Administracinė byla Nr. I-3445-426/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02008-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. (K. J.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) skunde (b. l. 1–4)  prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą D. 

Nesutinka su Sprendimu ir nurodo, kad jis priimtas neatsižvelgus į pateiktus dokumentus, įrodančius atvykimo tikslą, t. y. Lietuvos Respublikoje vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, bei jo pateiktus paaiškinimus žodžiu. Teisinių argumentų Sprendime nenurodyta. Ambasada iš jo nereikalavo papildomų dokumentų. Akcentuoja, kad Sprendimas yra neproporcingas siekiamam tikslui, jis praras investuotas lėšas

Nurodo, kad dėl nacionalinės vizos išdavimo kreipėsi tuo pagrindu, kad yra uždarosios akcinės bendrovės „Kertera“ (toliau – Bendrovė, Įmonė) dalyvis ir jam priklauso 100 procentų akcijų, investavo lėšas. Teigia, kad atvykimo tikslas – gauti pelną iš įmonės veiklos bei joje dirbti. Numatomas buvimo tikslas Lietuvoje pagrįstas oficialiai užregistruotais dokumentais. Jo buvimo tikslas yra būtinas, kadangi jis pats nori ieškoti klientų, tiesiogiai dalyvauti Bendrovės veikloje.    Akcentuoja, kad jo veiksmai negali suponuoti nelegalios migracijos grėsmės, kadangi nėra pažeidęs nei vieno Lietuvos Respublikos įstatymo. Su tokia Sprendime padaryta išvada jis nesutinka. Vien tam tikri Ambasados įtarimai negali patvirtinti nelegalios migracijos grėsmės.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė, Ministerija) su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 98–106) nurodo, jog pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių.

Atsakovė nurodo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Konsulas 2018 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti vizą, nes jis nepateikė tinkamai patvirtintos Bendrovės tarpinės finansinės ataskaitos (balanso arba nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos), kelia abejonių sandorio dėl pareiškėjo nupirktų Bendrovės akcijų teisėtumas, Įmonės steigimo dokumentuose nurodytas elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).

Atsakovės teigimu, Ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, kadangi pastarajam kilo pagrįstos abejonės dėl pareikėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad jis pateikė pakankamus duomenis prašymui pagrįsti. Pažymi, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus dėl konsulo diskrecijos vertinti pateiktus dokumentus, o kilus abejonėms, atsisakyti vizą išduoti. Akcentavo, kad egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.

Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovas neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. kovo 29 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 112–118).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2018 m. balandžio    9 d. sprendimu nusprendė įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į Indijos Respubliką per 30 dienų ir įspėti, kad per nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies (b. l. 119–120).

Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2018 m. balandžio 6 d. buvo įsteigta Bendrovė, adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 10 d. visas akcijas įsigijo K. J.. Tą pačią dieną paskyrė save direktoriumi bei priėmė sprendimą padidinti įmonės įstatinį kapitalą 25 500 Eur (iki 28.000 Eur), visas akcijas įsigyjant pačiam užsieniečiui papildomu 25 500 Eur įnašu (b. l. 10–12, 13, 14).

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Ambasdą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą gavimo ir pateikė specialios formos prašymą išduoti Nacionalinę vizą, galiojančią nuo                                   2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., kelionės tikslas – verslas (21 punktas), kviečiantis asmuo – Bendrovė, kontaktinis asmuo įmonėje – K. J. (b. l. 107–110). Su prašymu pareiškėjas pateikė ir Įmonės 2018 m. balandžio 19 d. nepasirašytą balansą (b. l. 15), 2018 m. balandžio 10 d. nepasirašytą darbo sutartį tarp Bendrovės, atstovaujamos pareiškėjo, ir pastarojo (K. J.) (b. l. 16–17), pareiškėjo pasirašytą Įmonės tarpininkavimo raštą dėl vizos išdavimo (b. l. 18–21), Bendrovės 2018 m. balandžio 11 d. nepasirašytą Kasos pajamų orderį Nr. l dėl K. J. 25 500 Eur sumokėjimo (b. l. 24), Verslo planą „Bižuterijos ir suvenyrų pardavimas“ (b. l. 32–42), „Luminor“ Banko sąskaitos išrašą (b. l. 58–67), duomenis dėl akcijų įsigijimo (b. l. 45–56).

Ambasados Konsulas 2018 m. gegužės 30 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas) 19 straipsnius, priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą, nes iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, pokalbio (interviu) metu ir kitos gautos informacijos analizės padarė išvadą, jog pareiškėjas, norėdamas gauti vizą, (i) nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. pareiškėjas nepateikė tinkamai patvirtintos įmonės tarpinės finansinės ataskaitos (balanso arba nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos) kaip tai įpareigoja Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78.11 papunktis; kelia abejonių sandorio dėl pareiškėjo nupirktų Bendrovės  akcijų teisėtumas, nes: nepateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, mokėjimo už akcijas operacijos nepatvirtina nei pareiškėjo asmeninės sąskaita, nei įmonės Banko sąskaita; pareiškėjas niekaip nepagrindė lėšų šiam sandoriui turėjimą; konsului nebuvo galima padaryti išvados, ar pareiškėjas yra investavęs daugiau kaip 14 tūkstančių eurų į šią įmonę akcijų pirkimas vykdytas siekiant sukurti teisinį pagrindą kreiptis dėl nacionalinės vizos, o pareiškėjas konsului nesugebėjo paaiškinti, kodėl per kelias dienas po akcijų įsigijimo kilo poreikis didinti įstatinį kapitalą (iki sumos, reikalaujamos kreipiantis vizos gavimui), nors įmonė veiklos dar nepradėjusi vykdyti; pareiškėjas bendrovės akcijas įsigijo netrukus po to, kai 2018 m. kovo 29 d. Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikino išduotą vizą vykti į Lietuvą (pareiškėjas šių sprendimų neskundė ir šių aplinkybių nenurodė konsului pokalbio metu) ir nedelsiant kreipėsi į kitą Lietuvos instituciją dėl vizos gavimo (b. l. 111, 128).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo jį panaikinti.

Vizų (taip pat ir nacionalinių vizų) išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Vizų kodeksas, kurio             21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. 

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjui viza neišduota tuo pagrindu, kad jis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad, remiantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio                     1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Tačiau Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Taigi, priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo darytos atitinkamos išvados.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, surinktą informaciją bei pareiškėjo pokalbio su Ambasados darbuotoju metu duotus paaiškinimus. Buvo vertintos ir buvusios UAB „Gaina“ veiklos aplinkybės ir tai, kad pareiškėjui, panaikinus leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę vizą, pareiškėjas iš karto įsigijo Bendrovę. Sprendimai dėl leidimo laikinai gyventi ir vizos panaikinimo nebuvos skųsti teismui. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas pokalbio metu negalėjo pagrįsti, kodėl ir iš kokių lėšų buvo padidintas įstatinis kapitalas. Tokie klausimai yra esminiai siekiant vykdyti veiklą Lietuvoje. Įvertinęs pareiškėjo duomenis dėl pajamų, padarė išvadą, kad jis neturi pakankamai lėšų verstis verslu ir tik fiktyviai planuoja vykdyti verslą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad steigimo dokumentuose nurodytas įmonės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), o Ambasada iš šio adreso yra gavusi nemažai laiškų dėl kitų užsieniečių vykimo į Lietuvą. Taigi, tai irgi kelia rimtų abejonių dėl realaus verslo vystymo. Pareiškėjo argumentai dėl būtinybės būti Lietuvoje vystant verslą nepagrindžia jo prašymo, vertinant visumą duomenų, pagrįstumo.

Taigi, Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, laikytina pagrįsta. Ambasada tinkamai vertino visumą pateikti dokumentų bei pokalbio metu nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, kad netinkamai Ambasados konsulas įvertino jo dokumentus, yra nepagrįsti. Vien tik dokumentų pateikimas, nevertinant atvykimo tikslo, t. y. jis turėjo pagrįsti numatomą buvimo tikslą ir sąlygas, negali savaime pagrįsti tokio prašymo.

Akcentuotina, jog buvo įvertintos ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas jau buvo pažeidęs imigracijos reikalavimus, t. y. jam buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą. Vertinta ir tai, kad UAB „Gaina“ buvo įsteigta tuo adresu, kuriuo steigiamos fiktyvios įmonės. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonėje atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Taigi, tokia veikla yra kelianti abejonių. Taip pat buvo vertintos ir Bendrovės įsteigimo aplinkybės.

Pažymėtina, jog būtent asmeniui, siekiančiam gauti vizą, kyla pareiga pateikti Ambasadai išsamią ir tikslią informaciją apie savo kelionės tikslus, tačiau pareiškėjas pokalbio Ambasadoje metu nepagrindė deklaruoto atvykimo į Lietuvą tikslo. Sutiktina su atsakovės išvada, kad svarstant pareiškėjo prašymą, kilo pagrįstos abejonės dėl jo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai negali būti laikomi pagrindžiančiais jo atvykimo tikslą ir sudarantys pagrindą tenkinti jo prašymą išduoti vizą. Pažymėtina, kad savaime vien bendrovės, akcijų įsigijimas ar verslo plano pateikimas nepatvirtina realaus siekio vystyti verslą Lietuvoje. Taigi, ir teisėto buvimo tikslo bei sąlygų.

Ambasada tinkamai išnagrinėjo prašymą, vadovaudamasi teisės aktais, surinkusi informaciją ir, įvertinusi pareiškėjo pokalbio metu nurodytas aplinkybes. Nustatyta, kad skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes būtent Ministerijos konsuliniam pareigūnui, svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Šiuo atveju Ambasados veiksmai yra teisėti, nes priimant Sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.

Teismo vertinimu, Ambasados nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai pagrįsti savo atvykimo tikslo, bei, įvertinus ankstesnius duomenis dėl pareiškėjo vykdytos veiklos, leidimo laikinai gyventi neišdavimo bei vizos panaikinimo, pagrįstai įvertintos kaip sudarančios pagrindą manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, be kita ko, nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas), arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas). Kaip minėta, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, todėl, vadovaujantis Vizų kodekso bei Įstatymo nuostatomis, Ambasada pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Tokiu atveju, jo buvimas Lietuvoje nesant jokio teisėto pagrindo gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat skunde prašo įpareigoti Ambasadą išduoti nacionalinę vizą D.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo K. J. (K. J.) skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai        Violeta Balčytienė 

Rūta Miliuvienė 

                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė