nebūtų patirtos, jei nebūtų pažeidimo, o pagal specialiąją literatūrą dar reikia atimti ir tas sąnaudas, kurios buvo patirtos ir kurios nebūtų buvusios patirtos, jei nebūtų pažeidimo. Be to, specialistas įvertino tai, kokį pelno mokestį UAB „Alzida“ būtų sumokėjusi tuo atveju, jei būtų gavusi 240 382 Eur pajamų ir patyrusi 230 197 Eur veiklos sąnaudų bei 1 855 Eur pardavimų savikainą (specialisto skaičiavimu, pelno mokestis būtų sudaręs 1 250 Eur).
43. Apeliaciniame skunde prašomą priteisti žalą ieškovė (apeliantė) įvardijo kaip bendrovės „ekonominius nuostolius negauto grynojo pelno pavidalu“. Teismo 2021 m. gegužės 17 d. posėdyje apklaustas specialistas paaiškino, kad situaciją vertino ne teisiniu aspektu, bet siekdamas apskaičiuoti negautą pelną (ekonomine prasme tikslesnis terminas – negauta nauda), o šiuo atveju jis (pelnas) paskaičiuotas kaip dviejų scenarijų (be pažeidimo scenarijaus ir faktinio scenarijaus) skirtumas. Susipažinus su 2021 m. kovo 2 d. specialisto išvada matyti, kad specialistas skaičiavimuose neatsižvelgė į tai, kad dalis sąnaudų įmonėje yra patiriamos nepaisant to, ar veikla vykdoma ar ne (pavyzdžiui, nuomos išlaidos), todėl tokios sąnaudos galėjo būti įtrauktos du kartus – tiek į teoriškai apskaičiuotų sąnaudų dydį, tiek faktiškai įmonės patirtų sąnaudų dydį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo 2021 m. gegužės 17 d. posėdyje specialistas patvirtino, kad jam nebuvo pateikti visi pirminiai LUAB „Alzida“ dokumentai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks skaičiavimas, kai iš teoriškai apskaičiuotų sąnaudų atimamos faktiškai patirtos išlaidos (neatsižvelgiant į tai, kiek faktinių sąnaudų apima teoriškai apskaičiuotos sąnaudos), netinkamas nustatant negautą įmonės pelną, kai įmonė nebevykdo veiklos, nes neįmanoma atsižvelgti į įmonės faktiškai gautas pajamas (kadangi tokių pajamų nėra) skaičiuojant negautas įmonės pajamas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdyje specialistas pateikė paaiškinimus, jog tyrimo užsakovas jam nebuvo atskleidęs aplinkybės apie LUAB „Alzida“ akcininkų 2016 m. kovo 30 d. priimtą sprendimą likviduoti bendrovę, kas reiškia, kad specialistas neturėjo galimybės įvertinti, ar nebūtų tinkamesnis prarastos naudos skaičiavimas lyginant ne istorines bendrovės gautas grynąsias pajamas, bet paskutinio faktinei situacijai artimiausio laikotarpio (2016 m.) grynąsias pajamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors į bylą pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, jog buvo taikyta formulė, skirta apskaičiuoti negautą pelną, tačiau iš tikrųjų suskaičiuotas ne tik tikėtinas LUAB „Alzida“ negautas pelnas, bet apskaičiuotas dydis apima ir šios bendrovės sąnaudas, kurios įprastai būdavo padengiamos iš vykdant veiklą gautų pajamų.
44. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas suklydo sutapatindamas bendrovės grynąjį pelną, kuris apskaičiuojamas metinėse finansinėse ataskaitose, su ieškovės prašomais atlyginti ekonominiais nuostoliais, tačiau pati ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde vartoja neaiškius ir netikslius terminus. Susipažinus su bylos medžiaga, įvertinus į bylą pateiktą specialisto išvadą bei teismo posėdyje apklausto specialisto paaiškinimus, galima konstatuoti, kad ieškovės (apeliantės) prašomą atlyginti žalą iš esmės sudaro du komponentai – LUAB „Alzida“ faktiškai patirti nuostoliai (pelno (nuostolių) ataskaitose deklaruotas įmonės nuostolis, tai yra ginčui aktualiu laikotarpiu faktinės įmonės patirtos išlaidos, kurios būtų buvusios padengtos iš vykdant veiklą gaunamų pajamų) ir LUAB „Alzida“ negauta nauda (grynasis įmonės pelnas, kuris tikėtinai būtų gautas, jei įmonė būtų vykdžiusi veiklą).
45. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021 24 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018 35 punktas ir jame nurodyta praktika).
46. Spręsdamas dėl ieškovės (apeliantės) įrodinėjamo LUAB „Alzida“ ginčo laikotarpiu negautų pajamų realumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2016 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą likviduoti bendrovę, o likviduojama įmonė negali veikti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip veikė iki tokio akcininkų sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio akcininkų sprendimo priėmimas rodo, kad nebesiekta bendrovės veikimo normaliomis, įprastomis veiklos sąlygomis, neturėta ilgalaikių pelno gavimo tikslų. Dėl šios priežasties teismas negali remtis į bylą pateikta specialisto išvada, kurioje skaičiavimai atlikti neįvertinus esminių faktinių aplinkybių bei specialistui neturint galimybės atsižvelgti į konkrečias LUAB „Alzida“ patirtas sąnaudas. Be to, ieškovė (apeliantė) byloje neįrodinėjo, kad jos nurodytos LUAB „Alzida“ negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, pavyzdžiui, buvo numatyta ilgesnė nei vienerių metų įmonės likvidavimo proceso trukmė, per kurią planuota gauti panašaus dydžio pajamas kaip ir ankstesniais laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė bendrovės negautų pajamų, jų dydžio pagal kasacinio teismo suformuluotus netiesioginių nuostolių nustatymo kriterijus.
Dėl priežastinio ryšio
47. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta norma, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, o galima ir situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti, tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Spręsdamas ginčą, teismas išvadą dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, (ne)buvimo padaro atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-52-701/2021 42–43 punktai ir juose nurodyta praktika).
49. Nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti atsakovų L. G. ir A. S. veiksmai –uždraudimas darbuotojams priimti naujus užsakymus (2017 m. kovo 13 d. sprendimas), sprendimas stabdyti bendrovės veiklą ir atleisti darbuotojus (2017 m. kovo 24 d. sprendimas) bei neveikimas nesiimant priemonių pašalinti kompetentingų institucijų nustatytus veiklos trūkumus, lėmęs akreditacinio pažymėjimo ir licencijos panaikinimą. Byloje įrodinėjama žala – per laikotarpį nuo 2017 sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. LUAB „Alzida“ negautos pajamos.
50. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) išdėstė poziciją, kad jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų sprendimų ir veiksmų, LUAB „Alzida“ 2017–2018 m. toliau sėkmingai veiktų ir gautų pajamas bei pelną, o ne patirtų nuostolius. Atsakovai L. G. ir A. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė kitą LUAB „Alzida“ nuostolingo veikimo priežastį – atsakovai LUAB „Alzida“ pajamų negavimą 2017–2018 m. laikotarpiu siejo su LUAB „Alzida“ veiklos perkėlimu į kitą įmonę – UAB „Testlita“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Konstrukcijų bandymo centras“), kurios Vilniaus laboratorijos vadovė yra ieškovė (apeliantė) ir kurioje dirba buvę LUAB „Alzida“ darbuotojai, taip pat į kurią perėjo buvę LUAB „Alzida“ klientai. Šios atsakovų nurodytos aplinkybės gali būti tiek LUAB „Alzida“ pajamų negavimo priežastis, tiek LUAB „Alzida“ veiklos nevykdymo pasekmė, todėl tokios aplinkybės pačios savaime nepaneigia byloje nagrinėjamo priežastinio ryšio neegzistavimo (nebuvimo), tačiau į jas atsižvelgtina sprendžiant dėl atsakovų veiksmų, kaip būtinos žalos atsiradimo sąlygos (conditio sine qua non).
51. Šiame kontekste pažymėtina, kad UAB „Alzida“ akcininkų sprendimą likviduoti bendrovę ir bendrovės veiklos sustabdymą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip nurodyta šios nutarties 46 punkte, likviduojamos bendrovės veikla nebegali būti tokia pati, kokia buvo iki sprendimo likviduoti įmonę priėmimo. Ieškovė (apeliantė) nepateikė duomenų, kad 2017 m. pradžioje (iki atsakovų sprendimų 2017 m. kovo mėn. priėmimo) LUAB „Alzida“ gavo pajamas ir veikė pelningai. Tokia aplinkybė suponuoja vertinimą, kad nors neteisėti atsakovų L. G. ir A. S. veiksmai tikėtinai prisidėjo prie LUAB „Alzida“ pajamų negavimo fakto, tačiau konkretūs byloje nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai nebuvo esminė likviduojamos bendrovės nuostolingo veikimo priežastis.
52. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai galėtų būtų pakankama sąlyga atsirasti bendrovės žalai negautų pajamų pavidalu tik tuo atveju, jei nebūtų prieš tų veiksmų atlikimą priimto sprendimo likviduoti bendrovę. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nenustatytas teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų L. G. ir A. S. neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomos atlyginti žalos.
Dėl kitų skundo argumentų ir bylos procesinės baigties
53. Kadangi civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik esant visoms jos sąlygoms (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), padarius išvadą, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė prašomos priteisti žalos, taip pat nenustačius priežastinio ryšio, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo teiginių, susijusių su atsakovų kaltės vertinimu.
54. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas tiesiog gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Atsakovė L. G. pateikė duomenis apie 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovė L. G. pateikė duomenis, kad advokatui sumokėjo 1 200 Eur, todėl iš ieškovės (apeliantės) L. D. atsakovei L. G. priteisiamas visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
57. Atsakovas A. S. pateikė duomenis apie patirtas 1 694 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į skundą. Išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl išlaidų atlyginimas atsakovo A. S. naudai priteisiamas iš ieškovės (apeliantės) L. D..
58. Atsakovas E. P. duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė jau po bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės, t. y. teisėjų kolegijai priėmus nutartį dėl procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo (CPK 257, 302 straipsnių, 325 straipsnio 1 dalies nuostatos). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl nurodytos priežasties atsakovo E. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 694 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Tomas Venckus