Civilinė byla Nr. e2A-111-464/2020  

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00864-2018-4   

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 2.6.2.3.; 2.6.8.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Maris invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019 pagal ieškovų K. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Maris invest“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Antakalnio investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Jėgos rezervas“ ir bankrutavusiai kredito unijai ,,Centro taupomoji kasa“ dėl sutarčių pripažinimo nutrauktomis, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Prometis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai K. M. ir UAB ,,Maris invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami konstatavus, kad 2017 m. lapkričio 14 d. preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis jų vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukta dėl pirkėjų kaltės:

1.1.                      nutraukti atsakovės UAB „Jėgos rezervas“ 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytą sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Svetimo turto hipoteka. Bendroji hipoteka“ sutartį         Nr. DJ-6500, kuria atsakovės BKU Centro taupomoji kasa naudai įkeistas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0901 ha ploto sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

1.2.                      nutraukti atsakovės BUAB ,,Antakalnio investicijos“ 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytą sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Jungtinė hipoteka. Svetimo turto hipoteka“ sutarties Nr. DJ-6502 dalį, kuria atsakovės BKU Centro taupomoji kasa naudai įkeistas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini));   

1.3.                      priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.     

2.       Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovai (pardavėjai) su trečiuoju asmeniu UAB ,,Prometis“ sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria siekė sukurti prielaidas pagrindinei turto pirkimo–pardavimo sutarčiai ateityje sudaryti, t. y. ieškovas K. M. siekė parduoti trečiajam asmeniui žemės sklypą, o ieškovė UAB ,,Maris invest“ – ginčo butus. Šią sutartį pasirašiusios šalys ir atsakovės UAB ,,Jėgos rezervas“ bei BUAB ,,Antakalnio investicijos“ 2017 m. lapkričio 15 d. sudarė susitarimą dėl 2017 m. lapkričio 14 d. preliminarios turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo trečiasis asmuo UAB ,,Prometis“ savo, kaip pirkėjos, teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą perleido atsakovei UAB ,,Jėgos rezervas“, o teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei BUAB ,,Antakalnio investicijos“. Atsakovės UAB ,,Jėgos rezervas“ ir BUAB ,,Antakalnio investicijos“ kreipėsi į atsakovę BKU Centro taupomoji kasa dėl kreditų ginčo turtui įsigyti suteikimo. Kredito davėjai pareikalavus, ginčo turtas buvo įkeistas jos naudai pagal 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytas sutartinės hipotekos ,,Maksimalioji hipoteka. Svetimo turto hipoteka. Bendroji hipoteka“ sutartis Nr. DJ-6500 ir Nr. DJ-6502.

3.       Ieškovų teigimu, atsakovės nustatytu terminu sutartos turto kainos jiems nesumokėjo, todėl, vadovaudamiesi preliminariosios sutarties 9.3 ir 19 punktais, jie sutartį 2018 m. balandžio 3 d. pranešimu vienašališkai nutraukė nuo 2018 m. balandžio 6 d. dėl pirkėjų kaltės, t. y. dėl padaryto esminio sutarties pažeidimo. Tokiu atveju pripažintinos nutrauktomis ir hipotekos sutartys, kurių, kaip akcesorinės (šalutinės) prievolės, susijusios su pagrindine, galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo – nutraukus pagrindinę sutartį, nutrauktinos ir šalutinės, neatsiejamos nuo pagrindinės sutartys.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovų K. M. ir UAB ,,Maris invest“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą; priteisė iš ieškovų atsakovei BKU Centro taupomoji kasa po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų; šiam sprendimui įsiteisėjus panaikino teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.    

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 4 dalį, hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo. CK 4.176 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti reikalavimai hipotekos sandorio turiniui, vienas iš šių reikalavimų – turi būti nurodyta konkreti hipoteka užtikrinama prievolė.  

6.       Todėl spręsdamas dėl reikalavimo nutraukti hipotekos sutartis, teismas visų pirma išanalizavo kiekvienos iš jų turinį. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. hipotekos sutartyje Nr.  DJ-6502 skolininke yra nurodoma atsakovė BUAB „Antakalnio investicijos“, kreditore – BKU Centro taupomoji kasa, įkaito davėja – ieškovė UAB „Maris invest“, o įkeičiamu turtu – trys butai, įskaitant ir ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Hipotekos sutarties                   7 punkte apibrėžta, kad hipoteka yra užtikrinami skolininkės (atsakovės BUAB ,,Antakalnio investicijos“) įsipareigojimai, kylantys iš 2017 m. lapkričio 14 d. sudarytos teisių perleidimo sutarties Nr. 1/2017/11/14.

7.       Iš hipotekos sutartyje nurodytos 2017 m. lapkričio 14 d. teisių perleidimo sutarties                         Nr. 1/2017/11/14, kurią į bylą pateikė atsakovė BKU Centro taupomoji kasa, teismas nustatė, kad ja atsakovė BKU Centro taupomoji kasa perleido atsakovei BUAB „Antakalnio investicijos“ reikalavimo teises į VŠĮ „Tarptautinis autoverslo konsultavimo centras“                       149 569,16 Eur skolinį įsipareigojimą, atitinkamai, atsakovė BUAB „Antakalnio investicijos“ įsipareigojo tokią sumą sumokėti atsakovei BKU Centro taupomajai kasai.

8.       Tokias aplinkybes nustatęs teismas priėjo prie išvados, kad tarp šios hipotekos sutarties Nr. DJ-6502 šalių susiklostę sutartiniai santykiai niekaip nėra susiję su ieškovų įvardijama 2017 m. lapkričio 14 d. preliminariąja sutartimi ar 2017 m. lapkričio 15 d. susitarimu dėl preliminariosios sutarties, nes ieškovė UAB „Maris invest“ įkeitė jau priklausiusį nekilnojamąjį turtą užtikrindama atsakovės BUAB „Antakalnio investicijos“ skolinius įsipareigojimus pagal teisių perleidimo sutartį Nr. 1/2017/11/14, o ne pagal preliminariąją sutartį ar susitarimą dėl preliminariosios sutarties. Tokiu atveju teismas pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl hipotekos sutarties Nr. DJ-6502 nutraukimo nenustatė.

9.       Teismas taip pat įvertino ir 2017 m. lapkričio 16 d. hipotekos sutarties Nr. DJ-6500 turinį, kurioje skolininke nurodyta atsakovė UAB „Jėgos rezervas“, kreditore – atsakovė BKU Centro taupomoji kasa, o įkaito davėjais – ieškovai UAB „Maris invest“ ir K. M., įkeičiamu turtu – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ir pagal šios hipotekos sutarties 7 punktą hipoteka buvo užtikrinti ne preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties ar susitarimo vykdymas, bet skolininkės, t. y. atsakovės UAB ,,Jėgos rezervas“, įsipareigojimai, kylantys iš 2015 m. birželio 9 d. kreditavimo sutarties Nr. P15/00029.

10.       Šioje atsakovės BKU Centro taupomoji kasa pateiktoje 2015 m. birželio 9 d. kreditavimo sutartyje Nr. P15/00029 yra nurodoma, kad BKU Centro taupomoji kasa suteikia atsakovei UAB „Jėgos rezervas“ 140 000 Eur kreditą bendrovės veiklai finansuoti. Todėl teismas pripažino, kad ir pagal hipotekos sutartį Nr. DJ-6500 tarp jos šalių susiklostę sutartiniai santykiai nėra susiję su preliminariąja sutartimi ar susitarimu dėl preliminariosios sutarties. Ieškovai UAB „Maris invest“ ir K. M. įkeitė nekilnojamąjį turtą užtikrindami atsakovės UAB „Jėgos rezervas“ skolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, o ne pagal preliminariąją sutartį ar susitarimą dėl preliminariosios sutarties. Teismas pažymėjo dar ir tokią aplinkybę, kad šioje hipotekos sutartyje įvardijama kreditavimo sutartis buvo sudaryta dviem metais anksčiau, nei preliminarioji sutartis ar susitarimas dėl preliminariosios sutarties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovai K. M. ir UAB ,,Maris invest“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    

11.1.                      Teismas neištyrė ir neįvertino teisingam bylos išsprendimui lemiamą įtaką turinčio rašytinio įrodymo – 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovės BKU Centro taupomieji kasa preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties užtikrinimo garantijos Nr. 1-20/11/2017, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktus, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.    

11.2.                      Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymo 2 straipsnis finansinę garantiją apibrėžia kaip finansų įstaigos įstatymo nustatyta tvarka suteiktą garantiją, kuria neatšaukiamai įsipareigojama išmokėti garantijoje nustatytą pinigų sumą, jeigu bus įvykdytos visos garantijos nurodytos sąlygos. Šią garantiją atsakovė BKU Centro taupomoji kasa 2017 m. lapkričio 20 d. išdavė ieškovei UAB ,,Maris invest“ būtent dėl sudarytų 2017 lapkričio   14 d. preliminariosios sutarties ir 2017 m. lapkričio 15 d. susitarimo. Šis dokumentas paneigia atsakovės BKU Centro taupomosios kasa atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei parodo, kad būtent 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašyta preliminariąja turto pirkimo–pardavimo sutartimi numatytas įkeičiamo turto įsigijimas atsakovo naudai, bei įsipareigojimas už minėtą turtą (butus ir sklypą) atsiskaityti su ieškovais.    

11.3.                      Teismo nepagrįstai neįvertintas garantijos sandoris pilna apimtimi atskleidžia ieškovų nurodytą sutartinių santykių turinį, grindžiamą preliminariąja turto pirkimo–pardavimo sutartimi. Dėl šios priežasties sprendimas nemotyvuotas ir neteisingas.

11.4.                      Byloje nustatytos aplinkybės, kad pagal skolininkų kredito sutartis buvo pateikta ir daugiau kredito gražinimo užtikrinimo priemonių, įkeistas kitas nekilnojamasis turtas, kredito gavėjai vykdė prekybą ir turto apyvartą, kas atitinka ieškovų įrodinėjamas aplinkybes kad bendrajam įmonės veiklos finansavimui galėjo būti panaudotos kredito lėšos, siekiant kartu įsigyti pagal preliminariąją sutartį ir ieškovų turtą. Išsamių aplinkybių dėl galiojančių kito (ne ieškovų) turto įkeitimo atsakovai byloje neatskleidė, taip pat neįrodė, kad išieškojimas, nutraukiant kredito sutartis, iš jų negalimas. 

12.       Atsakovė BKU Centro taupomoji kasa atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:     

12.1.                      Garantija, kaip į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, laikantis CPK nustatytos tvarkos buvo tiriamas ir šalys dėl jo pasisakė 2019 m. vasario 1 d. teismo posėdyje. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną ieškinio argumentą.

12.2.                      Niekuo nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad 2015 m. birželio 9 d. kredito sutarties                                   Nr. P15/00029, sudarytos su atsakove UAB „Jėgos rezervas“, pagrindas buvo turto pagal preliminariąją sutartį finansavimas, kadangi preliminarioji sutartis ir susitarimas dėl preliminariosios sutarties buvo sudaryti praėjus daugiau kaip dvejiems metams po šios kredito sutarties sudarymo. Visa kredito suma pagal 2015 m. birželio 9 d. kredito sutartį kredito gavėjui buvo išmokėta dar 2015 m. birželio 10 d.    

12.3.                      Jokios teisinės reikšmės neturinčiu laikytinas faktas, kad 2015 m. birželio 9 d. kredito sutarties vykdymas taip pat užtikrintas ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Prievolės pagal 2017 m. lapkričio 14 d. teisių perleidimo sutartį ir 2015 m. birželio 9 d. kredito sutartį, kurios yra užtikrintos ginčo hipotekomis, nėra įvykdytos, todėl nėra jokio pagrindo nutraukti ar išregistruoti ginčijamus hipotekos sandorius.  

12.4.                      Ieškovų siekis susieti 2017 m. lapkričio 20 d. garantiją Nr. 1-20/11/2017 su ginčijamomis hipotekos sutartimis yra visiškai nepagrįstas, kadangi hipoteka, kaip daiktinė teisė, kuria užtikrinama pagrindinė turtinė prievolė (CK 4.170 str.) ir garantija (CK 6.90 str.), kuria taip pat užtikrinama pagrindinė prievolė, yra atskiros ir savarankiškos prievolės, taigi, bet kokie bandymai jas susieti yra visiškai nepagrįsti. Be to, 2017 m. lapkričio 20 d. garantija yra pasibaigusi, ieškovė UAB „Maris invest“, t. y. garantijos gavėja, per garantijos galiojimo terminą jokių veiksmų, susijusių su jų teisių pagal šią garantiją, nesiėmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

13.       CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, o ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Teisminių procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai lemia, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). 

14.       Kadangi apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, apeliacinės instancijos teismas ginčą nagrinėja ne iš naujo, bet atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kuriais grindžiamas priimto teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, kitaip tariant, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų faktinių bei teisinių jo ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia, todėl pasisako tais klausimais, kurie keliami apeliaciniame skunde, t. y. dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą, dėl, apeliantų nuomone, teismo nevertinto itin svarbaus ir šalių tikruosius santykius leidžiančio identifikuoti dokumento (garantijos) bei jo įrodomosios reikšmės, dėl skundžiamame sprendime padarytų išvadų, kad prašomais teismo nutraukti hipotekos sandoriais nebuvo užtikrintas apeliantų iniciatyva nutrauktų preliminariosios turto pirkimo–pardavimo ir dėl jos sudaryto susitarimo vykdymas, (ne)teisingumo.       

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą          

15.       Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu visų pirma grindžia CPK įtvirtinto įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo argumentais, apeliaciniame skunde teigdami, kad teismas neištyrė ir neįvertino atsakovės BKU Centro taupomoji kasa 2017 m. lapkričio 20 d. išduotos garantijos Nr. 1-20/11/2017, nepasisakė dėl jos sąsajų su preliminariąja turto pirkimo–pardavimo sutartimi, o dėl to teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.  

16.       Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Nurodęs, kokias aplinkybes nustatė, teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentuoti, kurios įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir / ar kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei nurodyti kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra susiję su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22–23 punktai).

18.       Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

19.       Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, net ir pabrėždamas teismo sprendimo argumentavimo svarbą, būtinumą motyvuojamoje dalyje pagrįsti teismo padarytas išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje, vertindamas teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtaką jo pagrįstumui bei teisėtumui aptariamo įstatymų leidėjo įtvirtinto reikalavimo (motyvuoti sprendimą) neaiškina kaip reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta tik į kai kuriuos ieškinio ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

20.       Apeliantų pozicija, kad teismo sprendimas yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų), stokoja pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokius teisiškai reikšmingus faktus, susijusius su šalių sutartiniais santykiais, jis nustatė, aptarė teisinį reglamentavimą, kuriame hipotekos sandorio galiojimas siejamas su pagrindinės sutarties galiojimu, įvertino bei sprendime aptarė tiek ginčijamų hipotekos sandorių, tiek ir tų prievolių, kurios pačiuose hipotekos lakštuose nurodomos kaip užtikrinamos šia hipoteka, turinį, padaręs išvadą, kad hipotekos sandoriais nebuvo užtikrintas tų prievolių, su kuriomis hipotekos galiojimą sieja patys apeliantai, įvykdymas. Todėl apeliantų reikalavimus nutraukti hipotekos sandorius, šiems vienašališkai nutraukus sutartis, kurios nebuvo užtikrintos ginčo hipotekomis, pripažino nepagrįstais ir juos atmetė.

21.       Tokia aplinkybė, kad teismas sprendime atskirai neaptarė tik vieno iš bylos dokumentų, savaime nereiškia, kad teismas šio įrodymo pagrindinių ir akcesorinių (šalutinių) prievolių sąsajumo kontekste nevertino ar kad šis trūkumas lemia teismo sprendimo panaikinimą dėl jo nemotyvavimo. Jeigu šis apeliantų akcentuojamas dokumentas (garantinis raštas) būtų teikęs pagrindą teismui padaryti kitokią išvadą dėl hipoteka užtikrintų pagrindinių prievolių, tai teismas būtų apie tai sprendime neabejotinai pasisakęs bei nurodęs, kokiais bylos įrodymais ją pagrindžia. Priešingo teismo sprendimo turinio (jo motyvavimo) vertinimo nesuponuoja ir tai, kad apeliantai nesutinka su padaryta išvada, jog hipotekos sandorių galiojimas nesusijęs su tų sandorių, kuriuos vienašališkai nutraukė apeliantai, galiojimu, nes ne šių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.                

Dėl garantijos reikšmės hipotekos sandorių galiojimui  

22.       Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą.

23.       Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis).

24.       Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius. Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš viešųjų varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis).

25.       Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo, tokia taisyklė nustatyta CK 4.170 straipsnio 4 dalyje. Būtent šia taisykle savo reikalavimus byloje grindė ir apeliantai, teigdami, kad jie nuo 2018 m. balandžio 6 d. vienašališkai nutraukė jų ir trečiojo asmens UAB ,,Prometis“ 2017 m. lapkričio 14 d. sudarytą preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį bei 2017 m. lapkričio 15 d. sudarytą susitarimą dėl iš 2017 m. lapkričio 14 d. preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties trečiajam asmeniui UAB ,,Prometis“ kylančių pirkėjos teisių į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo, atitinkamai, atsakovėms UAB ,,Jėgos rezervas“ ir BUAB ,,Antakalnio investicijos, pirkėjoms neatsiskaičius, taigi šie sandoriai jau negalioja. Todėl yra įsitikinę, kad negalioja ir minėto turto įkeitimas hipoteka atsakovei BKU Centro taupomoji kasa už paskolą, gautą jam įsigyti pagal 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytas sutartinės hipotekos ,,Maksimalioji hipoteka. Svetimo turto hipoteka. Bendroji hipoteka“ sutartis Nr. DJ-6500 ir Nr. DJ-6502.     

1.       Kadangi svetimo turto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis), svarbu nustatyti, kokį konkrečiai skolinį svetimo asmens įsipareigojimą turto savininkas užtikrina. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad hipotekos lakštuose aiškiai yra nurodytos visiškai kitos, nei tvirtina apeliantai, pagrindinės prievolės, kurias ir užtikrino ginčo hipotekos, t. y. tą pačią dieną, kaip ir preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis (2017 m. lapkričio 14 d.) sudarytas, bet visgi kitas – reikalavimo teisės perleidimo į VŠĮ „Tarptautinis autoverslo konsultavimo centras“ 149 569,16 Eur skolinį įsipareigojimą sandoris Nr. 1/2017/11/14, kurio šalys yra BKU Centro taupomoji kasa ir BUAB „Antakalnio investicijos“, bei gerokai anksčiau, nei preliminarioji sutartis, t. y. 2015 m. birželio 9 d., sudarytas kreditavimo sandoris Nr. P15/00029, kurios šalys yra BKU Centro taupomoji kasa ir UAB ,,Jėgos rezervas“.

2.       Minėta, kad hipotekos sandorio specifika (akcesorinė arba šalutinė prievolė, susijusi su pagrindine) suponuoja poreikį įvertinti pagrindinės prievolės galiojimą. Aplinkybės, kad pirmiau aptarti du pagrindiniai sandoriai, kurie ir buvo užtikrinti apeliantams priklausiusio turto hipoteka, jau yra įvykdyti, nutraukti arba dėl kitos priežasties negalioja, todėl pasibaigęs taip pat ir šalutinių prievolių galiojimas, byloje neįrodinėtos. Pažymėtina, kad patys apeliantai neneigia fakto, jog hipotekos lakštuose nėra įvardijamas jų sudarytos preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo ar dėl jos sudaryto susitarimo įvykdymo užtikrinimas, pastarųjų sutarčių sąsajas su hipotekos sandoriais grįsdami vien 2017 m. lapkričio 20 d. apeliantei UAB „Maris invest“ atsakovės BKU Centro taupomoji kasa išduota garantija Nr. 1-20/11/2017.

3.       CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tai paprastoji, sąlyginė garantija, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CPK 6.90 straipsnio 1 dalis).

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją. Dėl to garantijos kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

5.       Nagrinėjamu atveju garantinis raštas Nr. 1-20/11/2017 patvirtina BKU Centro taupomoji kasa (garanto) iki 2018 m. lapkričio 18 d. galiojusį besąlyginį pirmojo pareikalavimo įsipareigojimą apeliantei UAB „Maris invest“ sumokėti ne didesnę kaip 143 254 Eur sumą už UAB „Prometis“, šia garantija užtikrinant 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, bet nepatvirtina apeliantų įrodinėtų nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kad ši preliminarioji sutartis (ir dėl jos kitą dieną sudarytas susitarimas) buvo užtikrinta ginčo hipotekos sandoriais ar, juo labiau, nepatvirtina hipotekos galiojimo pasibaigimo apeliantams nutraukus preliminariąją sutartį.

6.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad garantija ir įkeitimas (hipoteka) yra savarankiškos prievolių užtikrinimo rūšys (šios nutarties 22 punktas), tad kiekvienas kreditorius, kurio interesai yra užtikrinti atitinkama prievolės rūšimi, gina juos savarankiškai. Taigi, aplinkybė, kad apeliantai galimai nepasinaudojo garantija (ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko, todėl dėl jos išsamiau nepasisakytina), bet nusprendė inicijuoti preliminariosios sutarties nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo (dėl neatsiskaitymo) (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), nesuponuoja vertinimo, kad hipoteka, kuri, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, nėra šalutine preliminariosios sutarties vykdymą užtikrinančia prievole, yra pasibaigusi būtent preliminariosios sutarties nutraukimu.

7.       Apeliacinio skundo argumentai, kad bylos šalis siejantys kompleksiniai teisiniai santykiai nuolat kito, buvo daugiau kredito gražinimo užtikrinimo priemonių, įkeistas ir kitas nekilnojamasis turtas, kredito gavėjai vykdė prekybą ir turto apyvartą, taigi jų veiklos finansavimui hipotekos turėtojos BKU Centro taupomoji kasa skirtos kredito lėšos galėjo būti panaudotos ir siekiant įsigyti pagal preliminariąją sutartį apeliantų turtą, įkeistą užtikrinant anksčiau suteiktą kreditą, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiškai aktualūs. Todėl nesutiktina ir su tokia apeliantų skunde daroma išvada, kad teismo sprendimas ydingas dėl visų turto įkeitimo aplinkybių neatskleidimo.

8.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, nepažeisdamas proceso ar materialiosios teisės normų, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9.       Apeliantai prašo priteisti 300 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir 1 765 Eur išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu, o atsakovė BUAB Centro taupomoji kasa – 1 452 Eur išlaidas, patirtas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Byloje dalyvaujantys asmenys pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

10.       Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), apeliantų skundą atmetus kaip nepagrįstą jų patirtos išlaidos jiems neatlygintinos. Taip pat apeliantams tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju prašymą pateikusios atsakovės BUAB Centro taupomoji kasa, patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.

11.       Atsakovės BUAB Centro taupomoji kasa prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius jų dydžius (Rekomendacijų 8.11. p.). Maksimali už tokio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas priteistina suma yra 1 261 Eur (970,30 Eur x 1,3). Šiuo atveju pagrindas nukrypti nuo maksimalių dydžių – išskirtinis bylos sudėtingumas ar jos apimtis, specialių žinių reikalingumas, teisinių klausimų naujumas – nenustatytas, todėl iš apeliantų atsakovei priteistinos Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių neviršijančios   1 261 Eur išlaidos, jas priteisiant lygiomis dalimis, t. y. po 630,50 Eur, iš kiekvieno jų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai kredito unijai Centro taupomoji kasa (juridinio asmens kodas 302595471) iš ieškovų K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Maris invest“ (juridinio asmens kodas 302707970) po 630,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.