Administracinė byla Nr.A2 - 748 - 06
Procesinio sprendimo kategorija 16.4

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gintaro
Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės,
sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Karoliui Likui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato skundą
atsakovui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems
suinteresuotiesiems asmenims A. N., A. R. dėl nesutikimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t
a t ė :
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo nesutikimą
dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims,
einantiems Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 4-ajame policijos
komisariate tyrėjų pareigas. Pareiškėjas nurodė, kad profesinės sąjungos sprendimas neduoti
sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra nepagrįstas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje
nustatyta, kad tretieji suinteresuotieji asmenys pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 2
straipsnio ir 172 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nustatyti tarnybinio patikrinimo
išvadoje pažeidimai niekuo nesusiję su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų naryste
profesinėje sąjungoje, atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų
nariams arba veikla profesinėse sąjungose. Šiuo atveju profesinė sąjunga
nepagristai vertino veikos kvalifikavimo klausimus, viršijo profesinės sąjungos
kompetencijos ribas. Pareiškėjas nurodė, kad profesinės sąjungos atsisakymas
duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidžia darbdavio teises, užkerta
kelią adekvačių drausminio poveikio priemonių taikymui.
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad trečiųjų
suinteresuotųjų asmenų kaltė
tarnybinio patikrinimo metu neįrodyta. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas netinkamai taikė materialines teisės normas. Todėl
minėti pareigūnai negali būti patraukti
tarnybinėn atsakomybėn. Atsakovas taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta konkreti siūloma tarnybinė
nuobauda, todėl negalima įvertinti, ar tarnybinė
nuobauda nėra skiriama dėl pareigūnų narystės profesinėje sąjungoje.
Tretieji suinteresuotieji asmenys prašė pareiškėjo skundą
atmesti. Nurodė, kad jie
nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl nepagrįstai traukiami
tarnybinėn atsakomybėn.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 3 d. sprendimu
pareiškėjo skundą patenkino ir
panaikino atsakovo nesutikimą dėl tarnybinių nuobaudų tretiesiems
suinteresuotiesiems asmenims skyrimo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo
pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad nesurinkta jokių įrodymų, jog skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiesiems
asmenims šiuo atveju siūloma dėl jų veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje A(3)-170-04
konstatavo, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę
nuobaudą pareigūnui -profesinės
sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais
aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra
skiriama dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių
sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas
pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Atsakovas, teigdamas, kad
trečiųjų suinteresuotųjų asmenų veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių ir sudėties, viršijo savo
kompetenciją. Teismas nurodė, kad nepagrįstas
atsakovo teiginys, jog tarnybinio
patikrinimo išvadoje turi būti nurodyta, kokia konkreti nuobauda skirtina
policijos pareigūnams. Nuobaudos rūšį pasirenka vadovas, kuriam suteikta
teisė skirti tarnybinę nuobaudą, Teismas
nurodė, kad policijos pareigūnai, laikydami, jog jie nepadarė tarnybinio
nusižengimo ir jog jiems nuobauda bus
paskirta nepagrįstai, turės teisę paskirtą nuobaudą nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra
neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad šiuo
atveju tarnybinio patikrinimo
išvadoje nėra nurodyta konkreti siūloma tarnybinė nuobauda, todėl negalima įvertinti,
ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama
dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga gali duoti sutikimą skirti konkrečią tarnybinę
nuobaudą. Nesiūlant konkrečios nuobaudos, profesinė sąjunga negali
kontroliuoti darbdavio, ar jis nebaus pareigūno (profesinės sąjungos nario) už jo veiklą ar narystę profesinėje
sąjungoje. Gali susidaryti tokia situacija, kai profesinės sąjungos narys bus nubaustas už tapatų pažeidimą griežčiau
nei pareigūnas, kuris nėra profesinės sąjungos
narys, todėl siūloma konkreti tarnybinė nuobauda yra kaip įrodymas profesinei
sąjungai, kad jos narys nėra persekiojamas už jo narystę ar veiklą. Nėra ginčo, kad tarnybinės nuobaudos rūšį pasirenka
vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau siūloma tarnybinės nuobaudos rūšis tarnybinio
patikrinimo išvadoje atskleistų tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno
nuomonę dėl taikytinos tarnybinės nuobaudos rūšies bei būtų garantija profesinei sąjungai, kad profesinės sąjungos narys
nebus nubaustas nepagrįstai didele tarnybine
nuobauda. Atsakovas nurodo, kad
Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra pasisakęs, jog kontrolė
yra svarbus profesinių sąjungų veiklos būdas ir jog, įgyvendinant kontrolės
funkcijas, galima nustatyti, ar darbdavys
savo sprendimais nepažeidinėja darbuotojų profesinių, ekonominių ar socialinių teisių bei interesų. Profesinių
sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1
dalyje yra nustatyta, jog profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų
darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir
susitarimus, bei jog šiems tikslams
profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir
kitas institucijas. Profesinės
sąjungos renkamasis organas, prieš priimdamas bet kokį sprendimą, kreipiasi į advokatą bei teisininkus, kad šie
pateiktų savo išvadas, todėl profesinė
sąjunga yra kompetetinga spręsti visus
su tarnybine atsakomybe susijusius klausimus. Atsakovas nurodo, kad
Vidaus tarnybos statuto 43
straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog, skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui,
reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Įtvirtindamas tokią nuostatą, įstatymų
leidėjas patvirtina profesinių
sąjungų teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių
patikrinimo atlikimą bei tarnybinių nuobaudų skyrimą. Taigi, profesinės sąjungos renkamasis organas
gali neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu darbdavys nesilaiko
teisės aktų. Atsakovas nurodo, kad turėtų būti suformuota kitokia teismų praktika dėl profesinės sąjungos sutikimo turinio. Profesinei
sąjungai turi būti leista nagrinėti visus su tarnybine atsakomybe susijusius klausimus, nes taip
efektyviai būtų realizuota Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje
įtvirtinta teisės norma, kuri leidžia profesinei sąjungai kontroliuoti darbdavį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą
atmesti.
Pareiškėjas nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta
imperatyvi nuostata, jog tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys
teisę skirti pareigūnus į pareigas. Vadovas, įvertinęs tarnybinio
patikrinimo medžiagą bei tarnybinio patikrinimo išvadą, sprendžia klausimą dėl pareigūno patraukimo
(nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn. Vadovas, priimdamas įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
skyrimo, pasirenka nuobaudos rūšį. Tarnybines nuobaudos parinkimas bei paskyrimas yra tam
turinčio teisę pareigūno, bet ne tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno kompetencija.
Pareigūnas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, gali siūlyti tarnybinės nuobaudos
rūšį, tačiau ji nėra privaloma vadovui. Pareiškėjas nurodo, kad gauti sutikimą dėl
tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariams yra būtina tam, jog
būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Tokią poziciją išdėstė
ir
Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime. Nagrinėjamu atveju tretieji
suinteresuotieji asmenys pripažino, kad jie neturi pagrindo teigti ir manyti,
jog traukiami tarnybinėn atsakomybėn dėl jų narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos
sutikimas jokiu būdu neriboja teisės ginčyti jau paskirtą tarnybinę nuobaudą, tokiu atveju
jau analizuojant jos teisinį pagrįstumą. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje
administracinėje byloje A(3)-170-04 konstatavo, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas,
ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobauda pareigūnui - profesinės sąjungos
nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar
tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse
sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba
dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos
pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai
niekuo nesiję su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų naryste profesinėse sąjungose,
atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla
profesinėse sąjungose. Atsakovas nepagrįstai vertino veikos kvalifikavimo
ir vertinimo teisiniu aspektu klausimus, nepagrįstai nagrinėjo, ar įrodytas
pažeidimo faktas.
Tokiu būdu atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas,
viršijantis atsakovo kompetencijos ribas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prašė apeliacinį skundą
tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, papildomai nurodydamas, kad
sprendžiant ginčą būtina atsižvelgti ir į Profesinių sąjungų įstatymo nuostatą,
jog profesinė sąjunga yra įstatyminis darbuotojų atstovas, todėl ir dėl to jos
renkamasis organas, spręsdamas dėl sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti, turi
apsvarstyti visus su tuo susijusius klausimus (ar padarytas nusižengimas, ar
yra konkretaus darbuotojo kaltė, kokia nuobauda skirtina ir pan.).
Teisėjų kolegija
k o n s t
a t u o j a :
Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis nustato, kad profesinių
sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą -
atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo
sutikimas. Profesinės sąjungos renkamojo organo teisių turinys ir apimtis,
sprendžiant dėl tokio sutikimo davimo, apibrėžti Vyriausiojo administracinio
teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje
Nr.A3-170-04. Šioje nutartyje pažymėta, kad „profesinės sąjungos renkamasis
organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą
pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos
skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama
pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus
reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse
sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų
teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina
pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui.“ Apeliantas
nurodo, kad ši teismų praktika keistina, atsižvelgiant į Profesinių sąjungų
įstatymo 17 straipsnį, numatantį profesinių sąjungų teisę kontroliuoti darbo ir
profesinių sąjungų įstatymų laikymąsi, bei Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio
14 d. nutarime įtvirtintą nuostatą, jog kontrolė yra svarbus profesinių sąjungų
veiklos būdas, įgalinantis nustatyti, ar darbdavys savo sprendimais nepažeidinėja
darbuotojų profesinių, ekonominių ar socialinių teisių bei interesų. Kolegija
pripažįsta, kad Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje
Nr.A3-170-04 pateiktas įstatymo (Vidaus tarnybos statuto) aiškinimas
neprieštarauja pareiškėjo nurodomame Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d.
nutarime įtvirtintoms nuostatoms dėl profesinėms sąjungoms suteiktų kontrolės
funkcijų ir jų svarbos, kadangi kontrolė turi būti vykdoma teisės aktuose
nurodytais būdais. Todėl dėl šio apelianto argumento keisti teismų praktiką nėra
pagrindo.
Kreipiantis į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo skirti
tarnybinę nuobaudą turėtų būti nurodoma, kokią konkrečią nuobaudą ketinama
skirti. Nors profesinės sąjungos renkamajam organui nesuteikta teisė spręsti dėl
nuobaudos parinkimo tinkamumo, tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga
sprendžiant, ar esant toms pačioms aplinkybėms profesinės sąjungoms nariams
neskiriamos griežtesnės nuobaudos, negu kitiems tarnautojams. Šiuo atveju abu
pareigūnai, traukiami atsakomybėn, yra profesinės sąjungos nariai, pažeidimo
aplinkybės specifinės, todėl konkrečios nuobaudos nenurodymas neriboja atsakovo
teisės spręsti, ar nuobauda skiriama ne ryšium su naryste profesinėje
sąjungoje.
Teisė duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo suteikta profesinės
sąjungos renkamajam organui, jis šiuo atveju veikia kaip savarankiškas
tarnybinių santykių subjektas, ginantis savo nario interesus, todėl atmetami
apelianto argumentai, jog profesinė sąjunga dėl to, kad veikia kaip darbuotojo
įstatyminis atstovas, turi teisę pasisakyti visais tarnybinės nuobaudos skyrimo
klausimais.
Minėtoje Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d.
nutartyje taip pat nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą,
kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl
tarnybinės nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti, ar nesutikimas yra
grindžiamas argumentais dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl
atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos
profesinėse sąjungose, ar kitomis priežastimis. Pirmosios instancijos teismas
pagrįstai pripažino, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą tarnybinėms
nuobaudoms skirti nėra grindžiamas tuo, jog nuobaudą tretiesiems suinteresuotiesiems
asmenims ketinama skirti už veiklą ar narystę profesinėse sąjungose.
Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą tarnybinėms nuobaudoms skirti pažeidžia
vidaus reikalų įstaigos interesus ir kliudo jai vykdyti įstatymais priskirtas
užduotis bei vidaus administravimo funkcijas, kadangi negalėdamas taikyti
tarnybinės atsakomybės įstaigos vadovas turi ribotas galimybes pasiekti, kad
jam pavaldūs pareigūnai laiku ir tinkamai vykdytų jiems pavestas funkcijas, o
tuo pačiu ir užtikrinti nepriekaištingą visos įstaigos veiklą bei piliečių
teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija
pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo nesutikimą skirti
tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims panaikino pagrįstai,
todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r
i a :
apeliacinį
skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Birutė
Janavičiūtė
Gintaras
Kryževičius
Nijolė
Piškinaitė