Civilinė byla Nr. 2-601-569/2010 m.

                                           Bylos kategorija 2.1.7

 (S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  

Šiauliai,    2010m. lapkričio 2d.

            Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant

ieškovo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui,

atsakovo atstovams A. V., advokatui Vygantui Barkauskui,

tretiesiems asmenims G. Š., G. Ž., P. M., R. U., L. V., D. Š., J. K., Onai B. G.,

institucijos, teikiančios išvadą - VĮ Registrų centro Šiaulių filialo - atstovei I. K.,  

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Masada“, tretiesiems asmenims H. U., S. M., A. S., G. Š., G. Ž., M. V., P. M., M. M., D. G., I. P., G. U., R. U., E. V., R. V., L. V., J. K. V., Ž. N., R. K., D. Š., L. D., J. K., A. R., S. R., O. B. G., E. V. G., A. G., M. M., L. U., Šiaulių miesto savivaldybei, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Jungtinės studijos“, dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą - VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl skolos, palūkanų, nuostolių priteisimo bei atsakovo UAB ,,Masada‘‘ priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl ieškovo įpareigojimo pateikti VĮ Registrų centrui Šiaulių filialui 2008-12-22 rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir UAB,,Korporacija ,,Matininkai‘‘ 2009-02-23 parengtą šio namo kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

            Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovo atstovas advokatas Egidijus Morkūnas paaiškino, kad atsakovui UAB „Masada“ priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). LR CK 4.82 str. yra nustatyta pareiga bendrosios dalinės nuosavybės subjektams laikyti ir prižiūrėti bendro naudojimo patalpas, tai yra bendrąsias konstrukcijas, bendrą inžinerinę įrangą, kt. Namui adresu (duomenys neskelbtini), buvo būtina renovacija. Buvo atlikta pastato būklės apžiūra, matavimai, specialistai padarė išvadą, kad namui remontas yra būtinas. Atsakovo atstovai teigia, kad atsakovas nebuvo informuotas apie rekonstrukcijos eigą. Tačiau atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, kuris turi, kaip numatyta įstatyme, rūpintis savo nuosavybe. Atsakovo atstovas šią pareigą vykdė, kadangi UAB ,,Masada‘‘ direktorius E. O. dažnai lankėsi šiose patalpose, bendravo su bendrijos atstovais ir buvo informuotas apie numatomus atlikti namo rekonstrukcijos darbus. Kad namo renovacijos darbus buvo būtina atlikti, matyti iš 2004-12-06 statinio ekspertizės akto. Tai, kad pastatas nėra griūvantis, neatima iš bendrijos ar bendrasavininkų teisės atlikti namo renovacijos darbus. Dėl namo rekonstrukcijos bendrijoje vyko visa eilė susirinkimų, vienas iš pirmųjų susirinkimų buvo 2006-11-20, kuriame buvo kalbama apie būtinybę atlikti namo renovaciją. Atsakovas apie šį susirinkimą buvo informuotas ir jo atstovas šiame susirinkime dalyvavo. Vėlesniuose susirinkimuose buvo priiminėjami sprendimai dėl rekonstrukcijos darbų. 2007-02-12 susirinkime vyko energetinio audito svarstymas. Atsakovo atstovas šiame susirinkime dalyvavo, tačiau atsisakė balsuoti. 2007-04-20 susirinkime vyko pakartotinai energetinio audito ir investicinio projekto patvirtinimas. 2007-07-05 susirinkime buvo svarstomas pakoreguoto energetinio audito ir investicinio projekto patvirtinimas, sprendimas imti kreditą dėl tų asmenų, kurie iki sutarties pasirašymo su rangovu nesumokės visos jiems priklausančios mokėti sumos. 2007-11-27 buvo svarstomas energetinio audito ir investicinio projekto patvirtinimas. 2008-02-22 buvo svarstomi fasado cokolio šiltinimo klausimai. 2008-04-01 buvo svarstomas magistralinių vamzdynų šiltinimo klausimas, sprendžiama dėl pastato architektūrinių, dekoratyvinių elementų. 2008-08-11 buvo svarstytas durų keitimas, siekiant energetinio taupymo, bei nuogrindos įrengimas, kad vanduo neplautų pamatų. 2008-11-20 buvo svarstomas perdavimo – priėmimo akto klausimas bei apmokėjimo klausimas. Kalbėta apie namo inventorizaciją, buvo nutarta rangovui pasiūlyti ištaisyti defektus, o tuomet apmokėti už darbus. 2009-03-03 vykusiame susirinkime buvo kalbėta apie kreipimąsi į teismą dėl UAB „Masada“ skolų. 2009-07-09 susirinkime buvo kalbama apie rekonstrukciją. 2009-10-07 ir 2009-10-29 susirinkimuose taip pat buvo kalbama apie rekonstrukciją. Todėl keista, jog atsakovas nuo 2006 m. iki 2009m. spalio mėnesio nieko nežinojo apie vykstančią namo renovaciją. Renovacijos darbus atliko individuali S. įmonė (duomenys neskelbtini). Pagal statybos darbų priėmimo – perdavimo aktą, darbai buvo baigti 2008-10-03, nes tos dienos yra surašytas aktas. Iš viso buvo trys aktai - 2008-02-29, 2008-06-11 ir 2008-10-07, o 2008-12-22 daugiabučio namo atlikti darbai buvo pripažinti tinkami naudotis. Buvo atlikta darbų, kurie nebuvo nurodyti kaip būtini ekspertizės akte ir audito išvadoje, tačiau tai buvo darbai, kuriuos rūpestingo savininko nuomone buvo būtini atlikti. Visų atliktų darbų vertė 689816 Lt. Ši suma buvo proporcingai išdalinta bendraturčiams pagal jiems priklausantį plotą. Atsakovas už renovacijos darbus yra skolingas 76001,91 Lt. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo, bendrijai kilo klausimų dėl UAB „Masada“  valdomo ploto. Tačiau nuosavybės teisę gali įsiregistruoti tik pats nuosavybės teisės turėtojas. Todėl ieškovas, apskaičiuodamas atsakovui tenkančią mokėti sumą už namo renovaciją, vadovavosi VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas valdo 482,61 m² ploto. VĮ Registrų centro pažyma turi prioritetinę, įrodomąją reikšmę. Pateiktų korporacijos „Matininkai“ kadastrinių matavimų, kuriuose atsakovo valdomas plotas nurodomas kitoks, negalima vertinti nei kaip eksperto pateiktos išvados, nei kaip kažkokio kito įrodymo, išskyrus kaip specialisto rekomendaciją, kuri  procesiškai byloje nėra apibrėžta. Nemano, kad korporacijos ,,Matininkai‘‘ atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi, tačiau, jo nuomone, iš dviejų įrodymų apie atsakovui priklausantį patalpų plotą, pažyma iš VĮ Registrų centro turi didesnę įrodomąją galią. Be to, šioje byloje negalima nustatyti, kaip buvo atlikti korporacijos „Matininkai“ matavimai, nėra duomenų, kad jų naudojami prietaisai yra praėję metrologinę patikrą. Iš atsakovo ieškovas taip pat prašo priteisti 9472,46 Lt palūkanų. Bendrijos nariai yra sudarę sutartį dėl paskolos suteikimo namo renovacijai, todėl privalo mokėti palūkanas. Palūkanos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į atsakovui tenkančią mokėti skolos dalį - 76001,91 Lt, jos buvo paskaičiuotos nuo 2008-01-17 iki 2009 m. lapkričio mėnesio. Skolos išdėstymas name esančių butų savininkams neįtakojo bendro palūkanų dydžio, buvo išdėstyta pagrindinė skolos suma. Su atsakovu buvo kalbėta, kad jis dalį skolos padengs gera valia, tačiau atsakovo pasiūlymas apmokėti dalį įsiskolinimo būtų užkirtęs kelią tolimesniam bylinėjimuisi. Dalinis apmokėjimas yra vienašalis veiksmas, atsakovui reikėjo padaryti arba dalinį apmokėjimą, arba atnešti grynuosius pinigus bendrijoje į kasą ir tokį dalinį apmokėjimą ieškovas būtų priėmęs. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad skolininko piktnaudžiavimas pasireiškia ir tuo, kad jis vengia apmokėti ir neginčijamos skolos dalį. Niekas neapribojo atsakovo valios dalinį apmokėjimą atlikti, tačiau iki šiol nei vieno lito atsakovas nėra apmokėjęs.  Ieškovas taip pat prašo priteisti 1728,69 Lt nuostolių sumą. Šiuos nuostolius ieškovas patyrė todėl, kad rangovas, negavęs pinigų už atliktus namo renovacijos darbus, kreipėsi į teismą. Teisme ieškovas ir rangovas – individuali S. įmonė (duomenys neskelbtini), sudarė taikos sutartį, siekiant išvengti didesnių nuostolių ir juos turėjo atlyginti. Tarp nesumokėjusių už namo renovaciją tuo metu buvo ne tik atsakovas, tačiau su kitais skolininkais buvo vedamos derybos. Taikos sutarties sudarymo metu iš viso buvo 4 skolininkai, nesumokėję už namo renovaciją. Todėl 1728,69 Lt paskaičiuotą nuostolių sumą sudaro teismo išlaidos, kurias patyrė ieškovas, ši suma buvo paskaičiuota proporcingai kiekvienam skolininkui, atsižvelgiant į jų nuosavybės teise valdomą patalpų plotą. Atsakovas, ieškovui ir rangovui bylinėjantis teisme, nebuvo įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu, nes sutartis dėl namo renovacijos darbų atlikimo buvo sudaryta su namo bendrija. Nors šiuo metu atsakovas jam priklausančias patalpas name (duomenys neskelbtini), yra išnuomojęs, tačiau pareiga sumokėti už namo renovaciją išlieka atsakovui, o ne nuomininkams. Prašo priteisti iš atsakovo 76001,91 Lt dydžio skolą už namo renovavimo darbus,  9472,46 Lt palūkanų, 1728,69 Lt  nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo            sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo priešieškinį prašo atmesti.

Atsakovo atstovas advokatas Vygantas Barkauskas su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Nurodė, kad, jo nuomone, šioje byloje ieškinį yra pareiškęs asmuo, kuris neturi teisės jį pareikšti. Šioje byloje yra kilęs ginčas tarp bendraturčių. LR CK 4.76 str. numato, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos, kiti turi teisę į nuostolių atlyginimą. Tačiau šioje byloje ieškinį atsakovui yra pareiškę ne bendraturčiai, o gyvenamojo namo savininkų bendrija, kurios funkcija yra tam tikrų bendrų reikalų tvarkymas. Tačiau tai nesuteikia teisės bendrijai atstovauti bendrijos narius ginčuose tarp berndraturčių. Bendrija turi 15 bendrijos narių, dar 8 gyvenamųjų patalpų savininkai yra ne bendrijos nariai, tame tarpe ir Šiaulių miesto savivaldybė, kuri nuomoja patalpas. Kyla klausimas, kokiu pagrindu ieškovas atstovauja ne savo narius ginče tarp bendraturčių. Šioje byloje nėra suformuluoti konkrečių bendraturčių reikalavimai kitam bendraturčiui, nėra nuostolių paskaičiavimų, kokia nuostolių suma turėtų būti tenkanti kiekvienam  bendraturčiui. Bendrija veikia išoriniuose santykiuose, tai yra santykiuose su trečiaisiais asmenimis, paslaugų tiekėjais ir kitomis struktūromis, tačiau ne ginčuose tarp bendraturčių. Todėl ieškovas šioje byloje yra netinkamas. Ieškovas remiasi LR CK 4.82 str. ir kitais su šia teisės norma susijusiais straipsniais ir nurodo, kad atsakovo teisės yra siauresnės, nes jis nėra bendrijos narys ir kad atsakovas savarankiškai sumažino savo teisių apimtį. Tokia tiek įstatymų, tiek teismų praktikos interpretacija yra visiškai  neteisinga. Būdamas ar nebūdamas bendrijos nariu, bendraturtis daiktinių teisių nepraranda. Jo daiktinės teisės visa apimtimi pripažįstamos, ginamos. 2009-10-05 kasacinio teismo nutartyje kasacinis teismas išsamiai pasisakė dėl bendraturčio, nesančio bendrijos nariu, teisių. Šioje nutartyje taip pat pasisakyta, kad bendro naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai. Patalpų, butų  savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę, turi teisę tiek į pajamas, tiek ir pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Asmuo, nesantis bendrijos nariu, tačiau būdamas bendro naudojimo patalpų bendraturčiu, koks yra atsakovas, neprivalo mokėti išlaidų namui išlaikyti, jeigu nėra davęs sutikimo, tačiau privalo atlyginti tik tas išlaidas, kurios yra susijusios su įstatymo ir teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kaip numatyta LR CK 4.83 str. 4 d. Šitos savo pareigos atsakovas niekada neatsisakė. Atsakovo atstovas į bendrijos susirinkimus dėl namo renovacijos kviečiamas beveik nebuvo, buvo kviestas tik du kartus. Dėl to ir kilo pagrindinis ginčas, kokia yra galutinė suma, kurią atsakovas privalo sumokėti už namo renovaciją. Tiek iki ieškinio padavimo teisme, tiek ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovui siūlė sumokėti už namo renovaciją dalį pinigų, nes būtinumo atlikti kai kuriuos darbus atsakovas neginčija. Tuo būdu  būtų sumažinta ginčo apimtis dalyko prasme. Tačiau ieškovas išreiškė tokią poziciją, kad atsakovas turi sumokėti viską, ko prašo ieškovas, o su daliniu atsakovo apmokėjimu nesutiko. Atsakovas sutiko atlyginti už darbus, kuriuos buvo būtina atlikti dėl pastato avarinės būklės. Tačiau atlyginti už darbus, kurie susiję su dalies bendrasavininkių asmeninio gerbūvio pagerinimu, tai pareiga sumokėti už juos turi tekti tiems bendraturčiams, o ne visiems butų ir patalpų bendraturčiams, kadangi bendro naudojimo patalpos yra ne visos patalpos, kurios neįeina į konkretaus buto ar patalpų plotą. Konkrečių butų ar patalpų priklausiniai neturėtų būti priskiriami prie bendro naudojimo patalpų. Tokie  priklausiniai yra rūsiai, balkonai ir kitos su individualiu butu ar patalpomis susijusios patalpos. Šiuo atveju  iš renovacijos projekto, sąmatų ir kitų dokumentų matyti, kad jų remonto kaina yra įtraukta į bendrą namo renovacijos sumą. Todėl atsakovas pripažįsta, kad turi pareigą atlyginti tas išlaidas, kurios yra susijusios su privalomais naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir neprivalo atlyginti tų išlaidų, kurios susijusios ne su viso namo bendru naudojimu, o su atskirais butais ir yra tų butų bei patalpų priklausiniai. Atsakovo pareikštas priešinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Teisinė registracija daiktinių teisių nesukuria, ji daiktines teises atspindi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po 2008m. vasario mėnesį atliktos teisinės registracijos buvo atlikti viso pastato kadastriniai matavimai. Ginčas tarp šalių yra dėl to, ar teisingai matininkai šiuos matavimus atliko. Nei atsakovas, ar kiti proceso dalyviai nėra kompetetingi vertinti atliktų matavimų tinkamumo. Kadastrinių matavimų byla yra pateikta VĮ Registrų centrui, tačiau VĮ Registrų centras ją atmetė. Kadastrinius matavimus užsakė ieškovas. Kadastrinių matavimų byla yra neįregistruota ir tos bylos duomenys yra skirtingi nuo 2008 m. kadastrinių matavimų redakcijos, kuri yra šiuo metu įregistruota. Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus, atsakovui tenkančių patalpų plotas sumine apimtimi yra mažesnis 7,35 kvadratiniais metrais. Atsakovo valdomų patalpų plotas yra ne 482,61 m ² , pagal kurį yra apskaičiuota atsakovui tenkanti sumokėti pinigų suma už namo renovaciją, o 475,26 m ² . Taip pat skiriasi ir bendras namo plotas, jis yra didesnis. Jeigu faktinis namo plotas yra didesnis, nei rekonstrukcijos projekte, atitinkamai sumažėja pinigų suma, tenkanti mokėti bendraturčiui. Atsakovas pats negali įregistruoti tikslaus jam priklausančio patalpų ploto, nes tam reikalinga pateikti kadastrinių matavimų bylą ir  aktą. Atsakovas visos bylos pateikti negali, nes jos neturi, o neturi, nes matavimus užsakė ne atsakovas, o bendrija. Bendrija naujos kadastrinių matavimų bylos įregistruoti nepateikia,  todėl atsakovas reiškia tokį reikalavimą. Bendrija nėra tinkamas ieškovas pagal ieškinį, tačiau yra tinkamas atsakovas pagal priešinį ieškinį. Pirmuoju atveju yra ginčas, kylantis iš daiktinių teisių tarp bendraturčių, o bendrija nėra daiktinių teisių turėtojas, taip pat nėra atstovas, o kitu atveju yra ginčas dėl bendrijos santykio su trečiaisiais asmenimis išoriniuose santykiuose, kokiu yra VĮ Registrų centras. Reikšti reikalavimą VĮ Registrų centrui atsakovas neturi pagrindo, nes, kol bendrija nepateikė jam bylos, nėra pagrindo VĮ Registrų centrui reikšti reikalavimo. Bendrija iš viso nėra pateikusi 2008-12-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Mano, kad bendrija nepateikia VĮ Registrų centrui kadastrinių matavimų bylos bei akto, nes pagal korporacijos „Matininkai“ atliktus matavimo duomenis padidėjo namo plotas. Todėl priešinis ieškinys turi būti tenkintinas, kadangi be teismo išspręsti šitos problemos nepavyko. Prašo priteisti su priešiniu ieškiniu susijusias išlaidas – žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti 4952,88 Lt. Mano, kad ieškinys turi būti atmestas dėl netinkamo ieškovo, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas yra tinkamas, tokiu atveju su ieškiniu sutinka iš dalies.

Atsakovo atstovas A. V. su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Patvirtino atstovo advokato V.Barkausko nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad šioje byloje yra netinkamas ir atsakovas. LR CK 4.83 str. sakoma, jog butų ir kitų patalpų savininkai bendro naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šiuo atveju atsakovo patalpų naudotojai yra atsakovo nuomininkai UAB „Jungtinės studijos“ ir UAB „Bitė Lietuva“. Pats ieškovas yra pateikęs į bylą ieškovo ir UAB „Bitė Lietuva“ 2006-01-04 sutartį, kurios pirmame punkte susitarė dėl bendro naudojimo patalpų priežiūros ir eksploatacijos mokesčio mokėjimo tvarkos. Bendro naudojimo patalpų priežiūra  apima LR CK 4.83 str. nurodytas pareigas, tai yra tinkamai valdyti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti patikėtą turtą. Tai, kad ta nuostata ieškovui buvo žinoma ir kad jis kitų bendrasavininkų atžvilgiu būtent šią nuostatą įgyvendina reikšdamas reikalavimus patalpų nuomininkams, o ne savininkams, patvirtina ir pačio ieškovo veiksmai. Ieškovas yra į bylą pateikęs namo renovavimo mokesčių patikslintą skaičiavimą, kurį sudariusi vyriausioji finansininkė 2009-01-01 dienai ir ten, kur yra paskaičiuoti mokesčiai už namo renovavimą, yra įrašytas vienas iš bendrasavininkių - Šiaulių miesto savivaldybės nuomininkas Prabavimo rūmai, jiems yra paskaičiuota mokėti viso 16 533,97 Lt. Prabavimo rūmai buvo kviečiami ir į kai kuriuos bendrijos susirinkimus ir jie šią sumą yra sumokėję. Todėl neaišku, kodėl šiuo atveju ieškovas reikalavimą apmokėti už namo renovavimą teikia atsakovui, kaip patalpų savininkui, o kitu atveju už namo renovaciją sumokėjo Šiaulių miesto savivaldybės patalpų nuomininkas. Todėl mano, kad ieškinys yra pareikštas ne tik netinkamo ieškovo, bet ir netinkamam atsakovui. 2010-03-19 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja D. L.-M. nurodė, kad bendrijos savininkai nusprendė papildomai remontuoti ir namo fasadą, nes vanduo plovė namo pamatą, ir tai buvo nusprendę atlikti jau po energetinio audito ir po statinio ekspertizės atlikimo, kad statinio ekspertizės akte nėra nurodyta, jog reikia remontuoti namo fasadą ir nuogrindą. Tie darbai iš tikrųjų nebuvo būtini, o kaip ir patvirtino eilė trečiųjų asmenų, buvo labai palankiomis sąlygomis gautas finansavimas, todėl buvo nuspręsta atlikti tuos darbus, kuriuos nebuvo būtina atlikti. Kadangi atsakovas nebuvo davęs leidimo šiems darbams atlikti, todėl mano, kad dalis atliktų darbų turėjo būti išminusuota, reiškiant reikalavimą atsakovui dėl renovacijos išlaidų priteisimo. Ir kituose teismo posėdžiuose ieškovo atstovė patvirtino, kad papildomi darbai buvo atlikti, nes taip nusprendė daugumos bendrijos narių susirinkimas, kadangi bendrija ypatingai geromis sąlygomis gavo finansavimą namo renovacijai, todėl bendrijos nariai nusprendė atlikti ir kitus darbus, kurie nebuvo paminėti akte. Tretysis asmuo L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įrengtas šaligatvis iš namo kiemo pusės. Tačiau šaligatvis yra inžinerinis statinys ir jis yra įrengtas valstybinėje žemėje, nors ieškovas neturi nuomos sutarties su valstybe. Šaligatvį bendrija įrengė ne jiems priskirtoje žemėje, jis projekte nebuvo numatytas. Tokia pat situacija yra su rūsio langais. Tretysis asmuo L. V. nurodė, kad keisti rūsio langus buvo būtina ir šis klausimas buvo spręstas 2008-02-22 susirinkime, nes namas turi ventiliuotis. Atsakovas to neginčija, tačiau rūsio langus turi keistis kiekvienas bendrasavininkis savo lėšomis. Šis susirinkimas vyko po energetinio audito ir po statinio ekspertizės akto priėmimo. Byloje, be trečiųjų asmenų paaiškinimų, nėra jokių įrodymų, kad pastato būklė buvo bloga. Ieškovas galėjo pateikti nuotraukas, aplinkybių konstatavimo protokolą ar įvairių valstybinių institucijų išvadas arba aktus. Todėl atsakovas visada nuosekliai tvirtino, kad sutinka sumokėti už atliktus darbus, kurie yra nurodyti statinio ekspertizės akte ir energetiniame audite, - 26414,66 Lt.  Tačiau ieškovas šių darbų sumai neišrašė PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovui ieškovas buvo atsiuntęs 16 skirtingų PVM sąskaitų-faktūrų. Atsakovas nuolat tvirtino, kad jeigu bendrovė pagal buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą priima sąskaitą ir ją apmoka dalinai, tai likusi neapmokėta suma lieka bendrovės kreditoriniu įsiskolinimu. Todėl atsakovas galėjo pilnai apmokėti tik tokią sąskaitą, su kuria jis pilnai sutinka, o sąskaitos tokiai sumai ieškovas neišrašė. Ieškovas prašo priteisti 1700 Lt žalos atlyginimą, kuri atsirado tuomet, kai į teismą kreipėsi rangovas individuali S. įmonė (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo iš bendrijos už atliktus namo renovacijos darbus. Tačiau neaišku, kodėl bendrija sutiko apmokėti rangovui netesybas, kai jos sutartyje numatytos nebuvo. Kad tos netesybos šiuo metu nėra sumokėtos, patvirtino tretysis asmuo L. V.. Kyla abejonė, ar bendrija apskritai jas sumokės, nes jos nesumokėtos jau metai laiko. Atsakovas, rangovui ir bendrijai bylinėjantis teisme, nebuvo įtrauktas į procesą ir posėdžiuose nedalyvavo. Ieškovas taip pat yra pareiškęs reikalavimą atsakovui, kuriuo prašo priteisti bankui „Parex“  ieškovo sumokėtas palūkanas. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad bankui „Parex“ buvo mokamos palūkanos. Byloje nėra ginčo, jog iš pradžių buvo priimtas sprendimas paskolą imti iš AB „Šiaulių banko“. Nepaisant visų ieškovo paaiškinimų, kodėl paskola buvo paimta iš AB,,Parex banko‘‘, bet kuriuo atveju nėra jokio bendrasavininkų sprendimo imti paskolą iš šio banko. Todėl nėra jokio pagrindo priteisti iš atsakovo palūkanas, tuo labiau, kad jos buvo dvigubai didesnės, nei bendrasavininkai buvo nubalsavę imti iš AB „Šiaulių banko“. Ieškovas yra pateikęs sąskaitų išrašus, tačiau jie nėra patvirtinti banko. Mano, kad atsakovo priešieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Spręsdamas priešieškinį, teismas turėtų vadovautis protingumo, sąžiningumo principais. Pats ieškovas užsakė kadastrinių matavimų bylą, ją padarė, apmokėjo, jokių pastabų nereiškė, ją pateikė valstybinei statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai. Jos pagrindu komisija surašė statinio tinkamu pripažinimo naudoti aktą. Tačiau ieškovas šios bylos nebeteikė VĮ Registrų centrui.  VĮ Registrų centrui atsisakius tvirtinti ir nurodžius smulkias klaidas, ieškovas jų neištaisė. Mano, kad ieškovui nebenaudinga teikti bylą VĮ Registrų centrui, nes, atlikus matavimus, kai kurių butų plotai padidėjo. Atsakovas neturi kitų galimybių įgyvendinti savo teisių, yra prisidėjęs savo lėšomis prie kadastrinių matavimų apmokėjimo. Atsakovas prašo įregistruoti kadastrinių matavimų bylą, kadangi pagal bylos duomenis matyti, jog keičiasi bendras statinio plotas ir atsakovui tenkančios patalpų dalies plotas. Prašo ieškinį atmesti, jeigu atsakovo reikalavimas nebūtų tenkinamas dėl šalių netinkamumo, atsakovas sutiktų sumokėti 26414,66 Lt. Prašo įpareigoti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją per 10 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo terminą pateikti VĮ Registrų centras Šiaulių filialui 2008m. gruodžio 22 d. „Rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą" ir UAB „Korporacija „Matininkai" 2009 m. vasario 23 d. parengtą daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad jeigu Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija per 10 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo terminą nepateiks dokumentų VĮ Registrų centras Šiaulių filialui, tai atsakovas UAB „Masada" pats turi teisę pateikti 2008m. gruodžio 22 d. „Rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą" ir UAB „Korporacija „Matininkai" 2009 m. vasario 23 d. parengtą daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo L. V. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas buvo informuotas apie Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos organizuotus susirinkimus dėl namo renovacijos. Atsakovui buvo siunčiami kvietimai, namo laiptinėse būdavo pakabinami skelbimai apie organizuojamus susirinkimus. Bendrija kreipėsi dėl paskolos namo renovacijai į AB ,,Parex bankas‘‘, nes AB „Šiaulių bankas“ atsisakė paskolą suteikti. Kad atlikti namo renovaciją, reikia visų gyventojų sutikimo ir kad visi reikalavimai atitiktų statybos techninį reglamentą. Atsakovui buvo išrašytos skirtingos sąskaitos apmokėjimui todėl, kad bendrija nežinojo tikslaus atsakovo valdomo ploto. Tik advokatų kontorai padarius užklausimą, pavyko išsiaiškinti atsakovo patalpų plotą - 482,60 kv.m. Kiekvienas namo bendrasavininkis žino savo turimus plotus, išskyrus UAB „Masada“, kurios plotas iki šiol nėra įteisintas. Atsakovui buvo paskaičiuota suma už namo renovaciją, kurią jis galėjo sumokėti iš karto, taip pat buvo paskaičiuotas ir dalinis apmokėjimo, o likusi suma išdėstyta 10 metų. Atsakovas teigia, kad namo renovacija buvo ieškovo užgaida, tačiau namas buvo labai blogos būklės ir nerenovuoti jo nebuvo galima. Namo renovacija buvo atlikta, nes to pageidavo visi bendrasavininkai, išskyrus UAB ,,Masada‘‘. Atsakovas privalo vykdyti pagrindines savo, kaip bendraturčio pareigas, tai yra proporcingai savo daliai apmokėti už rekonstrukciją.  

Tretysis asmuo R. U. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovo advokatas nepagrįstai teigia, jog atsakovas buvo gavęs tik du pakvietimus į bendrijos susirinkimus. Namo būklė buvo bloga, todėl namą reikėjo renovuoti. Mano, kad korporacijos ,,Matininkai‘‘ darbuotojai netinkamai atliko namo bei patalpų matavimus, padarė klaidų, todėl atlikti matavimai yra netikslūs.  

Tretysis asmuo D. Š. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad  UAB „Masada“ nevykdo savo kaip bendraturčio pareigos atlyginti išlaidas, turėtas dėl namo išsaugojimo ir išlaikymo proporcingai savo daliai.

Tretysis asmuo G. Š. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka.  

Tretysis asmuo O. B. G. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Priešieškinį reiktų atmesti, nes butai ir kitos patalpos jau yra suformuoti kaip atskiri turtiniai nekilnojamo turto kadastro duomenys. Kadastriniai matavimai buvo atlikti iki tol, kol bendrija gavo raštą iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos, kuriame buvo nurodyta, jog po renovacijos namo patalpų nereikia matuoti, o privaloma atilikti tik viso pastato kadastro duomenų nustatymą, nekilnojamo turto kadastre pakeisti viso pastato kadastro duomenis. Statinys formuojamas kaip atskiras nekilnojamo turto kadastro objektas. Šiuo atveju namo modernizavimo metu pastorėjo sienos, o atskirų patalpų plotas nepasikeitė.

Tretysis asmuo J. K. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka.  

Tretysis asmuo G. Ž. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad namui priklausantis žemės sklypas yra suformuotas VĮ Registrų centre, jis yra bendras su kitu namu. Mano, kad visi namo bendrasavininkiai privalo prisidėti prie namo remonto – langų rūsyje įdėjimo, stogo remonto.           

Tretysis asmuo P. M. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka.

Tretieji asmenys H. U., S. M., A. S., M. V., M. M., D. G., I. P., G. U., E. V., R. V., J. K. V., Ž. N., R. K., L. D., A. R., S. R., E. V. G., A. G., M. M., L. U., trečiųjų asmenų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, UAB „Jungtinės studijos“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.

            Trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą, - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Teismui raštu pateiktoje išvadoje nurodo, jog byloje pateiktas 2004 m. gruodžio 22 d. UAB „Pastatų konstrukcijos" atliktas ekspertizės aktas Nr. 04-6, kurio išvadose nurodyta, kad esama pastato balkonų, karnizų ir dalies sienų techninė būklė netenkina statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo ir naudojimo saugos esminių reikalavimų. Balkonų, karnizų ir dalies sienų konstrukcijų pažeidimų pobūdis vertintinas kaip sukeliantis avarinę būklę ir nurodyta, kad būtina apriboti pėsčiųjų eismą prie pastato sienos ar įrengti apsauginius stogelius. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 36 dalis statinio ekspertizę apibrėžia kaip esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimą, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka šio Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Statinio projekto ir statinio ekspertizės rūšis bei jų atlikimo tvarką detalizuoja statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė" (Žin., 2002, Nr. 55-2200), kurio 48.2 papunktyje nustatyta, kad atlikus naudojamo statinio ekspertizę, statinio ekspertizės akte pateiktas statinio techninės būklės įvertinimas yra privalomas statinio savininkui (naudotojui). Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje nurodyta, kad „Statinio techninė priežiūra - statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Šio įstatymo 40 straipsnyje pateiktas statinių naudotojų pareigų sąrašas, kurio trečiame punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo „laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio įstatymo 4 straipsnį, o to paties straipsnio penktame punkte nurodyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Todėl, nagrinėjant šį ginčą, būtų svarbus ir Statybos įstatymo 41 straipsnis, kuriame reglamentuojama statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės bei detaliai nurodyta, kas sudaro statinio techninės priežiūros turinį. Statybos įstatymas yra specialusis teisės aktas ir nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 23 straipsnį, atliekant statinio rekonstravimą statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio rekonstrukcijos projektą ir nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Statytojui, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Statyba vyko pagal projektą, kurį 2007 m. parengė V. M. įmonė. Rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" (Žin. 2002, Nr. 60-2475; 2003, Nr. 122-5551; 2004, Nr. 9-245; 2005, Nr. 34-1119; 2006, Nr. 7-258; 2006, Nr. 68-2524, 2006, Nr. 3851; 2007 Nr. 36-1332; 2008, Nr. 65-2483, 2009 Nr. 6-189; 2009, Nr. 36-1402) nuostatomis 2008 m. gruodžio 22 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas pakankamai išsamus bendrojo naudojimo objektų sąrašas. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Iš nurodytų teisės normų reikalavimų darytina išvada, kad nei vienas namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Jo, kaip bendraturčio pareigos, kyla iš įstatymų reikalavimų ir kiekvienas bendraturtis privalo vykdyti savo pareigas ir dalyvauti išlaikant bendrą turtą.

Institucijos, teikiančios išvadą, - VĮ Registrų centro Šiaulių filialo - atstovė I. K. nurodė, kad VĮ Registrų centrui pateikiant prašymą įrašyti kadastro duomenis arba pakeisti kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. nustatyta tvarka yra pateikiama kadastro duomenų byla ir dokumentai, juridinis pagrindas kadastrinių duomenų įrašymo pakeitimu. Baigus (duomenys neskelbtini) namo Šiauliuose rekonstrukciją, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui buvo pateikta korporacijos ,,Matininkai‘‘ kadastrinių matavimų byla ir statinio pripažinimo naudotis tinkamu aktas, todėl nekilnojamojo turto registre buvo pakeistas namo plotas. Tačiau nekilnojamojo turto registre liko nepakeisti duomenys apie UAB ,,Masada‘‘ priklausantį plotą. 2010-04-29  ieškovas pateikė prašymą dėl nekilnojamojo daikto, t.y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nekilnojamojo turto registre pakeitimo, kartu pateikė ir 2009-02-23 UAB,,Matininkai‘‘ parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2009-02-23 UAB,,Matininkai‘‘ pateiktą aktą dėl klaidos taisymo. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2009-04-30 sprendimu ieškovo prašymas dėl klaidos taisymo buvo atmestas, nes pateikta kadastro duomenų byla netenkino Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14str. 4p. reikalavimų. Viso pastato (duomenys neskelbtini), įregistruotas plotas yra 2488,33 kv.m., o UAB,,Masada‘‘ priklauso 482,61 kv.m. UAB,, Masada‘‘ savo plotų nėra pakeitusi ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas toks atsakovui priklausantis plotas. Be patalpų savininko prašymo duomenų keisti nekilnojamojo turto registre negalima. Tai, kad duomenys apie atsakovui priklausančių patalpų plotą adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol yra nepakeisti, ieškovo kaltės nėra. Nors korporacijos ,,Matininkai‘‘ atliktuose kadastriniuose matavimuose ir būtų padaryta klaidų, kol duomenys apie užimamus plotus nekilnojamojo turto registre yra nenuginčyti, jie yra teisingi. Duomenys apie patalpų plotus į statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą yra įrašomi iš statinio kadastrinių matavimų bylos. Jei atliekant kadastrinius matavimus yra padaryta klaidų, permatavus reikia kreiptis į  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad būtų taisomas statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas arba nurodyti, kad neprieštarauja dėl naujų matavimų ir naujų plotų įrašymo. VĮ Registrų centre yra įregistruotas tik viso namo plotas, o duomenys apie patalpų savininkų įregistruotus plotus galioja iki šiol, jeigu patalpų savininkas nesikreipė su prašymu įregistruoti naujus plotus. Atsakovas, manydamas, kad jo plotas pamatuotas klaidingai, gali kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikdamas savo patalpų kadastrinius matavimus ir prašymą. Tačiau jei patalpų savininkas sutinka su VĮ Registrų centrui pateiktais duomenimis apie jiems priklausančius plotus, gali kreiptis su prašymu, kadastrinių matavimų bylos pateikti nebereikia, nes VĮ Registrų centro Šiaulių filialas ją turi.

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2006-11-20 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sprendimu buvo nuspręsta atlikti namo (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus (I t. b.l. 32,33). Tuo tikslu tarp ieškovo ir AB Parex banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis dėl kredito suteikimo namo (duomenys neskelbtini), renovacijai (I t. b.l. 146-157). Iš 2008-10-03 statybos darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad namo renovacijos darbai buvo baigti 2008-08-31 (I t. b.l. 119).

Ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti atsakovui UAB,,Masada‘‘ tenkančią sumokėti dalį už atliktus namo renovacijos darbus bei nuostolius, kurie atsirado atsakovui nesumokėjus už namo renovaciją. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nes laiko, kad šioje byloje ieškovas – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija – yra netinkamas. Iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų matyti (I t. b.l. 18-22), kad bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui paskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, vadovaujasi LR CK 4.82str 3d., kurioje numatyta, kad butų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Tačiau namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai. Įgyvendinat LR CK 4.82str. 3d., 4.83str. 6d. numatytas teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės vidinių ir išorinių teisinių santykių esminis skirtumas yra tas, kad tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t.y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę (2007-11-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinė byla Nr. 3K-7-345/2007). Kadangi šiuo atveju kilo ginčas tarp bendraturčių, LR CK 4.76str numato bendraturčių teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą). Todėl, vadovaujantis LR CK 4.76str., ieškinį šioje byloje atsakovui turi teisę reikšti bendraturčiai. Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios bendrosios nuosavybės teisę, nenumato teisės tokį ieškinį reikšti daugiabučio namo savininkų bendrijai, kaip asmenį turintį reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo įvardija tik bendraturtį. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (IV t. b.l. 141) buvo nurodęs 2007-12-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį (civilinė byla Nr. 3K-3-566/2007), kuria vadovavosi įrodinėdamas, jog ieškovas – daugiabučio namo savininkų bendrija – šioje byloje yra tinkamas. Tačiau minėtoje nutartyje nurodoma, kad bendrija, būdama juridinis asmuo, turi teisę kreiptis į teismą tais klausimais, kiek jai reikalinga šioms teisėms ir pareigoms įgyvendinti. Visa apimtimi ginti savo savininkų pažeistų teisių ji negali, bet ta apimtimi, kiek padarytas pažeidimas varžo, riboja ar kitaip trukdo bendrijai vykdyti pareigas valdant ir naudojant daugiabučio namo savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą, ji turi teisę pareikšti reikalavimus. Tačiau ši nuostata negali būti suprantama ar įgyvendinama tokiu būdu, kad veiktų prieš visus ar nors vieną patalpų ar bendrosios dalinės nuosavybės savininką, kuriam priklauso nuosavybės dalis daugiabučiame name, valdomame bendrijos. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad ginčuose tarp savininkų bendrija neturi teisės reikšti reikalavimų, tačiau ji yra tinkamas ieškovas atstovaujant namo bendraturčius su trečiaisiais asmenimis išoriniuose teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija šioje byloje yra netinkamas, todėl ieškinys atmestinas. Kiti ieškinio argumentai nevertinami, nes, atmetus ieškinį dėl netinkamo ieškovo, jie yra teisiškai nereikšmingi. Teismas siūlė ieškovui patikslinti savo procesinę padėtį, įtraukė į procesą namo bendraturčius, sudarydamas galimybę pareikšti savarankiškus reikalavimus, tačiau ieškovas ir tretieji asmenys to nepadarė.    

Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą pateikti VĮ Registrų centro Šiaulių filialui 2008-12-22 rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir 2009-02-23 korporacijos ,,Matininkai‘‘ parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2008-12-22 rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto matyti (IV t. b.l. 10-12), kad, pabaigus namo rekonstrukcijos darbus, komisija pripažino, jog namas (duomenys neskelbtini), tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudotis. Akte nurodoma, kad naudotojas (savininkas) privalo šį aktą pateikti registruodamas statinį Nekilnojamojo turto registre. Iš prie bylos prijungtos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad korporacija ,,Matininkai‘‘ 2008-12-08 atliko (duomenys neskelbtini) namo Šiauliuose kadastrinius matavimus, pagal kuriuos bendras namo plotas yra 2488,33 kv.m. Ši byla buvo pateikta statinio pripažinimo tinkamu naudotis komisijai, šie duomenys buvo įrašyti į rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudotis aktą. Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktos išvados matyti (V t. b.l. 88,89), kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų pakeitimai buvo įregistruoti 2009-01-16, ieškovui pateikus 2008-12-08 UAB,,Matininkai‘‘ parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2008-12-22 rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo Tilžės g. 139, Šiauliai, pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Išvadoje nurodoma, kad 2009-04-29 ieškovas pateikė prašymą dėl nekilnojamojo daikto, t.y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nekilnojamojo turto registre pakeitimo, kartu pateikė ir 2009-02-23 UAB,,Matininkai‘‘ parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2009-02-23 UAB,,Matininkai‘‘ pateiktą aktą dėl klaidos taisymo. Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2009-04-30 sprendimo matyti (II t. b.l. 92), kad ieškovo prašymas dėl klaidos taisymo buvo atmestas, nes pateikta kadastro duomenų byla netenkina Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14str. 4p. reikalavimų - pateikto juridinio pagrindo pagrindu duomenys nekilnojamojo turto kadastre jau įrašyti. Sprendime nurodyta, kad jei pateikiami duomenys tik kaip klaidos taisymas, neturėjo būti naujos matavimų datos, nepateiktos kadastro duomenų formos atitinkančios visiškai pakeistus brėžinius, nepateiktas pripažinimo tinkamu naudotis aktas su pakeistomis nekilnojamojo daikto kiekybinėmis charakteristikomis. Atsakovas priešieškiniu reikalauja įpareigoti ieškovą pateikti VĮ Registrų centro Šiaulių filialui 2008-12-22 rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei 2009-02-23 korporacijos ,,Matininkai‘‘ parengtą kadastrinių matavimų bylą. Tačiau šiuos veiksmus ieškovas buvo atlikęs savanoriškai, bet jo prašymas ištaisyti klaidą liko nepatenkintas. Todėl akivaizdu, kad, patenkinus atsakovo prašomus reikalavimus, teisinis rezultatas būtų toks pat -  kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre liktų nepakeisti. Teismas negali įpareigoti ieškovą kreiptis dėl nekilnojamojo turto duomenų registre pakeitimo, nes tokio reikalavimo atsakovas nereiškia, o teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Be to, nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti ieškovą atlikti atsakovo prašomus veiksmus. Atsakovo atstovai nurodo, kad esant netiksliems namo bei atsakovo patalpų atliktiems kadastriniams matavimams, yra pažeidžiamos atsakovo teisės – jam tenka didesnė išlaidų, atsiradusių dėl namo renovavimo, dalis. Tačiau atsakovui šiuo atveju yra aktualus jo nuosavybės teise valdomo ploto nustatymas. Todėl  tokiu atveju atsakovas gali pats užsakyti atlikti jam priklausančio patalpų ploto kadastrinius matavimus ir pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Todėl atsakovas, pateikęs norminiuose aktuose nurodytus dokumentus,  turi galimybę įregistruoti VĮ Registrų centre tikslų savo patalpų plotą. Kaip nurodė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovė I. K., jei gyvenamųjų patalpų savininkas sutinka su korporacijos ,,Matininkai‘‘ atliktais kadastriniais jų patalpų matavimais, kadastrinių matavimų bylos jiems pateikti nebereikia, nes ją turi VĮ Registrų centro Šiaulių filialas. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą dėl jam priklausančių patalpų ploto patikslinimo, tačiau VĮ Registrų centro Šiaulių filialas iki šiol to nepadarė. Tačiau atsakovas nepateikė atsakymo, todėl teismas negali vertinti, ar tikrai buvo atsisakyta patikslinti nekilnojamojo daikto kadastrinius duomenis, jei taip - dėl kokių priežasčių ta nebuvo padaryta, t.y. ar atsakovas, pateikdamas tokį prašymą, įvykdė visus norminiuose aktuose numatytus reikalavimus.   

            Kadangi ieškinys ir priešieškinys atmestini, išlaidos už advokato pagalbą šalims nepriteistinos. Ieškovui buvo atidėta dalis žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl, atmestus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 2010 Lt.

            Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-267str., 269str., 270str., teismas

n u s p r e n d ė:

            Ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Masada“, tretiesiems asmenims H. U., S. M., A. S., G. Š., G. Ž., M. V., P. M., M. M., D. G., I. P., G. U., R. U., E. V., R. V., L. V., J. K. V., Ž. N., R. K., D. Š., L. D., J. K., A. R., S. R., O. B. G., E. V. G., A. G., M. M., L. U., Šiaulių miesto savivaldybei, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Jungtinės studijos“, dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą - VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl skolos, palūkanų, nuostolių priteisimo bei atsakovo UAB ,,Masada‘‘ priešieškinį ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl ieškovo įpareigojimo pateikti VĮ Registrų centrui Šiaulių filialui 2008-12-22 rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir UAB,,Korporacija ,,Matininkai‘‘ 2009-02-23 parengtą šio namo kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

            Priteisti iš ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2010 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybės naudai.

            Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

 Teisėja                                                                                                                         Lina Muchtarovienė