Byla Nr. 1S-192-366/2018

                                                                            Teisminio proceso Nr.  1-01-1-58179-2016-2     

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 

           2.10.12; 2.14.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

      2018 m. spalio 12 d.

Panevėžys

             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

Šeimos nariui - motinai V. V.,

neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs V. V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vytauto Sketerio ir šeimos nario – motinos V. V. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria V. V. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas,

n u s t a t ė :             

1.       Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (4-8 b. l.) V. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartimi (9-10 b. l.) stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kurio taikymas pratęstas to paties teismo skundžiama 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (24-25 b. l.).

2.       V. V. gynėjas advokatas Vytautas Sketeris pateikė Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą (30-31 b. l.), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria jo atstovaujamajam V. V. pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad sulyginus dabartinę ginamojo psichikos būseną su psichikos būsena praėjusiame pusmetyje, matosi, kad V. V. psichikos būklė stabili, o tai, kad nestebima haliucinacijų, kliedesių, nėra agresijos, nedaro jokių pažeidimų, rodo ir jo nepavojingumą. Pasak gynėjo, V. V. nekritiškas padarytai veikai dėl ligos specifikos. Atsižvelgdamas į tai, kad V. V. anksčiau nebuvo teistas, pirmą kartą gydomas priverstinai, susitaikė su tėvu, prieš kurį pavartojo smurtą, yra laukiamas namuose, kur tėvams reikalinga jo pagalba ūkyje, jo mama V. V. imsis priemonių užtikrinti gydymo tęstinumui, gynėjas mano, kad prižiūrėti ir gydyti V. V. galima ir ambulatorinėmis sąlygomis.

3.       Šeimos narys - motina V. V. pateikė Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą (32-33 b. l.), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria jos sūnui V. V. pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymi, kad iš byloje esančių ligoninės pateiktų išvadų matyti, kad jos sūnus ligoninėje elgiasi nepriekaištingai, tvarkos nepažeidinėja, agresijos nerodo, vaistus vartoja, yra ramus, todėl nėra pagrindo išvadai dėl jo socialinio pavojingumo. Nurodo, kad tai, jog sūnus 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje sutiko gydytis ambulatoriškai bei tai, kad anksčiau jis savo noru gydėsi (duomenys neskelbtini) psichikos centre bei (duomenys neskelbtini) ligoninėje, rodo, kad jam gali būti taikoma lengvesnė priverčiamoji medicinos priemonė. Pažymi, kad sūnus nusikalstamą veiką padarė tuo metu, kai nevartojo vaistų. Mano, kad gydymo tikslai pasiekti ir sūnaus būklė atitinka tokią, kurios jis buvo besigydydamas savo noru namuose. Pasak apeliantės, ligoninės aplinka neigiamai įtakoja jos sūnaus psichinę ir fizinę sveikatą, o ilgesnis sūnaus priverstinis hospitalizavimas būtų neproporcinga priemonė jo padarytos veikos atžvilgiu.

4.        Teismo posėdyje asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja advokatė Eligija Norkienė bei šeimos narys – motina V. V. prašė skundus tenkinti.

5.        V. V. gynėjo advokato Vytauto Sketerio ir šeimos nario – motinos V. V. apeliaciniai skundai atmetami.

5.1. Išnagrinėjęs skundų argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė V. V. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

5.2. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. 

5.3. Skunduose prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliantai skunduose nurodė, kad V. V. psichinė būklė stabilizavosi, gydymo tikslai yra pasiekti, išėjęs iš gydymo įstaigos jis gyventų su tėvais, o motina užtikrintų jo tolimesnį gydymąsi ambulatorinėmis sąlygomis. Tačiau bylos duomenimis V. V. sveikata nėra pagerėjusi tiek, kad galima būtų nutraukti gydymą arba keisti stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį. Iš Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2018 m. rugpjūčio 30 d. išvados Nr. 459 (3 b. l.) matyti, kad V. V. psichine liga serga nuo 2001 metų, 2 kartus gydytas stacionare, praeityje fiksuoti gydymo režimo pažeidimai – ambulatoriškai nesigydė, vaistų nevartojo (tai posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pati motina), 2017 m. vasario 13 d. – 2017 m. kovo 10 d. atliktos stacionarinės ekspertizės metu diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Per stebimą laikotarpį stacionare pagerėjimo nestebima, nors režimo pažeidimų nefiksuota. Pacientas teigia, kad į ligoninę pateko, nes nukrito nuo kopėčių ir nieko neatsimena. Kontaktas labai formalus, mąstymas paralogiškas, nenuoseklus, emocijos blankios. Komisija konstatavo, kad paciento psichinė būsena stebėjimo laikotarpiu buvo nepakankamai stabili, nors agresijos, išreikštų afektų ir psichozės nebuvo. Išvadoje pažymima, kad pacientas skyriuje pabrėžtinai mandagus, ramus, tačiau kiek manieringas, įtarus, įsitempęs, jo emocijos skurdžios. Vaistus geria, tačiau visiškai nekritiškas savo ligai ir įvykdytai nusikalstamai veikai. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

5.4. 2018 m. rugsėjo 17 d. V. V. smurto rizikos įvertinimo apibendrinime (19 b. l.) nurodyta, kad paciento ligos paūmėjimo metu smurto rizika gali didėti, todėl, siekiant kontroliuoti V. V. smurto riziką, svarbu užtikrinti pastovų medikamentinį gydymą.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, kitus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad galimybė užtikrinti V. V. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą šiuo metu galima tik stacionare. Pasikeitus aplinkybėms, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

5.6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria V. V. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

V. V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vytauto Sketerio bei šeimos nario – motinos V. V. skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Sigitas Bagdonavičius