Civilinė byla Nr. 2-2803-826/2013

                    Proceso Nr. 2-06-3-11394-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.5.; 42.7.; 42.9.; 42.10.; 44.5.1.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 116.1.

 (S)

                                 

 

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 17 d. 

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant S. P., dalyvaujant atsakovo atstovui direktoriui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lautoma“ ieškinį atsakovui UAB „Sanddorn“ dėl skolos priteisimo,

 

n u s t a t ė:

 

ieškiniu ieškovas  UAB „Lautoma“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo „UAB „Sanddorn“ 969,15 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pagal teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-13842-826/2012 padengė 7102,40 Lt skolą pagal sąskaitas faktūras Serija LAU Nr. 0012597 ir Nr. 0012785, tačiau prievolę atliko praleidęs mokėjimo terminus, dėl ko pažeidė krovinių vežimo sutartis Nr. 2012/07/12-SAND01 ir Nr. 2012/07/26-SAND01, ko pasėkoje jo atžvilgiu taikytinos netesybos – 0,3 proc. delspinigiai, nustatyti sutarčių 13 p. (b.l. 53-56, 95).

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad su ieškovu sudarytose krovinių vežimo sutartyse numatytos 0,3 procentų dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas nurodė, kad netesybos nėra priemonė, leidžianti vienai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kirtos šalies sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad netesybos aiškiai per didelės, teismas turėtų jas sumažinti iki 0,02 procento dydžio už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, t.y. sutinka ieškovui sumokėti 64,61 Lt delspinigių (b.l. 69-71).

Į paskirtą teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius E. G. pripažino, kad su ieškovu buvo pasirašyta keletas sutarčių dėl krovinių pervežimų, tačiau anksčiau nė karto nebuvo ginčų dėl apmokėjimų. Apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas pavėlavo dėl to, kad su jais vėlavo atsiskaityti pirkėjai. Sutartis su ieškovu dėl krovinių pervežimo pasirašydavo tiek jis, tiek ir kiti už tai atsakingi bendrovės darbuotojai. Šiuo atveju gavęs iš ieškovo sutartį, jis neatkreipė dėmesio į sutartyje numatytą netesybų dydį. 2012-07-26 ir 2012-07-12 sutartys buvo gautos elektroniniu paštu, tačiau jis jų nepasirašė, galbūt tuo metu buvo Vilniuje, tik davė nurodymą vykdyti veiksmą, tai yra, prekių pakrovimą į ieškovo vilkiką. Jei būtų matęs, kad sutartyje numatytos tokios didelės netesybos, nebūtų sutarčių pasirašęs. Jie neginčija, kad pradelsė sumokėti atsakovui pagal vieną sutartį 42 dienas, pagal kitą – 49 dienas. Įspėjančio laiško apie kreipimąsi į teismą jie negavo, buvo tik tariamasi žodžiu.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės

Tarp ieškovo UAB „Lautoma" ir atsakovo UAB „Sanddorn“ buvo pasirašytos dvi pervežimo sutartys: 2012 m. liepos 12 d. ir 2012 m. liepos 26 d. pervežimo sutartys, kuriomis atsakovas UAB „Sanddorn“ įsipareigojo pateikti ieškovui UAB „Lautoma“ krovinį pervežimui, o ieškovas UAB „Lautoma“ atlikti krovimo pervežimo paslaugas. Atsakovas savo ruožtu įsipareigojo atsiskaityti už ieškovo suteiktas pervežimo paslaugas sutartyse numatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis sutarčių 12 punktu, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas per 14 dienų po sąskaitos-faktūros pateikimo. Pagal 2012 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0012597 atsakovas su ieškovu atsiskaityti turėjo iki 2012 m. rugpjūčio 7 d., pagal 2012 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0012785 - iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. Nustatytu terminu atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Atsakovas ieškovui 7102,40 Lt skolą sumokėjo 2012-09-25 (b.l. 57).

 

Dėl sutarties sudarymo

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus kildina iš 2012-07-12 ir 2012-07-26 pervežimo sutarčių (b.l. 6 - 9), kurios yra pasirašytos tik ieškovo. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo netesybas,  būtina nustatyti, kokios sutartys tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytos.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis 2012-07-12 ir 2012-07-26 pervežimo sutartis iš ieškovo gavo elektroniniu būdu, ir susipažinęs su jomis, nurodęs darbuotojams sutartis vykdyti. Taip pat paaiškino, kad su ieškovu bendradarbiauja jau senai, todėl į sutarties nuostatas neįsiskaitė.

Sutartis - dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią - sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

Atsakovo veiksmai – nurodymas pakrauti krovinį į ieškovo automobilį leidžia daryti išvadą, kad atsakovas su ieškovo pateiktu pasiūlymu (oferta) dėl sutarties sudarymu sutiko (akceptas), ieškovo pateikta su atsakovu 2012-01-03 pasirašyta sutartis patvirtina, kad atsakovui sutarties su ieškovu nuostatos buvo priimtinos, todėl 2012-07-12 2012/07/12-SAND01ir 2012-07-26 Nr.2012/07/26-SAND01 pervežimo sutartys tarp ieškovo ir atsakovo laikomos sudarytomis (LR CK 6.162 str., 6.173 str. 3 d.).

 

Dėl netesybų dydžio mažinimo

Pervežimo sutarčių 13 punktas numatė, jog atsakovas UAB „Sanddorn“, praleidęs mokėjimo terminą, privalo mokėti 0,3 procento dydžio delspinigius.

Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas savo prievoles pagal sutartį įvykdė laiku, tačiau atsakovas pavėlavo atsiskaityti su ieškovu pagal vieną sutartį 42 dienas, pagal kitą – 49 dienas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. D. v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija “Krantas-2”, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Glass Market” v. UAB “Lygiakraštis”, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316; kt.). Iš šių nutarčių galima daryti išvadą, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Tačiau ši išvada nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „ Forthmill Limited“ v. UAB „ Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007;2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Teismui sprendžiant dėl sutartinių netesybų mažinimo, be kitų, pirmiau nurodytųjų, gali turėti reikšmės tam tikri specialiųjų įstatymų arba verslo praktikos nustatyti kriterijai.

Įstatymuose nedetalizuojama, koks netesybų dydis gali būti laikomas protingu. Teismas turi teisę sumažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, teismas turi atsižvelgti į netesybų paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistos netesybos turi būti protingos.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar pervežimo sutartyse numatytos netesybos nėra aiškiai per didelės, atsižvelgia į tai, kad ieškovas teismui neįrodinėjo jo patirtų nuostolių dėl sutarčių pažeidimų, dydžio. 

Atsižvelgiant į tai, kad abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kuriuos sutartiniai santykiai siejo ne vieną kartą, taip pat į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu neįrodinėjo nuostolių dėl to, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartinę prievolę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolę vėlavo įvykdyti  pagal vieną sutartį 42 dienas, pagal kitą – 49 dienas, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis) netesybos, numatytos Sutarčių 13 punkte mažintinos iki 0,1 procento ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 323,05 Lt delspinigių (969,15/3=323,05Lt), kas sudaro 4,5 procentų nuo laiku neįvykdyto prievolės dydžio.

 

Dėl palūkanų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 6 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010).Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua”, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tekintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 323,05 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 200,00 Lt (b.l. 23, 24) išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba, taip pat 72,00 Lt sumokėtą žyminį mokestį, iš viso byloje patyrė 272,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė įrodymus apie 150,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba (b.l. 41, 42). Pateikto 200,00 Lt mokėjimo nurodymo (b.l. 78) negalima laikyti įrodymu apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes neaišku, už kokias paslaugas ir kokioje byloje atsakovas sumokėjo S. Č. pagal sąskaitą Nr.4(LR CPK 98, 178 str.).

Šioje byloje teismas patenkino 25 proc. ieškovo reikalavimų, nes vietoje pradiniu ieškiniu prašomų priteisti 1289,09 Lt delspinigių, kurio dydį vėliau ieškovas sumažino iki 969,15 Lt, priteisė 323,05 Lt, todėl ieškovo naudai priteistina 25 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra, 68,00 Lt, o atsakovo -  75 proc. arba 113,00 Lt, todėl jas įskaičius, iš ieškovo atsakovo naudai  priteistina 45,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Valstybė šioje byloje patyrė 21,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) reikalavimų dalį, valstybės naudai iš  ieškovo priteistina 16,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš atsakovo 5,44 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, nes jos nesiekia Teisingumo ir finansų ministro patvirtinto minimalaus priteistino dydžio (10,00 Lt)   (LR CPK 92 str. 1 d.).

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-16 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto 8391,49 Lt ribose areštą (b.l. 33), kurių mąstas 2013-01-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi sumažintas iki 1289,09 Lt.  (b.l. 60). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąstas sumažintinas iki 323,05 Lt, taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Sanddorn“, 323,05 Lt (tris šimtus dvidešimt tris Lt 5 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 323,05 Lt (tris šimtus dvidešimt tris Lt 5 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Lautoma“.

Priteisti atsakovui UAB „Sanddorn“ iš ieškovo UAB „Lautoma“ 45,00 Lt (keturiasdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Lautoma“ 16,31 Lt (šešiolika Lt 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių mąstas buvo sumažintas 2013-01-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, taikymo mąstą sumažinti iki  323,05 Lt ir palikti  galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                             Marius Dobrovolskis