Civilinė byla Nr. e2A-884-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00157-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2020 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristė“apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Demeksa“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Pentagras“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo bei pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pentagras“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Demeksa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kristė“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kristė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2019 m. kovo 8 d. vienašališką tarp ieškovės UAB „Kristė“ ir atsakovės UAB „Demeksa“ 2019 m. vasario 19 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. D2019/02/19 (toliau – Sutartis) nutraukimą neteisėtu ir priteisti 335000 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės UAB „Demeksa“.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. vasario 19 d. sudarė Sutartį, kuria UAB „Kristė“ įsipareigojo parduoti supjaustytą gabaritinį laivinį metalą, o UAB „Demeksa“ įsipareigojo sumokėti 80 Eur už vienos tonos metalo supjaustymą bei perduoti laivą „ALEKSANDER K“. Ieškovė siekė įgyti nuosavybės teise laivą kaip į nekilnojamąjį turtą, o ne metalo laužą. 2019 m. kovo 8 d. UAB „Demeksa“ pranešė, kad Sutartį laiko negaliojančia nuo 2019 m. kovo 8 d., nes UAB „Kristė“ sutarties nepasirašė ir nepateikė laivo„Euro Trans“ išregistravimo dokumentų. UAB „Demeksa“ nutraukusi sutartį, pradėjo demontuoti laivą „ALEKSANDER K“ ir ruošti jį pjaustymui į metalo laužą. Laivas nebėra tokios būklės koks buvo Sutarties sudarymo dieną, jo grąžinti į pradinę būklę neįmanoma, todėl UAB „Kristė“ buvo padaryta žala. Remiantis UAB „Velifera“ atliktu vertinimu, Sutarties pasirašymo metu laivo „ALEKSANDER K“ vertė buvo 410 000 Eur; laivo „Euro Trans“ – 75 000 Eur. UAB „Kristė“ neįgijus nuosavybės teisės į laivą „ALEKSANDER K“, patyrė 335 000 Eur nuostolius (410 000 Eur – 75 000 Eur).
3. UAB „Pentagras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia Sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-1157-524/2019). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-369-459/2020 ir Nr. e2-1157-524/2019 sujungtos į vieną.
4. Ieškovė nurodė, kad UAB „Demeksa“ surado UAB „Pentagras“ laivą „ALEKSANDER K“, tikslu išardžius jį, gauti metalo laužą, kurį pardavinėjo Multiprima Shipping Ltd. už 121 000 Eur. 2019 m. sausio 26 d. UAB „Demeksa“ sudarė su Multiprima Shipping Ltd. Laivo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis1); laivo pirkimą finansavo UAB „Pentagras“.2019 m. sausio 29 d.UAB „Pentagras“ ir UAB „Demeksa“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/02/2019 (toliau – Sutartis2), pagal kurią UAB„Pentagras“ iš UAB „Demeksa“ nupirko laivą už 121 000 Eur bei kurį UAB „Demeksa“ turėjo demontuoti į 600 tonų 0A gabaritinio laivinio pjaustyto metalo laužo ir jį pristatyti iki 2019 m. kovo 31 d. 2019 m. vasario 5 d. laivas buvo išregistruotas, nurodant, kad jis išardomas į metalo laužą. 2019 m. vasario 19 d. UAB „Demeksa“, nebūdama laivo savininke bei neturėdama laivo savininkės UAB „Pentagras“ sutikimo, pasirašė ginčo Sutartį. Prieš sudarant Sutartį jos šalims buvo žinoma apie Sutarties2 egzistavimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.307 straipsnio 1 dalį daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko ieškinį, tokį ieškinį pareiškė ieškovė. Sutartis prieštarauja ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 4.37 straipsnis, CK 4.48 straipsnio 1 dalis, CK 6.317 straipsnis bei CK 6.307 straipsnio 1 dalis), todėl yra niekinė ir negaliojanti pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, taip pat prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu UAB „Kristė“ ieškinį atmetė, o UAB „Pentagras“ ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia tarp UAB „Kristė“ bei UAB „Demeksa“ sudarytą Sutartį.
6. Teismas nurodė, kad UAB „Pentagras“ ir UAB „Demeksa“ siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, sudarius Sutartį2, kurios pagrindu UAB „Pentagras“ įgijo laivą „ALEKSANDER K“ savo nuosavybėn. Teismas nesutiko su UAB „Kristė“ argumentais, kad Sutartimi2 šalys susitarė dėl konkretaus kiekio laivinio metalo laužo nupirkimo, bet ne dėl paties laivo įsigijimo nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad Sutarties2 1.1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas yra laivas „ALEKSANDER K“, kurį UAB „Demeksa“ parduoda UAB „Pentagras“ ir kurį įsipareigoja supjaustyti į metalo laužą. Teismo vertinimu, UAB „Pentagras“ pirko ne bet kokį laivą, o būtent „ALEKSANDER K“, ir UAB „Demeksa“ įsipareigojo demontuoti, perduoti ir pristatyti supjaustytą būtent šį laivą. Teismas, atsižvelgdamas į šalių verslo specifiką, sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, kad Sutartyje2 vartojama sąvoka „metalo laužas“ reiškia ką kitą nei laivą „ALEKSANDERK“. Sutartyje1 buvo numatyta, kad laivas parduodamas išmontuoti jį, todėl vartojamos sąvokos yra identiškos, t. y. išmontavimui skirtas laivas „ALEKSANDER K“ ir yra „metalo laužas“. Teismas darė išvadą, kad tikrieji šalių ketinimai bei valia sudarant Sutartį2 buvo, kad UAB „Pentagras“ įsigytų laivą „ALEKSANDER K“, o ne konkretų kiekį laivinio metalo laužo.
7. Teismas,remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, kad UAB „Pentagras“ nuo 2019 m. vasario 4 d. buvo laivo „ALEKSANDER K“ savininkė ir Sutarties2 1.2.1 punktu, kuriuo šalys įtvirtino, jog UAB „Demeksa“negali perleisti, perduoti, parduoti ar kitaip naudotis laivu kitiems, tretiesiems asmenims be UAB „Pentagras“ raštiško sutikimo, darė išvadą, kad UAB „Demeksa“, nebūdama laivosavininke bei neturėdama laivo savininkėsUAB „Pentagras“ raštiško sutikimo, sudarė ginčo Sutartį su UAB „Kristė“, įsipareigodama perduoti bei perrašyti laivą „ALEKSANDER K“ UAB „Kristė“.Sudarant ginčo Sutartį šalims buvo žinoma apie Sutarties2 egzistavimą.
8. Teismas UAB „Kristė“ argumentus, kad ginčijama Sutartis negali būti pripažinta negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes UAB „Demeksa“ įsipareigojo perleisti laivą kaip laivo savininkės UAB „Pentagras“ įgaliotas asmuo (turintis leidimą ir sutikimą), laikė nepagrįstais. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įgaliojimo, kurio pagrindu atsakovei būtų suteikta teisė parduoti UAB „Pentagras“ nuosavybės teise priklausantį laivą, bet kito raštiško sutikimo ar leidimo, kaip tai numatyta Sutarties2 1.2.1 punkte, todėl sprendė, kad UAB „Pentagras“ nedavė sutikimo parduoti laivą. Teismas taip pat vertino, kad UAB „Kristė“ turėjo ne tik pasidomėti, kokią sutartį vykdo UAB „Demeksa“, bet ir vertinti sutarties sąlygas, kiek jos susijusios su ginčijama Sutartimi.
9. Teismasatmetė UAB „Demeksa“ argumentus, kad ginčijama Sutartis nebuvo sudaryta, kadangi nustatė, jog šalys Sutarties sąlygas suderino, Sutartį pasirašė ir buvo pradėjusios ją vykdyti (pradėjo pjaustyti laivą „Euro Trans“), tai patvirtina, kad Sutartis galiojo. Tai, kad sutartyje nebuvo uždėtas antspaudas ir vienas sutarties vienetas nebuvo iš karto grąžintas UAB „Demeksa“, teismas nevertino kaip Sutarties nepasirašymo ir neįsigaliojimo, nes antspaudas nėra privalomas sutarčių rekvizitas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad 2019 m. kovo 8 d. UAB „Demeksa“ pranešime nurodė, jog ginčijama Sutartis laikoma negaliojančia nuo 2019 m. kovo 8 d. Pranešimo turinys leido daryti išvadą, kad UAB „Demeksa“ laikė šią Sutartį sudaryta ir galiojančia, o nuo 2019 m. kovo 8 d. ją nutraukė. Pasak teismo, UAB „Demeksa“ paaiškinimai, kad jos atstovas A. J. neturėjo įgaliojimų pasirašyti Sutartį, vertinama kaip gynybinė pozicija, kuri nepaneigia Sutarties pasirašymo ir vykdymo faktų.
10. Teismas, remdamasis CK 6.317 straipsnio 1 dalimi, CK 4.48 straipsnio 1 dalimi, Sutarties2 1.2.1 punktu, atsižvelgdamas, kad UAB „Demeksa“, sudarydama ginčijamą Sutartį, neturėjo teisės parduoti jai nuosavybės teisės į nuo 2019 m. vasario 4 d. nebepriklausantį laivą „ALEKSANDER K“, Sutartį pripažino negaliojančia pagal CK 6.307 straipsnio 1 dalį.
11. Teismas, įvertinęs, kad CK 4.37 straipsnyje, CK 4.48 straipsnio 1 dalyje, CK 6.317 straipsnyje ar CK 6.307 straipsnyje numatyti reikalavimai yra imperatyvūs, kad ginčo Sutartis imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidė, UAB „Pentagras“ ieškinį tenkino, Sutartįpripažino niekine bei negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas, įvertinęs, kadpatenkinus UAB „Pentagras“ ieškinį, ginčijama Sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, todėl laikantis principo iš neteisės nekyla teisė(exiniuriaiusnonoritur), sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, todėl UAB „Kristė“ ieškinio netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kristė“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės–tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo; arba sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismui pripažinus, kad UAB „Demeksa“ atliko neteisėtus veiksmus – pardavė jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą, buvo teisinis pagrindas spręsti UAB „Demeksa“ atsakomybės klausimą. UAB „Kristė“ dėl Sutarties neįvykdymo patyrė pasekmes (nuostolius), nes pradėjo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir supjaustė laivą „Euro Trans“tam, kad mainais gautų geresnį laivą „ALEKSANDER K“,tačiau nuostolių kompensavimo negavo. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pritaikė faktinei situacijai aktualias teisės normas.
13.2. UAB „Demeksa“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko UAB „Kristė“ buvo padaryta žala – ieškovė nepagrįstai negavo tai, ko tikėjosi pagal sutartį (laivo „ALEKSANDER K“ mainais į jau supjaustytą laivinį metalą), dėl to patyrė 335 000 Eur nuostolių. Ieškovės patirti nuostoliai nepriklauso nuo to, ar Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ar pripažinta negaliojančia, nes jei ne nesąžiningi ir neteisėti UAB „Demeksa“ veiksmai, UAB „Kristė“ nebūtų patyrusi nuostolių, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.
13.3. UAB „Kristė“ nežinojo, kad laivas „ALEKSANDER K“ priklauso UAB „Pentagras“. Jei teismas vertino, kad UAB „Kristė“ iš dalies prisidėjo prie nuostolių atsiradimo (nes turėjo atidžiai susipažinti su Sutartimi ir išsiaiškinti, kam iš tiesų priklauso laivas), nustatydamas žalos dydį, galėjo taikyti mišrią atsakomybę, o ne atmesti ieškinį visa apimtimi.
13.4. Teismas turėjo įvertinti UAB „Pentagras“nesąžiningumą, nes UAB „Pentagras“ ir UAB „Demeksa“ veikė bendrai:UAB „Pentagras“ žinojo apie UAB „Demeksa“ ir UAB „Kristė“ susitarimą; UAB „Pentagras“ nesiėmė veiksmų, kad nebūtų sudaryta UAB „Demeksa“ ir UAB „Kristė“ sutartis, tai reiškia, UAB „Pentagras“ prisiėmė tokio veikimo pasekmes.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Demeksa“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Apeliacinio skundo pagrindą sudarančios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų, kurias apeliantė įrodinėjo ieškiniu (kurios sudarė ieškinio dalyką). Pirmosios instancijos teisme savo reikalavimus atsakovei apeliantė grindė tuo, kad atsakovė nevykdė Sutarties ir ją neteisėtai nutraukė, o apeliacinės instancijos teisme apeliantė reikalavimus jau grindžia tuo, kad atsakovė apskritai neturėjo teisės su ja sudaryti Sutarties bei elgėsi nesąžiningai neinformuodama apie Sutartį2.
14.2. Apeliantei buvo žinoma apie tai, kad laivas „ALEKSANDER K“ nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y., šią aplinkybę atsakovė apeliantei atskleidė dar iki ginčo Sutarties sudarymo. Apeliantė, perskaičiusi ginčo Sutartį (neperskaityti jos kaip verslininkė negalėjo) turėjo suprasti, kad atsakovė yra sudariusi ir kitą sutartį su trečiuoju asmeniu, tai reiškia, kad apeliantei buvo žinoma, jog laivas priklauso trečiajam asmeniui. Be to, apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad UAB „Pentagras“ atstovai nuolat dalyvavo UAB „Kristė“ ir UAB „Demeksa“ derybose dėl Sutarties sudarymo ir net pati UAB „Pentagras“ rengė Sutarties projektą, todėl neaišku, kaip apeliantė galėjo nežinoti, kam nuosavybės teise priklauso laivas.
14.3. Apeliantės prašoma priteisti nuostolių suma yra nepagrįsta ir neįrodyta. UAB „Velifera“, kurią apeliantė pasitelkė laivų vertėms nustatyti, nėra atestuota turto vertintoja. Nustatytas laivų vertes paneigia ir tai, kad UAB „Velifera“ vertinimu, laivo „ALEKSANDER K“ vertė yra 410 000 Eur, nors tas pats laivas šalių buvo pirktas / parduotas už 121 000 Eur. Neteisinga UAB „Velifera“ išvada dėl laivo „Euro Trans“ vertės, nes byloje nustatyta, kad pardavusi šio laivo metalo laužą, apeliantė gavo 129 104,80 Eur, t. y. beveik dvigubai didesnę sumą nei atliktas įvertinimas. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantė 2016 m. nupirkdama šį laivą varžytynėse, už jį sumokėjo 135 890 Eur.
14.4. Apeliantė pati nebūtų įvykdžiusi Sutarties, tai reiškia, kad negali reikalauti ir nuostolių atlyginimo: laivas „Euro Trans“ Sutarties pasirašymo dienai nebuvo išregistruotas, išregistravimo procedūrą ieškovė atliko tik 2019 m. gegužės mėn.; be to, šis laivas apeliantei nepriklauso, yra UAB „Topada“ nuosavybė; 720 tonų metalo laužo apeliantė taip pat neturėjo. Apeliantė nebūtų įgijusi teisės reikalauti, kad jai būtų perduotas laivas „ALEKSANDER K“.
14.5. Apeliantės įrodinėjami nuostoliai, kuriuos ji prašo priteisti iš atsakovės (335 000 Eur), yra kildinami iš to, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį ir neteisėtai jos nevykdė. Pripažinus Sutartį negaliojančia ir šios teismo sprendimo dalies apeliantei neskundžiant, ji neturi teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių, kurie paskaičiuoti vertinant, kokį pelną apeliantė būtų gavusi, jeigu Sutartis būtų įvykdyta. Apeliantė net ir nustačius, kad jai nebuvo žinoma, jog laivas yra trečiojo asmens nuosavybė, galėtų grįsti reikalavimą nebent patirtomis išlaidomis sudarant ir vykdant Sutartį. Tokio pobūdžio nuostolių apeliantė neįrodinėjo.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundąUAB „Pentagras“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. UAB „Kristė“ dar iki su UAB „Demeksa“ sudarydama Sutartį žinojo, kad laivas priklauso UAB „Pentagras“ nuosavybės teise: Sutartyje aiškiai nurodytas Sutarties2 numeris bei paminėta, kad UAB „Demeksa“ vykdo įsipareigojimus pagal su UAB „Pentagras“ sudarytą sutartį, todėl ieškovė privalėjo ja pasidomėti; UAB „Kristė“ vadovo T. D. parodymai patvirtina, kad jam buvo žinoma (arba turėjo būti žinoma), jog laivas yra UAB „Pentagras“ nuosavybė; UAB „Demeksa“ vadovas L. A. taip pat nurodė, jog jis T. D. ne kartą minėjo, kad laivas yra UAB „Pentagras“ nuosavybė; Sutarties bei UAB „Kristė“ ir UAB „Demeksa“ susitarimo turinys (UAB „Kristė“ priklausančio laivo „EurotTrans“ metalo laužo mainai į laivą „ALEKSANDER K“) buvo sąlygotas to, kad pateikus UAB „Pentagras“ laivinį metalo laužą, UAB „Pentagras“ atsisakytų laivo „ALEKSANDER K“ nuosavybės teisių.
15.2. UAB „Kristė“ painioja pareigą tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką su teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius. Teismas tinkamai taikė teisės normas pagal ieškinio pagrindą, kurį suformulavo ieškovė. UAB „Kristė“ reikalavimai buvo atmesti ne todėl, kad ji rėmėsi netinkamais teisės aktais, tačiau todėl, kad reikalavimų pagrindo (UAB „Demeksa“ nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose) apeliantė neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teisme ieškovėįrodinėjo, kad UAB „Demeksa“ neteisėtai nutraukė Sutartį, šios Sutarties (ją nutraukus) nevykdė, todėl neperdavė turto, o UAB „Kristė“ tokiu būdu patyrė nuostolius. Apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja neteisėtus UAB „Demeksa“ veiksmus dar iki Sutarties sudarymo, t. y., kad UAB „Demeksa“, žinodama, kad nėra laivo savininkė, šią aplinkybę nuslėpė nuo ieškovės, pastarąją suklaidino, o ši, pasitikėdama UAB „Demeksa“, sudarė ir pradėjo vykdyti Sutartį, kuri vėliau buvo pripažinta negaliojančia, t. y. skiriasi teisinis UAB „Demeksa“ veiksmų bei atsiradusių nuostolių vertinimas, byloje nustatinėtinos aplinkybės ir pan. UAB „Kristė“ manant, kad UAB „Demeksa“ atliko neteisėtus veiksmus ikisutartiniuose santykiuose, ji turėtų reikšti naują ieškinį, kurio pagrindą ir sudarytų apeliaciniame skunde naujai nurodomos aplinkybės.
15.3. UAB „Kristė“ kaltinimai UAB „Pentagras“ pastarosios nesąžiningumuneturi teisinės reikšmės (sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta, kad Sutartis yra negaliojanti yra įsiteisėjusi) bei yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai sprendė, kad nesąžiningai ir neatsakingai elgėsi būtent UAB „Kristė“ ir UAB „Demeksa“, žinodamos, jog laivo savininkė yra UAB „Pentagras“, sudarė sutartį dėl to paties laivo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
17. Byloje nustatyta, kad UAB „Pentagras“ paprašė UAB „Demeksa“ surasti ir UAB „Pentagras“ lėšomis nupirkti supjaustymui į metalo laužą laivą, iš kurio gautą metalo laužą UAB „Pentagras“ galėtų parduoti. Suradusi tinkamą laivą, UAB „Demeksa“ su bendrove Multiprima Shipping Ltd. 2019 m. sausio 26 d. sudarė Sutartį1 dėl supjaustyti į metalo laužą skirto vilkiko „ALEKSANDER K“ įsigijimo už 121 000 Eur.
18. UAB „Pentagras“ su UAB „Demeksa“ 2019 m. sausio 29 d. sudarė Sutartį2, kurios 1.1 punkte susitarė, kad UAB „Pentagras“ sumoka UAB „Demeksa“ 121 000 Eur ir perka laivą, kurį UAB „Demeksa“ turi demontuoti į 600 tonas 0A gabaritinio laivinio pjaustyto metalo laužo ir jį pristatyti UAB „Pentagras“ iki 2019 m. kovo 31 d. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Pentagras“ sumokėjo UAB „Demeksa“ 121 000 Eur laivo pirkimo kainą. 2019 m. vasario 1 d. laivas buvo pristatytas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą bei 2019 m. vasario 4 d. laivo priėmimo–perdavimo aktu UAB „Demeksa“ perduotas UAB „Pentagras“.
19. UAB „Demeksa“ ir UAB „Kristė 2019 m. vasario 19 d.“ sudarė Sutartį, kuria UAB „Kristė“ įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 19 d.perduoti UAB „Demeksa“ 720 tonas 0A laivinio gabaritinio metalo laužo, o atsakovė UAB „Demeksa“ įsipareigojo perduoti bei perrašyti laivą „ALEKSANDER K“ UAB „Kristė“ (Sutarties 1.1, 1.4 ir 2.2.2 punktai).
20. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Sutartimi2 UAB „Pentagras“ nusipirko laivą „ALEKSANDER K“, turėdamas tikslą išardyti / supjaustyti į metalo laužą, kurį UAB „Demeksa“ 2019 m. vasario 4 d. laivo priėmimo–perdavimo aktu perdavė, o UAB „Pentagras“ priėmė, o ne konkretų kiekį laivinio metalo laužo, t. y. UAB „Pentagras“ ginčo laivą įgijo savo nuosavybėn. Teismas Sutartį pripažino niekine bei negaliojančia, nes UAB „Demeksa“, sudarydama ginčijamą Sutartį, neturėjo teisės parduoti jai nei nuosavybės teise, nei jokia kita teise nuo 2019 m. vasario 4 d. nebepriklausantį laivą „ALEKSANDER K“. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys nėra skundžiamos.
21. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu Sutartį pripažinęs niekine ir negaliojančia bei laikydamasis principo, kad iš neteisės nekyla teisė (exiniuriaiusnonoritur), sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, todėl ieškovės UAB „Kristė“ ieškinį atmetė. Ieškovė UAB „Kristė“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą, nurodydama, kad nustačius UAB „Demeksa“ neteisėtus veiksmus – pardavė jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą, egzistuoja teisinis pagrindas spręsti UAB „Demeksa“ atsakomybės klausimą, nes, nepriklausomai nuo to, ar Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ar pripažinta negaliojančia, jei nebūtų nesąžiningų ir neteisėtų UAB „Demeksa“ veiksmų, UAB „Kristė“ nebūtų patyrusi jokių nuostolių; UAB „Kristė“ vadovui, kad laivas „ALEKSANDER K“ priklauso UAB „Pentagras“, nebuvo žinoma, o jei teismas vertino, kad ir UAB „Kristė“ iš dalies prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, nustatydamas žalos dydį, turėjo spręsti mišrios atsakomybės taikymo klausimą; teismas turėjo įvertinti ne tik UAB „Demeksa“ veiksmų nesąžiningumą, bet ir UAB „Pentagras“ veiksmus, nes abi įmonės veikė bendrai.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos dalyką ir ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės UAB „Kristė“ reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų (ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindo)
23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui nustačius UAB „Demeksa“ neteisėtus veiksmus – pardavė jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą, egzistuoja teisinis pagrindas spręsti UAB „Demeksa“ atsakomybės klausimą, nes, nepriklausomai nuo to, ar Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ar pripažinta negaliojančia, jei nebūtų nesąžiningų ir neteisėtų UAB „Demeksa“ veiksmų, UAB „Kristė“ nebūtų patyrusi nuostolių. UAB „Pentagras“ ir UAB „Demeksa“ su ieškovės argumentaisnesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas pagal UAB „Kristė“ suformuluotą ieškinio pagrindą; tuo tarpu apeliantė painioja savo pareigą tinkamai nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką su teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius bei pritaikyti aktualias teisės normas.
24. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios proceso teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai)teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-63/2009; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 13 punktas).
25. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas ) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas, o atsakovas, kuriam pareikštas ieškinys, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsiliepimą į ieškinį ir gali visiškai ar iš dalies pripažinti ieškinį, pareikšti priešieškinį.Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia civilinės bylos proceso eigą. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas iškėlus bylą galimas pirmosios instancijos teisme tik esant įstatyme apibrėžtomis ir nustatytomis sąlygomis (CPK 141 straipsnio 1 ir 3 dalys).
26. Kasacinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad pagalCPK 135straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti, bei ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoja reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu siekia apginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-313/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-485/2008; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-142-701/2017, 34 punktas).
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-299/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-220-687/2016, 55 punktas).
28. Ieškovė UAB „Kristė“, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, reikalavimą priteisti 335 000 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės UAB „Demeksa“ grindė aplinkybėmis, kad Sutartis, sudaryta tarp jos ir UAB „Demeksa“, yra teisėta ir galiojanti, ieškovė jos nepažeidė, tačiau UAB „Demeksa“ nepagrįstai 2019 m. vasario 19 d. ją nutraukė, dėl to negavusi laivo „ALEKSANDER K“, patyrė nuostolių (faktinis ieškinio pagrindas), t. y. aplinkybėmis, kurios egzistavo po Sutarties sudarymo. Atsakovė UAB „Demeksa“, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą nurodė, kad Sutartis nesudaryta, nes nebuvo tinkamai pasirašyta ieškovės atstovės bei nepateikti laivo „Euro Trans“ išregistravimo dokumentai; jei visgi Sutartis būtų laikoma sudaryta, atsakovė ją nutraukė teisėtai dėl ieškovės kaltės. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė jos vertinimu patirtus nuostolius grindžia atsakovės UAB „Demeksa“ nesąžiningumu ikisutartiniuose santykiuose, t. y. įrodinėja aplinkybes, kurios egzistavo iki Sutarties sudarymo. Apeliantė neginčija UAB „Demeksa“ veiksmų, kuriais buvo nutraukta Sutartis, o teigia, kad UAB „Kristė“ patyrė nuostolių dėl UAB „Demeksa“ nesąžiningo įsipareigojimo parduoti daiktą, kuris jai nepriklausė.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 28 punkte nustatytas aplinkybes bei skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nustatytų ginčo ribų, todėl dėl nurodytos priežasties, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, nevertino aplinkybių, kurios susiklostė ikisutartiniuose UAB „Kristė“ ir UAB „Demeksa“ santykiuose, o įvertinęs, kad Sutartis yra niekinė ir negaliojanti, pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti reikalavimų dėl Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir dėl to kilusių nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė UAB „Kristė“nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai UAB „Pentagras“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti Sutartį negaliojančia, nei vėliau, iki teismui 2020 m. vasario 10 d. priimant skundžiamą sprendimą, nepasinaudojo CPK 140 straipsnyje nustatyta procesine teise keisti ar pildyti ieškinio pagrindą, kurį nurodo apeliaciniame skunde.
30. Taigi esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, remtis aplinkybėmis, kurios susiklostė iki Sutarties sudarymo ir nebuvo suformuluotos kaip ieškinio faktinis pagrindas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o nurodomos tik apeliaciniame skunde kaip šio skundo pagrindas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), neturi teisinio pagrindo. Apeliacinio nagrinėjimo tikslas – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia ir ieškinio pagrindas, pagal kurio ribas byla buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių peržengti nagrinėjamos bylos ribas, nenustatė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šalių ikisutartinių santykių, pažeistų proceso teisės normas– apeliacinėje instancijoje neteisėtai pakeistų ieškinio pagrindą ir išeitų už bylos nagrinėjimo ribų, nors kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, aplinkybių, leidžiančių peržengti nagrinėjamos bylos ribas, nenustatyta.
31. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas išvadas, taip pat į ieškiniu apibrėžtas civilinės bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Sutartį niekine ir negaliojančia, pagrįstai nenagrinėjo apeliantės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, kurį ji kildino iš vienašališko ir neteisėto Sutarties nutraukimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 straipsnis). Dėl įvardytų priežasčių,teisėjų kolegija nepasisako bei nevertina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB „Demeksa“ elgesiu ikisutartiniuose santykiuose su UAB „Kristė“ bei dėl UAB „Pentagras“ ir UAB „Demeksa“ veiksmų bendrumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, todėl ieškovės UAB „Kristė“ apeliacinis skundas atmetamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus ieškovės UAB „Kristė“ apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu UAB „Pentagras“ ir UAB „Demeksa“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau UAB „Demeksa“ priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.
34. UAB „Pentagras prašo jos naudai priteisti iš ieškovės 3208,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (270 Eur už susipažinimą su apeliaciniu skundu, 1 620 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, 720 už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei 42 Eur papildomų kontoros išlaidų) bei pateikė jų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
35. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-570/2014).
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dalis UAB „Pentagras“ patirtų išlaidų laikytinos nepagrįstomis. Pažymėtina, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas iš esmės apima susipažinimą su apeliaciniu skundu bei kita civilinės bylos medžiaga, t. y. sudėtinė paslaugos (atsiliepimo parengimo) dalis, todėl UAB „Pentagras“ nepagrįstai atskirai prašo priteisti 270 Eur už susipažinimą su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos papildomos (advokatų) kontoros išlaidos nėra atskirai detalizuotos, todėl jų pagrįstumas neįrodytas ir jos nepriteistinos. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punktu, UAB „Pentagras“ nurodomos patirtos išlaidos už prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo parengimą, teisėjų kolegijos vertinimu, mažintinos nuo 720 Eur iki 139,85 Eur. Tuo tarpu nurodytos 1 620 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodytus maksimalaus atlygintinų išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžius. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Pentagras“ iš UAB „Kristė“ priteisiama 1 759,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 620 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir 139,85 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristė“ trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pentagras“ naudai 1 759,85 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 85 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Asta Radzevičienė
Jūratė Varanauskaitė