Civilinė byla Nr. e2-1301-1080/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12512-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2; 2.6.8.12; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ atstovui M. V.,

atsakovės akcinės bendrovės „Mano bankas“ atstovui advokatui Ryčiui Martinkėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Mano bankas“ dėl sutarties modifikavimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – antstolė Brigita Palavinskienė, notaras Mindaugas Kačergis, M. K..

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo:

1.1.       Pakeisti tarp ieškovės UAB „Veiksmo poilsinė“ ir atsakovės AB „Mano bankas“ 2018 m. lapkričio 27 d. sudarytos kredito sutarties Nr. S0034440/18 (toliau – ir Kredito sutartis) specialiosios dalies 2.6.3 punkto sąlygą dėl procesinių metinių palūkanų normos ir nustatyti, kad jos yra 8,337 proc. dydžio.

1.2.       Pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio 2022 m. kovo 29 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. MK-3444 dalį dėl palūkanų, nurodant, kad skolinio įsipareigojimo sumą sudaro 2018 m. lapkričio 27 d. kredito sutartyje (su visais pakeitimais ir papildymais) nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo procesinės 8,337 proc. dydžio palūkanos nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (96 299,31 Eur) nuo 2022 m. kovo 29 d. iki viso kredito grąžinimo dienos.

1.3.       Priteisti ieškovės naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad UAB „Veiksmo poilsinė“ ir AB „Mano bankas“ 2018 m. lapkričio 27 d. sudarė kredito sutartį Nr. S0034440/18. Dėl versle iškilusių sunkumų, vėluojančių atsiskaityti kontrahentų ir Kredito sutartyje numatyto trumpo galutinio prievolių įvykdymo termino ieškovė laiku negrąžino atsakovei kredito. Gavęs atsakovės prašymą, Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras Mindaugas Kačergis 2022 m. kovo 29 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-3444), kuriuo siūloma priverstinai išieškoti iš skolininkės (ieškovės) hipotekos kreditorei (atsakovei) hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, t. y. 106 502,35 Eur, kurią sudaro: 96 299,31 Eur negrąžintas kreditas, 4 463,12 Eur palūkanos, 4 676,93 Eur delspinigiai, 60 Eur administravimo mokesčiai, 962,99 Eur sutarties sąlygų nevykdymo administravimo mokesčiai, 40 Eur kiti mokesčiai. Vykdomajame įraše taip pat nurodoma, kad papildomai išieškoma: 14 proc. procesinių palūkanų nuo kredito likučio, sutartinių palūkanų ir kredito sutarties administravimo mokesčio sumos (nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo) išieškojimo bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos – 247,50 Eur. Atsakovė nurodytą vykdomąjį įrašą pateikė vykdyti antstolei Brigitai Palavinskienei, kuri pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0171/22/00588. Ieškovės teigimu, šiuo atveju iš jos yra išieškoma tiek sutartinės, tiek procesinės palūkanos. Anot ieškovės, vykdomajame įraše nurodytos procesinės palūkanos yra aiškiai nesąžiningo dydžio: pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų normą; Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ) numato 8,337 proc. dydžio metinę palūkanų normą (8 + 0,337). Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai pažymėjo, kad nors didesni negu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams. Šiuo atveju ieškovė yra stumiama į tokią padėtį, kad net ir gaunat pajamų į antstolės depozitinę sąskaitą, įsiskolinimas tik didėja, bet nemažėja. Atsižvelgiant į tai, ieškovės manymu, egzistuoja pagrindas pakeisti Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 punkto sąlygą dėl procesinių metinių palūkanų normos, nustatant, kad jos yra 8,337 proc. dydžio.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog iš ieškovės išieškomos tiek sutartinės, tiek procesinės palūkanos, taip bandydama sudaryti įspūdį, kad neva tuo pačiu metu skaičiuojamos dviejų skirtingų paskirčių palūkanos, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės. Galiojant Kredito sutarčiai, ieškovė turėjo mokėti sutartines palūkanas, o vėluojant atlikti sutartus mokėjimus buvo skaičiuojami delspinigiai, tačiau Kredito sutartis su ieškove buvo nutraukta 2022 m. vasario 2 d. ir nuo tada delspinigiai ar sutartinės palūkanos, numatytos Kredito sutartyje, nebėra skaičiuojamos. Šiuo metu vykdomajame įraše nuo įsiskolinimo sumos nurodyta išieškoti tik procesines 14 proc. dydžio palūkanas, kurios atlieka kompensacinę paskirtį ir yra skaičiuojamos nuo kredito likučio, sutartinių palūkanų ir kredito sutarties administravimo mokesčio sumos. Sutartinės palūkanos nuo įsiskolinimo sumos papildomai vykdymo procese nebėra skaičiuojamos.

3.2.       Šalys sutartimi gali susitarti dėl kompensacinių palūkanų dydžio ir tik tokio susitarimo nesant taikytina norma, numatyta įstatyme. Tiek CK, tiek ir MAPKSVPĮ aiškiai numato, kad šalys turi teisę susitarti ir kitokių (didesnių) palūkanų. Ieškovė ir atsakovė, sudarydamos Kredito sutartį, jos 2.6.3. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatė ir susitarė, kad procesinių metinių palūkanų norma bus 2.6.1 punkte numatyta palūkanų norma padidinta 5 procentiniais punktais, t. y. 14 procentų. Ieškovas su tokiomis pasiūlytomis finansavimo sąlygomis sutiko ir jas laisva valia priėmė.

3.3.       14 proc. dydžio metinių palūkanų norma yra sąžininga ir pagrįsta, todėl nėra jokio pagrindo ją mažinti. Kredito sutartyje šalių sutarta 14 proc. dydžio metinių palūkanų norma reiškia 0,038 proc. palūkanų normą per dieną ir toks palūkanų dydis yra visiškai pagrįstas ir sąžiningas. Tuo tarpu ieškovė prašo palūkanas mažinti iki 8,337 proc. dydžio per metus, t. y. iki 0,02 proc. dydžio per dieną. Net Vartojimo kredito įstatymas vartotojui leidžia nustatyti kompensacinę paskirtį atliekančių netesybų dydį iki 0,05 proc. (atitinka 18,25 proc. metinių palūkanų normą), t. y. net silpnesnei sutarties šaliai, kuri skolinasi lėšas savo vartojimo reikmėms, įstatymas leidžia nustatyti didesnę kompensacinių palūkanų normą nei Kredito sutartyje šiuo metu yra nusimačiusios ieškovė ir atsakovė. Tuo tarpu ieškovė ir atsakovė yra du lygiaverčiai verslininkai, turėję visas galimybes derėtis ir tartis bei galiausiai laisva valia susitarę dėl atitinkamų Kredito sutarties sąlygų ir prisiėmusios atitinkamą riziką.

3.4.       Atsakovė dėl ieškovės Kredito sutarties nevykdymo patiria nuostolius, kuriuos nors iš dalies turi kompensuoti sutartos procesinės palūkanos.

4.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti visa apimtimi.

5.       Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – antstolė Brigita Palavinskienė ir notaras Mindaugas Kačergis atsiliepimų į ieškovės ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

6.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės remdamasis patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais. 

7.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, iš esmės remdamasis atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

8.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. lapkričio 27 d. sudarė kredito sutartį Nr. S0034440/18, kuria šalys susitarė dėl maksimalios 200 000 Eur kredito sumos suteikimo vandenlenčių parko įrangai įsigyti (galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. lapkričio 15 d.). 

9.       Ieškovės sutartinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas dviem įkeitimo / hipotekos sandoriais:

9.1.       Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės Dalios Jungevičienės 2019 m. sausio 7 d. patvirtintu sutartinės hipotekos sandoriu (notarinio registro Nr. 180), kuriuo trečiasis asmuo M. K. įkeitė atsakovei jam nuosavybės teise priklausantį 159 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą.

9.2.       Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės Dalios Jungevičienės 2019 m. sausio 9 d. patvirtintu sutartinio įkeitimo sandoriu (notarinio registro Nr. 275), kuriuo ieškovė įkeitė atsakovei 299 810 Eur vertės vandenlenčių parko įrangą.

10.       Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovė vienašališkai nutraukė Kredito sutartį nuo 2022 m. vasario 2 d.

11.       Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras Mindaugas Kačergis 2022 m. kovo 29 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-3444), kuriuo siūloma priverstinai išieškoti iš skolininkės (ieškovės) kreditorei (atsakovei) hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, t. y. 106 502,35 Eur, kurią sudaro: 96 299,31 Eur negrąžintas kreditas, 4 463,12 Eur palūkanos, 4 676,93 Eur delspinigiai, 60 Eur administravimo mokesčiai, 962,99 Eur sutarties sąlygų nevykdymo administravimo mokesčiai, 40 Eur kiti mokesčiai. Vykdomajame įraše taip pat nurodyta, kad papildomai išieškoma: 14 proc. procesinių palūkanų nuo kredito likučio, sutartinių palūkanų ir kredito sutarties administravimo mokesčio sumos (nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo) išieškojimo bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos – 247,50 Eur.

12.       Nurodytas vykdomasis įrašas yra vykdomas antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomojoje byloje Nr. 0171/22/00588.

Dėl kredito sutarties sąlygos, nustatančios procesinių palūkanų dydį, pakeitimo

13.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016; kt.).

14.       Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-701/2016; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2020).

15.       Nagrinėjamu atveju šalys Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 punkte susitarė dėl 14 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų normos (2.6.1 punkte numatytos 9 proc. palūkanos, padidintos 5 procentiniais punktais).

16.       Nors aptariamu atveju ieškovė ieškinyje tiesiogiai nenurodo, tačiau iš patikslinto ieškinio ir rašytinių paaiškinimų matyti, kad ji reikalavimą pakeisti Kredito sutarties sąlygą iš esmės grindžia CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią sutartis teismo sprendimu gali būti pakeičiama kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovės teigimu, Kredito sutartimi nustatytos ir vykdomajame įraše nurodytos 14 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos yra aiškiai per didelės, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl egzistuoja pagrindas pakeisti Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 punkto sąlygą dėl procesinių metinių palūkanų normos, nustatant, kad jos yra 8,337 proc. dydžio.

17.       Procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, todėl CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Be to, tais atvejais, kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant procesines palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-684/2015).

18.       Tais atvejais, kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos šalių sudarytoje sutartyje, taikomos būtent jos, o ne įstatyme reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Taigi didesni negu CK 6.210 straipsnyje (ar kituose specialiuosiuose įstatymuose) nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). 

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą).

20.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Kredito sutartis tarp šalių buvo sudaryta verslo tikslais (vandenlenčių parko įrangai įsigyti), pasirašyta laisva valia, Kredito sutartyje atskiru punktu buvo nurodytas procesinių palūkanų dydis. Kredito sutarties nuostata dėl procesinių palūkanų suformuluota pakankamai aiškiai ir suprantamai. Taigi ieškovė, būdama verslo subjektu, laisva valia pasirašydama Kredito sutartį, žinojo Kredito sutartyje nustatytą procesinių palūkanų dydį, todėl galėjo numatyti Kredito sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Ieškovė byloje neįrodė (ir neįrodinėjo), kad kitiems kreditus gavusiems asmenims analogiškomis sąlygomis buvo taikomas mažesnis procesinių palūkanų dydis. Be to, bankų (įskaitant ir specializuotus bankus) rinka nėra monopolizuota, todėl ieškovė, manydama, kad atsakovės pasiūlyta procesinių palūkanų norma yra aiškiai per didelė, galėjo kreiptis į bet kurį kitą Lietuvos ar užsienio banką ir derėtis dėl žemesnių procesinių palūkanų nustatymo.

21.       Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad Kredito sutartyje nustatytos 14 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos būtų didesnės nei minimalūs atsakovės nuostoliai, kuriuos ji patiria dėl ieškovės laiku negrąžinamos skolos. Ieškovės įsiskolinimas viršija 100 tūkst. eurų sumą, ji kredito negrąžina gana ilgą laiką, naudojasi atsakovės pinigais. Šiuo atveju atsakovė yra specializuotas bankas, kredito teikimas yra viena iš jos veiklos sričių, todėl ieškovė negali naudotis atsakovės pinigais be atitinkamo užmokesčio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams neprieštarauja nei 16 (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-387/2014; 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-662/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1035-186/2015), nei 17 (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-870/2013), nei 18 proc. kompensuojamųjų palūkanų dydis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-290/2013).

22.       Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju šalių Kredito sutartyje nustatytos 14 proc. dydžio procesinės palūkanos atitinka 0,038 proc. kiekvieną dieną mokamų palūkanų dydį (14 proc. / 365 dienos), kuris yra mažesnis net už vartotojams taikytiną maksimalų 0,05 procento netesybų dydį (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).

23.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šalių sudarytos Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 punkte nustatytos 14 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos neprieštarauja įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo mažinti šalių sutartų procesinių palūkanų dydį ir atitinkamai keisti Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 punkto sąlygą. 

24.       Netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo dėl Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.3 punkto pakeitimo, atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio 2022 m. kovo 29 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. MK-3444 dalį dėl procesinių palūkanų dydžio.

Dėl kitų šalių argumentų

25.       Kiti bylos šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27.       Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 3 333,55 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 210 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 314,60 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gruodžio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje, 1 337,05 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 471,90 Eur už pasirengimas ir atstovavimą 2024 m. vasario 29 d. ir 2024 m. kovo 26 d. teismo posėdžiuose). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, bei tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, atsakovei iš ieškovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3 333,55 Eur.

28.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 Eur (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Mano bankas“ (juridinio asmens kodas 112043081) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ (juridinio asmens kodas 304233617) 3 333,55 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris eurus ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Dovilė Baradinskienė