Administracinė byla Nr. AS-792-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03569-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojos E. T. 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. 36P-129-(7.1.9) (toliau – ir Raštas) paskelbtą administracinį sprendimą; 2) įpareigoti Teisėjų tarybą siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjams S. J., T. B., E. Ž.-J., V. P., G. U.; 3) įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininką pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą nedelsiant teikti Komisijai; 4) priteisti 10 000 Eur žalos atlyginimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103, 104 straipsniais, 119 straipsnio 1 dalimi, 120 straipsniu, Teisėjų tarybos darbo reglamento 21 punktu, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad Teisėjų taryba neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir, priimdama Raštą, nevykdė viešojo administravimo funkcijų. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Raštu pareiškėjui buvo išaiškinta Teisėjų tarybos kompetencija, teisė apskųsti teismo sprendimus aukštesnės instancijos teismui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl Teisėjų tarybos (jos pirmininko pavaduotojos) veiksmų negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo trečiąjį reikalavimą, teismas vadovavosi Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5, 6.1–6.5 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 10 000 Eur žalos atlyginimą yra išvestinis reikalavimas, susijęs su kitais pareiškėjo skundo reikalavimais, todėl atsisakius priimti pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), atsisakytina priimti ir pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą.

III.

Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nušalinti teisėją G. B., vadovaujantis Teismų įstatymo 83 ir 84 straipsniais, teikti siūlymą Komisijai drausmės bylai G. B. iškelti, sustabdyti bylos nagrinėjimą, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu ir Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi, apie teisėjos Gitanos B. akivaizdžiai Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančią veiką – atsisakymą vykdyti teisingumą – pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei.

Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 22 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6.1 punktui. Pareiškėjas nurodo, kad atsisakymas priimti skundą grindžiamas netinkamu teisės normų aiškinimu ir taikymu, teismas yra šališkas. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi ir atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė jokių skundo trūkumų ir šalintinų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, dalis skundo yra teisminga bendrosios kompetencijos teismams, tačiau teismas nesivadovavo ABTĮ 111 straipsniu, 22 straipsnio 1, 4 dalimis. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neturėtų atsižvelgti į teismų praktiką, o turėtų vadovautis tik įstatymais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Teisėjų tarybos pirmininko 2015 m. balandžio 3 d. atsakyme Nr. 36P-72-(7.1.9) dėl analogiško skundo nurodyta teisė apskųsti atsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tas pats nurodyta ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo 2015 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 36P-98-(7.1.9). Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo vadovautis ABTĮ 111 straipsniu, Teismų įstatymu, Teisėjų etikos kodeksu ir atsižvelgti į pareiškėjo skunde nurodomas teisėjų galbūt nusikalstamas veikas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino jo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Teismų įstatymo 84 ir 120 straipsniai pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Teisėjų taryba ir Komisija nėra viešojo administravimo subjektai, o Teisėjų tarybos priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai nelaikytini ginču, kilusiu iš administracinių teisinių santykių, jie nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui atsakovu nurodė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoją E. T., iš pareiškėjo skunde dėstomų aplinkybių ir reikalavimų matyti, kad jie reiškiami Teisėjų tarybai ir Komisijai. Todėl teisėjų kolegija nagrinėja pareiškėjo atskirąjį skundą, įvertinusi šią aplinkybę. 

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Teismų įstatymo 120 straipsnyje, Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2) patvirtinto Teisėjų tarybos darbo reglamento 21 punkte.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-696/2013 dėl tam tikrų kilusių abejonių, susijusių su teismo administracine veikla, pastebėjo, kad tokio pobūdžio ginčai paprastai sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas. Šiame įstatyme numatyti teismo pareigūnai, kurie įgyvendina teismų administravimą, jų įgaliojimai, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybė (Teismų įstatymo 103 str.), administracinės veiklos priežiūrą vykdantys subjektai (Teismų įstatymo 104 str.). Įvertinusi nustatytą teisinį reguliavimą, išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad šio pobūdžio veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme; atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas bei įvertinus Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką teismo pareigūnų priimti įvairaus pobūdžio raštai, atsakymai į asmenų paklausimus dėl su teisingumo vykdymu nesusijusios teismo veiklos paprastai nėra pripažįstami ginčo administraciniuose teismuose objektu (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-1069/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Teisėjų tarybos Raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo kreipimąsi dėl drausminių procedūrų pareiškėjo skunduose nurodytų teisėjų atžvilgiu inicijavimo. Rašte nurodyta, kad Teisėjų taryba pagal savo kompetenciją (Teismų įstatymo 120 str., Teisėjų tarybos darbo reglamento 21 p.) negali vertinti pareiškėjo skunduose nurodytų argumentų, susijusių su teisėjų priimtais procesiniais sprendimais.

 Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytus duomenis ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl Rašto negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-1069/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-369-822/2020). Nei skunde, nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamo Rašto ir su juo susijusių reikalavimų yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei pirmasis ir antrasis skundo reikalavimai yra susiję su Teisėjų tarybos veiksmais, kurie nagrinėjamu atveju nepriskirtini viešojo administravimo sričiai. Administracinis teismas neturi kompetencijos vertinti ginčijamo Rašto teisėtumo bei įpareigoti Teisėjų tarybą siūlyti iškelti drausmės bylas teisėjams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skundas dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Komisijos pirmininką pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą nedelsiant teikti Komisijai.

Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. AS-558-261/2021, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo skundo, kuriuo jis prašė panaikinti Komisijos pirmininkės 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 17P-102-(7.4.8)K, įpareigoti Komisijos pirmininkę pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą nedelsiant teikti Komisijai ir priteisti 5 000 Eur žalos atlyginimą, priėmimo klausimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-558-261/2021 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. 

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Komisijos pirmininką pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą nedelsiant teikti Komisijai, tačiau nurodė netinkamą atsisakymo pagrindą. Šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kadangi galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-558-261/2021 jau yra išspręstas pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Komisijos pirmininką pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą nedelsiant teikti Komisijai priėmimo klausimas (šį skundo reikalavimą atsisakyta priimti).

Ketvirtasis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, neteisėto Rašto ir neteisėtų Komisijos pirmininko veiksmų, atlyginimą yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Raštą ir įpareigoti Komisijos primininką atlikti atitinkamus veiksmus. Atsisakęs priimti skundo reikalavimus panaikinti Raštą ir įpareigoti Komisijos pirmininką pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą nedelsiant teikti Komisijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Pareiškėjas neturtinę bei turtinę žalą kildina iš Teisėjų tarybos ir Komisijos veiksmų, kurie nagrinėjamu atveju negali būti laikomi veiksmais viešojo administravimo srityje. Taigi nagrinėjamu atveju tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pareigos pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo. ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Šiuo atveju teismui nekilo klausimų dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją. 

Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą ir nekilus abejonių dėl taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai, nebuvo pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde kelia klausimą dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo. Teisėjų kolegija nenustatė objektyvių ar subjektyvių teisėjos galimo šališkumo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisėja, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi ABTĮ normomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja buvo šališka, taip pat nėra pagrindo inicijuoti kitus pareiškėjo prašomus inicijuoti veiksmus teisėjos atžvilgiu. 

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nurodytus patikslinimus dėl atsisakymo priimti trečiąjį skundo reikalavimą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Artūras Drigotas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė